Kelio ženklas su aplinkeliais aplink Sekešvehervarą (Székesfehérvár), devintą pagal dydį Vengrijos miestą (~95.000 gyventojų)
Vengrija nustebino, nes maniau, kad tokios schemos būna giliau Rytų Europoje, na arba kokioj Italijoj. Didelis tokių ženklų trūkumas yra dėl to, kad vienam ženkle pateikiamas labai daug informacijos iš karto, sunku perskaityti visą informaciją. Krypčių ženklinimas yra kompromisų mokslas Kaip pateikti max 4-8 kryptis taip kad greitai iš anksto perskaitytum ir nepasiklystum.
Nuvažiavus apie 750 km Vengrijos krašto ir vietiniais keliais greit išaiškėjo kaip formuojami kelių numeriai:
Pagrindiniai keliai nuo Budapešto yra vienženklai, 1 į Vieną, 3 į Miškolcą, 6 į Pečą, 7 link Balatono, 8 - link Vespremo, 9
Dvižęnkliai krašto keliai nuo 10 iki 19 yra šalia 1 kelio, nuo 70 iki 79 - šalia 7 kelio ir t,.t
Jei pastatoma autostrada (autópálya) arba greitkelis (autóút), gauna M raidę: M1, M3, M30, M35 ir tt.
Triženkliai krašto keliai yra panašios kokybės kaip ir dviženkliai. Keliai su numeriu nuo 110 prasideda šalia kelio Nr. 11, pvz, iš Estergomo iš pradžių važiavome 11, paskui 111 , po to 117 keliu. Kelių link Budapešto labai skyrėsi nuo skerisnių kelių.
Vietinių kelių keturženkliai numeriai irgi formuojami panašiu principu Pvz, šalia 81 kelio yra keliai 8119, 8123, 8126 ir t.t.
Pvz. Iš Budapešto į Sekešfehervarą ir link Kroatijos sienoseina kelias M7 ir senasis 7 o į Vespermą - 8 kelias.
Tarp Baltono ežero, Sekešfehervarą ir Vespremo ir beveik visų kelių numeriai prasideda 7 arba 8. www.mapy.cz
Kelionė nuo Estergomo iki Balatono
Foto 2024.05
Stabtelėjome Čakvare (Csákvár) prie Esterházy dvaro.
Tačiau šis dvaras buvo itin kuklus lyginant su šios magnatų giminės rūmais Kišmartone / Aizenštate (Kismarton / Eisenstadt ). Tas miestas po I pasaulinio karo atiteko Austrijai.
Kelias Nr. 8126 tarp Čakvaro ir Sekešfehervaro (Csákvár - Székesfehérvár)
Žiedinė sankryža su keliu Nr. 8123 ties Kerekszenttamásipilimi
Kelių kokybės skirtumas
Savotiškai atrodo išankstinė krypčių nuorodų lentelė pačioje žiedinėje sankryžoje
Šiemetinė kelionė po Vengriją.
Persikėlimas nuo Slovakijos sienos iki Balatono ežero - apie 250 km
Telefoninis realaus maršruto žemėlapis iš www.mapy.cz
Iš pradžių nefotografavau.
Kol kelias ėjo nuo Estergomo link Budapešto, kelio kokybė buvo pakenčiama. Pasukus į šoną ilgėjant kelių numeriams asfalto kokybė prastėjo.
Vienoje vietoje važiavome senuoju keliu Nr. 1 Budapeštas - Djoras - Viena. Platus tuščias kelias priiminė ištuštėjusią infrastruktūrą lenkiškame DK 7 link Gdansko.
Bodmér kaime tarp Bičkės ir Čakvaro (Bicske - Csákvár) savo grožiu pribloškė aguonų laukas
Šiemetinė kelionė po Vengriją.
Su Vengrijos kelių policija (vegriškai - rendőrség) teko susidurti du kartus.
Vieną kartą policininkai tikrino dokumentus migrantų kontrolėje prie Komaromo, kitą kartą - tarp Bicske ir Székesfehérváro, kur policininkai viską metę puolė kartu su kitais fotografuoti žydinčių aguonų lauką.
Keliai vakarinėje Vengrijos dalyje buvo šiaip sau, kiek prastesni nei Slovakijoje ar net Lietuvoje.
Tačiau keliavimas tokiu metu, kai žydi raudonos ir violetinės aguonos, buvo vienas malonumas.
Vietoj anonso
Šiemet gegužę važiavome į Vengriją per Slovakijją. Kadangi ten yra šioks toks greitkelių tinklas ir jais naudojomės į abi puses, tai nusipirkome vinjetę.
Vienur kaina už 10 dienų nurodyta 12,00 EUR https://eznamka.sk/selfcare/purchase
Eznamka tikriausiai yra oficialus pardavėjas, nes pirkau per ten ir mokėjau 12 eur. Visi kiti tarpininkai, kurie užsideda savo aptarnavimo mokestį. Iš esmės jei ieškant per google SK, CZ ar HU vinječių, viršuje visada išmes kažkokius perpardavinėtojus, o norint rasti oficialų, reikia šiek tiek giliau paieškoti.
Prieš pasakojant apie šių metų kelionę po Vakarų Vengriją - keli įspūdžiai iš pirmo apsilankymo Vengrijoje prieš 20 metų, kai keliavome per Šiaurės Vengriją Miskolc -Eger- Vác -Esztergom - Komárom- Győr - Sopron .
Yra tema forume Kelionė po Vidurio Europą 2004 (PL, SK, HU, AT, CZ), tik nuotraukos paženklintos Photobucketų "blynais".
Į šiaurę nuo Budapeįto mūsų maršrutas buvo Vác - Tahitótfalu - Szentendre - Visegrád - Esztergom - Komárno / Komárom www.mapy.cz
Keltas per Dunojų Vác -Tahitótfalu / Dunán Vác és Tahitótfalu között komp.
Foto 2004.06
Pakeliui verta užsukti į serbų imigrantų įkurtą ir dailininkų pamėgtą Sentedrė miestą (Szentendre /Сентандреја). Nuo pagrindinio marštuto reikia nusukti tik 10 km
Foto 2004.06
Važiuojant vaizdingu keliu Nr. 11 link Visegrád (nepainioti su Vyšehradu Čekijoje ir Vyšegradu Bosnijoje) kalnai priartėja prie Dunojaus.
Esztergom (Estergomas) - fantastiškas miestas, kuriame būtina aplankyti baziliką ir užlipti ant kupolo
Foto 2024.06
Tuo metu buvo tik mėnuo nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą. Buvo kultūrinis šokas, kai ant sienos reikėdavo stovėti ne pusvalandį ar valandą o 1-2 minutes.
Specialiai važiavome į Komarno .Komaromą per Slovakiją Anis laikais Slovakijoje ir degalai buvo pastebimai pigesni (dabar kainų skirtumas nedidelis).
Toje vietoje mes stovėjome "net" 4-5 minutes. Įspūdį padarė draugiškai besišnekučiojantys vengrų ir slovakų pasieniečiai, kur tarpusavyje kalbėjosi vengriškai.
Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad skubantiems maršrutu Esztergom - Komárom geriau važiuoti per Slovakiją - ten kelias Nr. 63 Štúrovo ir Komárno laukais, yra Štúrovo ir Komárno aplinkkeliai. Tuo tarpu Vengrijos pusėje kelias Nr. 11 eina per gyvenvietes, Dunojus apaugęs krūmokšniai ir jo beveik nesimato.
Komárno / Komárom
Iki I pasualinio rako buvo Vengrijso miestas, po 1920 m. Trianono sutarties kairysis Dunojaus krantas atiteko Čekoslovakijai. Dabar slovakiškame Komarome gyvena 32 tūkst .gyventojų (54%j vengrai ir 32% slovakų), o Komarno - 19 tūkst. (benveik vien vengrai).
Didžiausia padalinto miesto įžymybė - viena didžaiusių Europoje XVII-XIX a. Komáromo tvirtovė (Komáromi erőd / pevnosť Komárno). Tvirtovė pradėta statyti Habsburgams kovojant su Osmanų imperija 1546-1557, naujoji tvirtovė pastatyta 1663-1673 m. Ji praplėsta XI a. pr . kovų su napolenu laikai , o paskutinė tvirtovės modernizacija buvo 1839-1847 m.
Nuo Lenkijos - Slovakijos sienos ties Zwardoń / Skalité iki Slovakijos - Vengrijos sienos ties Štúrovo / Esztergomtiesiausiu keliu yra apie 250 km, o važiuojant greitkeliiais - nuo 270 iki 310 km. Kadangi prasidėjo atostogos, tai pakeliui užsukome į kelias įžymybės, maršrutas pailgėjo iki 350 km.
Važiuojant į priekį pirmą dieną buvo tamsu, o antrą - lijo, tai nuotraukų beveik nėra.
Kirtome sieną jau temstant, tai negalėjome grožėtis kalnais. Kelias D3 nuo Skalité iki Svrčinovec sankryžos (kelias E75 / 11 į Čekiją) yra vienos juostos, toliau - D3 jau 2 juostų Per Žiliną (Panevėžio dydžio meistas - apie 85 tūkst. gyv.) galima buvo važiuoti tiesiai (be eismo 8,5 km, 10 min) arba aplink greitkeliais D3 ir D1 (30 km, 22 min). Naktį važiavome tiesiai per miestą.
Kelias Nr. 64 Žilina - Prievidza. Jei tektų pro ten važiuoti, būtinai užsukite į Rajecké Teplice
Ten yra gydyklos "Aphrodite", del kurių architektūros verta pasukti į šoną - nereikės važiuot į Skopję
Kelias Nr. 64 Žilina - Prievidza kerta Malá Fatra kalnus, ten kaip tik buvo remontas. Jei būtume važiavę dieną, būtume ilgam strigę.
Nakvojome ties rajono (okres) centru Prievidza. Toliau keliai ėjo per gyvenvietes, iki pietų lijo, tai apie kelių sąlygas nelabai yra ką ypatingo pasakoti.
Pakeliui verta užsukti Bojnice mieste į pilį
Maršrute buvo ir Handlová miestas, kur prieš porą dienų buvo pašautas Slovakijos premjeras R.Fico
Nuo Žiar nad Hronom prasideda greitkelis R2 Trnava - Banská Bystrica, juo apei 15 km važiavome iki Exit 137 Hronská Breznica, kur yra sankryža su keliu Nr. 51 į Banská Štiavnica
Ten kajp tik radome slovakišką karčiamą Koliba Štiavnická Anča
Paragavome sotaus slovakiško maisto. Sriuba buvo puiki
Čia kažkoks keistas tautinis patiekalas - mėsa ir kleckučiai su svogūnais
Toliau kelias Nr. 51 buvo gana vidutiniškos kokybės ir vis prastėjo kylant į kalnus.
UNESCO sąrašą esantis Banská Štiavnica miestas buvo įdomus; kaip ir priklauso tokiems miestams, jame buvo sunku surasti parkingą.
Po to važiavome triženkliu keliu Nr. 524. pasitvirtino liūdna patirtis, kad Slovakijos kalnuose esantys triženklai ar net nacionalinai (dviženkliai) eklai gali būti prastos kokybės. Jis toks buvo iki Bátovce, toliau iki Vengrijos sienos jokių nuotykių nebuvo.
Verta tik paminėti, kad Levice mieste esanti pilis neverta dėmesio - ji yra mieste, apaugusi medžiais ir nieko nesimato.
Nuo Kalná nad Hronom visur jau dvikalbiai užrašai - ten gyvena vengrai.
Šiemet gegužę važiavome į Vengriją per Slovakijją. Kadangi ten yra šioks toks greitkelių tinklas ir jais naudojomės į abi puses, tai nusipirkome vinjetę.
Vienur kaina už 10 dienų nurodyta 12,00 EUR https://www.tolls.eu/slovakia https://eznamka.sk/selfcare/purchase
Kadangi [Via Balticos] PR fotkėje matau ir Čekijos vėliavą, tai verta pabrėžti kad čekai su magistralėmis, na konkrečiai Via Baltica, tik dabar pradės draugauti
On Friday 11 October, construction of the D11 motorway will begin in Královec, Czech Republic. The section between Trutnov and the Polish border is expected to be completed by 2027 and will connect to the Polish S3 expressway. https://trans.info/en/czech-d11-motorway-399747
Tuose kraštuose teko pasivažinėti 2022 m. vasarą. Lenkai intensyviai statė greitkelį S3 link Čekijos sienos, o čekų pusėje jokio judesio nesimatė. Kaip ir Lietuvoje, Čekijoje buvo galima be problemų naudotis 10 - 20 metų senumo kelių žemėlapiais. Bent tame Čekijos pakraštyje nebuvo jokių naujų kelių ar aplinkkelių, tik gyvenvietėse buvo daugiau draugiškų įspėjimo radarų apie (ne)viršijamą leistiną greitį.
Malonu, kad ir Čekijos kelininkai bunda
Krkonošský deník 2024.10.08 Konečně to začne! Stavba dálnice D11 u Trutnova odstartuje v pátek Pagaliau prasideda! Autostrados D11 tiesimas ties Trutnovu prasidės penktadienį
Autostrados D11 ruožas nuo Trutnovo iki Kraloveco bus 21,175 km ilgio. Prie valstybės sienos jis jungsis su Lenkijos greitkeliu S3. Rangovai pastatys 28 tiltus, kurių bendras ilgis 3,8 km, sankryžas Striteže, Poříč ir Kralovec bei 10 triukšmo slopinančių sienų, kurių ilgis sieks 1615 metrų. Sudėėtingiausia bus dviejų maždaug pusės kilometro tunelių statyba. Tokio "reiklaus" greitkelio Čekijoje dar nebuvo nutiesta. Pirmiausia Kraloveco mieste ketinama nutiesti trijų kilometrų atkarpą su jungtimi su lenkišku greitkeliu S3. https://krkonossky.denik.cz/zpravy_r...-20241008.html
Įsijungiu kartais vaizdų per YouTube iš Slovakijos, rečiau Vengrijos. Ten tai keliukai tikrai jaučiasi kaip Lietuvoje su visais nelygumais. Kalbu apie kelius su dviženkliais numeriais. Išimtis yra greitkeliai, bet čia tas pats kaip su mūsų A5 ar Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, keliai nėra sugriuvę. Slovakijoje kas geriau, kad ženklinimas iš čekų ir austrų atėjo, kokybiškas, geresnis nei Lenkijoje ir Lietuvoje.
Čekija, Lenkija kita kalba, ten nebent visokie smulkūs keliukai netvarkingi. Čekijos pagal BVP per capita net neaplenkėm dar, tik priartėjom. Lenkija tiesiog dėl skirtingų dydžių sunkiau palyginama. Man asmeniškai Lenkija atrodo biedniau už Čekiją, tokia chaotiškesnė-kaimiškesnė, kažkoks mixas tarp Lietuvos/Latvijos/Baltarusijos "provincijos" ir tos pačios Čekijos.
Aš pats atsimenu savo senas keliones į Slovakiją, tai man nepatiko visa ta jų sovietinė estetika. Rytų Slovakija iš vis kažkokie SSRS vibe (pvz. Prešovo pramoniniai rajonai), nors tai buvo viena šalis su Čekija. Lenkija, tuo metu Vengrija (2010 m.) atrodė arčiau Vakarų Europos. Dabar išsianalizavau kas konkrečiai nepatiko: kaimuose beveik niekur nėra šaligatvių, arba jeigu yra, tai nelygūs, apgriuvę. Infrastruktūra sukuria kažkokių negyvų nejaukių miestelių įspūdį, labai matosi visur daugiabučiai, ypač jie nesižiūri slovakiškam kalnų reljefe, jų net renovacija negelbėja. Nesu buvęs Bratislavoje ir šiaip Vakarų Slovakijoje, tik išbandęs D2 greitkelį tarp Vengrijos ir Čekijos. Gal ten ir geriau (pvz. light rail statomas Bratislavos Petržalkoje), bet ten arčiau ta pati Čekija ir Austrija, truputį verčia pasitempti situacija, kas arčiau turėtų būt Talino dvasios negu Vilniaus ar net Rygos
Negi mes neturime jokių ambicijų, kad lyginamės su Čekija. Turbūt sunku surasti kitą šalį, kuri peŕ paskutinius 20 metų kelių tiesimo srityje padarė mažai pažangos (nebent autostrada Ostrava - Olomouc)
Gal grįžtame į temą.
Užvakar grįžome iš 2 savaičių bastymosi po Čekiją. Tempėmės prikabinamą namelį (o jis visus kelio nelygumus sustiprina kokius 5x). Nelabai suprantu, kodėl Čekija linksniuojama iš blogosios pusės. Nuvažiavom joje ~1000km - ir automagistralėm, ir visokio lygio kitais keliais. Iš to 1000, pasitaikė kokie 100km prastos dangos.
Visi kiti keliai idealūs. Išilginis kelio profilis - idealus. Jei čekų kelininkam duotume užduotį suženklinti kelio pažeidimus Lietuvoj - garantuoju, kad 100% A1 būtų pažymėtas kelio ženklu Nr. 120.
Pagrinde blogesnė danga keliuose, kurie žymimi 5 skaičių numeriu - įtariu čia kažkokie žemiausio prioriteto vietiniai keliukai. Matosi daug kelių, kurių danga atnaujinta neseniai...
Niekas Europoje neatrodo taip blogai kaip čekai, todėl visi iš jų ir juokiasi. Plius ir esamos magistralės apgailėtinos lyginant su visais kaimynais įskaitant net Slovakiją.
Dar Vokietija labai lėtai stato ir tvarko savo autobanus. Didžioji dalis tinklo yra iš senų laikų: 1930-1990 m.
Realiai labiausiai Vokietija ir Čekija "dėjusios" ant kelių statybos bent jau tam regione
Neatrodome blogai tik todėl, kad sutampa sienos kirtimo vieta, jei būtų nusprendę S61 atvesti į naują sienos kirtimo tašką - vaizdas būtų 1:1 kaip S3 Čekijos pasieny
Niekas Europoje neatrodo taip blogai kaip čekai, todėl visi iš jų ir juokiasi. Plius esamos magistralės apgailėtinos, lyginant su visais kaimynais net Slovakija.
Negi mes neturime jokių ambicijų, kad lyginamės su Čekija. Turbūt sunku surasti kitą šalį, kuri peŕ paskutinius 20 metų kelių tiesimo srityje padarė mažai pažangos (nebent autostrada Ostrava - Olomouc)
Komentuoti: