https://www.vz.lt/transportas-logist...---nekokybiski
Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pateikė pirmo etapo kelių kokybės tyrimo duomenis. Dar dalies rezultatų laukiama, tačiau dabartinė informacija rodo, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur ir dar galioja metų trukmės garantinis laikotarpis.
Visi tirti keliai buvo baigti rekonstruoti 2014-2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl esminių trūkumų buvo nepriimti.
„Situacija mus nustebino. Labai svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai“, – aiškina ministras.
Pasak ministro, anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius. Jis teigia, kad dėl kokybės prastumo valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur, o plonesni keliai turės būti tvarkomi 5 metais anksčiau.
„Dabar standartai yra pakeisti. Tyrimo metu tikrinome ne tik tai, ar keliai buvo ploninami, bet ir ieškojome kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda. Tai turės pasekmių ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi“, – komentuoja p. Masiulis. Neatitiko reikalavimų
Aiškinama, kad iš 10 tirtų kelių tenkinančios kokybės kelias buvo tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės. Jį tiesė UAB „Alkesta“, tačiau jai priekaištaujama dėl žemos kito kelio ruožo rekonstravimo kokybės.
Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia, darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm. storio asfaltbetonio sluoksnio, kuris rangovui turėtų kainuoti apie 250.000 Eur.
Taip pat netenkinčios kokybės darbus rekonstruojant kelius atliko UAB „Parama“. UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, prastai rekonstravo po du kelio ruožus.
Beje, prieš kelis mėnesius Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius, prabilo, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leido spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.
„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sakė jis.
Kelių tyrimus vykdo VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI. Reikalaus atsakomybės
Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius, komentuoja, kad buvo sumokėta už 30.000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat jis pastebi, kad kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos, kaupiasi drėgmė. Jo teigimu, rangovai turės ištaisyti padarytas klaidas, bus reikalaujama teisinės atsakomybės.
Ponas Andrejevas kalba, kad iki šiol su rangovais buvo gerai sutariama, todėl tikimasi, kad jie, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus. Be to problemų yra ne tik su rangovais, bet ir techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.
Ponas Masiulis sako, kad taip pat bus reikalaujama atsakomybės iš valstybių institucijų.
„Greito rezultato nesitikime, bet, be abejo, bus reikalaujama atsakomybės ir iš valstybinių institucijų“, – sako ministras.
Tiriant buvo padarytos asfalto iškirtos, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis.
Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas būtų galima aiškiau kalbėti ir apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas. Pasak jo, dabar, kai veikiama nepakankamai efektyviai, sunku pasakyti, kiek lėšų reikia Lietuvos kelių infrastruktūrai.
Balandį p. Masiulis įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti visų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių auditą. Prižiūrėtoja pradėjo tiesti
Nors pagrindinė jos veikla apima kelių valymą ir barstymą žiemą ar pakelių tvarkymą vasarą, metų pabaigoje KP laimėjo kelis savivaldybių skelbtus kelių tiesimo konkursus ir užsakymus nugvelbė privačioms bendrovėms iš panosės. Nors šie pirkimai nedideli, kelininkai baiminasi, kad jie rodo tendenciją.
„KP gauna pastovų užsakymą iš Kelių direkcijos. Jis yra gaunamas be konkurso, pagal normatyvinius skaičiavimus. Tačiau šalia pagrindinės savo prievolės – mano supratimu, tai turėtų būti vienintelė prievolė – ši įmonė dalyvauja rangos darbų konkursuose, tiek savivaldybių, tiek kitų institucijų“, – anksčiau VŽ sakė Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas.
„Mes, kaip rangos darbų įmonių asociacija, manome, kad tai tikrai nėra gerai, – niekas negali paneigti, kad tam tikri žemų kainų rangos darbų pasiūlymai yra padengiami iš priežiūros darbų kaštų“, – teigia jis.
2017 m. KP iš valstybės gavo 81,4 mln. Eur savo pagrindinei veiklai atlikti – 21.000 km kelių prižiūrėti. Kaip VŽ informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LKAD), 2018 m. įmonei numatyta skirti 79 mln. Eur, iš jų 1,3 mln. Eur – pertvarkai vykdyti.
Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz55r5QZqYJ
Visi tirti keliai buvo baigti rekonstruoti 2014-2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl esminių trūkumų buvo nepriimti.
„Situacija mus nustebino. Labai svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai“, – aiškina ministras.
Pasak ministro, anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius. Jis teigia, kad dėl kokybės prastumo valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur, o plonesni keliai turės būti tvarkomi 5 metais anksčiau.
„Dabar standartai yra pakeisti. Tyrimo metu tikrinome ne tik tai, ar keliai buvo ploninami, bet ir ieškojome kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda. Tai turės pasekmių ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi“, – komentuoja p. Masiulis. Neatitiko reikalavimų
Aiškinama, kad iš 10 tirtų kelių tenkinančios kokybės kelias buvo tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės. Jį tiesė UAB „Alkesta“, tačiau jai priekaištaujama dėl žemos kito kelio ruožo rekonstravimo kokybės.
Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia, darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm. storio asfaltbetonio sluoksnio, kuris rangovui turėtų kainuoti apie 250.000 Eur.
Taip pat netenkinčios kokybės darbus rekonstruojant kelius atliko UAB „Parama“. UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, prastai rekonstravo po du kelio ruožus.
Beje, prieš kelis mėnesius Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius, prabilo, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leido spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.
„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sakė jis.
Kelių tyrimus vykdo VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI. Reikalaus atsakomybės
Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius, komentuoja, kad buvo sumokėta už 30.000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat jis pastebi, kad kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos, kaupiasi drėgmė. Jo teigimu, rangovai turės ištaisyti padarytas klaidas, bus reikalaujama teisinės atsakomybės.
Ponas Andrejevas kalba, kad iki šiol su rangovais buvo gerai sutariama, todėl tikimasi, kad jie, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus. Be to problemų yra ne tik su rangovais, bet ir techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.
Ponas Masiulis sako, kad taip pat bus reikalaujama atsakomybės iš valstybių institucijų.
„Greito rezultato nesitikime, bet, be abejo, bus reikalaujama atsakomybės ir iš valstybinių institucijų“, – sako ministras.
Tiriant buvo padarytos asfalto iškirtos, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis.
Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas būtų galima aiškiau kalbėti ir apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas. Pasak jo, dabar, kai veikiama nepakankamai efektyviai, sunku pasakyti, kiek lėšų reikia Lietuvos kelių infrastruktūrai.
Balandį p. Masiulis įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti visų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių auditą. Prižiūrėtoja pradėjo tiesti
Nors pagrindinė jos veikla apima kelių valymą ir barstymą žiemą ar pakelių tvarkymą vasarą, metų pabaigoje KP laimėjo kelis savivaldybių skelbtus kelių tiesimo konkursus ir užsakymus nugvelbė privačioms bendrovėms iš panosės. Nors šie pirkimai nedideli, kelininkai baiminasi, kad jie rodo tendenciją.
„KP gauna pastovų užsakymą iš Kelių direkcijos. Jis yra gaunamas be konkurso, pagal normatyvinius skaičiavimus. Tačiau šalia pagrindinės savo prievolės – mano supratimu, tai turėtų būti vienintelė prievolė – ši įmonė dalyvauja rangos darbų konkursuose, tiek savivaldybių, tiek kitų institucijų“, – anksčiau VŽ sakė Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas.
„Mes, kaip rangos darbų įmonių asociacija, manome, kad tai tikrai nėra gerai, – niekas negali paneigti, kad tam tikri žemų kainų rangos darbų pasiūlymai yra padengiami iš priežiūros darbų kaštų“, – teigia jis.
2017 m. KP iš valstybės gavo 81,4 mln. Eur savo pagrindinei veiklai atlikti – 21.000 km kelių prižiūrėti. Kaip VŽ informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LKAD), 2018 m. įmonei numatyta skirti 79 mln. Eur, iš jų 1,3 mln. Eur – pertvarkai vykdyti.
Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz55r5QZqYJ
Liudna kad visuomene kaip ir kitose srityse taip ir keliu kokybeje nereikalauja atsakomybes is instituciju ir privaciu bendroviu. Kazkada girdejau net sapaliones apie unikaliai prastas Lietuvos klimato salygas neleidziancias patiesti kokybisku keliu
.
Komentuoti: