[PL] Lenkijos geležinkeliai

[Al1]

1921-26 m. netoli Lapių buvo pastatyta gyvenvietė (27 tipiniai namai) geležinkelio riedmenų remonto įmonės darbuotojams. Gyvenvietė vadinasi Lapiai Osiai (Łapy Osse), nuo stoties - 3 km. Čia yra geležinkelio stotelė su tuo pačiu pavadinimu kaip ir gyvenvietė.

Tipiniai geležinkeliečių namai.



Stotelė, vaizdas Lapių stoties link.



Ant perono Bialystoko krypties, vaizdas Lapių stoties link.



Tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas. Tokie, kaip jau minėjau, yra pastatyti nuo Sokulkos iki Varšuvos. Lietuvoje panašaus dydžio namai yra mediniai.



Stotelės pastatas prie pervažos.



Netrukus atvažiavo traukinys iš Bialystoko ir išlipo tikrai nemažai žmonių.



Tęsinys bus.

[Al1]

Per stoties kelius yra dar vienas pėsčiųjų tiltas, maždaug 750 m nuo stoties centrinės ašies Varšuvos pusėn. Vaizdas nuo tilto stoties centro link.



Kiek kitu rakursu. Dešinėje - riedmenų remonto įmonės teritorija.



Vaizdas Varšuvos link. Dešinėjeanksčiau buvo linijos į Ostrolenką bėgiai. Bėgiai galbūt ir yra, tik apaugę. Linija tolo nuo Peterburgo - Varšuvos linijos maždaug ten, kur tolumoje matosi viadukas per geležinkelį.



Bevaikštant ant tilto pravažiavo traukinys į Varšuvą.

[Al1]

Užlipu ant pėsčiųjų tilto, vedančio per geležinkelį į kitą pusę ir riedmenų remonto įmonės teritoriją.
Vaizdas Bialystoko link.



Kitu rakursu. Tolumoje matosi tiltai per Narevą.



Vaizdas dešiniau.



Su priartinimu.



Manevrinis mažas šilumvežis.



Vaizdas į kitą tilto pusę, į riedmenų remonto įmonės teritoriją.



Dar vienas manevrinis šilumvežis.



Cementovežis.



Vandentiekio bokštas, šalia pėsčiųjų tiltas.



Stoties keliai nuo tilto Varšuvos link.

[Al1]

Tęsiu toliau. Už tilto per Narevą prasideda Lapiai (Łapy) - miestas su maždaug 16 tūkst. gyventojų. Geležinkelio stotis stambi, buvęs mazgas. Miestas sparčiai augo nutiesus geležinkelį ir įkūrus (depo pagrindu) geležinkelio riedmenų remonto įmonę.

Stoties pastatas. Senasis neišliko.



Senojo pastato fragmentas iš miesto pusės ant stoties pastato geležinkelio jubiliejui skirtame stende.



Pirmasis stoties pastatas iš bėgių pusės Vikipedijos nuotraukoje:
https://upload.wikimedia.org/wikiped...rszawskiej.jpg

Antrajame perone, vaizdas Bialystoko link.



Einu į perono galą Varšuvos link. Vaizdas Varšuvos link.



Grįžtu atgal. Dešinėje pusėje minėtos riedmenų remonto įmonės teritorija ir pastatai. Paskutinis įmonės pavadinimas ZNTK w Łapach. Deja, viena pirmųjų riedmenų remonto įmonių 2010 m bankrutavo.





Pakhauzas šalia stoties pastato.



Pakhauzo rampą sutvirtinančio bėgio fragmentas.



Stoties pastatas nuo antrojo perono, Varšuvos link.

[Al1]

Tai jei jau vienas stovėjo, antrą statyti paprasčiau toliau. Atstumas apie 15 m. Tarp atramų apatinių dalių dar gerais 2 m mažesnis. Be to ten gi dar lygiagrečiai ir automobilinis tiltas, irgi maždaug 15 m nuo geležinkelio tilto.

[Elis]

Bet kam reikėjo tiesti taip toli vieną nuo kito?

[Al1]

Kam reikėjo tiesti du tiltus? Maždaug kelintais metais jie statyti?

Po Antrojo pasaulinio karo. Du, nes dvikelis. Eismas pakankamai intensyvus anksčiau buvo. Tikriausiai pradžioje buvo pastatytas vienas, vėliau ir antras. Reikia turėti omenyje tai, kad kokiais 50-60-70 metais jokių tolimojo susisiekimo autobusų Lenkijoje nei kvapo nebuvo. Visas tolimesnis susisiekimas tik geležinkeliu. Priemiestinis daugeliu atvejų ten, kur yra geležinkelis, irgi. Pavyzdžiui, šioje linijoje socialistiniais laikais, 60-70-80 metais keleivinių traukinių (priemiestinių ir tolimojo susisiekimo) porų kiekis viršijo 20 per parą. O kur dar kroviniai...

[Aleksio]

Viadukas žvelgiant Bialystoko kryptimi. Kaip matyti, planuotas dvikeliui geležinkeliui, realiai tikriausiai niekada nebuvo antrojo kelio. Caro laikais nutiesus geležinkelį čia irgi būta viaduko. Dabartinis statytas 1960 m.

Atvaizdas

Dabartinis gal ir nebuvo, bet caro laikų schemoje parodytas kaip dvikelis.

[Elis]

Į priešingą pusę, Varšuvos link. Tolumoje du dideli tiltai per Narevą.

Atvaizdas

Kam reikėjo tiesti du tiltus? Maždaug kelintais metais jie statyti?

[Al1]

Kita stotelė - Uhovas (Uhowo). Vaizdas nuo pervažos Bialystoko link.



Į priešingą pusę, Varšuvos link. Tolumoje du dideli tiltai per Narevą.



Uhovo stotelėje pavyko nufotografuoti priemiestinį traukinį.



Traukinys pravažiavo, vaizdas tiltų link.



Stotelė peronas, vaizdas Bialystoko link. Dėl dviejų tiltų kiekvienam iš kelių, keliai vienas nuo kito nutolsta dar prieš stotelė. Todėl peronas salinis.



Tiltai per Narevą. Abu vienodi.







Tęsinys bus.

[Al1]

Kita stotelė - Trypucie. Lietuviškai tikriausiai Trypučiai ar Tripučiai. Bialystoko link.



Stotelės gale pervaža, nuo jos fotografuota. Prie pervažos štai toks tipinis medinis geležinkeliečių namelis.



Kiek paėjus nuo pervažos Varšuvos link stovi medinis geležinkeliečių namas.



Kita stotelė - Baciutai (Baciuty). Vaizdas Biualystoko link.



Stotelės pastatas.



Kita stotelė - Bajorai (Bojary). Vaizdas Bialystoko link.



Ties stotele pervaža, o dešinėje pusėje, jei žvelgiama į Bialystoką, gilus griovys, per kurį tiltas iš bėgių.

[Al1]

Pagaliau už Bialystoko miesto. Tiltas per Horodnianką ir pravažiavimas po geležinkeliu.



Šalia tilto - Klepočių (Klepacze) stotelė. Varšuvos link.



Nuo perono galo Bialystoko link. Tiltas priekyje.



Kiek paėjus peronu, Bialystoko link.



Kita stotelė - Nievodnica (Niewodnica). Bialystoko link.



Varšuvos link.



Einu peronu, Varšuvos link.



Už stotelės Varšuvos link yra pralaida, teka Nivodnica. Palydovinėje nuotraukoje neaišku, ar ji senovinė, ar nauja. Deja, ne senovinė... Ir nei vienos senovinės pralaidos nemačiau iki pat Varšuvos. Aišku, važiavau tik prie stambesniu objektų, kurie matosi palydovinėse nuotraukose.

[Al1]

Tęsiu toliau. Ruože nuo Bialystoko iki Lapių Osių fotografavau visas stoteles.
Vis dar Bialystoko miesto ribose. Stotelė Białystok Wiadukt. Ji yra prie jau minėto Elko - Grajevo - Bialystoko - Bresto geležinkelio linijos viaduko virš Peterburgo - Varšuvos geležinkelio. Vaizdas Varšuvos link. Dešinėje socialistiniais laikais veikė pramonės įmonės. Dabar ten rimčiau veikia tik ta, kurios pastatas matosi. Netoli yra keli gyvenamieji (nuosavi) namai. Varšuvos link.



Ten pat, Bialystoko link.



Einu link viaduko.



Iš arti. Už viaduko matosi Bialystoko krypties peronas.



Minėtas peronas, Varšuvos link.



Viadukas žvelgiant Bialystoko kryptimi. Kaip matyti, planuotas dvikeliui geležinkeliui, realiai tikriausiai niekada nebuvo antrojo kelio. Caro laikais nutiesus geležinkelį čia irgi būta viaduko. Dabartinis statytas 1960 m.



Užlipus ant viaduko. Varšuvos link.



Bialystoko link.



Kaip matyti, viadukas nenaudojamas. Čeremchos link.



Elko link. Kiek dešiniau yra nenaudojami Bialystoko Starosielcų stoties aklikeliai. Užbėgant į priekį, Bialystokas Starosielcai - viena iš trijų didžiausių miesto stočių. Kartu tai buvusi pagrindinė Elko - Grajevo - Bialystoko - Bresto linijos stotis mieste. Caro laikais stotis buvo už miesto ir vadinosi tiesiog Starosielcais.



Vaikštant po stotelę pravažiavo prekinis traukinys.

[Al1]

Dar už maždaug 700 m nuo aukščiau esančių nuotraukų fotografavimo vietos yra požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu. Netoli yra galinis kelių autobusų maršrutų žiedas.



Užlipau ant pylimo ir pavyko nufotografuoti traukinį į Malkinią. Tai ne priemiestinis, tai TLK traukinys.



Ten pat, vaizdas Bialystoko stoties link. Čia vis dar stotis (bent dešinėje), nors magistralinės linijos, tikriausiai jau už stoties ribų. Dešinėje aukščiau linija į Čeremchą (ir Brestą, tik neaišku, ar veikianti per sieną).



Ten pat, vaizdas Varšuvos link. Dešinėn ima sukti linija į Elką, kairėje aukščiau eina linija į Čeremchą. Tolumoje matosi viadukas, vėlgi tos pačios linijos į Brestą, buvusios linijos Elkas - Grajevo - Bialystokas - Brestas tiesioginė trasa, neužsukant į Bialystoką.



Stovint ant linijos į Čeremchą. Ji veikianti. Vaizdas Bialystoko stoties link. Iki Čeremchos elektrifikacijos nėra, elektrifikacija čia tik dėl elektrifikuotos linijos į Elką. Linija į Čeremchą jungiasi per aukščiau minėtą viaduką su linija į Elką.



Ten pat, į priešingą pusę.



Semaforų traukų kompensatoriai. Už jų matosi tas pats apleistas kelynas, kurio šviesoforus fotografavau ties PKP Energetyka.



Apleistas kelynas.



Tęsinys bus.

[Al1]

Už maždaug 600-700 m. nuo Tūkstantmečio tunelio (ir senovinių pravažiavimų po geležinkeliu), 2015 m.

Vaizdas Varšuvos link.



Vaizdas Bialystoko stoties link. Dešinėje pusėje yra apleistas kelynas.



Apleisto kelyno šviesoforai iš arčiau.





Grįžtu prie magistralinės linijos.

Vaizdas Varšuvos link, tačiau stovint kairėje magistralinės kinijos pusėje. PKP Energetyka ūkis.



Ten pat, vaizdas Bialystoko stoties link.

[Al1]

Vandens bokštas. Toliau 2014 m. nuotraukos.



Ne pačiame vakariniame kelyno gale, bet arčiau, ties dabartiniu Tūkstantmečio tuneliu (pravažiavimas po geležinkeliu). Vaizdas stoties link.



Vaizdas Varšuvos link.



Vėl stoties link. Dešinėje matosi mėlyna tvorelė.



Tvorelė nuo štai tokio pravažiavimo po geležinkeliu. Jis pastatytas XIX a. pabaigoje, plečiant stoties kelyną. Tiksliau yra du tokie pravažiavimai vienas šalia kito (nuo antrojo fotografuota), tarp jų nedidelis tarpas. Kelynas ten platus, vienas iš pravažiavimų vėliau (tarpukaryje ar po Antrojo pasaulinio) dar paplatintas gelžbetoniniu "priestatu". Iki Tūkstantmečio tunelio, kuris yra visai greta, pastatymo apie 2000-2005 m. visas automobilių eismas vyko šiais pravažiavimais.



Kitas pravažiavimas. Virš jo magistraliniai keliai.



Virš kito - stoties keliai ir rampa.



Tvorelės fragmentas. Bėgis 1878 m.



Vaizdas depo link.



Semaforai. Toliau Varšuvos link linijoje mechaninės signalizacijos nebėra, visur šviesoforai.



Ten bevaikštant, pravažiavo traukinys į Malkinią.

[Al1]

Tęsiu toliau. Bialystoko stoties keliai į pietus nuo stoties pastato. 2015 m.
Dar kartą pakartosiu caro laikų stoties schemą, kurią jau buvau patalpinęs anksčiau. Kaip buvau minėjęs, Bialystokas yra (ir jau buvo caro laikais) stambus mazgas. Polesės geležinkelio linija iš Baranovičių turėjo savo stotį (dabar tai Bialystokas Fabryčna), tačiau jungiamoji linija viaduku kirto Peterburgo - Varšuvos geležinkelį ir turėjo jungtį (schemoje punktyrinė kilpa, apjuosianti stotį iš šiaurės ir vakarų) vakarinėje P.-V. geležinkelio pusėje (rytinėje taip pat).



Maždaug ties ta vieta, kur ta jungiamoji linija prisišliejo prie P.-V. linijos. Ten pat buvo ir P.V. linijos atšakos, apėjusios stoties pastatą iš vakarų. Ties stoties pastatais tų linijų jau seniai nėra, o kai kurios atšakos ties susijungimu su magistraline linija išlikusios.
Keli pastatai, vaizdas pietų link.



Vaizdas šiaurės vakarų link.



Vaizdas Varšuvos link. Tas kelias dešinėje - privažiuojamasis, einantis ta kryptimi, kaip minėtieji privažiuojamieji ir Polesės geležinkelio jungiamasis kelias.



Ten pat, į priešingą pusę, stoties link. Dalis kelių skendi žolėje, vienas kelias yra naudojamas.



Priėjus kiek arčiau magistralinių kelių. Vaizdas Varšuvos link. Dešinėje pusėje yra depas, bet į jį nelindau, nors tvorų nėra.

[Al1]

Vaizdas šiaurės link nuo perono pro pėsčiųjų tiltą.



Į Gardiną išvažiuojantis elektrinis traukinys. Semaforas pakeltas. Traukiniui pravažiavus, sparnai nusileido.



2015 m. nuotraukos.

Ten, kur 2014 metais stovėjo privatūs lokomotyvai, pernai buvo tuščia. Vaizdas į autobusų stotį, kuri yra šalia geležinkelio stoties.



Einu į pietinį peronų galą.



Vaizdais depo link.





Sandėliai ir rampa šalia pirmojo perono.



Užlipu ant pietinio pėsčiųjų tilto. Tas pastatas su čerpių stogu tikriausiai buvęs tualetas... Pastatas banguotu stogu - pašto skyrius. Kažkada būta geležinkelio atšakos, dabar jau paštas geležinkeliu nesinaudoja.



Iš pirmojo kelio ruošiasi išvažiuoti traukinys "Rybak" Bialystokas - Olštynas - Gdanskas - Ščecinas. Vienas iš ilgiausių Lenkijos vidaus susisiekimo traukinių. Iki Elko linija elektrifikuota, nuo Elko iki Olštyno - ne. Tačiau vietoj to, kad būtų keičiami lokomotyvai, elektrovežis ir šilumvežis sukabinti kartu, elektrovežis bus atkabintas Elke, o šilumvežis Olštyne. Ten jį pakeis kitas elektrovežis.
Elektrovežis EP04-1048, šilumvežis išsinuomotas iš ČD - 754 025-5



Pravažiuoja prekinis sąstatas.



Vėl nuo tilto. Kairėje tolumoje matosi pastatas.



Tai šis pastatas. Dabar jame kažkoks PKP Cargo padalinys, anksčiau (caro laikais) lygtai jame buvo prekių kontora.



Trys nuotraukos iš aikštės priešais stoties pastatą.
Kai buvo rekonstruojama geležinkelio linija, tiesioginio susisiekimo su Varšuva traukiniais nebuvo ir keleivius su geležinkelio bilietais vežė PKP autobusai. Dabar jau jie nebekursuoja, tiesioginis susisiekimas yra, nors ir su apylanka.



Priešais stotį stovi siaurasis garvežys su vagonu, kuriame veikia greito maisto šėrykla.





Tęsinys bus.

[Al1]

Semaforai nuo pietinio pėsčiųjų tilto laiptų.





Vaizdas į pietus, Varšuvos link, nuo pietinio pėsčiųjų tilto.



Kiek paėjus tiltu arčiau stoties pastato. Vaizdas depo link.



Į priešingą pusę - stoties keliai ir peronai. Prieš kelias minutes atvykęs traukinys iš Varšuvos.









Grįžtu atgal prie šiaurinio pėsčiųjų tilto.



Netoli prie tvoros stovi privataus vežėjo CTL Logistics šilumvežis ir elektrovežis.
Buvęs Čekijos geležinkelių 182 092-7, dabar privatus, serija ir numeracija Čekijos geležinkelių.



SM42-2312.



Šilumvežio vežimėlis.

[Al1]

Fotoreportažas Bialystokas - Varšuva. 2014 m. ruduo (dauguma nuotraukų, kurios ne 2014 m., bus parašyta), prieš pradedant linijos rekonstrukciją. Arčiau Varšuvos ji jau buvo pradėta.

Bialystoko stotis. Praeitą kartą baigiau šiaurine dalimi maždaug iki stoties pastato. Stotis milžiniška, bet, deja, dabar tokie srautai, kad didelė dalis menkai naudojama ar apleista, ypač krovininė dalis. Reikia tik įsivaizduoti, kokie dideli krovinių srautai buvo socialistiniais laikais... Ir kaip dabar kelius laužo, orą teršia autotransportas, gabendamas krovinius... Tuo labiau kad krovinių srautai išaugo, ypač tranzitiniai. Beje, mieste ne viena, o trys stotys, kitos dvi mažesnės, bet irgi nemenkos.

Pradedu nuo vaizdų nuo vieno iš dviejų pėsčiųjų tiltų, tiksliau, nuo esančio šiauriau stoties pastato.



Vaizdas į priešingą pusę, taigi ir Lietuvos link... Tolumoje matosi automobilinis tiltas per geležinkelį, ties kurio buvo fotografuota prieš tai buvusio fotoreportažo metu.



Peronai.



Vaizdas vėl į šiaurinę pusę, kairiau - keleivinių vagonų ekipiravimo vieta.



Nusileidus nuo tilto. Čia vagonai statomi atstovai ir paruošiami būsimai kelionei.



Stoties pastatas nuo žemės. Stoties pastatas - tipinis, tik ne vieną kartą pristatinėtas priestatais iš abiejų galų. Tai gerai matyti senose nuotraukose. Taip pat praeityje dalis pirmojo perono buvo dengta stogeliu, panašiu į esantį Vilniuje.
O dešinėje pusėje, maždaug ten, kur dabar praėjimas tarp stoties pastato ir tilto, buvo garvežių apgręžimo ratas.



Centrinė pastato dalis.



Maždaug 11 val. Vilniuje tokiu metu gan menkas judėjimas. Bialystoke kur kas didesnis. Traukinys iš Elko.



Manevruojantis SM42.



Nuo pirmojo perono - šiaurinio pėsčiųjų tilto link.



Semaforai ties pietiniu pėsčiųjų tiltu.