Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[SoulMulticast]

Šiaip yra sakančių, kad bortų nelabai ir reikia, net mieste (kai tai nėra tankioje teritorijoje). Rodomi tuo metu Olandijos pavyzdžiai.

Konkreciai siuo atveju ten truksta lietaus surinkimo suliniu toje puseje kur nera bortu, tad vanduo nuteka nuo kelio ant vejos ir isigeria naturaliai. Sprendimas butu neblogas, ypac turint omeny kad musu realijom prie tu suliniu absoliuciai visada yra idubos asfalte, bet keliose vietose isplauna smeli ant vaziuojamosios dalies, o sovietmeciu horizontaliai paklotas vietoj bortu betono plyteles jie niekad nekeite, net dabar. Del ko kelkrastis tiesiog vizualiai atrodo nepriziuretas.

Visgi toje vietoje kur bortu nera kelkrasciai yra sutvirtinti. Ant senu nuotrauku matosi tos betono plytos apie kurias sakiau. Dabar jos yra ant virsaus uzasfaltuotos ir ju nesimato. Sitoje vietoje reiketu prisiminti pagrindine bordiuru funkcija - jie apsaugo asfalto dangos krasta nuo dregmes uzsistovejimo ir nuo krastu isbyrejimo po sunkiasvoriu transportu. Paskutinis reiskinys labai puikiai matosi uzmiescio keliuose, pvz nesuremontuotoje Nemencines plento atkarpoje kur pilna duobiu prie kelkrasciu.
Tad mano kabinejimasis prie Laisves pr yra tik del neidealaus lietaus nuvedimo, ne del kelkrasciu tvirtinimo, kuri sovietai buvo padare. Kas del Olandijos pavyzdziu, tai jie turbut ne siaip paima ir nededa ju, o visgi kazkaip sutvirtina kelkrascius kitaip. O ju technologijos siuolaikinei lietuviu rasei neprieinamos (ka jau sakyt jei net dvirtakiu bortu negali surast), tad negali buti ir kalbos apie bortu nedejima, kitaip nuo musu auksarankiu keliai tiesiog isbyres.

O centre, kur viena grindini jungia su kitu iskiliu bortu tikrai nereikia, tai tikra nesamone.

[Creatium]

VMS jau piarinasi, kad baige Laisves pr. asfaltavima, net drona pakele nufilmuot:



https://www.facebook.com/vilnius.lt/...type=2&theater

Na, bortus jie pakeite tik ten kur anksciau jie jau buvo. Ten kur ju nebuvo matosi zemes nuoplovos ir po lietaus dalis grunto nuplaunama tiesiai ant kelio. Kai as diskutavau komentaruose su Grinda kodel vienose vietose ten bortai yra o kitur nera jie man aisku nieko neatsake, mazdaug labiau filosofinis klausimas.

Šiaip yra sakančių, kad bortų nelabai ir reikia, net mieste (kai tai nėra tankioje teritorijoje). Rodomi tuo metu Olandijos pavyzdžiai.

[SoulMulticast]

VMS jau piarinasi, kad baige Laisves pr. asfaltavima, net drona pakele nufilmuot:

1,6 km prospekto dalyje paklotas ištisinis asfaltas, pakeisti kelio bortai, sutvarkyti įvažiavimai į kiemus, autobusų sustojimo aikštelės bei atnaujintas ženklinimas.

https://www.facebook.com/vilnius.lt/...type=2&theater

Na, bortus jie pakeite tik ten kur anksciau jie jau buvo. Ten kur ju nebuvo matosi zemes nuoplovos ir po lietaus dalis grunto nuplaunama tiesiai ant kelio. Kai as diskutavau komentaruose su Grinda kodel vienose vietose ten bortai yra o kitur nera jie man aisku nieko neatsake, mazdaug labiau filosofinis klausimas.

[Ginthus]

pastaruosius keletą mėnesių tiek magistraliniai, tiek krašto keliai (A1, A6, A5 ir kt.) tvarkomi tokiu "įdomiu" būdu - tikriausiai remixu, iš naujo asfaltuojant tik dvi juostas, dažniausiai ten, kur buvo atsiradusios provėžos. Visų pirma atrodo estetiškai baisiai, o ir ar sutaupoma kažkiek baisiai daugiau, tai klausimas, nes iš 100 proc juostos pločio perasfaltuojama taip apie 70-80 proc, paliekant siaurą ruoželį seno asfalto per vidurį. Kas čia per naujovės ir taupymai?

Baisiai atrodo tik kol šviežia. Greitai spalva susivienodina ir net nepastebėsi. Vilniuje jau kone pusė pagrindinių gatvių recikleriu praeita, ir jau visi senai pamiršę. Susitaupo žinoma ant asfalto, nes visai nedaug pridėti reikia permaišant su senu. Ploto tikrai mažiau nei 70%. Aišku būtų fainiau, kad darytų per visą plotį su kuo mažiau siūlių, nes būtent sujungimuose anksčiausiai ima formuotis plyšiai.

[daktaras]

pastaruosius keletą mėnesių tiek magistraliniai, tiek krašto keliai (A1, A6, A5 ir kt.) tvarkomi tokiu "įdomiu" būdu - tikriausiai remixu, iš naujo asfaltuojant tik dvi juostas, dažniausiai ten, kur buvo atsiradusios provėžos. Visų pirma atrodo estetiškai baisiai, o ir ar sutaupoma kažkiek baisiai daugiau, tai klausimas, nes iš 100 proc juostos pločio perasfaltuojama taip apie 70-80 proc, paliekant siaurą ruoželį seno asfalto per vidurį. Kas čia per naujovės ir taupymai?

[PoDV]

Dar viena tikrai neberaudona atkarpa - Ukmergė-Molėtai. Gmaps ortofoto jau matosi atnaujinta, StreetView vis dar rodo seną vaizelį prieš rekonstrukciją.

Drįstu pateikti pora papildymų dėl "raudonų" kelių su siaura važiuojamąja dalimi. Jų šiek tiek sumažėjo:
KK173 Molėtai-Pabradė. Rekonstruotas kelais nuo Pabradės iki Molėtų-Švenčionių rajonų ribos.
https://www.miestai.net/forumas/foru...i/page22?t=378
KK119 Molėtai-Anykščiai "Biržinka". rekonstruota apie 5 km nuo Anykščių miesto ribos link Biržinkos - Aluntos (35,9-41,3km).

Kadangi šiandien geriausias Lietuvos kelių footage yra iš 2012-13 m. tai apėmiau tų laikų būklę Pastebėjau, kad šiuo metu yra daugiau sutvarkytų krašto kelių. Labai norėčiau, kad prastų krašto kelių ruožų rekonstrukcija įsibėgėtų. Jie sudaro žymią dalį neestetiškai atrodančių kelių.

Dėl Semeliškių pritarčiau Vievis-Semeliškis raudonam žymėjimui.

Raudonai pažymėti keliai paliko daug blogesnį įspūdį dėl to, kad didžiuma jų neturi/neturėjo iš vis jokio horizontaliojo ženklinimo, kai visi kiti (kitų tipų) krašto keliai tokias linijas turėjo. Video įraše, #221 kelias turėjo ženklinimo liniją, tai kelio estetinis vaizdas atrodė "šiek tiek" geriau. Jei dabar pradėjo žymėti visus tokius kelius ženklinimo linijomis, tai raudonos spalvos žymėjimą reiktų peržiūrėti, tektų įtraukti dar kelis tokius kelius, bet 2013 m. situacija buvo tokia.

Galima būtų pridėti #4736 Daugirdiškės-Vievis, kuris būtų per vidurį tarp geltono ir žalio. N kartų geresnė būklė nei #221, nors pagal numeraciją ir atrodytų atvirkščiai.

Kol kas orientavausi išimtinai į krašto bei magistralinius kelius. Pastebėjau, kad naujai išasfaltuoti rajoninių keliai žvyruotų kelkraščių iš vis neturi. Žvyruotus kelkraščius turi sovietų laikais išasfaltuoti rajoniniai keliai.

[mantasm]

Dar viena tikrai neberaudona atkarpa - Ukmergė-Molėtai. Gmaps ortofoto jau matosi atnaujinta, StreetView vis dar rodo seną vaizelį prieš rekonstrukciją.

Dėl Semeliškių pritarčiau Vievis-Semeliškis raudonam žymėjimui. Galima būtų pridėti #4736 Daugirdiškės-Vievis, kuris būtų per vidurį tarp geltono ir žalio. N kartų geresnė būklė nei #221, nors pagal numeraciją ir atrodytų atvirkščiai.

[Romas]

Nusprendžiau sukurti kelkraščių būklės Lietuvoje žemėlapį. Šaltinis: YouTube video vietovės.lt ir Google Street View.

Puikus darbas.

Drįstu pateikti pora papildymų dėl "raudonų" kelių su siaura važiuojamąja dalimi. Jų šiek tiek sumažėjo:
KK173 Molėtai-Pabradė. Rekonstruotas kelais nuo Pabradės iki Molėtų-Švenčionių rajonų ribos.
https://www.miestai.net/forumas/foru...i/page22?t=378
KK119 Molėtai-Anykščiai "Biržinka". rekonstruota apie 5 km nuo Anykščių miesto ribos link Biržinkos - Aluntos (35,9-41,3km).

Deja, yra ir prastesnių kelių, nei pažymėta.
KK220 Trakai-Onuškis-Pivašiūnai-Alytus. Siaura atkarpa tarp Onuškio ir Antakalnio (būtų ne visai raudona, bet greipfruto spalvos), toliau iki Rūdiškių irgi niek ogero, betkelias kiek platesnis
KK221 Vievis-Semeliškės-Aukštadvaris. Už poros kilometrų už Vievio iki patSemeliškių teisingiau būtų skirti raudoną spalvą.

[Ignalina]

O,kiek yra kelių su normaliais borteliais ir nuotekų sistema?

102 nuo Ignalinos iki 126km yra nuokalnėse

[PoDV]

O,kiek yra kelių su normaliais borteliais ir nuotekų sistema?

Man atrodo, A6 su ES lėšomis atnaujintuose ruožuose turi bortelius ties nuokalnėmis, taip pat autostrada A1 miške už Kauno link Rumšiškių. Gal dar yra kokių ruožų, bet spėju jų labai nedaug ir tik naujesniuose projektuose. Tiesiog daug mūsų kelių reiktų paprasčiausiai po truputį rekonstruoti, pirmenybę teikiant kapitaliniams remontams. Turiu dvi esmines pastabas dėl Lietuvos kelių - neestetiški žvyruoti kelkraščiai asfaltuotuose ruožuose, krypčių nuorodų ženklinimo aiškumas. Manau, šiandien daugiausiai naudos atneštų dėmesys į krypčių rodyklių dėstymo aiškumą. Iš karto po jo sektų kelio bei kelių ženklų dėstymo estetika. Trečioje vietoje - kelio dangos būklė, maintenance.

(ketvirta - nebūtų tarpvalstybinių "karų", kurių keliai geresni. Bet čia mano utopinė svajonė dėl galbūt aplamai visų sričių Būtų tvarkomi pagal tiems keliams tenkančias sąlygas, nepriklausomai kokiai šaliai jis priklauso).

[Sula]

O,kiek yra kelių su normaliais borteliais ir nuotekų sistema?

Kiek suprantu, platūs kelkraščiai yra sovietinis palikimas, pritaikytas karinei vikšrinei technikai...

[PoDV]

Nusprendžiau sukurti kelkraščių būklės Lietuvoje žemėlapį. Šaltinis: YouTube video vietovės.lt ir Google Street View.

• Žalia spalva pažymėti keliai, kurių žvyruoti kelkraščiai nėra žymūs (į juos sunku atkreipti dėmesį) ar jų visai nėra, t.y. asfaltas susilieja su veja.
• Punktyrais pažymėtos linijos žymi apželiančius ar žole apžėlusius kelkraščius, kuriuose matosi žvyro ruožai.
• Geltona spalva pažymėti estetiškai atrodantys žvyruoti kelkraščiai. Dažnu atveju, jie yra nuo važiuojamosios dalies atskirti kelkraščio (horizontaliojo ženklinimo) linija
• Oranžine spalva pažymėti neestetiški, per platūs žvyruoti kelkraščiai. Dažnu atveju stambiagabaritis transportas kelia dulkes iš paskos atvažiuojančioms transporto priemonėms, toks kelkraštis dažnai nėra atskirtas jokia ištisine linija. Svarbesniuose keliuose kartais būna atskirti linija, tačiau patys kelkraščiai per platūs, gadina bendrą kelio vaizdą.
• Raudona spalva pažymėti keliai, kurių žvyruotas kelkraštis toks pat platus kaip ir pats asfalto ruožas. Dažnu atveju toks kelias neturi per vidurį horizontaliojo ženklinimo linijos (2013 m. duomenimis).

Rekonstrukcijų metu šiuo metu suformuojami estetiški siauri žvyruoti kelkraščiai (A10 už Pasvalio link Rygos) arba jų nėra iš vis (122 kelio rekonstruotas ruožas ties Kupiškiu). Platūs žvyruoti kelkraščiai turėjo būti formuojami vėlyvuoju sovietmečiu (gal 70 ar 80-ieji metai) ir pratęsti 90-aisiais. Nuo 2000-ųjų žvyruoti kelkraščiai arba estetiški arba jie nepastebimi, galintys greitai apželti veja.

Žvyruoti kelkraščiai yra panašus sovietinis palikimas kaip ir šviesoforo sekcija su žalia rodykle į kairę. Paplitęs posovietinėse respublikose, įskaitant Lietuvą, Latviją, Baltarusiją, Rusiją... Itin platūs žvyruoti kelkraščiai iš Baltijos šalių labiau paplitę Lietuvoje. Tokių dar pasitaiko berods Baltarusijoje, esu matęs (per StreetView) ir Rusijoje. Estetiški siauri žvyruoti kelkraščiai pasitaiko Estijoje, plačių žvyruotų kelkraščių matyti neteko. Panašiai yra ir Latvijoje, nors ten žvyruoti kelkraščiai platesni, labiau pastebimi, ten itin plačių kelkraščių kaip Lietuvoje nedaug arba nėra. Lenkijoje žvyruoti kelkraščiai gali pasitaikyti nesutvarkytuose šalutiniuose užmiesčio keliuose, plačių žvyruotų kelkraščių profilių ko gero iš vis nėra.

[HSV]

Jei neklystu, tai šulinius nuleido, nuskuto, išasfaltavo lygiai ir tada pastatė šulinius į savo vietas. Nebuvo jokių aplopimų aplink šulinių vietas.

Ten ir dangčiai su betono užpildu specialūs sudėti, jie žymiai stipresni, todėl per tuos metus taip ir nesusmego. Nors, vieną tokį dangtį esu matęs S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje su išmuštu betoniniu užpidu.

http://industek.lt/Produktas/siliniu-liukai-BEK

http://industek.lt/Produktas/suliniu...i-reikalavimai

[Creatium]

Aa.. šiaip aš mieste vietomis esu matęs tų šulinų dangčių su užpildais. Bet man pasirodė, kad čia tiesiog senus dangčius taip tvarko: tuos, kurie su įdubimais, užpildo. Ar klystu?

Beje, o problema dažniausiai nebūna ta, kad jie tiesiog kažkaip susmenga, o ne pačio dangčio dizaine? Nes man kažkaip atrodo, kad bent pradžioje lygus dangtis yra labai gerai, o jeigu susmenga, tai jau reikia tvarkyt normaliai (ir tie apvalūs palopymai, kuriuos mini Arunasx ir yra tam skirti), ne?

[SoulMulticast]

O ką ten padarė GV tunelyje?

ten suliniai kazkaip kitaip sudeti, jau praejo daugiau nei metai o jie dar savo vietoj.. ir kitokie dangciai su lyginamuoju sluoksniu ar tai is to paties asfalto ar betono kad maziau jaustusi nelygumas.
Panasiai kaip cia (asociatyvine foto)

[Arunasx]

O ką ten padarė GV tunelyje?

Jei neklystu, tai šulinius nuleido, nuskuto, išasfaltavo lygiai ir tada pastatė šulinius į savo vietas. Nebuvo jokių aplopimų aplink šulinių vietas.

[Creatium]

Tukstantmecio gatve - kazkoks tai slalomas tarp idubusiu suliniu. Man labai keista, kad atrandami milziniski pinigai dveju viaduku irengimui, o atnaujinti gatves danga po Dariaus ir Gireno tiltu, seniausioje vietoje pinigu nera.. Su suliniais irgi idomi situacija - taisant Gelezinio vilko po tuneliu parode kad turi technologijas ir galimybe padaryti normaliai, bet daugiau taip niekur nedarys, hm

O ką ten padarė GV tunelyje?

[SoulMulticast]

Tukstantmecio gatve - kazkoks tai slalomas tarp idubusiu suliniu. Man labai keista, kad atrandami milziniski pinigai dveju viaduku irengimui, o atnaujinti gatves danga po Dariaus ir Gireno tiltu, seniausioje vietoje pinigu nera.. Su suliniais irgi idomi situacija - taisant Gelezinio vilko po tuneliu parode kad turi technologijas ir galimybe padaryti normaliai, bet daugiau taip niekur nedarys, hm

[R.D.]

Atskleidė, kodėl Lietuvos keliai tokie prasti ir kaip tikrinama jų kokybė
https://www.delfi.lt/auto/laisva-pav....d?id=79282479

Kaune įsikūręs Lietuvos Kelių ir transporto tyrimo institutas (KTTI) nekantriai laukia dienos, kai įmonę pasieks nauja kelių būklės tyrimo įranga. Instituto atstovai tikina, kad moderni technika pakels Lietuvos kelių tikrinimą į kitą lygį bei leis greičiau pastebėti kelių trūkumus ir šiuos ištaisyti.

Straipsnis kaip straipsnis, bet prajuokino viena dalis:

Kelininkai neslepia, kad Lietuvos klimato sąlygos itin nepalankios keliams, todėl kelio dangos kokybei labai didelę reikšmę turi nuolydžiai, kad ant dangos esantis vanduo galėtų nutekėti į šalis. „Pas mus žiemą nei šilta, nei šalta. Jei vanduo užsilaiko, atsiranda plyšiai, kurie tiesiog drasko asfaltą. Pavyzdžiui Suomijoje vanduo užšąla ir stovi visą žiemą“, – skirtumą nurodo M. Dimaitis.

Dažnai mūsų kaimyninėje "didžiojoje neaprėpiamoje" kai pasuka diskusija apie kelių kokybė išmetamas argumentas "o pas mus toks klimatas, todėl keliai šūdas", o oponentai meta Suomijos pvz., tai tenka vartytis, bet štai Lietuvoje rastas paaiškinimas.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo nemažai pranešimų, kad naujai nutiesti keliai Lietuvoje jau „prašosi“ remonto ir byra tiesiog akyse. Kokios pagrindinės priežastys, kad kelio danga pradeda trūkinėti ir lūžti? KTTI specialistai teigia, kad naujai sutvarkytų kelių dangos įtrūkimų priežastys daug. Be įprasto kelio nusidėvėjimo, kuriam įtakos turi keliu važiuojančios transporto priemonės, labiausiai kelių dangą ardo vanduo. „Pirmas dalykas, pagal dokumentaciją buvo leista į kelio sudėtį dėti plonesnius sluoksnius: tiek skaldos, tiek šalčiui atsparios dangos, ties asfalto. Kitas dalykas tas, kad prasidėjus kelio priežiūros laikotarpiui pastebima, kad blogai sutankinus šlaitus grioviuose, grioviai užsineša ir vanduo nepasišalina nuo kelio bei užšąla. Pagal fizikos dėsnius, užšalęs vanduo pradeda plėstis ir visi sluoksniai, išskyrus asfaltą, krenta žemyn. Po asfaltu susidaro tuštuma ir asfaltas pradeda lūžti“, – lūžtančių kelių fenomeną aiškino M. Dimaitis. Jis akcentavo, kad tiriant nutiestų, suremontuotų kelių kokybę jau pradėtas kreipti dėmesys į vandens nubėgimo problemas. KTTI Kelių tyrimų skyriaus vadovas pabrėžė, kad nebeužtenka nutiesti kelio dangos laikantis visų reikalavimų – trūkumai nustatomi ir tuomet, kai neužtikrinama, kad ant naujutėlio kelio balose nesikauptų vanduo.

[lukass]

Rokas Masiulis: tai skandalas – kelias už 26 mln. eurų lūžta akyse

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) kreipsis į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo nuo 183,90 iki 187,90 km (Panemunės miesto rytinio aplinkkelio) statytojus dėl akivaizdaus broko. Kelias, kurio statyba kainavo 26,25 mln. eurų, per trejus metus po pridavimo vietomis yra įdubęs apie 1 metrą, rašoma pranešime.

„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Kelias LAKD perduotas 2015 m. liepos 8 d., tačiau iki šiol jis dar nėra naudojamas.

LAKD ekspertai nustatė, kad minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 m.), skirtus kelio specialiajam planui parengti...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=78989219