Vilniaus tramvajus

[VLR]

Dar ką reiktų paminėti apie šituos buvusius ar esamus savivaldybės kaušus (įskaitant Pakalnį) tai, kad jie dažnai nubrėžia tą atsipirkimo kriterijų pačiu bukiausiu įmanomu būdu. Gyvename šalyje, kurioje yra tiesiama dešimtis milijardų kainuojanti Rail Baltica, kurios ir operavimo kaštai turės būti subsidijuojami labai ilgai. Tačiau ES klausimų dėl jos tiesimo nekyla, nes yra padaryta labai plati socioekonominė projekto analizė, pagal kurią projektas vis tiek atsipirks. Jei ne per dvidešimt metų, tai per penkiasdešimt. Tuo tarpu savivaldybių lygiu, jie, panašu, nori atsipirkimo iš bilietų pardavinėjimo ir tai yra vienintelis kriterijus. Ką reikia rūkyti, norint būti taip atitolusiam nuo likusio pasaulio? Viešasis transportas yra viešoji paslauga, o ne suknista picerija. Kada atsipirks Vokietijos traukiniai, kur mėnesį gali važinėti milijardine infrastruktūra neribotai už keliasdešimt eurų? Kada atsipirks Talino nemokamas viešasis transportas? Kada atsipirks apšvietimo stulpai, jūs suknisti obliai?

[mantasm]

Vėžio apibrėžimą priemiesčių laukuose statomiems namams pavartojau ne tik dėl to, kad jie kenkia miestui, bet labiausiai dėl to kaip jie plečiasi ir didėja. Beje dabar Lietuvoje šį procesą reiktų vadinti miesto drieka (angl. urban sprawl).

Vilniuje lygiai taip pat kreivai ir „miestietiški“ daugiabutynai vystomi. Tai vėžys bendrai miesto ir jo apylinkių vystymas, o ne vienas ar kitas to vystymo tipas.

Šiuolaikinėje urbanistikoje netgi siūloma numatyti aplink miestus išskirtinai tik žalią - miškingą zoną. Dalinai arba net pilnai apjuosti miestus miškais. Vilniui to padaryti jau nebepavyks.

Nesutikčiau. Tas žiedas +/- yra. Ir netgi įsiterpia į patį miestą su Karoliniškių šlaitais. Turbūt vienintelis rimtesnis tarpas - ties Tarande.

Per daug nenukrypstant nuo temos, būtent ir reikėtų skatinti žmones norinčius nuosavo namo ir neįperkančius žvėryne keltis į aplinkinius miestelius, kad tie miesteliai klestėtų. Ir geriausia į tuos kuriuose jau yra geležinkelio bėgiai: Lentvaris, Trakai, Vokė, Grigiškės, Vievis, Juodšiliai, Rykantai. Miesteliuose jau yra esama infrastruktūra: mokyklos, parduotuvės, parkeliai. Iš Lentvario į Vilniaus geležinkelio stotį traukinys važiuoja 16min. Aišku LTG riedmenų neturi.. Kursavimo dažnis tragiškas.. O jei ir paleistų normalų priemiestinį susisiekimą, įdomu būtų pamatyti kaip neturint tramvajaus autobusai susitvarkytų su į stotį ryte atvažiuojančiais tūkstančiais žmonių per valandą.

Pažiūrėjus į statybų kiekį, aplink minimus miestelius irgi pilnu tempu vyksta statybos. Bet gyvenimas vistiek orientuotas Vilniaus kryptimi ir didelė dalis judėjimo į tą pusę. Tiek dėl pačių žmonių požiūrio į miestelius (ai vistiek čia nieko nevyksta ir savo šiknos nejudinsiu, o važiuosiu į centriuką), tiek dėl savivaldos apkerpėjimo. Nežinau ar didelis skirtumas tarp važinėjimo iš Riešės ir važinėjimo iš Maišiagalos. arba laukų tarp Vokės ir Lentvario ir laukų už Trakų.

Daug didesnė problema mano nuomone yra administracinis skirstymas ir iš to kylančios trintys. Sakykim kuo skiriasi Lentvaris ir Balsiai? Lentvaris arčiau Vilniaus centro, bet ne miesto dalis, o Balsiai net savo seniūnijos neturi. Nors abu atitinka tą „už žaliojo žiedo“ apibrėžimą. Net ir Pilaitė galbūt geriau funkcionuotų kaip atskira savivaldybė ar dalis Vilniaus priemiestinės savivaldybės. Tuo pačiu visi nemiestiečiai savo pačių pinigiais rūpintųsi darželiais ir mokyklos ir nekvaršintų miestui galvos bei pajaustų savo pasirinkimų svorį.

[Lettered]

Lentvaris, šiaip, yra bene vienintelė stotis Lietuvoje, tarp kurios ir Vilniaus yra daugmaž pakenčiamas kursavimo dažnis.

Tik dėl to, kad pro Lentvarį eina visi maršrutai vakarų kryptimi, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Trakai, Marcinkonys.

[John]

Lentvaris, šiaip, yra bene vienintelė stotis Lietuvoje, tarp kurios ir Vilniaus yra daugmaž pakenčiamas kursavimo dažnis.

[rPn]

Ne vėžys, o tiesiog žmonės už savo pasirinkimus, jei jiems jie svarbūs, turėtų susimokėt atitinkamą kainą. Panaikinus priemiesčius niekur nedingtų kasdien atvažiuojantys iš nemenčinių, maišiagalų ir trakų. Tikėtina dar ir nemaža dalis priemiesčių gyventojų tiesiog atsitrauktų per kelis ar kelioliką kilometrų toliau. O važinėjimas į didmiesčio centrą toliau liktų. Visas šitas bėdas galima spręsti su, pavyzdžiui, normaliom P+R aikštelėm strategiškai patogiose vietose. Ir normaliu VT kurio reikia tiek miesto gyventojams, tiek atvykstantiems iš priemiesčio/užmiesčio.

Vėžio apibrėžimą priemiesčių laukuose statomiems namams pavartojau ne tik dėl to, kad jie kenkia miestui, bet labiausiai dėl to kaip jie plečiasi ir didėja. Beje dabar Lietuvoje šį procesą reiktų vadinti miesto drieka (angl. urban sprawl).
Šiuolaikinėje urbanistikoje netgi siūloma numatyti aplink miestus išskirtinai tik žalią - miškingą zoną. Dalinai arba net pilnai apjuosti miestus miškais. Vilniui to padaryti jau nebepavyks.

Per daug nenukrypstant nuo temos, būtent ir reikėtų skatinti žmones norinčius nuosavo namo ir neįperkančius žvėryne keltis į aplinkinius miestelius, kad tie miesteliai klestėtų. Ir geriausia į tuos kuriuose jau yra geležinkelio bėgiai: Lentvaris, Trakai, Vokė, Grigiškės, Vievis, Juodšiliai, Rykantai. Miesteliuose jau yra esama infrastruktūra: mokyklos, parduotuvės, parkeliai. Iš Lentvario į Vilniaus geležinkelio stotį traukinys važiuoja 16min. Aišku LTG riedmenų neturi.. Kursavimo dažnis tragiškas.. O jei ir paleistų normalų priemiestinį susisiekimą, įdomu būtų pamatyti kaip neturint tramvajaus autobusai susitvarkytų su į stotį ryte atvažiuojančiais tūkstančiais žmonių per valandą.

[John]

Kazkoks melas apie finansiskai nepakeliama Vilniui tramvajaus projekta. Niekas net neskaiciavo kiek apsieitu net teoriskai. Ir tokius projektus normaliai remia EU, galetu duoti didziaja dali pinigu. Svarbu butu politine valia ir noras ta daryt.

Kad net dviračių takai, kuriuos ES finansuoja, stovi niekaip neužaksfaltuojami jau apie pusmetį kai kuriose vietose. Kažkokia beprecedentė ir protu nesuvokiama visiška VMS impotencija ir paralyžius. Nenustebčiau, jei greitu laiku net ir visiškai essential funkcijų pradės nebevykdyti. Nežinau, ar jau anksti apie tai kalbėti, bet realiai Vilniuje reiktų pradėti galvoti apie tiesioginį centrinės valdžios valdymą, nes VMS šiuo metu iš esmės nefunkcionuoja.

[SoulMulticast]

Kazkoks melas apie finansiskai nepakeliama Vilniui tramvajaus projekta. Niekas net neskaiciavo kiek apsieitu net teoriskai. Ir tokius projektus normaliai remia EU, galetu duoti didziaja dali pinigu. Svarbu butu politine valia ir noras ta daryt.

[Lettered]

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

Šiaip biudžetas labai mažas palyginus su tuom, kiek funkcijų turi savivaldybė, juk net visokios poliklinikos, mokyklos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto.

[Lettered]

Vėžys tuo požiūriu, kad tokie menkai finansiškai raštingų žmonių sprendimai sugadina gyvenimą ne tik jiems patiems, bet ir kitiems t.y. sukuria negative externalities visiems aplinkui. Taip yra, liaudiškai tariant, dėl "gyvenimiškos patirties" stokos, kai žmonės daro svarbius gyvenimo sprendimus (būsto įsigyjimą), neįvertindami pasekmių. O neįvertina pasekmių todėl, kad nėra pajėgūs to padaryti dėl išsilavinimo, žinių ir išprusimo stokos. Dėl to kenčiam visi, nors galėtų to ir nebūti.

Jeigu žmonėms bus nepatogu, tai laisvai gali parduoti namą ir nusipirkti butą, čia jau mažiausiai reiktų dėl to pergyventi. Bet matant kaip priemiesčiai toliau auga, tai panašu pliusai atsveria trūkumus? Bet vat kad net pagrindinėmis miesto arterijomis nėra adekvataus VT, čia jau tikra problema.

[mantasm]

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

Galima paleist vandenbusą ir užsakyt už tikrai neišpūstą kainą kažkokią atlikėją į miesto šventę.

Dėl infrastruktūros, man geresnis pavyzdys ne Šnipiškės, o Perkūnkaimis. Šnipiškės bent teoriškai turi kažkokią infrastruktūrą aplink. O Perkūnkaimis pastatytas lygioj vietoj ir numestas likimo valiai. Nu bet priemiesčiai buvusiuose soduose yra vėžys, o perkūnkaimiai ne

[John]

Šiaip arklio dalis plėtros vyksta ne literaliai bulvių laukuose, o dažnai lipdosi apie jau esamą infrastruktūrą. Kur tas pats VT jau techniškai egzistuoja. Tik nėra jo normalaus organizavimo ir integravimo į visą miesto tinklą.

Dėl gatvių, tranzitinių gatvių įšaligatvinimas reikalingas ir jis didele dalim įvyko per paskutinius 5-10 metų. Galėjo anksčiau, bet po truputi vejamasi. Ir būtų gerai jei ateityje aplenktų būsimas statybas. Bet didelėje dalyje šaligatvių nereikia - bendro naudojimo erdvė netranzitinėse gatvėse yra per akis.

Savivaldybė tiesiog piktybiškai nevysto infrastruktūros net visai šalia miesto centro. Geras pavyzdys - Šnipiškės. Belenkiek daugiabučių pristatyta, tūkstančiai naujakūrių, o per paskutinius ~10 metų vos poros mažų gatvelių rekonstrukcijas išbezdėjo, nekalbant apie kokius nors VT pagerinimus. Projektai stovi parengti jau eilę metų, bet kažkas vis neleidžia jiems jų vykdyti. Visiškai apgailėtina situacija net tokiose vietose, ką jau kalbėti apie kažkur toliau. Man išvis įdomu, ką apskritai veikia savivaldybė ir kur nueina biudžetas, neskaitant gatvių asfaltavimo, kuris vyksta tik pirmus metus? Kaip galima turėti virš melejardo biudžetą ir išvis nieko už jį nepadaryti, neskaitant vieno kito smulkaus kosmetinio darbelio?

[mantasm]

Būtent, tai vyksta suplanuotai ir ne chaotiškai. Ten yra reikalinga infrastruktūra, įskaitant VT, normalias gatves su šaligyaviais bei visais kitais civilizuoto planavimo atributais.

Šiaip arklio dalis plėtros vyksta ne literaliai bulvių laukuose, o dažnai lipdosi apie jau esamą infrastruktūrą. Kur tas pats VT jau techniškai egzistuoja. Tik nėra jo normalaus organizavimo ir integravimo į visą miesto tinklą.

Dėl gatvių, tranzitinių gatvių įšaligatvinimas reikalingas ir jis didele dalim įvyko per paskutinius 5-10 metų. Galėjo anksčiau, bet po truputi vejamasi. Ir būtų gerai jei ateityje aplenktų būsimas statybas. Bet didelėje dalyje šaligatvių nereikia - bendro naudojimo erdvė netranzitinėse gatvėse yra per akis.

[John]

Civilizuotuose šalyse lygiai taip pat sėkmingai yra mažesnio tankio individualių/sublokuotų namų rajonai . Aišku jie geriau suplanuoti ir chaotiška plėtra nėra gerai. Bet pats priemiestizmas pačiu savimi nėra problema.

Būtent, tai vyksta suplanuotai ir ne chaotiškai. Ten yra reikalinga infrastruktūra, įskaitant VT, normalias gatves su šaligyaviais bei visais kitais civilizuoto planavimo atributais.

[Creatium]

Grįžtant prie Benkunsko, Pakalnio ir ko, man labiausiai trūksta elementaraus miesto planavimo ir atvirumo. Deja, sakytų Pakalnis, šiuo metu Vilnius finansiškai nepakeltų tramvajaus projekto, o ir trūksta keleivių srautų/tankumo. Bet tramvajus Vilniaus dydžio sostinėje ateityje bus, mes esame numatę potencialias linijas ir kreipiame miesto plėtrą tomis kryptimis, kad po 5-10 metų atsirastų tinkamos sąlygos statyti tramvajų.

O dabar net svarstymai apie susisiekimo klausimus nukeliami į ateitį, bandoma kaip įmanoma atsišaudyti, taip nesiunčiant signalo potencialiems kalnėnų ir tarandžių gyventojams, kad Vilniuje yra perspektyvesnių vietų įsikurti. Tai po to gal ir nereikia stebėtis, kad Vilnius eksponentiškai plečiasi į šonus, o žmonės reikalauja infrastruktūros bulvių laukuose - kodėl jie turėtų jos nereikalauti, jeigu niekas jiems niekas iš anksto nepasako, kur yra potencialiausios miesto vietos?

Šiaip siūlyčiau pažiūrėt visą tą pristatymą nuo pradžios iki pabaigos.

[eigh]

Grįžtant prie Benkunsko, Pakalnio ir ko, man labiausiai trūksta elementaraus miesto planavimo ir atvirumo. Deja, sakytų Pakalnis, šiuo metu Vilnius finansiškai nepakeltų tramvajaus projekto, o ir trūksta keleivių srautų/tankumo. Bet tramvajus Vilniaus dydžio sostinėje ateityje bus, mes esame numatę potencialias linijas ir kreipiame miesto plėtrą tomis kryptimis, kad po 5-10 metų atsirastų tinkamos sąlygos statyti tramvajų.

O dabar net svarstymai apie susisiekimo klausimus nukeliami į ateitį, bandoma kaip įmanoma atsišaudyti, taip nesiunčiant signalo potencialiems kalnėnų ir tarandžių gyventojams, kad Vilniuje yra perspektyvesnių vietų įsikurti. Tai po to gal ir nereikia stebėtis, kad Vilnius eksponentiškai plečiasi į šonus, o žmonės reikalauja infrastruktūros bulvių laukuose - kodėl jie turėtų jos nereikalauti, jeigu niekas jiems niekas iš anksto nepasako, kur yra potencialiausios miesto vietos?

[mantasm]

Ne taip ekstremaliai, bet taip veikia urban planningas civilizuotose šalyse. Butai aišku nėra paskiriami, bet visokių ribojimų, leidimų, draudimų ir sąlygų gyvas velnias. Tam, kad būtų išvengiama atsitiktinės ir chaotiškos plėtros.

Civilizuotuose šalyse lygiai taip pat sėkmingai yra mažesnio tankio individualių/sublokuotų namų rajonai . Aišku jie geriau suplanuoti ir chaotiška plėtra nėra gerai. Bet pats priemiestizmas pačiu savimi nėra problema.

[John]

Kiekvieno žmogaus prioritetai kitokie. Su tamstos požiūriu gaunasi tiesus kelias į sovietyno laikus kai duodamas teisingas butas tinkamoj vietoj pagal paskyrą, kad neduokdie kažkas nepadarytų klaidos visuomenei.

Ne taip ekstremaliai, bet taip veikia urban planningas civilizuotose šalyse. Butai aišku nėra paskiriami, bet visokių ribojimų, leidimų, draudimų ir sąlygų gyvas velnias. Tam, kad būtų išvengiama atsitiktinės ir chaotiškos plėtros.

[mantasm]

Vėžys tuo požiūriu, kad tokie menkai finansiškai raštingų žmonių sprendimai sugadina gyvenimą ne tik jiems patiems, bet ir kitiems t.y. sukuria negative externalities visiems aplinkui. Taip yra, liaudiškai tariant, dėl "gyvenimiškos patirties" stokos, kai žmonės daro svarbius gyvenimo sprendimus (būsto įsigyjimą), neįvertindami pasekmių. O neįvertina pasekmių todėl, kad nėra pajėgūs to padaryti dėl išsilavinimo, žinių ir išprusimo stokos. Dėl to kenčiam visi, nors galėtų to ir nebūti.

Kiekvieno žmogaus prioritetai kitokie. Su tamstos požiūriu gaunasi tiesus kelias į sovietyno laikus kai duodamas teisingas butas tinkamoj vietoj pagal paskyrą, kad neduokdie kažkas nepadarytų klaidos visuomenei.

[John]

Geras postas Rijiko. Vienas dalykas, kuris dažnai overlookinamas, yra pasirinkimo galimybė. Pavyzdžiui, kokiam Miunchene gali labai sėkmingai sėdėti kamščiuose dar ilgiau, nei Vilniuje, tačiau yra pasirinkimas to nedaryti ir gali padaryti pasirinkimą per kelias ar kelioliką minučių į savo kelionės tikslą nušvilpti S-Bahnu ar U-Bahnu. Pas mus tokie pasirinkimai iš esmės neegzistuoja. Tiksliau, teoriškai gal ir egzistuoja, bet nėra realiai viable. Negali iš jokios Vilniaus vietos į jokią kitą nuvažiuoti rapid transit t.y. kirsti viso miesto ar geros jo dalies per ~10 minučių didelio capacity greitu VT.
S-Bahno Vilniuje nebus ir turbūt nereikia, bet kažko labiau rapid ir kažko su didesniu capacity akivaizdu, kad reiktų, ir turbūt bet kokia padori (ne vietinių VGTU maušų daryta) studija tai turėtų parodyti. Gal dėl to VMS kaip velnias kryžiaus bijo tokią studiją užsakyti.

[Rijikas]

Nepykit, bet susidaro įspūdis, kad čia niekas nesupranta kaip reikia parinkinėti viešo transporto rūšis.

Viešo transporto sistemas reikia planuoti pagal modalinį kelionių pasiskirstymą. Tai yra, reikia žinoti esamą modalinį pasiskirstymą, bendrą keliaujančiu skaičių. Tada sumodeliuoti būsimą keliaujančių skaičių ir sugalvoti norimą pasiekti modalinį pasiskirstymą. Iš šitų skaičių gausi atsakymą kokio pajėgumo tau reikia iš VT sistemos.

Yra ir kelios taisyklės:
Modalinį pasiskirstymą reikia skaičiuoti transporto ašyje, o ne imti rajono ar viso miesto skaičius.
Keliaujančių skaičių reikia skaičiuoti labiausiai apkrautą piko valandą į vieną pusę transporto ašyje.

Nesutinku, kad "modalumas" yra tikslas savaime. Dar kartą pasikartosiu, kad tikslas yra žmogui nusigauti iš ten kur šiuo metu yra į ten, kur žmogus nori patekti. Atitinkamai parenkant priemones įvertinti priemonės kainą ir jos teikiamą naudą.
"Modalumas" pats iš savęs kaip temperatūros termometras - tiesiog parodo kokia situacija mieste. Ir kai kur gali būti naudojimasis automobiliais arti 90%, bet pati eismo būklė puiki. O "prietaisų" išmatuoti judumui gali ir būti daugiau, pvz. skaičiuotis kiek valandų sugaištama kamščiuose ir bilekokių kitų. Visi kažką rodo, ir visada galima sakyti, "va šitas man svarbiausias", bet jei nebus patenkintas tikslas "iš ten, kur esu, nusigauti ten, kur noriu būti", tai visi modeliai ir sumesti pinigai juos įgyvendinti beprasmiai.
Ir pakritikuosiu "modalumą ašyje" - tai teorinis konceptas, tinkantis nebent NEOM utopijai. O realybė - miestas yra daugybės transportinių ašių sistema, kur vartotojas turi daugybę pasirinkimų kiekvienai kelionei: galiu eiti, važiuoti automobiliu, dviračiu, autobusu, taip pat jungti kelis būdus. Kadangi koncentruojamės VT klausimu, dažnai į tą patį tikslą nuvykti yra bent keli skirtingi variantai, kurie vienodai patrauklūs, tarkim iš Ateities st. į Žvėrynas beveik vienodai, ar važiuoti su 2G ir persėsti į T7, ar važiuoti tiesioginiu 49/69 (beje pasirinkimą dažniausiai nulemdavo DAŽNUMAS, t.y. 2G+T7). Tai dar kartą - VT veikia ne kaip tiesus koridorius, o kaip vartotojo pasirinkimų sistema.
Antra, kai kurios "transporto ašys" yra neegzistuojančios šiam momentui, tačiau jų sudiegimas gali iš esmės pakeisti kaip pasiskirsto srautai + papildoma transportinė ašis sukuria papildomą pridėtinę vertę (naujus pasirinkimus vartotojams, kurie tokio pasirinkimo iki šiol neturėjo). T.y. net ir aprašyto nepralaidaus tilto atveju gali paaiškėti, kad problemą reikia spręsti ne diegiant sprendimą per persikimšusį tiltą, o aplink jį (pvz. padėtų koks nors žiedinis maršrutas, kuris leidžia apskritai vengti to tilto).
Tai va šitoje srityje tegul ir dirba planuotojai, kad suprastų iš kur ir į kur žmonės nori važiuoti; tam galima naudotis esamais duomenimis, TAČIAU tam tikra prasme tik ribotai naudoti, nes kai kurie teigiami efektai šiam momentui nėra matomi, tačiau su reikiamomis paskatomis gali stipriau pasireikšti nei buvo tikimasi: pvz iš Vilniaus - jei kas tokie seni kaip aš tai pamenate, kad Zuoko greitieji autobusai pirmą mėnesį buvo trumpi (nes tipo "expresas", tai kas čia norės jais naudotis), tačiau nuo pat pirmos dienos jie buvo toookie pergrūsti, kad netrukus visuose maršrutuose išėjo į trasą ilgieji (su dideliu deficitu ilgų...)

Man patiktų Stotis-Žaliasis tiltas-Pilaitė tramvajus, o ne Stotis-Santariškės.
Iš kitos pusės tai 1G maršrutas, tai nuo 1 pradedam, paskui judam link 6, nors po 1G galėtų būti 3G. Įsigyvendintų linija Stotis-Pilaitė, labiausiai perspektyvi linija.
Ar tunelius tiesti? Bala žino, bet sutvarkyti Pylimo gatvę reiktų. Galbūt reiktų tuneliuot dėl kiemų Pylimo gatvių, neįvyktų avarija išlindus mašinai iš kiemo.

Nematau problemų, kodėl negali būti du maršrutai Stotis - Santariškės ir Stotis - Pilaitė, nes atkarpa, kurioje maršrutai dubliuotųsi, yra stipriai apkrauta net ir šiai dienai. Kita vertus įvertinus ką aukščiau parašiau, tai neturiu aiškios nuomonės, ar tramvajus kaip toks yra geriausias variantas, nes skirtingas keleivių ratas būtų pasiekiamas priklausomai nuo to iš kur į kur keliauja. Elementariai reikalinga labai kvalifikuota (ne VGTU lygio) studija, kurioje būtų pateikti siūlymai bent kelioms rimtoms alternatyvoms, tarp kurių galima rinktis, ir planuojant SISTEMOS veikimą ir įvertinant sistemos sukuriamą SINERGIJĄ, ne atskirus maršrutus ar trasas. Studija kas be to ne tik nubrėžtų maršrutus, bet ir vertintų pasirinkimus pagal skirtingus būdus: gal reikalinga tramvajų sistema (ir koks siūlomas tramvajus - kas 0,5 km ar kas 1 km stotelės; ar kažkiek pakastas po žeme ar visiškai gatvėje), gal reikalinga metro (ir dar koks metro, nes pvz gali būti centre požeminis, miegamuosiuose - antžeminis; kokio dydžio sąstatai; automatinis / neautomatinis), o gal reikalingas miesto geležinkelis, o gal visos kartu paderintos priemonės. Kiekvieno tipo skirtingi kaštai, ir skritingos naudos vartotojui. Tai va visus tuos aspektus tinkama studija turėtų įvertinti, o tada priklausomai nuo kišenės ir ambicijų reikėtų įsikibti tam tikro plano ir jį įgyvendinti IKI GALO.
Na bet nėra plano (strategijos), tai užtat ir didžiausia miesto inovacija tampa 20 elektrobusų su ūsais