Nuo to laiko būklė smarkiai pablogėjo. Ten net ir šviesiu metu galima pamesti ratus ar prasikirsti dugną.
Na ten tik viena tokia įduba, važiuojant nuo Utenos link Svėdasų, kur greičiau įlėkus galima sudaužyti mašiną Kitur tiesiog prastas, remonto reikalaujantis kelias.
Ar verta daryti tokį beveik 20 km lanką, ypač jei tas ruožas nuo Žiežmarių iki Birštono blogos būklės? Labai abejoju, ar išeina laiko sutapyti, nebent jei būna kamštis Trakų link.
Asmeninių prioritetų klausimas. Man verta, nes didelė dalis greitkeliu - saugiau, sumoj greičiau. Lėkti greitai su priešpriešiniu eismu - jau ne tas, pastoviai reikia "dirbti". Sumoj laike su lankstu kažkiek laimima.
Vakar važiavau Vilnius-Birštonas ne per Trakus/Aukštadvarį, o Vilnius-Kaunas ir nusukau už Žiežmarių pavažiavęs (link Kruonio). Overall maršrutas greitesnis, dėl greitkelio dalinai saugesnis, bet ta kelio 129 atkarpa nuo A1 iki A16 jau reikalauja daug kur kapitalinio remonto. Vairavau, nebuvo kaip fotkių padaryti.
Ar verta daryti tokį beveik 20 km lanką, ypač jei tas ruožas nuo Žiežmarių iki Birštono blogos būklės? Labai abejoju, ar išeina laiko sutapyti, nebent jei būna kamštis Trakų link.
Vakar irgi važiavau Vilnius-Birštonas, tai į priekį per A16, o grįžtant sugalvojau pažiūrėti kas per kelias ir pasukau pro Kruonį. Tai tas KK129 tokia nebloga kratykla, nors kelios atkarpos ir sutvarkytos, bet didžiąja dalimi būklė prasta. Dar nustebino, kad ten eismas gerokai intensyvesnis nei A16 kelyje, subjektyviai vertinant iš pastarosios kelionės, tai netgi kokiais 3x.
Na, trumpesnė atkarpa su priešpriešiniu eismu, po to jau patogu greitkeliu minti. Bet kelias labai reikalauja remonto, daug yra ganėtinai nesaugių vietų
Vakar važiavau Vilnius-Birštonas ne per Trakus/Aukštadvarį, o Vilnius-Kaunas ir nusukau už Žiežmarių pavažiavęs (link Kruonio). Overall maršrutas greitesnis, dėl greitkelio dalinai saugesnis, bet ta kelio 129 atkarpa nuo A1 iki A16 jau reikalauja daug kur kapitalinio remonto. Vairavau, nebuvo kaip fotkių padaryti.
Vakar irgi važiavau Vilnius-Birštonas, tai į priekį per A16, o grįžtant sugalvojau pažiūrėti kas per kelias ir pasukau pro Kruonį. Tai tas KK129 tokia nebloga kratykla, nors kelios atkarpos ir sutvarkytos, bet didžiąja dalimi būklė prasta. Dar nustebino, kad ten eismas gerokai intensyvesnis nei A16 kelyje, subjektyviai vertinant iš pastarosios kelionės, tai netgi kokiais 3x.
Vakar važiavau Vilnius-Birštonas ne per Trakus/Aukštadvarį, o Vilnius-Kaunas ir nusukau už Žiežmarių pavažiavęs (link Kruonio). Overall maršrutas greitesnis, dėl greitkelio dalinai saugesnis, bet ta kelio 129 atkarpa nuo A1 iki A16 jau reikalauja daug kur kapitalinio remonto. Vairavau, nebuvo kaip fotkių padaryti.
Savaitgalį teko pervažiuoti visą kelią KK 118 nuo Kupiškio iki Utenos.
Kelio būklė nuo Kupiškio iki Viešintų sankryžos nebloga, paskui kelias vis blogėja. Atkarpa Anykščių rajone tarp Svėdasų ir Žaliosios (Šventosios tilto) yra pasibaisėtina - vos ne pusmetrio gylio provėžos.
Taip ta atkarpa atrodė prieš 7 metus, 2012 metais.
Dar vienas 3 km provežų ruožas
Nuo to laiko būklė smarkiai pablogėjo. Ten net ir šviesiu metu galima pamesti ratus ar prasikirsti dugną. Net Lenkijoje kokiais 1999 metais ar Ukrainoje šiais laikais tokių kelių neteko matyti.
Ruožas nuo Žaliosios iki Utenos prieš keletą metų buvo rekonstruotas, jo būklė visiškas kontrastas ankstesnei atakrpai.
Paskutinis taisė Romas; 2019.06.25, 11:08.
Priežastis: Kopija iš temos "KK 118 Kupiškis-Utena"
Na nuotraukose matosi tik grynai išplovos po asfaltu (veikiausiai dėl nuotekų tinklų nesandarumų) ir jokių ten mistinių "suminkštėjusio asfalto smegimų į gruntą".
Norėjau išgirsti nuomonių, kodėl esant tokiems orams nėra uždrausta važiuoti krovininiam transportui dienos metu? Berods vakaruose tokia praktika naudojama. Dangos temperatūra 50+, provėžos labai sparčiai susidaro, bitumas plaukia į viršų. Netikiu kad daugiau nuostolių būtų vežėjams, nei kad padaroma žalos keliams.
del tu paciu priezasciu kaip ir problemos su degalinemis ties Via Baltica - verslas prades skustis ir verkti kad jam per brangu dirbti vakarais ir isvis Lietuva sugrius. Uzsakomieji straipsniai ir milijonine piaro kampanija, kad valstybe zlugdo biednus saziningus verslininkus vezancius ledus i kioskus vaikams su 20t furom. O stambaus ypac statybu verslo interesai visada auksciau nei kazkokie ten keliu lopymai is mokesciu.
Norėjau išgirsti nuomonių, kodėl esant tokiems orams nėra uždrausta važiuoti krovininiam transportui dienos metu? Berods vakaruose tokia praktika naudojama. Dangos temperatūra 50+, provėžos labai sparčiai susidaro, bitumas plaukia į viršų. Netikiu kad daugiau nuostolių būtų vežėjams, nei kad padaroma žalos keliams.
Nuotraukose prie sutrupejusios dangos matosi uzdeto link pakrasciu sluoksnio storis:
is akies pasakyciau gal 1-2 cm. Galetu tiesiog nudazyt juodais dazais, why not. Dabar uzlopys duobes, palopys krastus ir ok, viskas tvarkoj.
Būna kloja viršutinius sluoksnius ir po 2,5cm, bet ten visai kiti atvejai. Čia tiesiog padarė kosmetinį paprastąjį remontą, tai nieko nuostabaus, kad tas naujas sluoksnis tiesiog atkartojo po juo esančių sluoksnių trupėjimą. Reikia šalinti ligą, o ne dangstyti pasekmes. Na bet jei užsakytas ne kapitalinis, o paprastasis remontas, tai ir rezultatas nebus geresnis.
Galima būtų pridėti #4736 Daugirdiškės-Vievis, kuris būtų per vidurį tarp geltono ir žalio. N kartų geresnė būklė nei #221, nors pagal numeraciją ir atrodytų atvirkščiai.
Šitas yra super žalias.
Naujai išasfaltuotoj atkarpoj (apie 2 km iš 20) dar nespėjo suželti, bet ne žvyras, o skalda dominuoja:
Šiaip yra sakančių, kad bortų nelabai ir reikia, net mieste (kai tai nėra tankioje teritorijoje). Rodomi tuo metu Olandijos pavyzdžiai.
Konkreciai siuo atveju ten truksta lietaus surinkimo suliniu toje puseje kur nera bortu, tad vanduo nuteka nuo kelio ant vejos ir isigeria naturaliai. Sprendimas butu neblogas, ypac turint omeny kad musu realijom prie tu suliniu absoliuciai visada yra idubos asfalte, bet keliose vietose isplauna smeli ant vaziuojamosios dalies, o sovietmeciu horizontaliai paklotas vietoj bortu betono plyteles jie niekad nekeite, net dabar. Del ko kelkrastis tiesiog vizualiai atrodo nepriziuretas.
Visgi toje vietoje kur bortu nera kelkrasciai yra sutvirtinti. Ant senu nuotrauku matosi tos betono plytos apie kurias sakiau. Dabar jos yra ant virsaus uzasfaltuotos ir ju nesimato. Sitoje vietoje reiketu prisiminti pagrindine bordiuru funkcija - jie apsaugo asfalto dangos krasta nuo dregmes uzsistovejimo ir nuo krastu isbyrejimo po sunkiasvoriu transportu. Paskutinis reiskinys labai puikiai matosi uzmiescio keliuose, pvz nesuremontuotoje Nemencines plento atkarpoje kur pilna duobiu prie kelkrasciu.
Tad mano kabinejimasis prie Laisves pr yra tik del neidealaus lietaus nuvedimo, ne del kelkrasciu tvirtinimo, kuri sovietai buvo padare. Kas del Olandijos pavyzdziu, tai jie turbut ne siaip paima ir nededa ju, o visgi kazkaip sutvirtina kelkrascius kitaip. O ju technologijos siuolaikinei lietuviu rasei neprieinamos (ka jau sakyt jei net dvirtakiu bortu negali surast), tad negali buti ir kalbos apie bortu nedejima, kitaip nuo musu auksarankiu keliai tiesiog isbyres.
O centre, kur viena grindini jungia su kitu iskiliu bortu tikrai nereikia, tai tikra nesamone.
Na, bortus jie pakeite tik ten kur anksciau jie jau buvo. Ten kur ju nebuvo matosi zemes nuoplovos ir po lietaus dalis grunto nuplaunama tiesiai ant kelio. Kai as diskutavau komentaruose su Grinda kodel vienose vietose ten bortai yra o kitur nera jie man aisku nieko neatsake, mazdaug labiau filosofinis klausimas.
Šiaip yra sakančių, kad bortų nelabai ir reikia, net mieste (kai tai nėra tankioje teritorijoje). Rodomi tuo metu Olandijos pavyzdžiai.
VMS jau piarinasi, kad baige Laisves pr. asfaltavima, net drona pakele nufilmuot:
1,6 km prospekto dalyje paklotas ištisinis asfaltas, pakeisti kelio bortai, sutvarkyti įvažiavimai į kiemus, autobusų sustojimo aikštelės bei atnaujintas ženklinimas.
Na, bortus jie pakeite tik ten kur anksciau jie jau buvo. Ten kur ju nebuvo matosi zemes nuoplovos ir po lietaus dalis grunto nuplaunama tiesiai ant kelio. Kai as diskutavau komentaruose su Grinda kodel vienose vietose ten bortai yra o kitur nera jie man aisku nieko neatsake, mazdaug labiau filosofinis klausimas.
pastaruosius keletą mėnesių tiek magistraliniai, tiek krašto keliai (A1, A6, A5 ir kt.) tvarkomi tokiu "įdomiu" būdu - tikriausiai remixu, iš naujo asfaltuojant tik dvi juostas, dažniausiai ten, kur buvo atsiradusios provėžos. Visų pirma atrodo estetiškai baisiai, o ir ar sutaupoma kažkiek baisiai daugiau, tai klausimas, nes iš 100 proc juostos pločio perasfaltuojama taip apie 70-80 proc, paliekant siaurą ruoželį seno asfalto per vidurį. Kas čia per naujovės ir taupymai?
Baisiai atrodo tik kol šviežia. Greitai spalva susivienodina ir net nepastebėsi. Vilniuje jau kone pusė pagrindinių gatvių recikleriu praeita, ir jau visi senai pamiršę. Susitaupo žinoma ant asfalto, nes visai nedaug pridėti reikia permaišant su senu. Ploto tikrai mažiau nei 70%. Aišku būtų fainiau, kad darytų per visą plotį su kuo mažiau siūlių, nes būtent sujungimuose anksčiausiai ima formuotis plyšiai.
pastaruosius keletą mėnesių tiek magistraliniai, tiek krašto keliai (A1, A6, A5 ir kt.) tvarkomi tokiu "įdomiu" būdu - tikriausiai remixu, iš naujo asfaltuojant tik dvi juostas, dažniausiai ten, kur buvo atsiradusios provėžos. Visų pirma atrodo estetiškai baisiai, o ir ar sutaupoma kažkiek baisiai daugiau, tai klausimas, nes iš 100 proc juostos pločio perasfaltuojama taip apie 70-80 proc, paliekant siaurą ruoželį seno asfalto per vidurį. Kas čia per naujovės ir taupymai?
Dar viena tikrai neberaudona atkarpa - Ukmergė-Molėtai. Gmaps ortofoto jau matosi atnaujinta, StreetView vis dar rodo seną vaizelį prieš rekonstrukciją.
Drįstu pateikti pora papildymų dėl "raudonų" kelių su siaura važiuojamąja dalimi. Jų šiek tiek sumažėjo:
KK173 Molėtai-Pabradė. Rekonstruotas kelais nuo Pabradės iki Molėtų-Švenčionių rajonų ribos. https://www.miestai.net/forumas/foru...i/page22?t=378
KK119 Molėtai-Anykščiai "Biržinka". rekonstruota apie 5 km nuo Anykščių miesto ribos link Biržinkos - Aluntos (35,9-41,3km).
Kadangi šiandien geriausias Lietuvos kelių footage yra iš 2012-13 m. tai apėmiau tų laikų būklę Pastebėjau, kad šiuo metu yra daugiau sutvarkytų krašto kelių. Labai norėčiau, kad prastų krašto kelių ruožų rekonstrukcija įsibėgėtų. Jie sudaro žymią dalį neestetiškai atrodančių kelių.
Dėl Semeliškių pritarčiau Vievis-Semeliškis raudonam žymėjimui.
Raudonai pažymėti keliai paliko daug blogesnį įspūdį dėl to, kad didžiuma jų neturi/neturėjo iš vis jokio horizontaliojo ženklinimo, kai visi kiti (kitų tipų) krašto keliai tokias linijas turėjo. Video įraše, #221 kelias turėjo ženklinimo liniją, tai kelio estetinis vaizdas atrodė "šiek tiek" geriau. Jei dabar pradėjo žymėti visus tokius kelius ženklinimo linijomis, tai raudonos spalvos žymėjimą reiktų peržiūrėti, tektų įtraukti dar kelis tokius kelius, bet 2013 m. situacija buvo tokia.
Galima būtų pridėti #4736 Daugirdiškės-Vievis, kuris būtų per vidurį tarp geltono ir žalio. N kartų geresnė būklė nei #221, nors pagal numeraciją ir atrodytų atvirkščiai.
Kol kas orientavausi išimtinai į krašto bei magistralinius kelius. Pastebėjau, kad naujai išasfaltuoti rajoninių keliai žvyruotų kelkraščių iš vis neturi. Žvyruotus kelkraščius turi sovietų laikais išasfaltuoti rajoniniai keliai.
Komentuoti: