Prie ko čia VGTU ir duomenys apie sankryžų efektyvumą? Juk pats pasakėte, kad duomenų neturite.
Bet jei dėstė Vytautas Grigonis, tai diplomą tikrai galite išmesti, nes tokio chaltūrščiko neteko matyti. Na, gal, nebent Audrius Dudėnas iš „Via Projecta“ jį gali perspjauti
Tiesiog kažkada esu matęs skaičiukus, bet tikrai tikslių neatsimenų, o duomenų šaltinių neturių išsisaugojęs. Taigi kažkur iš skrybelės neištrauksiu ir ginčyti nieko neketinu
Na va, pasirodo VGTU studijuojantiems dėsto tikrovės neatitinkančią informaciją. Reiks rimtai apsvarstyti ką dabar su savo diplomu daryt :/
Prie ko čia VGTU ir duomenys apie sankryžų efektyvumą? Juk pats pasakėte, kad duomenų neturite.
Bet jei dėstė Vytautas Grigonis, tai diplomą tikrai galite išmesti, nes tokio chaltūrščiko neteko matyti. Na, gal, nebent Audrius Dudėnas iš „Via Projecta“ jį gali perspjauti
Tai šnekate neturėdamas duomenų? Stipru.
Kadangi dalyvavau tose žiedo pavertimo šviesoforine sankryža „studijose“, tai galiu užtikrinti, kad žiedas yra net LABAI efektyvus ir statyti ten šviesoforus būtų nusikaltimas. Faktiniais matavimais nustatė, kad laidumas viršija teorinius į,manomus (4500 vs 3500) ir Grigonis sumodeliavo šviesoforinę sankryžą būtent 3500 laidumui. Tiesa, pamiršo į laidumo skaičiavimus įtraukti pėstiesiems skirtą šviesoforų laiką, t.y. to nevertino
Po to Poderskis dalinosi studija, kur irgi matavo Olandų ir Minsko žiedų laidumą iš dronų. Studija buvo atviruose duomenyse, bet neberandu.
Ateis Zuokas ir pasakys: mums reikia Olandų žiedą paversti į sankryžą. Darysime 3 lygių, kad būtų nepertraukiamas eismas tarp Žirmūnų tilto ir Olandų g. bei tarp Antakalnio ir T. Kosciuškos g.
Tą išties pamiršau. Ir visi matome, kad tai gerai veikia.
Kad jis (Petro ir Povilo žiedas) neefektyvus, tai galima matyti ir plika akimi važiuojant per sankryžą, kai dėl pėsčiųjų judėjimo per nuovažą, automobiliai stoja žiede ir blokuoja kelią įvažiuojantiems į jį. Nežinau kaip galima daryti palyginimą, kai neaiškūs parametrai. Esama sankryža aiški, o keturšalė kokia būtų, kiek juostų, kokiomis kryptimis? Šiaip gi buvo planai ją perdaryti į paprastą sąnkryžą, tai turėjo būti ir bent minimalus skaičiavimas bei modeliavimas padarytas.
Tai šnekate neturėdamas duomenų? Stipru.
Kadangi dalyvavau tose žiedo pavertimo šviesoforine sankryža „studijose“, tai galiu užtikrinti, kad žiedas yra net LABAI efektyvus ir statyti ten šviesoforus būtų nusikaltimas. Faktiniais matavimais nustatė, kad laidumas viršija teorinius į,manomus (4500 vs 3500) ir Grigonis sumodeliavo šviesoforinę sankryžą būtent 3500 laidumui. Tiesa, pamiršo į laidumo skaičiavimus įtraukti pėstiesiems skirtą šviesoforų laiką, t.y. to nevertino
Po to Poderskis dalinosi studija, kur irgi matavo Olandų ir Minsko žiedų laidumą iš dronų. Studija buvo atviruose duomenyse, bet neberandu.
Pamiršote, kad ir Žygimantų/Vilniaus gatvių sankryža yra reguliuojama žiedinė. Jei jau teigiate, kad Olandų žiedas yra neefektyvus, gal galite palyginti jos laidumą ir asfalto kiekį su aptariamu žiedu?
Ačiū.
Tą išties pamiršau. Ir visi matome, kad tai gerai veikia.
Kad jis (Petro ir Povilo žiedas) neefektyvus, tai galima matyti ir plika akimi važiuojant per sankryžą, kai dėl pėsčiųjų judėjimo per nuovažą, automobiliai stoja žiede ir blokuoja kelią įvažiuojantiems į jį. Nežinau kaip galima daryti palyginimą, kai neaiškūs parametrai. Esama sankryža aiški, o keturšalė kokia būtų, kiek juostų, kokiomis kryptimis? Šiaip gi buvo planai ją perdaryti į paprastą sąnkryžą, tai turėjo būti ir bent minimalus skaičiavimas bei modeliavimas padarytas.
Todėl tas žiedas yra netinkamas tokiam reguliavimui ir apskritai turėtų būti perdarytas į paprastą sankryžą, nes iš jo naudos nėra, o yra tik minusai (pvz. nereguliuojamas pėsčiųjų judėjimas).
Šiaip vieną "žiedinę" sankryžą su reguliavimu mes turime, tai Laisvės pr., Pilaitės pr. ir Narbuto g. sankryža. Kurios niekas žiedu nevadina, bet faktiškai tai yra reguliuojama žiedinė sankryža.
Pvz. Varšuvoje yra nemažai tokių reguliuojamų žiedinių sankryžų ir jos visai gerai veikia. Todėl pas mus bent jau Gerosios Vilties ir "Pedagoginio" sankryžas be problemų irgi būtų galima padaryti reguliuojamomis.
Pamiršote, kad ir Žygimantų/Vilniaus gatvių sankryža yra reguliuojama žiedinė. Jei jau teigiate, kad Olandų žiedas yra neefektyvus, gal galite palyginti jos laidumą ir asfalto kiekį su aptariamu žiedu?
Ačiū.
Net ir su užmiestiniais pėsčiųjų bei dviratininkų kiekiais sakyčiau normaliai. Mindamas užmiestyje niekad neturėjau problemų žieduose. Aišku ir šviesoforas su dviračiu pusė velnio
Gal mano atmintis apgauna, bet ar nebuvo eksperimento berods Petro/Povilo žiede su reguliavimu kuris greitai buvo užrauktas dėl prastų rezultatų?
Tiek pėsčiųjų ar dviratininkų kiek būna įprastai užmiestyje, tai galima sakyti "nėra srautų", ten keli žmonės per valandą tikrai nekelia papildomų klausimų
O dėl Petro ir Povilo žiedo, tai buvo toks eksperimentas, bet tiesiog buvo blogai suprojektuota ir suplanuota. Iš esmės, kad veiktų reguliuojami žiedai, prieš juos reikia papildomų eismo juostų. Todėl tas žiedas yra netinkamas tokiam reguliavimui ir apskritai turėtų būti perdarytas į paprastą sankryžą, nes iš jo naudos nėra, o yra tik minusai (pvz. nereguliuojamas pėsčiųjų judėjimas).
Šiaip vieną "žiedinę" sankryžą su reguliavimu mes turime, tai Laisvės pr., Pilaitės pr. ir Narbuto g. sankryža. Kurios niekas žiedu nevadina, bet faktiškai tai yra reguliuojama žiedinė sankryža.
Pvz. Varšuvoje yra nemažai tokių reguliuojamų žiedinių sankryžų ir jos visai gerai veikia. Todėl pas mus bent jau Gerosios Vilties ir "Pedagoginio" sankryžas be problemų irgi būtų galima padaryti reguliuojamomis.
Užmiestyje taip, kai nėra pėsčiųjų, dviratininkų judėjimo. Buvo kalba apie situaciją mieste, tai mieste vienareikšmiškai geriausia yra reguliuoti srautus. Žiedas mieste tikslingas tik mažesnio intensyvumo gatvėse, arba gatvėse su tolygiai paskirstytais srautais, kai iš esmės šviesforo įrengimas yra neekonomiškas.
Man tai liudniausia, kad mes turėdami pvz. Vilniuje didelio diametro žiedus, nesugebame padaryti jų reguliuojamų ir taip pagerinti pralaidumo gatvėmis.
Net ir su užmiestiniais pėsčiųjų bei dviratininkų kiekiais sakyčiau normaliai. Mindamas užmiestyje niekad neturėjau problemų žieduose. Aišku ir šviesoforas su dviračiu pusė velnio
Gal mano atmintis apgauna, bet ar nebuvo eksperimento berods Petro/Povilo žiede su reguliavimu kuris greitai buvo užrauktas dėl prastų rezultatų?
Sakyčiau yra viena išimtis. Užmiestyje net ir 2+2 žiedas yra saugiau nei šviesoforas. Prieš žiedą prisistabdo visi, o šviesoforas užmiestyje yra problematiška dėl stabdančių ir bandančių prašokt.
Užmiestyje taip, kai nėra pėsčiųjų, dviratininkų judėjimo. Buvo kalba apie situaciją mieste, tai mieste vienareikšmiškai geriausia yra reguliuoti srautus. Žiedas mieste tikslingas tik mažesnio intensyvumo gatvėse, arba gatvėse su tolygiai paskirstytais srautais, kai iš esmės šviesforo įrengimas yra neekonomiškas.
Man tai liudniausia, kad mes turėdami pvz. Vilniuje didelio diametro žiedus, nesugebame padaryti jų reguliuojamų ir taip pagerinti pralaidumo gatvėmis.
Žiedai saugesni kai jie yra maži, t.y. vienos eismo juostos. Kai žiedas yra su 2+ juostomis, tai tas saugumas, lyginant su reguliuojama sankryžą - pranyksta. Miesto sąlygomis reguliuojami srautai šviesoforais yra geriau. Žiedai mieste galėtų pilnai būti kokiose C kategorijos gatvėse, kai jos 1+1.
Sakyčiau yra viena išimtis. Užmiestyje net ir 2+2 žiedas yra saugiau nei šviesoforas. Prieš žiedą prisistabdo visi, o šviesoforas užmiestyje yra problematiška dėl stabdančių ir bandančių prašokt.
Kas yra efetyvus? Žiedų pirminė funkcija yra tai kad jie yra daug saugesni nei sankryža.
Žiedai saugesni kai jie yra maži, t.y. vienos eismo juostos. Kai žiedas yra su 2+ juostomis, tai tas saugumas, lyginant su reguliuojama sankryžą - pranyksta. Miesto sąlygomis reguliuojami srautai šviesoforais yra geriau. Žiedai mieste galėtų pilnai būti kokiose C kategorijos gatvėse, kai jos 1+1.
Renkam normalią tarybą ir perdaro tegul. Šiaip dideli žiedai nėra efektyvus. Šioje vietoje sutikčiau su Zuoku, kad juos reikia į normalias sankryžas perdaryti.
Kas yra efetyvus? Žiedų pirminė funkcija yra tai kad jie yra daug saugesni nei sankryža.
Renkam normalią tarybą ir perdaro tegul. Šiaip dideli žiedai nėra efektyvus. Šioje vietoje sutikčiau su Zuoku, kad juos reikia į normalias sankryžas perdaryti.
Galima palyginti, kuo Tarpučiuose (Marijampolėje) ir Augustave skiriasi žiedinės "kaulo formos" sankryžos:
(...)
Tarpučiai (Marijampolė Vakarai)
Foto 2025.01
Pirma "kaulo formos" sankryža. Pavaizduotas ovalas, o ne "kaulas"
Nusukimas į A5.
Turbūt pas mus tokie standartai, kad:
- krypčių nuroda yra nedidelė,
- kelių numeriai parašyti mažu šriftu ir pateikiamas perteklinis kilometražas
Antra "kaulo formos" žiedinė sankryža su nusukimu į "fūrų" stovėjimo aikštelę
Augustavas
GSW foto 2024.09
Artėjimas prie "kaulo" sankryžos nuo Augustavo.
Atvaizduota "kaulo" forma
Pirmas "kaulo" mazgas
"Kaulo" viduryje yra dar viena išankstinė krypčių nuoroda
Antras "kaulo" mazgas
(...)
Tokioje svarbioje A5 / A7 sankryžoje buvo galima pastatyti didesnes krypčių nuorodas.
Tai juk rašiau kodėl: nes D kategorijos gatvė bus naudojama kaip C. O jei nebus naudojama, tai vargu ar atitiks metodiniuose nurodymuose keliamą atšakų tolygaus apkrovimo sąlygą.
Žiūrėti į STR kaip į nekvestionuojamų lentelių rinkinį nereikėtų, nes tas dokumentas yra tik apie tai, kas privaloma, o ne apie rekomendacijas ir gerąsias praktikas.
Pvz. NL D ir C sankryžoms žiedai netaikomi ne be reikalo. Vietoj jų naudojama „eismo aikštė“, kurioje C gatve važiuojantieji turi pirmumą.
Kad ir toje lentelėje yra pateikta informacija, kuri kai ką klaidina. Pažymiu tariamus neatitikimus. Tariamus, nes „+“ nereiškia, kad negalioja anksčiau rastas reikalavimas „atsižvelgti į urbanistinę aplinką“.
N.B. Kalbame apie Alytuje įrengtą MINI žiedinę sankryžą. Tokią įrengti tarp C ir D kategorijų gatvių galima tik „pritaikius papildomus eismo organizavimo inžinerinius sprendimus“. Kokie gi sprendimai čia pritaikyti, kad D kategorijos gatvė nebūtų naudojama tranzitiniam eismui?
Įmeskite "eismo aikštės" pavyzdį ir platesnį komentarą.
Nelabai suprantu kaip galima apriboti "tranzitą" atsižvelgti į urbanistinę aplinką? Įrengti aklakelį?
Tai juk rašiau kodėl: nes D kategorijos gatvė bus naudojama kaip C. O jei nebus naudojama, tai vargu ar atitiks metodiniuose nurodymuose keliamą atšakų tolygaus apkrovimo sąlygą.
Žiūrėti į STR kaip į nekvestionuojamų lentelių rinkinį nereikėtų, nes tas dokumentas yra tik apie tai, kas privaloma, o ne apie rekomendacijas ir gerąsias praktikas.
Pvz. NL D ir C sankryžoms žiedai netaikomi ne be reikalo. Vietoj jų naudojama „eismo aikštė“, kurioje C gatve važiuojantieji turi pirmumą.
Kad ir toje lentelėje yra pateikta informacija, kuri kai ką klaidina. Pažymiu tariamus neatitikimus. Tariamus, nes „+“ nereiškia, kad negalioja anksčiau rastas reikalavimas „atsižvelgti į urbanistinę aplinką“.
N.B. Kalbame apie Alytuje įrengtą MINI žiedinę sankryžą. Tokią įrengti tarp C ir D kategorijų gatvių galima tik „pritaikius papildomus eismo organizavimo inžinerinius sprendimus“. Kokie gi sprendimai čia pritaikyti, kad D kategorijos gatvė nebūtų naudojama tranzitiniam eismui?
Matosi, jog pirma žiedinė sankryža buvo padaryta esamų bortų ribose, prisuko kažkokių plastikinių salelių ir žiedo viduje medį nukirto. Vėliau įrengė žiedą pagal reglamentus, pakeičiant visus elementus. Ukmergėje, Žiedo ir Deltuvos gatvių sankryžoje savivaldybė taip pat buvo įrengusi žiedą iš plastikinių blokų, vėliau perdarė su projektu. Sakyčiau sveikintini dalykai, kai padaro eksperimentus, pamato realų poreikį ir problemas, tai įvertinus įgyvendina projektus.
Komentuoti: