Geležinkelių istorija

[Al1]

Bet visa ta centralizacija, kuri minima straipsnyje, garantuotai buvo mechaninė. Trosais sujungė iešmus ir semaforus.

[AutoLiet]

Kažkur teko skaityti, kad Klaipėdoje buvo elektrinė iešmų centralizacija. Įdomu kur dar Lietuvoje buvo.

Iš žurnalo "Geležinkelininkas" 1939m. nr. 12-13 (minint LG dvidešimtmeti).

[udrius]

Manau ant šventos niekados, nes kainuoja 20 eur. Bet jei kas norėsite, rašykite, bandysiu gauti. Vis tik solidus veikalas...

[Al1]

Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.

Įdomu, Mažvydo biblioteką nupirks egzempliorių?

[udrius]

Aknystė, Latvija

[laimutis]

Siaurojo geležinkelio pašto traukinys Rakischki-Okuista 1915 m.

ebay.de

Čia gal kažkur tarp Rokiškio ir Aknystos. Nelabai suprantu kas čia per Okuista.

[Kitas Džiugas]

2001 metų LG žemėlapiai, iš archyvuotos svetainės:

[udrius]

Na va , ką tik gavau dar dažais kvepiančia knygą Uzkokoleinyje parovozy , Rosija, išleista 2012 metų, formatas labai solidus, 412 puslapių su nuotraukomis. Maždaug apima laikotarpį iki I pasaulinio karo. Knyga tiek rusų, tieik ir anglų kalba. Joje yra beveik visų žinomų Rusijos garvežių aprašymai.

[Al1]

Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

Visa tai turėjo daug menkesnę įtaką. Nes ir tų darbų mieste laukinio kapitalizamo metais nebuvo daug. Be to VT, ypač priemiesčio, degradavo taip, kad žmonės juo jau nebegalėjo pasitikėti nuolat važinėjant į darbą. Arba VT iš viso nebeliko.

Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

Iš tolimesnių rajonų į sostinę kasdien nevažinėjama (o iš aplinkinių rajonų į Vilnių žmonės ir tarybiniaisl laikais važinėjo, todėl jie nesiskaito; be to susisiekimas su Vilniumi iš aplinkinių rajonų dar palyginti buvo neblogas, lyginant su provincija). Minimu laikotarpiu tai dar nebuvo masiškas reiškinys.

[lietus]

Dar veikė ir migracijos faktorius, maždaug nuo 1993 m. kai prasidėjo mikracija iš rajonų į sostinę. Be to ir kainos faktorius, kai važiuoti dviese automobiliu daug pigiau negu traukiniu, o kur dar bagažas (pavyzdžiui gali kokį bulvių maišiuką įsimest ir nuo durų iki durų).

[disident]

Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.

Pridėčiau dar ir natūralius procesus: jaunesnės kartos žmonės gavę darbą mieste pasistengė susirasti ir būstą mieste. Tuo tarpu senosios kartos mieste dirbę kaimo žmonės tiesiog ėmė po truputį išeidinėt į pensiją.

[Al1]

Tai kad būtent atvirkščiai viskas vyko. Pirmiausia ėmė mažėti maršrutų (ne tik traukinių, bet ir autobusų, miesto VT), nors važiuoti poreikis buvo. Pradžioje maršrutų mažėjo dėl ekonominės blokados, po to dėl detalių, kuro trūkumo. Netrukus prisidėjo masiniai darbuotojų atleidimai, prichvatizacija ir įmonių žlugimai, ko pasekoje daugeliui žmonių, važinėjusių į darbą į miestus iš kaimų ir vakarais atgal, atkrito reikalas važinėti. Toliau jau viskas sukosi uždarame rate: valdžios požiūriu VT nuostolingas ir maršrutus masiškai uždarinėjo. O važiuoti poreikis visgi buvo. Be to susisiekimo kokybė prastėjo, nes technika seno, atnaujinimas beveik nevyko. Kol galiausiai apie 1998-99 m. įvyko persilaužimas automobilizacijoje - ji įgavo pagreitį. O emigracijos faktorius ėmė veikti maždaug nuo 2005 m.

[Kasnis]

Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.

Tik aišku atvirkščiai. Iš esmės pradėjo mažėt keleivių ir tuomet prasidėjo maršrutų likvidavimas. Pagrindinių keleivių mažėjimo priežasčių reikėtų ieškoti emigracijos problemoje ir gyventojų pragyvenimo lygio kilime. t.y. tuo metu LT ekonomika pradėjo sparčiai lipti į burbulą. Visuomenės sluoksnis, kuris važinėdavo viešuoju transportu, jau galėjo sau leisti netik nusipirkti automobilį, bet ir pastoviai juo važinėti, kiti išvyko į vakarus uždarbiauti.

[Salvijus]

Didesnis nuopolis keleivių pervežime prasidėjo 2004-2005 m. - kai likviduota eilę maršrutų.

[Al1]

Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?

Tikriausiai varikliai.

[Al1]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

Važiuodavo į Mažeikius per Latviją ir 97 m. O kas dėl nuopuolio, tai žiūrint kokioje srityje. Keleivių pervežime nuopuolio tuomet dar nebuvo, nors lyginant su 1989 m. dalies traukinių jau nebuvo. Užtat koks dabar keleivių vežimo nuopuolis, lyginant net ir su kokiais 2000-aisiais...

[Zorro]

D1-494 ir DR1A-276 Vilniuje 1992 m.

D1-494 - buvęs estų. Ir D1-533. Apie 1992 metus LG daug dyzeliukų D1 pirko iš estų.

[disident]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

Buvo "užsilenkę" dyzeliukų varikliai, ar dar kokios priežastys?

[Eimantas]

Nuopolio metai, tampydavo dyzeliukus ČME3 ir M62. Bet keleivių kiek... Šitas iš Skuodo, ar Mažeikių, jei tais metais dar važiuodavo. O šilumvežis jau modernizuotas. Šviesoforai prožektoriniai dar.

[Al1]

Turbūt į istorijos temą tinkamiausia...
D1-533 tempiamas ČME3-5392 Kalotėje, 1993 05 14. Iš knygos Herman Gijsbert Hesselink "Eisenbahnen im Baltikum", LOK Report, 1994.



Ir iš ten pat. D1-494 ir DR1A-276 Vilniuje 1992 m.