Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[MedinisStrazdas]

Man rodos labai skiriasi investicijų lygis tarp amerikoniškos iščiustytos suburbijos ir mūsų namai-laukuose-su-siauru-žvirkeliuku.

Ir kiek tenka diskutuot apie šitus video internetuose, tarp palaikytojų greitai prasideda totalitaristinės socialinės inžinerijos idėjos apie tai kiek žmogui turi būti per akis ploto, ką turi veikti tas žmogus ir t.t.

Sakai pas mus i namus netiesia kelių, vandentiekio, nuotėkų, elektros?

O tai tu diskutuoji dabar su manimi ar su kažkokia šiaudine baidykle iš interneto? Nors taip, aš jau esu išreiškęs savo "totalitaristinį" požiūri kad reikia mažinti kaimų skaičių ir gyventi didesnėmis gyvenvietėmis nes taip yra efektyviau.

[acetonas]

Blogo tai, kad jie atvažiuoja automobiliu, dėl ko jie savo išmetamais dūmais žudo miesto gyventojus, padaro aplinką blogesnę, reikalauja stroad'u mieste ir parkingo laukų prie parkelio.

Tada vilniečiams reiktų uždrausti važiuoti autostrada pro Kauną, Elektrėnus, Vievį ir tt. Kokią nesuskaičiuojamą žalą šiems miestams padaro pro šalį lekiantys vilniečiai.
Šiaip jei vidinis turizmas sukelia tokias didelias problemas Vilniuj, gal užtektų tiesiog pakelti parkingo mokestį ir padaryti normalų P+R aikštelių tinklą?

Didžiausia problema yra priemiesčių gyventojai (nuo kurių ir prasidėjo diskusija) ir buvo iškelta, mano durna galva, visai nebloga mintis apmokestinti pagal darbovietę.

[mantasm]

Sakai pas mus i namus netiesia kelių, vandentiekio, nuotėkų, elektros?

Vandentiekio ir nuotėkų tikrai ne. Nebent po n+k metų kai rajone pasidaro labai padorus tankumas. Kelių iki kiekvieno namuko irgi netiesia. Didesni keliai dažniausiai būna šiaip ar taip tiesiami dėl susisiekimo su kitais objektais. O mažesnius dažniausiai tiesia vystytojai ar gyentojai. Geriausiu atveju su 50+50 schema. Elektra nesusijus su savivalda ir ESO normaliai nuplėšia už elektros atvedimą.

Šitų veikėjų argumentai paremti vakarietišku modeliu kai savivaldybė savo lėšom įrengia pilną infrastruktūrą ir po to išparduoda sklypus. Pas mus nebent privatūs vystytojai tą daro. Pas mus net ir daugiabučiams savivaldybė retai tą daro.

O tai tu diskutuoji dabar su manimi ar su kažkokia šiaudine baidykle iš interneto? Nors taip, aš jau esu išreiškęs savo "totalitaristinį" požiūri kad reikia mažinti kaimų skaičių ir gyventi didesnėmis gyvenvietėmis nes taip yra efektyviau.

Su tavim. Sakau iš patirties prie ko ilgainiui prieinama. Nes įgyvendint šitų visų norų kitaip nesigautų.

Sovietai, naciai ir t.t. irgi norėjo „efektyvinti“. Kaip ir šiti veikėjai nori efektyvinti suspaudžiant į siaurą gyvenimo modelį pagal savo įsivaizdavimą. Gerai, kad nuotolinis darbas po truputi įsivažiuoja ir mažėja didmiesčių represinės galimybės spausti žmones į tokius rėmus. Aišku tada natūraliai kyla noras tokius disidentus gaudyti kai anie atvažiuoja į miesto teritoriją.

[Riedutis]

Blogo tai, kad jie atvažiuoja automobiliu, dėl ko jie savo išmetamais dūmais žudo miesto gyventojus, padaro aplinką blogesnę, reikalauja stroad'u mieste ir parkingo laukų prie parkelio.

Kad jie užsuka į kavinę ar muziejų net arti neatperka tos žalos kurie ją padaro automobiliu.

Tu kažkokių faktų ar statistikos turi pateikti savo tokiems teiginiams?

[Zefyras]

Vandentiekio ir nuotėkų tikrai ne. Nebent po n+k metų kai rajone pasidaro labai padorus tankumas. Kelių iki kiekvieno namuko irgi netiesia. Didesni keliai dažniausiai būna šiaip ar taip tiesiami dėl susisiekimo su kitais objektais. O mažesnius dažniausiai tiesia vystytojai ar gyentojai. Geriausiu atveju su 50+50 schema. Elektra nesusijus su savivalda ir ESO normaliai nuplėšia už elektros atvedimą. .

Keisčiausia, kad čia toks kaip ir rite of passage, ne vien namo statymas/įsigijimas bet ir visų komunikacijų atsivedimas kainuoja tiek daug, bet nepaisant to žmonės visvien keliasi į suburbiją nes mieste kainos didžiulės, o commutinimas palyginus pigus..

[mantasm]

Keisčiausia, kad čia toks kaip ir rite of passage, ne vien namo statymas/įsigijimas bet ir visų komunikacijų atsivedimas kainuoja tiek daug, bet nepaisant to žmonės visvien keliasi į suburbiją nes mieste kainos didžiulės, o commutinimas palyginus pigus..

Ir mieste neduos erdvės, kiemo, serbentų ir t.t.

Ir keliasi didele dalim tie kam rečiau reikia būti centre. Iš kaimynų didelė dalis dirba iš namų, važinėja tiesiai pas klientus į įvairius taškus arba darbovietės irgi priemiesčiuose. Aišku ir nedidelio kiekio planktono užtenka rytiniams/vakariniame kamščiams.

[ejs-ejs]

Kad tie kurie verkia kad darbuotojų nėra parpastai yra ant tiek dėję ant visuomeninių reikalų kad dažniau tiesiog tiesiai sako kad duokit mums subsidijų nes mes nesam efektyvūs.

O šiaip tai problema yra ne kad atvažiuoja darbuotojai o kaip jie atvažiuoja - t.y. automobiliu.

Ne, kuro akcizas nėra automobilių apmokestinimasi ir niekai neapmokestina vietos kur yra važiuojama. O ir bet kokiu atveju miestas negauna nei cento iš akcizo.

Gamyba ir taip keliasi į provinciją, nes a) žemės mokesčiai; b) miesto kompetencijų poslinkis iš gamybos į paslaugas.
O tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.

Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.

Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.

Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.

[Ångstrom]

Gamyba ir taip keliasi į provinciją, nes a) žemės mokesčiai; b) miesto kompetencijų poslinkis iš gamybos į paslaugas.
O tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.

Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.

Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.

Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.

Taip ir nesupratau, kodėl priemiesčiai (dažniausiai) nėra blogis.

[ejs-ejs]

Taip ir nesupratau, kodėl priemiesčiai (dažniausiai) nėra blogis.

Todėl, kad dažniausiai ten gyvena ekonominis potencialas.

[Ångstrom]

Koks ekonominis potencialas?

[ejs-ejs]

Koks ekonominis potencialas?

Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.

Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.

[Ångstrom]

Tik nereikia pasakų. Duomenis galima vartyti kaip tik nori.
Prašau pateikti paprastus pjūvius: gyventojų metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui; gyvenamojo fondo nekilnojamo turto vertė žemės ploto vienetui.

Yra tokia tendencija, kurios kol kas niekas nepaneigė: pasiekus tam tikrąpajamu lygi, jei tik netrukdo kitos aplinkybės, gyventojai kraustosi į nuosavus namus. Čia tas pats, kas automobilis, norim mes to, ar nenorim.

Ką bendro turi pajamos su iš jų sumokamų mokesčių ir kaštų miesto biudžetui santykiu? Jei uždirbu daug ir išsikraustau iš taško A su reikalinga infrastruktūra į tašką B, kur jokios infrastruktūros nėra, bet jai sukurti nenoriu skirti n kartų daugiau savo pajamų nei gyvendamas taške A, o finansavimą gaunu iš to paties taško A katilo, tai kam naudingos tos mano didelės metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui? Mano gausios pajamos savaime nekoreliuoja su didesniu įnašu (nenuostolingumu) vietos biudžetui.

Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.

[ejs-ejs]

Ką bendro turi pajamos su iš jų sumokamų mokesčių ir kaštų miesto biudžetui santykiu? Jei uždirbu daug ir išsikraustau iš taško A su reikalinga infrastruktūra į tašką B, kur jokios infrastruktūros nėra, bet jai sukurti nenoriu skirti n kartų daugiau savo pajamų nei gyvendamas taške A, o finansavimą gaunu iš to paties taško A katilo, tai kam naudingos tos mano didelės metinės pajamos gyvenamosios paskirties žemės ploto vienetui? Mano gausios pajamos savaime nekoreliuoja su didesniu įnašu (nenuostolingumu) vietos biudžetui.

Visi žinome šią tendenciją. Ji būtų gerokai mažesnė, jei gyvenimas priemiestyje (įskaitant žemės paskirties keitimą) būtų sąžiningai apmokestintas.

Tai, kad infrastruktūros išlaikymo išlaidos yra santykinai nedidelės miesto pajamų kontekste. Išsikrausčius ekonomiškai pajėgiai miesto bendruomenės daliai, miestas netenka žymiai daugiau nei gauna. Nelabai tikęs vadovėlinis pavyzdys - Detroitas. Jo recesijos priežastys kitokios, bet miesto biudžetas kenčia būtent todėl, kad nėra kas moka mokesčius.

Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

[MedinisStrazdas]

Tada vilniečiams reiktų uždrausti važiuoti autostrada pro Kauną, Elektrėnus, Vievį ir tt. Kokią nesuskaičiuojamą žalą šiems miestams padaro pro šalį lekiantys vilniečiai.
Šiaip jei vidinis turizmas sukelia tokias didelias problemas Vilniuj, gal užtektų tiesiog pakelti parkingo mokestį ir padaryti normalų P+R aikštelių tinklą?

Didžiausia problema yra priemiesčių gyventojai (nuo kurių ir prasidėjo diskusija) ir buvo iškelta, mano durna galva, visai nebloga mintis apmokestinti pagal darbovietę.

Per miesto vidurį statyti autostradą tikrai buvo klaida, ji turėtu eiti aplink miestą. Šiaip užtektu normalaus įvažiavimo į miestą mokesčio.

Vandentiekio ir nuotėkų tikrai ne. Nebent po n+k metų kai rajone pasidaro labai padorus tankumas. Kelių iki kiekvieno namuko irgi netiesia. Didesni keliai dažniausiai būna šiaip ar taip tiesiami dėl susisiekimo su kitais objektais. O mažesnius dažniausiai tiesia vystytojai ar gyentojai. Geriausiu atveju su 50+50 schema. Elektra nesusijus su savivalda ir ESO normaliai nuplėšia už elektros atvedimą.

Šitų veikėjų argumentai paremti vakarietišku modeliu kai savivaldybė savo lėšom įrengia pilną infrastruktūrą ir po to išparduoda sklypus. Pas mus nebent privatūs vystytojai tą daro. Pas mus net ir daugiabučiams savivaldybė retai tą daro.

Tai suburbija dabar statoma be vandentiekio ir su lauko tuoletais? Nu gal nereikia.

O tai sukuria atvirkštinį transporto srautą, iš miesto į provinciją. Kuris sudaro daugiau problemų, nes VT suorganizuoti ten tiesiog neįmanoma. Surasti reikiamą darbuotojų kiekį vietoje dažnai yra neįmanoma. Surasti vietoje kompetetingų darbuotojų - neįmanoma visai, iš kur kaime CNC staklių programuotojas arba chemijos pramonės inžinierius? Su perkėlimo programomis irgi įtampa, jei vaikų darželis kaip ir ne problema, tai gera mokykla - iššūkis. Plius būreliai, kultūra ir panašūs miesto privalumai.

Kitas momentas, apie ką kol kas nekalbame, yra žemės ūkis. Ateinanti pramonė ištraukia žmones, o žemė pati nesusiars ir grūdų į saugyklas nesupils.

Aš žinau 2 atvejus kai plėtra provincijoje nevyksta dėl darbuotojų trūkumo. Norai buvo dideli, bet surasti papildomus 50 cecho darbuotojų neįmanoma. Čia skaičiuojant jog visi esami darbuotojai persikels į naują lokaciją. O konkurentai irgi į juos taikosi.

Taip kad užtenka pasakų koks miestas geras ir kokie blogi priemiesčiai. Video įdomus, bet nematau kito duomenų pjūvio: kaip tuose miestuose su ekonomiškai efektyviu centru ir subsidijuojamais priemiesčiais atrodo gyventojų pajamos. JAV miesto infrastruktūra finansuojama iš NT mokesčių. Natūralu, jog didelė NT koncentracija lemia mažas santykines infrastruktūros išlaidas. Pas mus miestų infrastruktūra finansuojama per GPM ir naudotojų mokesčius. Nepamenu ar mūsų NT mokestis tenka miestui, ar eina į valstybės biudžetą.

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Kad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.

Tai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

[mantasm]

Tai suburbija dabar statoma be vandentiekio ir su lauko tuoletais? Nu gal nereikia.

Su asmeniniais vandens gręžiniais ir vietine kanalizacija...

[ejs-ejs]

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Vakarai dideli. Man žinomos kontoros to nedaro, bet savivaldybė į reikiamas pramonines teritorijas organizuoja tinkamus VT maršrutus. ir pramoninės zonos organizuojamos ten, kur yra tinkami VT maršrutai.

Nesenas (-30 metų) vietinis pavyzdys: vidurio Lietuvos miestukas, 2 VT maršrutai. Abu sukonstruoti taip, kad žmogus gali ryte nuvažiuot į darbą, vakare grįžti ir dar spėja parvažiuoti namo pietums ir laiku sugrįžti į darbą. Maršrutai susikerta ties autobusų stotimi.

Kad žemės ūkis yra atskira kalba jau minėjau, bet žemė pati gali artis, t.y. dabar vis daugiau yra perkami robotai traktoriai kurie aria valdomi nuotoliniu būdų, ūkininkui sėdint namuose.

O kai tas traktorius užklimpsta, kas jį eina traukti iš balos?
Čia labai gera analogija su laivais. Daug metų kalbama kaip reikia pereiti prie autonominių robotizotu laivų, kuriuose nėra darbuotojų. Ir visi supranta kuo tai gręsia laivų savininkams.

Tai kad pagal tave kaip tik ir teigiate kad miestas geras (kvalifikuoti darbuotojai) o rpiemiestis blogas (nėra darbuotojų).

Taip teigiu ne tik aš, bet ir gyventojų tankio rodikliai. Tik reikia atskirti priemiestį ir provinciją (tiesiogine šių sąvokų prasme).
Mieste užimtumo judrumas yra žymiai didesnis nei provincijoje, kas ir daro miestą patraukliu pramonei.

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

Graikų laikai, kai kiekvienas miestas buvo valstybė, jau praėjo.

[gerietis]

Vakaruose tai yra sprendžiama labai parapstai - darbovietė orgnizuoja savo autobusą surinkti darbuotojus.

Nežinau kaip vakaruose, bet taip daroma ir rusijoje, ir Lietuvoje (pvz. statybininkai surenkami netgi Kauno r. ir vežami į Vilnių)

[Ångstrom]

Tai, kad infrastruktūros išlaikymo išlaidos yra santykinai nedidelės miesto pajamų kontekste. Išsikrausčius ekonomiškai pajėgiai miesto bendruomenės daliai, miestas netenka žymiai daugiau nei gauna. Nelabai tikęs vadovėlinis pavyzdys - Detroitas. Jo recesijos priežastys kitokios, bet miesto biudžetas kenčia būtent todėl, kad nėra kas moka mokesčius.

Nežinau kaip amerikose, bet Lietuvoje statytojas privalo įsirengti minimalius inžinerinius tinklus, o esant techninei galimybei - prisijungti prie komunalinių tinklų. Todėl galima palikti pasakas apie amerikose "dykai įrengiamus komunalinius tinklus" forumo naujokams. Kadangi dalyvavau kuriant kelias "plyno lauko" gyvenvietes, tai situacija ten paprasta: arba vystytojas sukuria reikiamą inžinerinę infrastruktūrą. arba jo sklypų kaina krenta. Norisi parduoti brangiai - teks išsileisti.

O dabar apie pajamas: Lietuvoje GPM mokamas į tos savivaldybės biudžetą, kuriame žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą. Štai jums ir koreliacija.

Tada išeina, kad miestai yra tiesiog mokesčių siurbelės ir gerai, kad tos siurbelės marinamos, išsikraustant ekonomiškai pajėgiausiems gyventojams. Miestai tik siurbia ir siurbia ir jokios grąžos neduoda. Gal tiesiog juos naikinti ir visi gyventume suburbinio tipo gyvenvietėse su komerciniais/pramoniniais/administraciniais centrais (eilėmis?) šalia greitkelių?

Be sarkazmo, jei įdomu plačiau šia tema:

Įdomu, kad tolimesnėje ateityje didžiojoje dalyje suburbijos galimai laukia didesnis skurdas nei miestuose (https://www.strongtowns.org/suburban-poverty/ https://www.businessinsider.in/Pover...w/64428383.cms). Na, nes miestai dėl kažkokių nežinomų priežasčių pinigus traukia, o priemiesčiai (ne visi, bet dauguma, nes jie statomi be jokio protingo planavimo) dažnai tampa vienkartinė investicija, kurios vaisių kartumas po kelių dešimtmečių pradeda atrodyti akivaizdus net ir dabartiniams priemiesčių optimistams.

[gazebo]

Išskyrus Vilnių, kur puse tavo GPM yra mokamas kitoms savivaldybėms.

Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.

[Zefyras]

Teisybės dėlei, Vilniui atitenkanti GPM dalis yra 63,5 proc., ir tai nėra vienintelė savivaldybė, kuri atiduoda dalį savo GPM'o (dar Vilniaus r., Kauno m. ir r., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybės). Čia 2022 m.

Ne vien tik atiduoda kitoms savivaldybės, bet ir iš savo kišenės išlaiko suburbijų gyventojus. Kas galėtų įvardinti kokias nors didesnes socialines investicijas Vilniaus rajone? Kiek mokyklų atsidarė Avižieniuose, Zujūnuose, Bukiškyje, Riešėje? Bent jau aš težinau naują pradinę mokyklą Ąžulaukėje, galbūt yra kokių nors kitų pvz?

Aš nelabai suprantu dėl kokių priežasčių liaupsinami tie "lašiniai", aplipę miestus, tai greičiau siurbelės, kur taškomos milžiniškos lėšos infrastruktūrai, kad mid-levelio vadybibninkai galėtų pasistatyti namelį siekiant pabėgti iš miesto siaubo.

Su kiaura GPM sistema ir mokyklų stoka su gyv. vietos deklaravimu yra didžiulė betvarkė, o savivaldybės nebendrauja tarpusavyje.

Bėda Vilniuje, bet turbūt ir Kaune ir Klaipėdoje, kad nėra jokių geografinių kliūčių suburbijai plėstis, nes pas mus leidžiama namus statyti bet kur, net ir žemės ūkio paskirties žemėje.