Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[PoDV]

Viltis tai man dar ir dėl to, kad LV, EE ir PL situacija geresnė ir nelabai turim kur dėtis.

Pravažiavau Baltijos šalis. Vis tik galvoju geriau vis tik išplatintų A8, A17 ir A10. Geriau saugesnis kelias nei sutvarkytas Via Balticos variantas prie Rygos, kur visi kiek girdžiu susiėmę už galvos dėl vairavimo kultūros ten. Antras faktorius, psichologinis efektas, gerinamas Lietuvos įvaizdis, kuriamas įspūdis, kad šalis moderni. Sutikime ir dar dėl fakto, kad Pasvalys ne Kuldyga, kad girtumėmes 19 amžiaus baltvokiečių istoriniais pakelės miesteliais Girkimės 21 amžiumi.

Pabaigus Via Baltica platinimą turėtume daugmaž išbaigtą autostradų tinklą ir naujų kelių reiktų labai mažai. Didžiausią dėmesį būtų galima skirti esamiems keliams tvarkyt. Aišku užtruks dar kokį 15 metų, bet gal verta. Bijau, kad A8 ir A10 perafaltavimai jau tampa pinigai į balą. Sutinku dėl kitų kelių, kad būtina tvarkyt, bet ne Via Baltica.

Dėl karinio mobilumo kaip tik keliai į Lenkiją turėti netgi pirmumą gauti, kažkur teko skaityt Galima paminėt jau beveik sutvarkytą A5, bet eilė turėtų ateit ir Seinai-Alytus-Vilnius keliui. Pietų Lietuvoj keliai turėtų pagerėt ilgainiui, o Šiaurės Lietuvoj kol kas tikėčiausi autostradų būklės gerėjimo, bet su paprastais keliais deja nežinau ar pavyks taip sutvarkyt, turbūt ilgam liks blogiau nei Latvijoje situacija. Realiai kaltinčiau buksuojančią ekonomiką, nors gal kokie Šiauliai išsimuš geresnius kelius, jei vis tik bus laikomasi logikos, kad geriau besilaikantys kraštai turės geresnius kelius.

[PoDV]

Visada galima nieko nedaryti, o paskui stebėtis, kiek LT išleidžiama pinigų kelių priežiūrai, o jie kaip sudrožti, taip sudrožti.

https://vialietuva.lt/en/traffic-volumes#lg=1&slide=1

Realiai reiktų prižiūrėt Via Baltica, esamas autostradas ir nechaltūrinti su keliais aplink Šiaulius Dėl kitų kelių užtektų pasimokyti iš latvių ir estų, kad laikytų 30 metų ir paskui nereiktų perafaltuoti katastrofiškos būklės kelių.

[Laure23]

Sunkiai randu argumentų, ko mokytis reikėtų iš LV (EE kelius mažiau pažįstu, nekomentuosiu) kelių srityje - gal tik tiek kad pigiau išlaikyti kelių tinklą, kai visoje valstybėje tėra regioninio lygio keliai. Kaip magistrale galima traktuoti berods tik 14km Kekavos aplinkelio? LV važiavimas kraštais yra egzotiškiausias dalykas, kurį gali pamatyti Baltijos šalių keliuose.
O PL tiesiog yra turtingesni, ypač iš Sanglaudos fondų gaunamomis lėšomis savo TEN-T tinklui plėsti. Bent su kelių fondo pagalba užsilopius Kaunas-Klaipėda ruožą, situacija dar bus pamanoma. Su LV/LT siena ir Via Baltica norisi matyti paraleliai judančius darbus iš abiejų pusių, bet atrodo iš LT pusės jie prasidės anksčiau.

[digital]

O kad tokia infrastuktūra yra statoma vietoje automobilizmą skatinančių aplinkkelių ir keliukų į nieką asfaltavimo (dažniausiai korupcija persmelktais kontraktais, kaip yra daroma Lietuvoje) tai taip, tuo tikrai galima didžiuotis.

Būtų gerai pagrįsti tokius kaltinimus.

[VLR]

Būtų gerai pagrįsti tokius kaltinimus.

Vis didėsiančiam ir milijardą viršysiančiam kelių biudžetui itin svarbus ir skaidrumas bei efektyvumas. Nesenų precedentų yra – buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui inicijavus kelių auditą, paaiškėjo, kad 9 iš 10-ies tikrintų kelių yra nekokybiški. Anot buvusio ministro, keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius.

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...-tinklo-pletra

Kadangi čekiukinis ministras yra socdemų narys, o kelių klojimas yra jų vienas pagrindinių maitinimo šaltinių, jis iš anksto atsisako tokias aferas bausti jei netyčia jo chebrą pagaus. Na, gi reikia apsidrausti.

„Aš noriu žiūrėti į auditą ne kaip į baudimo, bet kaip į pagalbos priemonę. Bus auditas, net neabejoju, kad bus, bet vėl, pasikartosiu, nesinori jį perskaičius sakyti, na va, atradau kaltus, dabar jūs būsite nubausti ir pradėsime atskaitos tašką nuo to. Man labiau norėtųsi efektyvinti problemų sprendimą, surasti, kas labiausiai kliudo, ir pradėti spręsti“, – kalbėjo jis.

Aišku didžiausiais kadencijos prioritetais jis įvardija kelių tiesimą ir žvyrkelius (turbūt mažiausiai šaliai naudingas investicijas).

[digital]

Bet ar tikrai Lietuvoje daug yra tiesiama keliukų į niekur ir ar visi (dauguma) jų korupciniai?

[PredatorGTR]

Citata: Anot buvusio ministro, keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius.

Tai nuo kada ministro deklaruotą kaip legalų ploninimą imam vadinti korupcija persmelktu kontraktu?

[Robyla]

Man tai įdomu, kas pas mus su tais kelių tiesimais ne taip, ar čia tik man krinta į akis tik kirtus LT sieną su Lenkija, kad naujas asfaltas jau su tirpstančios smalos provėžomis.
Nei Lenkijoj, nei Vokietijoje, nei Austrijoje, nei kitose ES šalyse dar neteko matyti tokio naujo asfalto.

[digital]

Perkrauti vilkikai niokoja šalies kelius: baudos nebaugina, įžūliai naudojamasi spragomis

Laužo kelius, kyla grėsmė visų eismo dalyvių saugumui – svorio ribojimų nepaisantys vežėjai kelia rimtų problemų Lietuvoje. Ypač tuo piktnaudžiauja miškavežiai, tarp kurių yra ne viena nuolat pažeidimus daranti įmonė. „Mums tikrai sunku sustabdyti pažeidėją, nes jie ieško aplinkinių kelių. Netgi yra asmenų, kurie mus tiesiog seka ir informuoja kitus vežėjus, kad šie išvengtų patikrų“, – portalui atskleidė už sunkiasvorio transporto patikrinimus keliuose atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Normatyvai apibrėžia, kad Lietuvos keliais be apribojimų gali judėti 40 t masės su kroviniu vilkikai, kurių varančiosios ašies apkrova neviršija 11,5 t, o kitos ašys – 10 t. Karštomis vasaros dienomis šie apkrovos parametrai gali reikšmingai veikti dangą. Kai vilkikai perkraunami ir viršija nustatytas normas, net papildomos dviejų tonų apkrovos vienoje ašyje gali sukelti beveik dvigubą žalą kelio dangai“, – rašoma LRT.lt skirtame „Kelių priežiūros“ komentare.

Savo ruožtu „Via Lietuva“, remdamasi VILNIUS TECH analize, nurodė, kad pilna pakrauta sunkiasvorė transporto priemonė daro 35 kartus didesnį poveikį kelio dangos konstrukcijai nei nepakrauta.

„Taip pat buvo nustatyta, kad, padidėjus ašies apkrovai, kelio dangos būklė blogėja eksponentiškai, iš to galima daryti išvadą, kad viršytas leistinas svoris daro didelę neigiamą įtaką keliams“, – dėstė už valstybinės reikšmės kelius atsakinga bendrovė.

Planuoja automatinius svėrimo postus

„Įdiegus elektroninę kelių rinkliavos (e. tollingo) sistemą ir jai pradėjus veikti, atsiras galimybių išplėsti jos funkcijas. Pavyzdžiui, sistema galėtų ne tik fiksuoti keliuose važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių numerius, bet ir išmaniaisiais davikliais vertinti ašių apkrovą. Duomenys apie pažeidėjus galėtų būti realiu laiku perduodami mobilioms kontrolės grupėms, kurios turėtų galimybę operatyviai tikrinti įtartinas transporto priemones dėl svorio viršijimo“, – T. Kolendo mintį atkartojo jis.

Aiškėja, kad sprendimų minėtoje srityje galima sulaukti jau kitais metais. Taip pat matydama problemų „Via Lietuva“ pripažino, kad dabar esamos kontrolės neužtenka, todėl vienas iš technologinių sprendinių, į kurį planuojama investuoti kitais metais, yra keliuose įrengti automatiniai svėrimo postai.

„Jie leistų pasverti važiuojančias transporto priemones ir, identifikavus svorio viršijimus, informaciją perduoti LTSA. Tokiu būdu šiuose kelio ruožuose svorio viršijimo kontrolė vyktų nuolatos, t. y., pasveriant visas pravažiuojančias transporto priemones“, – apie galimą sprendimą kalbėjo „Via Lietuva“.