Kelionių lėktuvais apžvalgos

[DArnas]

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

Šiek tiek per aštriai išsireiškiau. Efes man yra labai gerai žinomas brand'as, tik, vertinant skrydžio patirtį iš lietuvio prizmės, tas Efes man tikrai nėra skanus; Warsteiner skaniau. Aš UŽ tai, kad TK siūlo savo brand'ą, lygiai kaip ir vynas ten turkiškas, tik pabrėžiu, kad MAN tai yra minusas (subjektyviai, dėl skonio). „Šposai“ – ne pats Efes, o, kaip jau minėjau, pasibaigęs vynas, maistas paskutinėms eilėms; viename iš segmentų net jų vietinio airano pritrūko.

[Ciurlionis]

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

Labai priklauso, nuo to, kas pasiūlo ir ką pasiūlo. Pvz. Qatar airways turi tik Fosters alų, o jei nesi buvęs Australijoje, gali pagalvot, kaip tokios avialinijos nesiūlo Heineken. Vis dėl to pas turkus, nieko kito neįsivaizduoju, kaip Efes, beja DArnas minėtoje LH taip pat dalina tik Warsteinerį.

O SAS iš viso alaus neduoda

P.S. smagiai susiskaitė reportažas

[Gator]

Ir alus – Utenos atitikmuo (tuo tarpu LH visada žinai, kad „šposų“ nebus, gausi tuos pačius žinomus gėrimų brand'us ir t.t.). Nepaisant to, šį kartą patirtis buvo puiki.

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

[DArnas]

Turkish Airlines ADB – IST – VNO. Trumpa apžvalga

Praeitą mėnesį teko suskraidyti į Izmirą. Dalinuosi grįžtamojo skrydžio įspūdžiais ir įžvalgomis.

Nors pirmojo segmento atstumas yra vos geri 300 kilometrų, juos įveikiame su Boeing 777-300ER. Plačiafiuzeliažiai orlaiviai vidiniuose Turkijos reisuose nėra retenybė. Tokiems segmentams kaip IST – ADB ar IST – AYT B777 ar A330 skiriami du ar tris kartus per dieną. To priežastis nėra mažesnių lėktuvų trūkumas. Reikia bent kelis kartus paskraidyti vidiniais Turkijos reisais tam, kad suvoktum, kokie milžiniški čia keleivių srautai. Į Izmirą ar Antaliją vien TK išvykimai dienos metu – maždaug kas valandą, o kur dar srautas iš Ankaros ir smulkesni oro vežėjai. Slotai – skaudi IST tema, tad kol kas (išsamiau truputį vėliau) pasiūlyti daugiau kėdžių tenka tik leidžiant didesnius lėktuvus. Į Izmirą skridau 22 valandos reisu. Jis buvo pilnutėlis, o prie vartų liko daugybė keleivių-darbuotojų, vadinamų rebate staff. Kai kurie iš jų laisvos vietos lėktuve laukė bent nuo pietų. Neapsikentę nusipirko paskutinius tą dieną likusius komercinius bilietus ir taip dar labiau sumažino kitų šansus išskristi. Tiesa, grįžtant vietos užtekos visiems, tačiau laisvos liko vos kelios kėdės lėktuvo gale.





Man B777 – patogus lėktuvas. Ir psichologiškai lengviau ilgą laiką praleisti erdvesnėje aplinkoje, ką jau bekalbėti apie valandos trukmės skrydį.



Riedame link pakilimo tako. Apskritai Izmiro oro uostas paliko gero įspūdį – daug vietos, šviesos. Apskritai dauguma Turkijos oro uostų ir jų terminalų yra ganėtinai „šviežūs“, nuolat statomi nauji oro uostai.



TK reklamuoja net pats daktaras Ozas



Skrydžio laiką dar labiau „sutrumpina“ užkandis. Po jo, tiesa, dar seka karštas gėrimas.



Na, o šioje nuotraukoje aiškiai matyti naujojo Stambulo oro uosto kontūrai. Atidarytas jis turi būti jau šį rudenį. Turkai teigia, kad laikui bėgant šis oro uostas taps didžiausiu pasaulyje. Ambicijos išties didelės, na, o kaip turkams pavyks, pamatysime kituose reportažuose metų pabaigoje.



Leidžiantis matyti žymiausias Stambulo Sultanahmet rajonas.



Paliekame šį didžiūną. Netrukus jis išskris į ilgesnę kelionę, kurioje, matyt, jausis labiau savo vėžėse



Na, o kol kas grįžtame į dabartinio Stambulo oro uosto realybę. Vietinių skrydžių terminalas man – vienas nemaloniausių, kuriuose teko lankytis. Visuomet perpildytas ir visuomet – labai, labai nemalonus personalas. Su pastaruoju pastebėjimu, tiesa, galima ginčytis, tačiau nuolatinė mano patirtis – angliškai galima susikalbėti vos keliomis pagrindinėmis frazėmis, o nesklandumų atveju belieka pasikliauti geležine kantrybe ir šaltais nervais.



Na, o čia jau tarptautinių skrydžių terminalas. Kai kurios erdvės jau jaukesnės, organizuotumo irgi daugiau. Nuotraukoje matyti nuolatiniai barjerai, atskiriantys eiles tam, kad laipinimas būtų vykdomas pradedant leisti keleivius, turinčius sėdėjimo vietas lėktuvo gale. Čia ši idėja pasiteisina, bet kitur, pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame TK laipinimai paprastai taip pat bent jau teoriškai vykdomi tokiu pačiu principu, virsta į chaosą ir „kamščius“, kai ribotoje erdvėje stoviniuojantys keleiviai užkerta kelią laisvam judėjimui.



Be abejo, tokiu atveju lėktuvą pasiekiame per galeriją. Malonu, nes IST dažnai tenka riedėti autobusu.



IST – VNO segmentas beveik visada vykdomas naujais B738 orlaiviais su C16Y135 konfigūracija. Bent jau man naujieji B738 yra nepalyginamai patogesni už senuosius: daugiau vietos bagažui, malonus apšvietimas, ekranai...






Nuotaiką tik kiek sugadina gautas slot'as – nuo pajudėjimo laiko pagal tvarkaraštį iki pakilimo praėjo beveik valanda, todėl Vilnių pasiekėme šiek tiek pavėlavę. Nuotraukoje matyti tipinis vaizdas prie pakilimo takų IST. Bėgėjantis atrodė, kad nuo žemės atsiplėšime, o laukiančių lėktuvų eilė dar nebus pasibaigusi.



Laimei, pralinksmina puiki vakarienė. Šį kartą – jautiena. Net ir stipriai išalkus po tokios kombinacijos kava sulindo jau sunkokai.



Atkreipsiu dėmesį, kad pilnas maitinimas VNO – IST reisuose gana ilgą laiką buvo panaikintas ir grįžo ne per seniausiai. Galite laikyti mane senamadišku ar išpuikusiu, tačiau toks servisas, mano nuomone, greičiau turėtų būti norma, o ne išimtis. Ir bent jau šį kartą aš esu pasiryžęs už tą legacy sumokėti. Be abejo, turint galvoje tą patį maitinimą, atsiranda niuansų. Štai rinktis galima buvo iš dviejų patiekalų, tačiau jautienos vidurinėms eilės jau ir nebeliko. Balto vyno taip pat pritrūko. Ir alus – Utenos atitikmuo (tuo tarpu LH visada žinai, kad „šposų“ nebus, gausi tuos pačius žinomus gėrimų brand'us ir t.t.). Nepaisant to, šį kartą patirtis buvo puiki.

Dar šiek tiek apie TK būtent Vilniuje. Čia TK iš tiesų sekasi – lėktuvai visada beveik pilni (bent jau ekonominė klasė), yield'ai taip pat atrodo aukšti. Manau, daugiausiai pajamų generuoja nišinė veikla – čia turiu galvoje platų jungiamųjų skrydžių tinklą (net ir ta pati Turkija iš Lietuvos nėra labai jau lengvai pasiekiama, nekalbant apie užsakomuosius reisus). Taip pat daug įtakos turi žinomas vardas (ypač grupiniams pardavimams, o grupių VNO – IST reisuose matau tikrai labai daug), tam tikros daug pelno atnešančios keleivių grupės (įvairūs valdžios atstovai, turkų „grietinėlė“). Jei į Lietuvą ateitų kažkas iš MEB3 vežėjų, TK, tiesa, jau būtų gerokai liūdniau.

Vis dėlto bent jau man vienas didžiausių TK minusų išlieka pats IST. Kaip jau minėjau, oro uostas tikrai nemalonus, o taip pat TK man asocijuojasi su milžiniškomis eilėmis – tiek VNO, tiek tame pačiame IST. Vis dėlto naujojo oro uosto atidarymas ne už kalnų. Su senuoju IST turėtų išnykti ir tas mano įvardintas minusas. Tačiau ar tikrai tos turkų ambicijos tinkamai išmatuotos ir, dar svarbiau, įmanomos įgyvendinti su turimais resursais? Ar nebus naujasis IST tik fasadas, kuriame ir toliau trūks, tarkime, personalo profesionalumo? Netolima ateitis parodys.

Kol kas bendras įvertinimas – 8/10.

[Eikantas X]

Maistas irgi kultūra. Yra žmonių, kurie keliauja pvz po tą regioną iš esmės dėl maisto (valgymo turizmas).

[senasnamas]

Pnompenio oro uostas atrodo prabangiai palyginti su Katmandu oro uostu . Gatvėse tai vaizdai panašūs: murzinos prekyvietės ir elektros laizdų raizgalynės. Europiečiai į tokias šalis keliauja ne dėl restoranų (nebent tikslas pigūs restoranai ) , o dėl gamtos, kultūros ir šiaip egzotikos.

[Ciurlionis]

Hm, šventyklos kaip ir nedomina. Kaip yra su Phnom Penho nightlife, restoranais ir visokiais panašiais dalykais? Ar Bankoko, Macau ir Honkongo išlepintam keliautojui verta ten užsukti?

Tuomet neverta, nebent patinka kelionės į praeitį. Bet šiaip atitikmuo turbūt būtų, kaip iš Vilniaus važiuoti į Prienus, ieškant geresnio maisto ar pramogų.

[John]

Aš esu labiau į tikslą orientuotas keliautojas, tad turbūt sulaukčiau daug kritikos iš backpackerių, kurie nori išjausti viską kelionėje, dėl to ką pasakysiu. Mano nuomone, reikia apjungti Laosą ir Kambodžą į vieną kelionę: Laose išbandyti River party https://www.google.lt/search?q=laos+...ih=943#imgrc=_ , o tuomet skristi tiesiai į Seam Riep iš Wattay ir aplankyti šventyklas, viskas.

Aišku, kita tema apie Tailandą, Vietnamą, Filipinus.

Hm, šventyklos kaip ir nedomina. Kaip yra su Phnom Penho nightlife, restoranais ir visokiais panašiais dalykais? Ar Bankoko, Macau ir Honkongo išlepintam keliautojui verta ten užsukti?

[Ciurlionis]

Nice. Kaip tik dėliojuosi kelionę po SE Aziją ir Kambodža vis patenka į akiratį. Bet taip ir negaliu apsispręsti

Aš esu labiau į tikslą orientuotas keliautojas, tad turbūt sulaukčiau daug kritikos iš backpackerių, kurie nori išjausti viską kelionėje, dėl to ką pasakysiu. Mano nuomone, reikia apjungti Laosą ir Kambodžą į vieną kelionę: Laose išbandyti River party https://www.google.lt/search?q=laos+...ih=943#imgrc=_ , o tuomet skristi tiesiai į Seam Riep iš Wattay ir aplankyti šventyklas, viskas.

Aišku, kita tema apie Tailandą, Vietnamą, Filipinus.

[John]

Nice. Kaip tik dėliojuosi kelionę po SE Aziją ir Kambodža vis patenka į akiratį. Bet taip ir negaliu apsispręsti

[Ciurlionis]

Kambodža. Trumpi skrydžiai artėjant lietui. II dalis.

Antrasis skrydis truputį mažiau, nei valandą trunkantis skrydis iš Seam Riep'o į Sinoukvilį. Lėktuvas atskrido iš Pnom Peno, kapitonas(europietis) išleidęs visus keleivius aplankė terminalo bendrąjį tualetą, grįžo į lėktuvą ir prasidėjo laipinimas. Tiesa šį kartą lėktuvas vėlavo gal tik 30 minučių.



Nedidelis Seam Riep'o oro uostas, tiesa su didelėm ambicijomis plėstis ir augti.



Angkor alus tampa malonia tradicija prieš skrydį.



Į Siem Reap pagrinde skraido čarteriai iš Malaizijos, Kinijos ir t.t.



Prieš pat skrydį pradėjo kauptis lietaus debesys. Bet visas laikotarpis buvo liūčių sezonas.



Tas pats lėktuvas, kuris prieš keletą dienų atskraidino iš Pnom Peno.



Visi keleiviai vėl buvo turistai.



Tarp kitko prancūzų ATR'ai yra be galo populiarūs propeleriniai lėktuvai Azijoje, skirtingai nei Bombardier Dash'ai.



Kaip turbopropeleriui, tikrai pakankamai vietos kojoms.





Šiame skrydyje, kadangi buvo ilgesnis dalino vandenį.







Pirmieji Sinouk apylinkių vaizdai, po lietaus sukilęs dumblas sudarė įspūdi, kad palink vien purvo vonios.



Įlipti ir išlipti ATR lėktuvuose reikia pro galines duris.



Sinouk oro uoste vykdoma oro uosto rekonstrukcija.



Bye - bye ATR72.



Cambodia Angkor Air Airbus a321.



Duobėti keliai, vietomis asfaltuoti, pakankamai skurdžios apylinkės, su be galo daug statybų- pagrinde investuotojai iš Kinijos. Perspektyvų daug turinti vieta, be gražūs paplūdimiai prie pat džiunglių. Keletas nuotraukų iš vietinio miestelio.











O finišui žaliasis karis su ryžiais.



Viešbutis ant jūros kranto.





Rytinė pusryčių lėkštė.




Kamboodža turbūt viena skurdžiausių šalių, kuriose teko lankytis. Pagrindinis šalies kelias yra vos dviejų juostų asfaltuotas kelias, be apšvietimo ar skiriamųjų juostų. Įspūdingiausiai turbūt atrodo Seam Riepas - tvarkingas(kiek tai įmanoma), siūlantis ir gerus viešbučius, pramogų, nuostabų turgų gražias apylinkes ir šventyklas.

Pajūrio miestelis kurortas: būklė labai liūdna, infrastruktūra žodis turbūt atsiras po kelerių metų, nors matant Kinijos investicijų mastą, tai gali įvykti ir gerokai greičiau.

Sostinė Pnom Penas - tai sumažinta ir apleista Bankoko versija, na dar reikėtų atmesti modernų transportą ir naujus pastatus. Nors kaip ir būdinga Azijai, priskaičiavau virš 20 statomų dangoraižių.

Nuostabi šalis norint, bent koją iškišti iš komforto zonos.


P.S. susisiekimas oru yra be galo patogus į pagrindinį oro usotą Pnom Pene skraido Emirates ir Qatar, taip pat visi miestų oro uostai yra gausiai vizituojami iš aplinkinių šalių atskrendančiais AirAsia, Vietnam Airlines, Malaysia ir t.t.

Tikrai geras ir vietinis susisiekimas, vietinėje rinkoje, kuria praktiškai išimtinai naudojasi tik turistai, veikia net 4-5 oro bendrovės. Malonus įspūdis buvo matyti Sky Angkor Air su lietuvaičiais

[Ciurlionis]

Kambodža. Trumpi skrydžiai artėjant lietui. I dalis.

Viskas prasidėjo nuo problemų rezervuojant bilietus, stringanti sistema, pirmą kartą rezervavus bilietus, jokio patvirtinimo negavau, pinigai nebuvo nuskaityti, tad teko rezervuoti iš naujo. Bilietai nebuvo brangus, tad praėjus keliems mėnesiams ir po trumpo sustojimo Phnnom Phene prasidėjo kelionė į Seam Reap.Iš viešbučio oro uostą pasiekėme taksi, tiesą pasakius neįsivaizduoju, kaip vietiniai atvyksta į oro uostą- ar yra autobusai? susidarė įspūdis, kad ne, vietiniai atkeliauja motoroleriais arba tuktukais. Vis dėl to tiesios dėlei, vietiniai keliauja be galo retai.



Oro uostas nėra didelis, paprastas, vis dėl to švarus ir tvarkingas.Vietinių skrydžių terminalas - didelė laukimo salė su kioskeliu, prekiaujančiu tik alumi ir ledais.





Keliaujančių vietinių nėra.





Buvau daug skaitęs apie vėlavimus Kambodžoje ir iš tiesų vėlavimų buvo kas kartą, bet jie visi truko iki 40 minučių.





Laipinimas: personalui tiesiog žiūrint į bilietą ir pasą, bilietai nėra skanuojami, tik plėšomos šaknelės ir keleiviai keliauja į autobusą.



7 metų, bet gerokai nudėvėtas iš Vietnamo atekliavęs ATR72.







Nuoširdžiai mėgstu ATR sėdynes, be galo patogios, tik vietos kojoms mažokai.



Bet bėdos, dėl kojų dingsta sėdint pirmoje eilėje.





Gerokai nudėvėtas, pakankamai naujas lėktuvas.







Salonas.



Seam Riep regionas žemėjant.



Lipant iš lėktuvo Seam Riep'o tarptautinis oro uostas.









"Just in case you wonder"



Ir keletas vaizdų iš šventyklų.





Atspėk filmą.

[DArnas]

Ukraine International Airlines: VNO–KBP–TBS–KBP–VNO

Balandžio mėnesį teko suskraidyti į Tbilisį. Bilietus pirkau labai anksti, vos paskelbus apie low cost bilietų klasės įvedimą (nusprendžiau išbandyti), todėl susidūriau su populiaria UIA bėda – tvarkaraščio kaitaliojimu. Reiso PS518 išvykimas iš pradžių turėjo būti 6:45. Vėliau pakeitė į 4:35 (kas yra tikrai nemaloni naujiena renkantis jau ir taip ankstyvą reisą). Po to pakeitė į 5:30 ir informuoti nesiskubino (pasikeitimą pirmiausia pastebėjau UIA puslapyje). Dar prastesni reikalai susiklostė su PS181 reisu, išvykstančiu 14:55. Tą reisą atšaukė ir perrašė į vakarinį PS183 (išv. 19:35). Grįžimo nusikėlimo į vakarą dar mažiau norėjosi. Na, tai nedidelė problema grįžtant, bet kombinuojant fake jungimą (priminsiu, kad UIA low cost bilietai yra point-to-point) tokie laikų kilnojimai gali baigtis liūdniau. Be to, daug neatitikimų buvo ir su laiko juostomis (skrydžio trukmė buvo nurodoma tai 2, tai 4 valandos), Žodžiu, ne naujiena, bet šioje srityje UIA gero įspūdžio nepaliko.

Taigi, išvykstame su senesniu UR–PSC. Tačiau tai – toli gražu ne seniausias UIA egzempliorius. Prieš kelerius metus teko skristi su B735 (senieji Boeing'ai greit bus nurašyti) – tada tos peleninės ranktūriuose grąžino į tolimus prisiminimus.



Visuose keturiuose reisuose sėdėjau 4 eilėje, ir tai yra pirma ekonominės klasės eilė. Ne per seniausiai UIA geresniąsias vietas apmokestino (pavyzdžiui, vietas prie avarinio išėjimo). Įdomu ir tai, kad 4-ta eilė taip pat apmokestinta nepigiai, nors vietos kojoms joje, berods, tiek pat, kiek ir kitur, nes ekonominė klasė atskirta užuolaidėle, ne sienele. Vienas kolega net skundėsi, kad jam tas karnizas su besiplaikstančiu audeklo gabalu apskritai maišo, na, man tai nesukėlė didesnių nepatogumų. Tiesa, bent jau VNO registracijos darbuotojai beveik visada patogesniąsias vietas dalina nemokamai – UIA dar neprispaudė. Matyt, dabar šioks toks pereinamasis laikotarpis. Apie vietų „patogumą“ byloja pagalvėlės.



Apskritai vietos kojoms pasirodė nemažai.



Netrukus pasirodo Kijevo daugiaaukščiai.



Ir balos.



Toliau į Tbilisį skrendame vėl su B738. Laipinimui beveik baigiantis ir autobuse pralaukus gal gerų 20 minučių, visi buvo grąžinti į terminalą. Pralinksmino vartų agentės replika: „Jums reikės palaukti viršuje, bet vėlavimo kol kas nėra“ (nors laikrodis jau mušo off-block laiką). Po papildomos valandos laukimo pagaliau lėktuve.



Vėl prieš akis karnizas.



Meniu. Kainos palyginti nedidelės, vis dėlto po sočių pietų Borispolio oro uoste papildoma kava nesusigundžiau. Nemokamai, tiesa, kol kas dar dalinamas vanduo, nors skrendant iki Kijevo jau ir jo stiuardesės nepasiūlė (palyginimui, prieš porą metų puoduką vandens gaudavo visi keleiviai).



Besklaidant žurnalus priskrendame Gruziją.



Įdomu tai, kad maršrutas Kijevas–Tbilisis driekiasi ne tiesia linija, o kampu. Lėktuvas pirma skrenda iki Odesos ir toliau į pietus virš Juodosios jūros, tuomet daro kairį posūkį ir tęsia maršrutą link Tbilisio. Taip aplenkiama Rusijos oro erdvė. Atstumo nuostolis čia nėra labai didelis; daug labiau laikas susigaišta skrendant šiauriau, tarkime, į Astaną.

Po keletos dienų grįžinėjame atgal. Tbilisio oro uostas paliko prastą įspūdį. Pastatas kaip pastatas – paprastas, šiuolaikinis, gana erdvus, bet visiškai nejaukus, tą rytą dar ir kažkoks pridusęs, lyg dumų kvapo prisigėręs. Iš viso vos pora parduotuvių ir dar keli prekybiniai taškai kavai ar vandeniui nusipirkti. Duty Free vynų ir kitų gėrimų pasirinkimas nemažas, bet kainos nejuokingai sukeltos. Vynas kainuoja nuo €6, čia-čia nuo €10, ir tai yra dvigubai-trigubai daugiau nei mieste. Priešingai, Kijevo oro uoste vietinės horilkos galima nusipirkti už juokingą sumą – litras degtinės kainuoja €5, už tą pačią sumą galima nusipirkti ir tikrai neblogą dėžutę dovanai.



Vartai. Laipinimas vėl autobusais. Agentai reisą laipina be skanerio – vienas tikrina pasus ir bilietus, kitas pagal vietos numerį board'ina sistemoje. Rankinio bagažo patikros nėra, priešingai, nei Kijeve, kur rankinis bagažas ne tik matuojamas į stovelį, bet dar ir sveriamas. Vilniuje skrendant su UIA rankinio bagažo kontrolė negriežta, bet po truputį irgi tampa kasdienybe. Tai – dar vienas UIA „low-cost'ėjimo“ bruožas.



Miegojimui vieta paruošta. Visų reisų užpildymas buvo 50-60%, išskyrus paskutinį, kai bent jau ekonominės klasės užpildymas viršijo 90%. Apskritai UIA reisų užpildymas iš/į VNO svyruoja labai stipriai ir priklauso nuo savaitės dienos, sezono ar esti tiesiog atsitiktinis. Kartais skrenda 40-50 keleivių, tačiau neretai viršija 150 ir virsta į overbook'us, ypač, kai atsiunčiamas E190. Bet kokiu atveju, UIA įdirbis VNO nemažas, ypač lyginant su kaimynine RIX. Nemažai dėmesio skiriama ir rinkodarai – dažnos reklamos FB, plakatai VNO, pranešimai per radiją (teko girdėti). Kartais net nuostaba kyla, su kokiu entuziazmu Lietuvoje reklamuojasi UIA – šluosto nosį net tokiems rinkos senbuviams, kaip LH, kurie, rodos, visai sukriošo.



Vakare kylame iš KBP. Borispolio oro uostas bent jau man yra vienas iš mėgstamiausių. Na, jei bent jau panašus būtų VNO, būčiau gerokai labiau patenkintas, nei esu dabar.



Praskrendame Minską.



Leidžiantis ryškiausiai šviečia Ozas ir Akropolis.



Ir VNO. Grįžome su šviežutėliu UR–UIC



Apibendrindamas galiu pasakyti tiek, kad aiškiai matosi, jog UIA turi ambicijų, ir jos yra ganėtinai drąsios. Kita vertus, tobulėti yra kur, o politinė bei ekonominė Ukrainos situacija nėra teigiamas postūmis UIA. Kol kas ši aviakompanija VNO – pigesnis, bet nebūtinai prasčiausias produktas.

Ryškiausi privalumai:
1. Lankstumas. 2x ar 3x daily su dabartiniu tvarkaraščiu yra stipriausia UIA vieta.
2. Gana plati krypčių geografija. Kartais jungimai tiesiog patogūs fiziškai (LCA, ATH, TLV), kartais – kainos atžvilgiu (neretai tenka matyti net tokių egzotiškesnių variantų kaip ARN, HEL, MSQ).
3. Kainų politika/nišinis produktas. Kol kas kryptimi LT–UA didesnės konkurencijos nėra (nauji vėjai padvelks tik rudenį atėjus FR), ir skrydžiams į Ukrainą ar Moldaviją alternatyvų mažai.

Ryškiausias trūkumas:
1. Patikimumas laiko požiūriu. Dažni tvarkaraščio pakeitimai, vėlavimai (neretai galingi, visai neseniai PS183 VNO leidosi su kone 8 valandų vėlavimu). Pridėjus tai, kad UIA – ne EU aviakompanija, ir kompensacijos už vėlavimus dažniausiai nepriklauso, gauname labai nepalankų produktą tiek verslui, tiek eiliniam keliautojui.

Galutinis įvertinimas – 6,5/10.

[Ciurlionis]

Kaip palydovių reiklumas pasireiškė? Ar čia kompanijos poltika, ar tiesiog būtent tos buvo tokios?
Ką turėjai omenyje, kad nors ir vienas, bet vis tiek davė gėrimą su viešbučiu? Ar kartais būna, kad vieniems to neduoda?

Griežtai liepė išjungti telefoną, skrydžio rėžimas buvo per mažai. Pakelti staliukai blogai, nuleisti blogai, diržo nesimato irgi nerimas užpuola. Šypsosi įlipant ir išlipant, bet skrydžio metu bendravimas griežtas.

Dėl gėrimo, dažniausiai vyną kibirėlyje padeda, kai keliauji su pora

[Gator]

Kaip palydovių reiklumas pasireiškė? Ar čia kompanijos poltika, ar tiesiog būtent tos buvo tokios?
Ką turėjai omenyje, kad nors ir vienas, bet vis tiek davė gėrimą su viešbučiu? Ar kartais būna, kad vieniems to neduoda?

[Ciurlionis]

Boeing 787-9 ir Etiopija.

Registracija.



Apie pusantros valandos iki skrydžio į Addis Abebą.



Atnaujintas Oslo oro uosto, ne Šengeno šalių terminalas, buvęs "international".



Ir gražuolis, vos kelių mėnesiu Boeing Dreamliner 787-9 "prailginta" versija.



Pakankamai mažai vietos kojoms.



Flight entertainment, nuo pat pirmos akimirkos.



Didžioji dalis europiečiai su keliais etiopais grįžtančiais namo.



Saugos video.





Saulėlydis.



Naktinis salono apšvietimas.



Naujos ausinės iš kart sulūžo.



Ankstyvas atvykimas.



Skrydis nr. 2



Praktiškai tuščias lėktuvas.



Net priekinės, geriausios vietos.



Labai daug vietos.





Toks įspūdis, kad vietos tarp kėdžių padidėjo.



Be galo tylus Rolls Royce variklis



Pagalvėlė pledas ir entertainment sistemos valdymas, įmontuotas rankenoje, kas yra be galo nepatogu. Pasidėjus ranką, beveik kas kartą persijungia kanalas arba įsijungia šviesa.



Vidutinis filmų pasirinkimas.



Ir labai lėtas kompiuteris.



Verslo klasės tualetas, pagaliau nebereikia liesti ir spausti mygtukų.







Verslo klasė.



Tik pakilus pavaišino sultimis.



Miegas.


Back in town, tik šį kartą Stokholmas.



Skrydis į Vilnių atšauktas, nors skridau vienas, buvau pavaišintas gėrimu ir apgyvendintas viešbutyje su vaizdu į bokkštą.



Ir teko parskristi kitą rytą su SAS.




Dalykas, kuris įsiminė - labai griežtos ir reiklios palydovės. Tai turbūt neigiama pusė. Vis dėl to nauji lėktuvai, entertainment sistemos yra geresnės už tradicinių Europos vežėjų. Kaip Hub'us Addis Abbeba mažai nusileidžia artimiesiems rytams. Yra truputį į vakaraus, bet geografiškai labai patogioje padėtyje, manau ir toliau matysime Ethiopian augimą Europos rinkoje. Vis dėl to kainos yra truputį didesnės.
Galutinis įvertinimas 7,5 iš 10.

[Ciurlionis]

Atšaukė ne dėl oro?
Arba kai masiškai taiko overbooking praktiką. Kokia nauda iš viešbučio ir skrydžio kitą dieną?

Bent jau oficiali priežastis: operational reasons - piloto liga, kito nerado. Bėda su VNO, kad jeigu skrydis vėlai iš ar į Vilnių, rasti alternatyvų praktiškai nėra. Dėl mažų dažnių ir mažo kiekio tradicinių vežėjų. Juk teoriškai iš Kopenhagos galėtų bookinti su Ryanair iš Kauno, bet to nebuvo ir vargu ar artimiausiu metu atsiras.

[Arunasx]

Atšaukė ne dėl oro?
Arba kai masiškai taiko overbooking praktiką. Kokia nauda iš viešbučio ir skrydžio kitą dieną?

[Gator]

Dėl to įvykio su SAS tai manau jog tai yra absoliutus sutapimas ir visiška nesekmė. Man praeitą sekmadienį atšaukė skrydį iš Stockholmo. Gavau viešbutį, vakarienę, nakvynę, pusryčius ir pirmą tiesioginį skrydį kitą dieną.

Neguostų jei turėčiau sekantį skrydį kita kompanija.
Pvz. keliauju kur toli, pirmas skrydis į Europos hub'ą, kitas su kita kompanija. Tokiu atveju sugriūtų visa kelionė. Net neįsivaizduoju ką reikėtų daryt tokiu atveju.

[Ciurlionis]

Dėl to įvykio su SAS tai manau jog tai yra absoliutus sutapimas ir visiška nesekmė. Man praeitą sekmadienį atšaukė skrydį iš Stockholmo. Gavau viešbutį, vakarienę, nakvynę, pusryčius ir pirmą tiesioginį skrydį kitą dieną.