Tramvajai Europoje

[Al1]

Tramvajai, kaip ir visas pagrindinis VT darbo d. dirba nuo 4.30 ryto iki 24-0.30 val. Taip pat yra vienas naktinis reisas į abu galus kiekvienu maršrutu apie 1.30-2.30 val. Naktinis VT kursuoja naktimis iš trečiadienio į ketvirtadienį (kas keista) maždaug iki 0.30-1 val. ir iš penktadienio į šeštadienį iki 2 val. Kursavimo intervalai darbo dienomis nuo 6 iki 10 minučių visą dieną. 6 min. piko metu, 10 min. ne piko metu, įskaitant ankstų rytą ar vėlų vakarą. 12 maršrutas kursuoja dar dažniau. Piko metu kas 4 min, kitu metu kas 6-10 min.
Poilsio dienomis tramvajų darbas pradedamas maždaug valandą vėliau, o baigiamas vidurnaktį. Intervalas 6-10 min. visą dieną iki darbo pabaigos (10 min anksti rytais ir nuo pietų iki darbo pabaigos). Grafikai iš esmės taktiniai.

Bilietai parduodami automatuose, kurie yra visose stotelėse kur tik kiek didesni keleivių srautai, o centrinėje miesto dalyje visose. Taip pat yra klientų aptarnavimo centrai, kur galima įsigyti bilietus, bet ten pagrinde aptarnaujami lengvatinius ar mėnesinius bilietus turintys keleiviai, nes automatai tokių bilietų neparduoda. Bilietai transporto priemonės viduje parduodami tik kai kuriuose autobusuose, apie tai bus temoje apie autobusus. Vietinė bilietų sistema integruota į nacionalinę ir iš dalies su gretimų Prancūzijos regionų teritorijomis, į kurias važiuoja TPG autobusai. Tarifų sistema yra zoninė ir išdirbta visos Šveicarijos mastu. Bendro bilieto sistema Ženevos zonoje galioja ne tik TPG visų rūšių VT, bet ir geležinkeliuose, taip pat maršrutiniuose (ne turistiniuose) laivuose Ženevos ežere. Ženevos miestas ir didelė dalis gretimų kantono teritorijų, bet ne visos, priklauso centrinei Ženevos zonai. Bilietų yra įvairių rūšių.

Rives kelias, Ženeva.



Kulevrinos šaulių (Pont de la Coulouvrenière) tiltas.



Lausanne g., Ženeva.



Chansy kelias, Lansi, Ženevos kantonas.



Chansy kelias, Lansi, Ženevos kantonas.



Chansy kelias, Lansi, Ženevos kantonas.



Meyrin g., Ženeva.



Prie centrinės (Kornaveno) geležinkelio stoties. Pro stotį važiuoja 3 maršrutų tramvajai. 15 stoja čia, o kiti stoja po geležinkelio viaduku iš kairės pusės nuo stoties pastato, jei žiūrima į stotį iš šios aikštės.

[Al1]

Visas VT dirba tiksliai, vėlavimai minimalūs. VT „šikančių“ keleivių nelaukia, visokių bėgančių iki VT, žioplių, nespėjančių ir pan. nelaukia ir važiuoja. Nieko, atvažiuos kitas. Nes grafikai taip suderinti, VT šviesoforuose yra išstatyti taip, kaip reikia, kad būtų kuo mažiau gaištama ir pravažiuojama konkreti sankryža ar stotelė. Jei bus laukiama, tai transporto priemonė ne tik išsimuš iš grafiko, bet ir trukdys kitiems VT, nes jų važiavimo laiku važiuos kita transporto priemonė ir ta, kuriai tas laikas skirtas, gali nespėti pravažiuoti savo laiku. Pas mus tai kai kurie užsiputotų, straipsnius rašytų, kad jo, bėgančio į autobusą, vairuotojas nepalaukė... Grasintų nebesinaudoti VT... Ne, nėra viskas taip jau griežtai ir Šveicarijoje. Užkampiuose tikrai palaukia. Nelaukia magistralėse, centrinėje miesto dalyje ir piko metu.

Taigi, kaip minėjau, yra 4 tramvajaus maršrutai. Numeracija bendra su autobusais ir troleibusais, tačiau išlaikant istorinį tęstinumą su tais maršrutais kurie egzistavo anksčiau, pavyzdžiui, Nr. 12. Netrukus atidaromas tramvajaus maršrutas Anmase (iki sienos, kur bus persėdimas į 12 Ženevos tramvajaus maršrutą) irgi turės Ženevos numeraciją, jam jau priskirtas numeris 17. Po Anmaso tramvajaus ir Ženevos RER‘o paleidimo žadama VT maršrutų reforma ir maršrutų numeracijos reforma. Taigi, viskas kitais metais keisis.

Chansy kelias, Lansi, Ženevos kantonas.



Meyrin gatvė, Vernjė, Ženevos kantonas. Centro link.



Ten pat, CERN'o link.



Bel-Air VT mazgas ant tilto per Roną. Kairėje yra kitas pravažiavimas ant to paties tilto ir ten stoja troleibusai ir autobusai bei važiuoja automobiliai, bet labai ribotai. Tai nėra galinė stotelė, tiesiog persėdimo iš vienų maršrutų į kitus stotelės.



Bel-Air VT mazgas ant tilto per Roną ir krantinės.



Corraterie g. pradžios vaizdas nuo Ronos krantinės. Kairėje už 150 metrų Bel-Air VT mazgas.



Ten pat, važiuoja tramvajai.



Ten pat.

[Al1]

Tramvajaus vėžės plotis – 1000 mm. Visur, kur įmanoma, tramvajus atskirtas nuo bendro eismo, tačiau yra nemažai ruožų, ypač centre ir senamiestyje, kur eismas vyksta bendrame sraute. Nepaisant to, didelių problemų nėra. Problematiškiausias ruožas piko metu yra tarp geležinkelio stoties ir Bel-Air‘o VT mazgo ant tilto ant Ronos ir krantinių su jo prieigomis iš pietų. Tramvajaus kelių kokybė palaikoma aukšta, jokio supimo, „duobių“ bėgiuose nėra. Tramvajai važiuoja minkštai. Atskirtuose nuo likusio eismo ruožuose eismas vyksta greitai, bendro srauto ruožuose lėčiau, taip pat lėčiau ten, kur daug pėsčiųjų centrinėje miesto dalyje. Aišku, net ir ten, kur eismas vyksta bendrame sraute, yra pilnavertės stotelės, o ne sustojimas viduryje gatvės...

Ties geležinkelio stotimi. Po visa stoties aikšte ir šalia jos yra požeminis prekybos pasažai, perėjos ir parkingai. Bėgiai eina virš viso šito komplekso, kairėje matosi deformacinė siūlė.



Corraterie g. pradžios vaizdas nuo Ronos krantinės. Tramvajų ir troleibusų KT raizgalynė. Kai kurie "estetai" ardosi isterijoje...



Šiuo metu naudojami 4 modelių tramvajai: Duewag-Vevey Be 4/6, Duewag-Vevey Be 4/8, Bombardier Cityrunner (senesnė partija) arba Bombardier Flexity Outlook (naujesnė partija) ir Stadler Tango ZR. Pirmųjų dviejų modelių tramvajai yra seniausi ir naudojami tik 12 maršrute. Jie važinėja tik sukabinti tarpusavyje (dvivagoniai 4/6 ir trivagoniai 4/8), tokio traukinio talpa didesnė nei pavienio bet kurio iš naujų tramvajų. Jie žemagrindžiai (prie durų laiptų nėra), bet jų grindų lygis aukštesnis ir nuo stotelės perono gaunasi lipti kaip ir vienu laipteliu aukštyn. Jei peronai būtų aukštesni, tai būtų pilnas žemagrindiškumas. Tačiau peronai pritaikyti naujesnio modelio tramvajams, į kuriuos praktiškai nereikia lipti keliant kojas aukštai. Visų likusių modelių tramvajus galima sutikti visuose maršrutuose. Visi nauji tramvajai yra dvipusiai (durys į abi puses irgi) su valdymo kabinomis abiejuose galuose. T. y. jiems nereikia apsisukimo žiedo. Kai kuriose stotelėse išlipama tik į kairę, o prie geležinkelio stoties šiaurės kryptimi važiuojančių tramvajų durys atsidaro iš abiejų pusių.

Communes-Réunies pr., Lansi, Ženevos kantonas.



Ten pat, į kitą pusę.



Meyrin gatvė, Vernjė, Ženevos kantonas.



Servettes g., Ženeva.

[Al1]

Ženevos tramvajus

Ženeva – antrasis pagal gyventojų skaičių Šveicarijos miestas, kantono centras. Pats kantonas yra mažesnis už Vilnių, nemažą jo dalį sudaro pats Ženevos miestas su kitomis miesto tipo komunomis, tampriai ir neatskiriamai (vizualiai nežinant ar nematant ženklo nenustatysi, kur čia Ženeva, kur gretima miesto tipo komuna) suaugusiomis su Ženeva. Kantonas beveik iš visų pusių apsuptas Prancūzijos, šiaurės rytuose įsiremia į Ženevos ežerą ir su likusia Šveicarija turi gan siaurą jungtį šiaurėje. Pačioje Ženevoje gyvena 200 tūkst., o kantone – 0,5 milijono gyventojų. Kantono plotas 282 kv. km. Palyginimui, Vilniaus miesto plotas 401 kv. km. Yra ir kaimiškų teritorijų. Pietryčiuose ir pietuose ties Ženeva yra gan tankiai apgyvendinta Prancūzijos teritorija.

Ženevos viešasis transportas (Transports publics genevois (TPG)) – kantonui priklausanti viešojo transporto kompanija, kuri užsiima keleivių vežimu tramvajais, troleibusais ir autobusais, vežimo organizavimu, investicijomis į VT kantone ir už jo ribų. TPG taip pat priklauso 49 proc. greta esančio Prancūzijos Anmaso miesto VT kompanijos akcijų. Ženevos miesto viešasis transportas atlieka viso kantono viešojo transporto funkcijas. Ženevos kantone neveikia visoje likusioje Šveicarijoje veikiantis „Postbusas“. Taip pat kai kurie maršrutai driekiasi į Prancūziją ar yra joje pilnai. Visgi regioninio (tarptautinio) transporto iš gretimų Prancūzijos miestų į Ženevą funkcijas atlieka kita kompanija. Apie ją bus temoje apie Ženevos autobusus. Taip pat Ženevos VT aptarnauja kelias gretimo Vo kantono teritorijas.

Tramvajus Ženevoje atsirado 1862 m. Tai buvo arklinis tramvajus. 1889 m. atsirado garinis tramvajus, o 1899 m. – elektrinis. Tramvajaus piko metu buvo 15 linijų, iš jų 4 kirto Šveicarijos sieną. 1928 m. tramvajus pradėtas keisti autobusais, o 1942 m. tramvajų ėmė keisti ir troleibusai. Iki 1969 m. liko tik viena tramvajaus linija. Po rekonstrukcijos ir plėtros 1990 m. atsirado 7 linijos. Nuo 2011 m. yra 4 tramvajaus maršrutai. Iš esmės buvo apjungtos smulkesnės linijos, nutiesti nauji ruožai ir padarytas bėginio VT stuburas. Dabar tramvajaus plėtra vyksta į gretimą didžiausią Prancūzijos miestą Anmasą. Tačiau tai nebus Ženevos miesto tramvajaus linija. Linija prasidės VT mazge ant sienos, iki kur ateina Ženevos tramvajaus maršrutas Nr. 12. Kadangi TPG valdo 49 proc. Anmaso miesto VT kompanijos akcijų, tai galima sakyti, yra ir Ženevos tramvajaus plėtra. Nors viskas finansuojama iš įvairių Šveicarijos, Ženevos kantono, Prancūzijos ir tikriausiai ES (Prancūzijos dalies) lėšų. Nauja tramvajaus linija į Anmasą bus atidaryta jau netrukus gruodį kartu su pilnaverčiu Ženevos RER (S-Bahno) paleidimu. Pastarasis irgi bus tarptautinis. Taigi, jau netgi dabar galima tramvajumi pervažiuoti visą Ženevos kantoną per pačią Ženevą iš pietryčių į šiaurės vakarus nuo vienos sienos su Prancūzija iki kitos sienos su vienu persėdimu centre. Tiesa, ties CERN centru nuo galinės stotelės iki sienos reikia paeiti kelis šimtus metrų.

Stadler Tango ZR, Marché g., Ženeva.



Bombardier Cityrunner, Chansy kelias, Lansi, Ženevos kantonas.



Duewag-Vevey Be 4/6 ir 4/8 Tonė, Ženevos kantonas, Genève gatvė, prie sienos su Prancūzija ties Anmasu.

[Etransport]

Slovakija , Bratislava

[Etransport]

Austrija, Lincas

[Etransport]

Austrija, Viena

[Romas]

Sarajevo tramvajai
Foto 2019.09



Tramvajų depas vakarinėje miesto dalyje






Naujasis miesto centras




Aplink Baščaršiją (senamiestį) yra vienos krypties tramvajų eismas




Sarajevo tramvajus rotušės fone




Baščaršija

[Romas]

Sarajevo tramvajai
Pusę milijono gyventojų turintis Sarajevo miestas išsidėstęs slėnyje išilgai Miljackos upės ir aplinkinėse kalvose.
Tramvajų bėgiai yra nutiesti žemumoje.

Miesto susiseikimo žemėlapis (tramvajai pažymėti tamsiai mėlynai)
Paspaudus - didesnis žemėlapis

https://www.transitmap.net/sarajevo-unofficial/

Šiuo metu veikia 6 tramvajų linijos.

• 1: Željeznička stanica (Gel. stotis) – Baščaršija
• 2: Čengić Vila – Baščaršija
• 3: Ilidža – Baščaršija
• 4: Ilidža – Željeznička stanica
• 5: Nedžarići – Baščaršija
• 6: Ilidža – Skenderija

Iš esmės yra viena ilga 3 tramvajaus linija nuo senamiesčio (Baščaršijos) iki Ilidžos priemiesčio (kitos linijos ją dubliuoja) ir atšaka iki stoties.
Norėjome važiuoti 1 tramvajumi iki stoties, paskui išsisiaškinome, kad greičiau einį


Bilieto kaina 0,80 BAM arba KM (konevertibla marka) apie 0,42 EUR

[Romas]

Tramvajai Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina)

Sarajeve tramvajai atsirado dar 1885 metais.

https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_in_Sarajevo
http://ba.n1info.com/English/NEWS/a3...niversary.html

Tramvajus apie 1970-1980 m.

https://www.dw.com/bs/historija-tram...%8D/a-36519298

Sarajevo tramvajai per 1992-1996 m. apsiaustį neveikė

Sarajevo: Then and Now
1.


2.


3.

https://www.rferl.org/a/bosnia_sarajevo/24539767.html

Dėl pūgos sustojęs Sarajevo tramvajų eismas
2012 m. vasario 5 d.

https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_in_Sarajevo

[Al1]

Paprastai jokių turiniketų nėra požeminėse ar antžeminėse tramvajų stotyse. Bet viskas priklauso nuo sistemos. Jei tai greitasis tramvajus, tai gali būti turniketai ir antžeminėse stotelėse, jei linija izoliuota nuo automobilių srauto.

[Silber418]

Gal kas daugiau keliavęs ar domėjęsis man gali atsakyti. Europoje yra daug tramvajų/metro, kurie centre būna po žeme, o vėliau išlenda ant žemės, pvz. Stockholme. Kaip tuomet veikia bilietų sistema? Kad įeitum į tą požeminę (metro) stotelę, reikia praeiti vartelius, kaip įprastam metro? O jeigu stotelė virš žemės?

Bent Stokholmo metro varteliai visur yra, o lengvojo geležinkelio/tramvajų (jų mieste keli tipai - Tvärbanan, Nockebybanan, Lidingöbanan, Saltsjöbanan, Roslagsbanan, Spårvagn City) sistemose - kaip kur. Priklauso nuo sistemos, nors šiuo metu modernizuojamos ir seniausios, siaurojo lengvojo geležinkelio linijos, stotys.

[liootas]

Gal kas daugiau keliavęs ar domėjęsis man gali atsakyti. Europoje yra daug tramvajų/metro, kurie centre būna po žeme, o vėliau išlenda ant žemės, pvz. Stockholme. Kaip tuomet veikia bilietų sistema? Kad įeitum į tą požeminę (metro) stotelę, reikia praeiti vartelius, kaip įprastam metro? O jeigu stotelė virš žemės?

[HSV]

Bilbao / Bilbo, Baskija (Ispanija)

[HSV]

Vitoria / Gasteiz, Baskija (Ispanija)

[disident]

Grenoblis [FR]

[disident]

Turinas [IT]
Nuo viaduko prie romėnų vartų.



Posūkyje

[Al1]

Fotoreportažas iš Liono

Tai trečias pagal dydį (gyventojų skaičių) Prancūzijos miestas. Mieste gyvena 500 tūkst. gyventojų, o Liono aglomeracijoje 1,7 mln. Miesto plotas - tik nepilni 48 kv. km. Miesto VT – metro, tramvajai, troleibusai, autobusai, funikulieriai.

Pirmoji arklinio tramvajaus linija atsidarė 1879 m. 1888 m. atidaryta garinio tramvajaus linija, 1894 m. prasidėjo elektrifikacija. Tramvajaus maršrutai priklausė kelioms kompanijoms ir tramvajaus piko metu mieste ir jo priemiesčiuose veikė 33 tramvajaus linijos, kurios skyrėsi tiek vėžės pločiu, tiek ir traukos tipu. Galiausiai visas kompanijas, išskyrus vieną, supirko viena tramvajaus kompanija ir elektrifikavo. Konsolidacija truko tris dešimtmečius. 193x metais tramvajai pradėti keisti troleibusais ir autobusais. 1957 m. tramvajus panaikintas. 1996 m. buvo priimtas sprendimas tiesti šiuolaikinį tramvajų ir 2001 m. jis pradėjo veikti. Iš karto 2 linijos. Vėliau dar 3 (ne vienu metu). Taip pat buvo nutiestas atskiras greitasis tramvajus į oro uostą, kuris priklausė kitai kompanijai. Šiuo metu vyksta šeštosios tramvajaus linijos tiesimas.

Tramvajus kaip ir didelė dalis likusio VT priklauso organizacijai SYTRAL. Tai Liono miestui ir apylinkių administraciniams vienetams priklausanti įmonė. Ji užsiima ir strateginiu VT organizavimu bei plėtra. Pervežimus viešuoju transportu organizuoja įmonė TCL. Tramvajaus linijas eksploatuoja kompanija Keolis, kuri yra Prancūzijos geležinkelių dukterinė įmonė. Greitojo tramvajaus liniją, kuri iš pradžių priklausė atskirai koncesiją turinčiai kompanijai (kurios daugiau nei pusė koncisionierių dalininkų buvo valstybei priklausančios organizacijos), prieš kelis metus buvo perleista SYTRAL. Šią liniją eksploatuoja atskira įmonė Rhônexpress; šis pavadinimas yra taip pat ir prekinis šios linijos ženklo pavadinimas.

Taigi, Lione yra 5 miesto tramvajaus linijos ir greitojo tramvajaus linija į oro uostą. Tramvajus yra antžeminis, tramvajus atskirtas nuo gatvės eismo (išskyrus, aišku, sankryžas). Kai kur tramvajaus juostomis važiuoja autobusai ar troleibusai. Taip pat yra bent pora (kiek man teko matyti) vietų, kur tramvajus važiuoja po pastatu ar įvažiuoja į pastatus. Vienas iš jų tai didelis VT kompleksas Perrache, kurį sudaro tolimojo susisiekimo autobusų stotis, miesto autobusų parkingas ir stotelės, metro ir tramvajų stotys, parkingas ir šalia esanti viena iš dviejų pagrindinių miesto geležinkelio stočių. Didžioji T3 linijos ir greitojo tramvajaus linijos į oro uostą eina buvusio geležinkelio pylimu. Jos dalinasi tais pačiais bėgiais, o stotelėse yra papildomi keliai, kuriuose sustoja T3 tramvajus, praleisdamas greitąjį, kuris stoja tik 3 tarpinėse stotelėse. T3 stotelių taip pat nėra daug. Tramvajaus sistemoje yra tik du kiek ilgoki ruožai, kur tais pačiais bėgiais važiuoja dviejų maršrutų tramvajai. Visur kitur linijos yra naudojamos tik vieno maršruto, neskaitant dar dviejų trumpų ruožų, kur tais pačiais bėgiais važiuoja, pirmu atveju, dviejų maršrutų, o antruoju – trijų (įskaitant greitąjį į oro uostą) maršrutų tramvajai. Metro, tramvajus, taip pat kai kurios troleibusų ir autobusų linijos sudaro VT stuburą.

Bilietai parduodami automatuose, platinimo vietose ir autobusuose pas vairuotoją. Valandinis bilietas kainuoja 1,9 euro. Paros bilietas kainuoja 5,8 euro. Yra ir kiti bilietai, taip pat ir lengvatiniai. Trumpalaikiai bilietai yra kartoniniai su magnetine juosta. Mėnesiniai ir ilgesni yra plastikinės kortelės pavidalo. Mėnesinis kainuoja 63,6 euro. Su miestiečio kortele mėnesinis kainuoja 60,50 euro. Bet kuriuo atveju bilietai yra vardiniai ir su nuotrauka. Pirmu atveju ant bilieto, antru atveju nuotrauka pateikiama gaunant miestiečio kortelę. Asmenys nuo 65 metų turi 50 proc. nuolaidą, taip pat ir moksleiviai bei studentai. Daugiavaikių (3 vaikai +) šeimų tėvai turi apie 40 proc. nuolaidą mėnesiniam. Yra bendri bilietai su geležinkeliais.
Oro uosto tramvajus turi atskirus bilietus, jame negalioja viso likusio VT bilietai. Bendro bilieto nėra.

Tramvajai darbo d. ir šeštadieniais pradeda kursuoti šiek tiek prieš 5 val. ryto, kai kurie šiek tiek po 5 val., o baigia apie pusę pirmos nakties. Sekmadieniais ir švenčių dienomis tramvajai pradeda važinėti po 5 val. ryto, baigia apie 0.30 nakties. Oro uosto tramvajus kasdien pradeda apie 5 val. baigia apie 0.30 val. Darbo d. ir šeštad. dienos metu 1, 2 maršrutų tramvajai kursuoja kas 5-7 min, 3, 4 kas 7-10, o 5 maršruto rečiausiai – kas 8-15 min. Ryte, vakare kas 1-3 maršruto kas 10-15-20 min., 4, 5 kas 20-25. Sekmadieniais ir švenčių dienomis 1-4 maršruto tramvajai kursuoja kas 15-20 min., o 5 – kas 25. Oro uosto tramvajus kasdien važiuoja kas 15 min, ryte ir vakare kas 30 min.

1, 2, 4 ir 5 maršrutus aptarnauja 5 sekcijų tramvajai Alstom Citadis 302. 3 maršrutą aptarnauja 7 sekcijų Alstom Citadis 402. Oro uosto maršrutą aptarnauja 3 sekcijų Stadler Tango ZR. Visi tramvajai dvipusiai.

Ant Gallieni tilto. Alstom Citadis 302



Ten pat. Tolumoje matosi Perrache stoties ir parkingų kompleksas.



Jean XXIII bulvaras. Alstom Citadis 302.



Ant to paties tilto. Čia tam, kad ožiai su mašinomis neįvažiuotų į tramvajui skirtą juostą.



Grange Blanche stotelė. Čia yra vienas iš VT mažesniųjų mazgų, visos 4 VT rūšys. Daugiausiai tramvajaus keliais betonuoti ar asfaltuoti, bet kai kur bėgiai yra žolėje.



Prie Part Dieu geležinkelio stoties ir Servient g. Alstom Citadis 302.



Alstom Citadis 402. Villette gatvė kitoje Part Dieu geležinkelio stoties kelyno pusėjė.



Stotelėje prie Part Dieu geležinkelio stoties. Alstom Citadis 402.



Ten pat. Alstom Citadis 402.



Rhônexpress tramvajus. Stadler Tango ZR. Vaulx-en-Velin La Soie stotelė. Čia oro uosto tramvajus stoja.



Rhônexpress tramvajus netoli Part Dieu Villette galinės stotelės (kuri matosi tolumoje). Villette g.



Part Dieu Villette galinė stotelė.



Part Dieu, Servient g.



Ten pat, tik vaizdas į kitą pusę.



Jean XXIII g.



Ta pati gatvė tik kitoje jos vietoje.



Jean XXIII g.

[Al1]

Tramvajai Translohr STE 4. Jų yra 25 vnt. Tramvajų sudaro 4 sekcijos, tramvajus dvipusis ir dvikryptis (valdymo kabinos yra abiejuose galuose). Kiekvienoje tramvajus sekcijoje vienoje pusėje yra po vienas duris. Kurių aiškiai per mažai, kai keleivių daug.
Visa tramvajaus linija eina išskirta juosta gatvės viduriu, pakraščiu ar gatvėmis be automobilių eismo.

Tramvajaus linijos dalis, einanti per laukus, netoli Margeride stotelės.



Georges Couton prospektas. Tolumoje matosi pagrindinė Michelin būstinė.



République prospektas ir būsima Europos ateitis.



Jaude aikštė ir paminklas Versinžetoriksui.



Tramvajų prasilenkimas Jaude aikštėje.

[Al1]

Klermone-Ferane tramvajaus ratai rieda betono arba asfalto danga. Deja, aiškiai matosi, kad ratai daro provėžas. 2013 metais beveik pusmetį buvo atliekama tramvajaus kelių ir bėgių rekonstrukcija ir tramvajai nevažinėjo. Šiemet vasarą kurį laiką dėl remonto tramvajus irgi neveikė.

Bėgis.



Bėgiai ir kol kas tik žymės nuo ratų, kurios vėliau virs provėžomis.



Iešmas. Jie yra tik ten, kur atsišakoja atšaka nuo linijos į tramvajų parką ir galinėse stotelėse pervažiavimui iš vieno kelio į kitą, nes nėra žiedų.



KT fragmentas.




Tramvajaus vidus.





Sekcijų sujungimas ir ratas





Galinėje Les Vergnes stotelėje.



Adrien Mabrut gatvė.



Pont de Neyrat ir Torpilleur Sirocco gatvių sankryža.



Darbo dienomis tramvajus važiuoja nuo 4.20 iki 1.30. Anksti ryte kas 10-13 minučių, maždaug nuo 6.40 iki 18.30 val. kas 5-8 minutės, vakare kas 8-15 minutes, po 20.30 iki maždaug 22 kas 18-20 minučių, o po 22 kas 25-28 minutes. Šeštadieniais darbo pradžia ir pabaiga nesikeičia, bet intervalas vidutiniškai padidėja 2-8 minutėmis (dieną mažiau, ryte, vakare – daugiau). Sekmadieniais ir švenčių dienomis darbo pradžia ir pabaiga nesikeičia, bet ryte tramvajai važiuoja kas 25-30 minučių, dieną kas 18-20 minučių, vakare kas 30 min. Autobusai (raidiniai), pradeda po 5 val. ir baigia darbą apie 23.30, o paprasti autobusai pradeda dar šiek tiek vėliau ir baigia dar anksčiau.

Bilietai parduodami automatuose (yra visose tramvajaus stotelėse ir kai kuriose raidinių autobusų maršrutų stotelėse), pardavimo punktuose komunose, T2C klientų aptarnavimo centre. Autobuse vienkartinius parduoda vairuotojas. Vienkartinis bilietas kainuoja 1,6 Eur. ir galioja 70 minučių, persėdimų skaičius neribotas. Paros bilietas – 5 eurai. Kai aš buvau, dar kainavo 4,9 eurus. Vasarą visi bilietai šiek tiek pabrango. Mėnesinis bilietas visam miesto VT kainuoja 49 eurus, jaunimui iki 26 metų – 27 eurus. Yra ir kitokie lengvatiniai mėnesiniai bilietai, tačiau juos galima įsigyti tik keleivių aptarnavimo centre ir pristačius popierius apie mėnesines ar trijų paskutinių mėnesių (priklausomai nuo to, kas prašo lengvatinio bilieto) šeimos pajamas. Minimalios vienam šeimos nariui tenkančios mėnesio pajamos, nuo kurių pradedamos taikyti lengvatos – 770 eurų. Tas pats galioja ir pensininkams. Taigi, Prancūzijoje nėra vieningos lengvatų viešajame transporte sistemos; skirtinguose regionuose taikomi skirtingi kriterijai ir tvarka.
Taip pat yra kombinuoti geležinkelio ir miesto VT bilietai. Mėnesiniai bilietai yra plastikinės kortelės, trumpalaikiai – popieriniai. Visi bilietai turi būti žymimi kaskart įlipus į transporto priemonę.