Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių istorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • udrius
    replied
    hmm.. Tai pagaliau kaip ir aišku, kad geležinkelių istorijos pradžia Lietuvoje 1860 rugsėjo 4 d. ?

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    1860 m. rugsėjo 6 d. "Виленскiй вѣстникъ" rašė.



    Šių metų rugsėjo 4 d., sekmadienį, trys ketvirčiai pirmos valandos po pusiaudienio į Vilnių sėkmingai atvyko pirmasis traukinys geležinkeliu iš Dinaburgo, iš kurio išvyko penktą su puse valandos ryto, taigi kelyje prabuvo šešias su puse valandos (mano past. tuomet buvo naudojamas vietinis saulės laikas). Šiuo traukiniu atvyko Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio 2-ojo skyriaus viršininkas, vyresnysis inžinierius Van Bliambergas ir kiti asmenys, priklausantys valdybai. 3 valandą traukinys išvyko atgal į Dinaburgą.
    Vakar gi, t.y. rugsėjo 5 d., geležinkeliu iš Dinaburgo atvyko ponas Vilniaus karinis, Gardino ir Kauno generalgubernatorius, infanterijos generolas, generolas adjutantas V. I. Nazimovas, geležinkelio bendrovės vyriausiasis direktorius Kalinjonas ir daug kitų asmenų. Išvažiavo iš Daugpilio pusę pirmos, atvyko į Vilnių 6 su ketvirčiu valandos po pusiaudienio.
    Abi šias dienas daugybė publikos laukė naujai pastatytoje laikinojoje galerijoje ir sveikino atvykusiuosius ilgai nenutylančiu valio!


    1860 rugsėjo 13 d. numeryje trumpas pranešimas

    Вильно. Главноуправляющiй путями сообщенiй и публичными зданiями, г. генералъ-адъютантъ Константинъ Владимировичъ Чевкинъ, 10 сентября прiѣхалъ въ Вильно изъ Гродно, 11-го же числа уѣхалъ по желѣзной дорогѣ въ Петербургъ.
    Kursyvu išskirta laikraštyje.

    Vilnius. Rugsėjo 10 d. į Vilnių iš Gardino atvažiavo vyriausiasis susisiekimo kelių ir viešųjų pastatų valdytojas p. generolas adjutantas Konstantinas Vladimirovičius Čevkinas, gi 11 dieną išvažiavo geležinkeliu į Peterburgą.
    Paskutinis taisė Al1; 2012.03.04, 14:06.

    Komentuoti:


  • railman
    replied

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Senoji Rygos stotis iki nugriovimo, dengtais peronais.

    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    DP-1 maršrute Talinas-Vilnius Rygos stotyje. Apie 1950m.



    http://gallery.miniaturmodelle.net/

    Komentuoti:


  • Mazgelis
    replied
    dekui uz kokybiska knygos varianta... nes kadais teko paslapcia persifotografuoti, tai nekas isejo

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Kaip minėjau, knyga "Geležinkelių atstatymo darbai Lietuvoje 1914-1918 m.". Majoro Kutkos vertimas iš Wilhelm Kretzschmann "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz".

    Lietuvos_gelezinkeliu_atstatymo_darbai_1914-1917_m.PDF - 11.3 Mb

    Atskirai bandžiau padaryti kai kurių nuotraukų geresnes kopijas.

    Lyduvėnų tiltas


    jpeg image hosting




    hosting images

    Tiltas Gardine


    free image hosting

    Tiltas Alytuje


    image hosting gif

    Tiltas per Vokę prie Vilniaus.


    image hosting jpeg

    Vokiečių atstatytas tiltas Santakoje. Beje, išlikęs iki šių dienų, nors ir nenaudojamas.


    png image hosting

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Nieko ypatingo apie ją nerašoma. 1916 m. buvo nuspręsta tiesti. 1917 m. pradžioje prasidėjo darbai. Geležinkelis turėjo būti dvivėžis.

    Komentuoti:


  • adju
    replied
    Sudomino punktyrinė linija iš pietų į šiaurę Žemaitijoje. Atrodo, jog vokiečiai planavo statyti greitojo geležinkelio liniją su rimtesne stotimi Kvėdarnoje (Konstantinowe).

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Berlyne 1925 m. buvo išleista knyga "Die Wiederherstellung auf dem Eisenbahnen östlichen Kriegsschauplatz", autorius Wilhelm Kretzschmann. Joje aprašomi Vokietijos okupuotų teritorijų geležinkeliai - atstatymas, perstatymas ir naujos bei suplanuotos linijos.
    Knyga yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Didelio formato knyga su nuotraukomis atspausdinta gotikiniu šriftu. Tarpukaryje, 1931 m. majoras Kutka išvertė šios knygos dalį, tą, kuri apėmė Lietuvą, taip pat ir Lenkijos okupuotą dalį. Šią knygą patalpinsiu kiek vėliau. O kol kas iš vokiškos knygos įdomus žemėlapis (jo dalis, apimanti Lietuvą ir gretimas šalis). Žemėlapio nėra lietuviškame leidime.

    Žemėlapis didelio formato, apie 1,3 Mb.

    Komentuoti:


  • Kasnis
    replied
    Parašė disident Rodyti pranešimą
    Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...
    Tada juk automobilių (lengvųjų) praktiškai nebuvo, todėl visi keleivių srautai turėjo du pasirinkimus - geležinkelį arba autobusą. Autokeliai taip pat nebuvo išvystyti, todėl geležinkelio transportas dominavo.
    Šiandien kiti laikai, kiti poreikiai ir kitos galimybės.
    Paskutinis taisė Kasnis; 2012.02.12, 14:48.

    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    Žurnalas "Geležinkelininkas" 1935m.







    Paskutinis taisė AutoLiet; 2012.02.11, 12:06.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė AutoLiet Rodyti pranešimą
    1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

    Atvaizdas
    Ne nutiestas, o rekonstruotas siaurasis, darbai buvo tęsiami ruože Utena-Rubikiai.

    Komentuoti:


  • disident
    replied
    Po galais, kai pagalvoji, kiek maršrutų dabar nebėra...

    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    1975m. Švenčionėlių-Utenos siaurojo geležinkelio atkarpoje buvo nutiestas platusis geležinkelis. Pirmasis reisas Vilnius-Utena. Žurnalas "Švyturys" 1975m.

    Komentuoti:


  • Eimantas
    replied
    Trumpai ir aiškiai

    Komentuoti:


  • AutoLiet
    replied
    Žurnalas "Geležinkelininkas" 1938m.







    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Tarpukario Lietuvos geležinkelių prekinių vagonų inventorius.



    Knygutėje yra pateiktos vien tik lentelės pagal vagonų tipus - dengti, platformos ir t.t.
    Atskirai pateiktos europietiško tipo ir rusiško tipo vagonų lentelės. Lentelėje pagal tipus pateiktas kiekvieno vagono numeris, ašių skaičius, keliamoji galia, gamybos metai (jei žinomi), gamintojas (jei žinomas) arba gamybos šalis (jei žinoma).

    LG 1435 mm prekinių vagonų parką sudarė Vakarų Europos ir labai nedaug JAV gamintojų vagonai ir carinės Rusijos gamintojų vagonai, perdaryti iš 1524 mm. Tiesa, keli prie V. Europos gamintojų priskirti vagonai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau matyt jie iškart buvo skirti 1435 mm vėžei. Taip pat kai kurie rusiško tipo vagonai buvo Vakarų gamybos importuoti į Rusiją iki Pirmojo pasaulinio karo.

    1927 m. didžioji dalis (virš 95 proc.) vagonų buvo pagaminti iki Pirmojo pasaulinio karo. Kai kurie buvo pagaminti karo metais iki 1918 m. Dalis vagonų buvo pagaminti 1890-1990 m. Ir nedaug iki 1890 m.
    Ir tik labai nedidelė dalis vagonų buvo pagaminti po 1920 m. Didžiausią vagonų parko dalį sudarė dviašiai vagonai, keli triašiai ir kelios dešimtys keturašių, didžioji dalis kurių įsigyta jau nepriklausomos Lietuvos laikais.

    Europietiško tipo vagonai buvo numeruojami keturženkiu numeriais, o rusiško tipo - penkiaženkliais.

    Knygutės gale lentelės pavidalu pateikta rusiško ir vakarietiško tipo vagonų santrauka





    Specialieji vagonai tai:
    sniego valytuvai
    - europietiško tipo dviašis ir triašis (po 1 vnt.)
    - rusiško tipo dviašis 1921 m. Sormovo gamyklos (Rusija) gamybos (1 vnt.) ir suomiški (3 vnt.)
    taip pat svarstyklių meistro vagonai tiek europietiško tiek rusiško tipų
    pagalbos vagonai, dezinfekcijos vagonas, parako vagonai (2 vnt.), centralizacijos dirbtuvių vagonas, centrinio šildymo vagonas.
    Paskutinis taisė Al1; 2012.01.26, 21:06.

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Susisiekimo Ministerio įsakymas.

    1920 m. balandžio m. 21 d. Nr. 50.

    Žemiau pažymėtų gelžkelio stočių pavadinimus pakeisti taip:
    st. Pilvelė vadinti Užpelkiai,
    ,, Papilviai vadinti Jūra ir
    ,, Aleksandrinė vadinti Kalnėnai.

    V. Čarneckis
    Susisiekimo Ministeris
    Surasta per www.lrs.lt 1918 - 1940 metų dokumentų paiešką.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Nuostabiai atrodo, vos ne liukso klasė.

    Komentuoti:

Working...
X