Iš knygos: T. Butkus Trumpai apie Tarybų Lietuvą. Vilnius, 1960.
-
„Pakeliui iš Kauno į Vilnių“
Iš knygos: T. Butkus Trumpai apie Tarybų Lietuvą. Vilnius, 1960. -
Naujienos geležinkelyje: Radviliškio geležinkelio stotyje formuojant krovininius sąstatus, stoties darbas organizuojamas, naudojant radijo ryšį: Tarybų Lietuva Nr.9 nuo 03:09 http://www.e-kinas.lt/objektas/kinas...u-lietuva-nr-9Komentuoti:
-
Virbalio geležinkelio stočiai, pastatytai 1947 m. senosios stoties griuvėsių vietoje, 1965 m. buvo suteiktas Kybartų geležinkelio stoties pavadinimas.Parašė Al1 Rodyti pranešimą
Šaltinis: Albinas Vaitkevičius, Kybartai, 2012, psl. 211.Komentuoti:
-
1962 m. geležinkelių schemoje vis dar Virbalis. 1967 m. tvarkaraštyje jau Kybartai.Parašė Zorro Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Nuo pat pradžių stotis vadinosi taip, rus Вержболо́во.
Nežinau kada pradėjo vadintis Kybartų.Komentuoti:
-
Nuotraukoj rašo "Kybartai (ehemals Wirballen)", bet iš tikrųjų Wirballen yra Virbalis? Ar Kybartų stotis vadinosi Virbalis, nes pagal žemėlapį tai geležinkelis pro Virbalį neina.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
D1-653 Šiaulių stotyje 1992 liepos 24 dieną 16.02 išvyksta į Daugpilį.
TEP60-0450 su traukiniu Kaliningradas - Charkovas 1992 liepos 25 d.
Iš knygos Herman Gijsbert Hesselink "Eisenbahnen im Baltikum", LOK Report, 1994.Komentuoti:
-
Klaipėdos stoties semaforai (mechaniniai). Žurnalas „Geležinkelininkas“ 1938m.
Komentuoti:
-
Triukšmas tai išsigalvojimas arba formali priežastis (viena iš jų). Bent jau po 90-ųjų krovinių tiek sumažėjo, kad traukiniai per miestą važiuodavo vos kelis kartus per dieną. Esant poreikiui, buvo galima išsireikalauti, kad naktį traukinai nevažinėtų.
Geležinkelis dalino miestą į dvi dalis ir tai buvo reali išardymo priežastis. Tuo labiau, kad krovinių po 90-ųjų sumažėjo, pramonės įmonės ir kiti vartotojai koncentruojasi šiaurinėje miesto dalyje, o senoji stotis aptarnavo tik AB "Astra", karinį dalinį (kol buvo Rusijos kariuomenė), kalėjimą, agrotiekimo bazę, metalo konstrukcijų gamykla, statybinių medžiagų parduotuves, naftos bazę, "Alitą", kuro kontorą...
Naftos bazę uždarė dėl požeminio vandens taršos, sugriovus kolūkius, agrotiekimo bazės nebeliko, kariuomenę išvedė, "Astrai" 90-ieji buvo sunkūs, kalėjimo gamykla taip pat merdėjo. Žodžiu, dėl metalo konstrukcijų gamyklos, "Alitos" (kuri vyno pusfabrikatį vis tiek veždavosi iš stoties autocisterna), statybinių medžiagų parduotuvių, "Astros" pavienių krovinių bei akmens anglimi prekiavusios įmonės laikyti stotį ir geležinkelį iki 1995 m jau nebebuvo prasmės. Išardžius geležinkelį, iškart (per kelis mėnesius) buvo sujungta Statybininkų gatvė su Naująją ir Sudvajų su Rūtų.Komentuoti:
-
Alytuje kiek žinau geležinkelį išardė dėl perdidelio kelemo triukšmo miegamuosiuose rajonuose.Komentuoti:
-
Kažkokie proto bokštai šiais laikais sugalvojo Bebruliškę - pastotę tarp Kazlų Rūdos ir Vinčų - pavadinti Beručiais. Tokio vietovardžio ten nebuvo nei carmečiu, nei tarpukariu.Komentuoti:
-
Ir jeigu iš Kauno būtų galima važiuoti tiesiai, o ne per Marijampolę.Parašė Al1 Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Jokio patogumo nebuvo, nes stotis miesto pakraštyje. Tiesa, 1975 m ji dar buvo senojoje vietoje. Bet vis tiek ne daugiabučių rajone. Taip, iš tiesų, keleivinis susisiekimas su Alytumi galbūt būtų taip greitai nenunykęs (nors kažin ar būtų ištempęs iki dabar), jei keleivinė stotis būtų pastatyta kažkur ties poliklinika ar Putinuose.Komentuoti:
-
Įspūdingai atrodo geležinkelis šalia daugiabučių, patogumas ir keleiviamsKomentuoti:
-
Alytiškiai mažai prie ko. Valdžia geležinkelį išardė ir dar dalį babkių už bėgių metalo laužą pasisavino...Komentuoti:
-
Alytus.
Iš 1975 m. liepos 22 d. "Komunistinio rytojaus". Šventinis (LTSR 35-mečio proga) numeris atspausdintas mėlynais dažais.
Komentuoti:
Komentuoti: