[PL] Lenkijos geležinkeliai

[Al1]

Paskutinis didelis tiltas per upė linijoje - per Liviecą. Tuo metu kai važiavau, vyko pasirengiamieji darbai tilto išarydymui ir perstatymui. Dėl to po kelių savaičių buvo nutrauktas tiesioginis traukinių eismas ir keleiviai buvo vežami autobusais, kol nebuvo pastatytas naujas tiltas.





Netoli Livieco yra Urliai (Urle). Stotelė Varšuvos link.



Į priešingą pusę.



Paviljonas ir kasa.



Kita stotis - Tluščas (Tłuszcz). Tai mazginė (linijos į Ostrolenką, Minską Mazovieską ir linija į Legionovą (linijoje Varšuva - Gdanskas) stotis, yra priemiestinių traukinių (Koleje Mazowieckie) depas.
Depas yra rytiniame stoties gale. Ties depu, Tluščo stoties ir Varšuvos link.



Ten pat, į priešingą pusę. Pravažiavo priemiestinis traukinys.



Garvežys Ty2-220.



Tenderis 52-5060.



Seni vagonai depe.



Dyzelinis dvivagonis traukinys VT628-012, buvęs DB.

[Al1]

Kiek atokiau nuo geležinkelio, už depo pastato išlikęs šis, akivaizdžiai su geležinkeliu susijęs, namas.



Nuo pėsčiųjų tilto Varšuvos link.



Į priešingą pusę, peronai.



Vandens bokštas yra rytiniame peronų gale. Jis statytas po Antrojo pasaulinio karo.



Bevaikštant po stotį, atvažiavo privatus TEM2-193. Tikriausiai jis dirbo rekonstruojant geležinkelį.



Tęsinys bus.

[Al1]

Taigi, pasiekiau Lochuvą (seniau - Lochovas), visų pasaulio lochų sostinę .
Ties pervaža, kuri yra rytinėje stoties dalyje. Varšuvos link.



Eismo valdymo pastatas šalia pervažos.



Vaizdas atgal, Bialsytoko link.



Savivarčiai vagonai.



Prieš stoties peronus, vaizdas Varšuvos link.



Ten pat, vaizdas atgal.



Nuo pirmojo perono Varšuvos link.



Stoties pastatas neišliko. Po karo stoties pastato funkcijas atlieka buvęs depas. Tačiau pastatas dabar apleistas. Laukiamojo salė veikia.



Tačiau kasos nėra. Vietoj jos - bilietų automatas.



Nuo antrojo perono.

[Al1]

Kita stotis - Sadovnė Vengrovskių (Sadowne Węgrowskie). Vaizdas Varšuvos link.
Stoties pastato nėra - neišliko. Tačiau naujo nepastatė, nors ir stotis. Veikia bilietų kasa kioske. Deja, keleiviams nėra net stoginės. Kairėje pusėje stovi nemažai automobilių - neoficialus P&R veikia.



Vaizdas Bialystoko link nuo perono galo.



Vaizdas Varšuvos link nuo peronogalo. Dešinėje prie pervažos - eismo valdymo pastatas. Tuo metu, kai važiavau, būtent nuo šios stoties Varšuvos link jau buvo prasidėjusi geležinkelio linijos rekonstrukcija. Vakarinis stoties kelyno galas gan toli, jo nuotraukoje nesimato. Bet ten jau vyko darbai.



Kiek pavažiavus palei geležinkelį už stoties. Vienas kelias jau išardytas. Vaizdas Varšuvos link.



Vaizdas atgal. Dešinėje pusėje buvo pilami dideli kalnai panaudotos skaldos, kuri ten pat vietoje buvo valoma.



Ten būnant pravažiavo traukinys.



Ties pervaža Lojeve.



Ten pat, vaizdas Varšuvos link.



Lochuvo priegose, ties pervaža.

[Al1]

Grįžtu prie linijos į Varšuvą. Netoli Malkinios teka Bugas. Tiltas per Bugą vienkelis. Tiesiant geležinkelį buvo pastatytas dvikelis. Prieš tiltą nuo Malkinios pusės (kairysis Bugo krantas) yra kelio postas, kur dvikelė linija tampa vienkele. Ten aš nevažiavau. Nuvažiavau prie tilto dešiniajame Bugo krante.
Tiltas ilgas, dalis tačiau upė normaliai teka po mažiau nei puse tilto, o pavasarį išsilieja į kairįjį krantą. Dešiniajame pylimai.





Vaizdas per tiltą Malkinios link.



Vaizdas į priešingą pusę. Varšuvos link. Kelio postas dešiniajame krante yra ne prieš tiltą, o gerokai toliau nuo jo. Ten, kur prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių nutiesta jungtis tarp linijos iš Varšuvą ir Treblinkos. Ta jungtis buvo išardyta po karo.



Bevaikštant prie tilto pravažiavo elektrovežis.



Už minėto kelio posto, už 1,7 km yra stotelė Prostynė (Prostyń). Vaizdas Varšuvos link. Stotelė gale matosi pervaža, o šalia jos stovi automobiliai, matosi tik keli, o kiti už krūmų. Toks vaizdas praktiškai ties kiekviena stotele ar stotimi tarp Malkinios ir Varšuvos. Nors praktiškai niekur (išskyrus stotis; bet ir tai jos nebetenkina poreikių) nėra įrengtų stovėjimo aikštelių, P&R sistema veikia. Žmonės nesismauko į sostinę su automobiliu, o naudojasi viešuoju transportu.



Pastatas šalia stotelės. Artimesniame gale yra laukiamoji salė. Veikianti. Įėjimas per medinį paviljoną. Kasos nėra.



Vaidas tilto per Bugą link.

[Al1]

Kiek paėjus link vakarinio stotie galo. Ten yra dar vienas pėsčiųjų tiltas, pilnavertis, jungiantis skirtingas geležinkelio puses. Vaizdas nuo jo Varšuvos link.



Kiek kairiau, ten, kur gatvė, suko į kairę geležinkelio linija į Siedlcus.



Vaizdas į priešingą pusę, stoties keliai ir peronai.



Kiek dešiniau. Čia prasideda linija į Ostrolenką. Keleiviniai traukiniai nebevažinėja jau virš 20 metų. Jiems sustoti buvo atskiras peronas ir netgi stoties pastatėlis. Dabar jo nėra, tai buvo eilinis barakas. Toliau ši linija nutolsta nuo linijos į Varšuvą ir rytiniame stoties gale kerta viaduku liniją į Varšuvą. Kiek toliau yra pervaža, per kurią patenkama į Malkinios stotį, dar toliau rampa, kelios atšakos (privažiuojamieji keliai). Elektrifikacija baigiasi, berods už minėtos pervažos ar ties rampa. Dešinėje - infrastruktūros padalinių ūkis.



Iš Malkinios pasukau šiek tiek į šalį - nuvažiavau į Treblinką buvusia linijos į Siedlcus trasa. Linija į Siedlcus buvo nenaudojama jau gan seniai, galiausiai prieš kelis metus ji buvo išardyta. Jos vietoje tiesiamas automobilių kelias į Siedlcus. Senasis automobilių kelias ėjo daugiau mažiau lygiagrečiai palei geležinkelį, bet buvo labai prastas. Netoli Malkinios teka Bugas, per jį buvo įdomus tiltas - automobilių ir geležinkelio. Automobili važiuojamoji dalis buvo įrengta ant bėgių, t.y. tai nebuvo vienas tiltas su atskiromis dalimis traukinių ir automobilių eismui. Dar daugiau, tiltas buvo vienkelis, todėl siauras ir automobilių eismas buvo galimas tik viena kryptimi, todėl skirtingų krypčių eismą ir tilto uždarymą kai važiavo traukiniai, reguliavo šviesoforai. Nors tokių tiltų pasitaiko, Lenkijoje tokių berods buvo tik du, neskaitant siaurųjų geležinkelių. Tiltas buvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais, bet ir prieš tai jis buvo kelių-geležinkelių eismo.
Dar vienas įdomus momentas - linijoje iš Malkinios į Siedlcus pirmoji stotis nuo Malkinios buvo Treblinka. O netoliese Antrojo pasaulinio karo metais veikė viena iš kelių labiausiai žinomų koncentracijos stovyklų.

Naujasis automobilių tiltas senojo geležinkelio tilto vietoje.



Vertimo reikia?



Kelias į Siedlcus tuo metu buvo nutiestas tik keli šimtai metrų nuo tilto. Treblinkos stoties vieta. Viskas jau iškasta, pastatų beveik nelikę. Vaizdas Malkinios link. Tolumoje matosi naujojo kelio galas.
Treblinkos stotis aptarnavo koncentracijos stovyklą. Tam (ir ne tik tam) buvo nutiesta jungtis nuo linijos į Varšuvą, kuri leido pasiekti Treblinką nevažiuojant į Malkinią ir nekeičiant važiavimo krypties, taip pat nevažiuojant tiltu per Bugą Varšuvos linijoje.



Į priešingą pusę, Siedlcų link.



Vieno iš pastatų šalia stoties liekanos. Tikriausiai gyvenamojo namo.



Koncentracijos stotis buvo už kelių kilometrų į pietus nuo Treblinkos stoties. Ten vedė geležinkelio atšaka, kuri buvo įrengta tarpukaryje ir aptarnavo karjerą. Taigi, vokiečiams jos tiesti nereikėjo.
Treblinkos memorialas. Specialiai palaikoma proskyna miške geležinkelio atšakos vietoje. Vaizdas Treblinkos stoties link.
Tiesa, važiuojant nuo Treblinkos stoties irgi matosi proskyna bei pylimo liekanos ten, kur atšaka nutolsta nuo linijos į Siedlcus.



Ten pat, vaizdas konclagerio pusėn. "Mirties kelias".



Einu pirmyn. Betoniniai pabėgiai - stilizuotas geležinkelis buvusio geležinkelio vietoje.



Rampa ir koncentracijos stovyklos stoties vieta.



Kiek paėjus rampa. Vaizdas dešinėn - pagrindinis memorialinis kompleksas barakų ir kt. pastatų vietoje. Kiekvienas akmuo - miestas (yra užrašai), iš kurio buvo vežami žydai.



Vaizdas karjero link. Geležinkelis vedė toliau, iškasa išlikusi. Karjere dirbo dalis koncentracijos stovyklos kalinių.



Vaizdas atgal, Treblinkos ir Malkinios link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Nuo pirmojo perono Bialystoko link.



Eismo valdymo (mechaninio) pastatas. Semaforų traukų kompensatoriai. Tame pastate sueina trosai nuo iešmų ir semaforų ir jie ten yra eismo tvarkdario junginėjami svirtimis.



Traukinys iš Varšuvos (Vilenskos).



Stoties keliai ir peronai, Varšuvos link.



Prekiniai dengti vagonai.



Kiek paėjus peronu. Stoties pastato būta kairėje, už to ties pirmuoju peronu stovinčio prekybinio paviljono (neveikiančio).



Vaizdas dabartinio stoties pastato link. Dešinėje minėto prekybinio paviljono galas.



Dabartinis stoties pastatas. Tiek administracinis, tiek ir kasa su nedidele sale.



Pėsčiųjų tiltas iš pirmo į antrąjį peroną.



Vaizdas stovint ties tiltu dabartinio stoties pastato link. Pirmasis stoties pastatas neišliko. Jis buvo medinis tipinis. Po Antrojo pasaulinio karo buvo pastatytas laikinas medinis, kuris prastovėjo virš 60 metų ir prieš kelis metus buvo nugriautas. Jis stovėjo ten, kur dabar stovėjimo aikštelė arčiau pėsčiųjų tilto. Pro buvusio stoties pastato paliktą tarpą tiesiogiai matosi dabartinės stoties pastatas.



Čia pirmasis stoties pastatas 1942 m.
https://audiovis.nac.gov.pl/obraz/11736/
"Laikinasis" pokarinis 2005 m.
https://www.bazakolejowa.pl/index.ph...id=21477&uid=0

Paėjus už pėsčiųjų tilto, Bialystoko link.



Dar vienas šilumvežis.

[Al1]

Kita stotis - Malkinia (Małkinia). Stambus (praeityje) mazgas. Atsišakoja linija į Ostrolenką (veikianti) ir atsišakojo dabar jau išardyta linija į Siedlcus.
Taigi, vakariniame kelyno gale linija į Ostrolenką kerta liniją į Varšuvą viaduku. Vaizdas Varšuvos link.



Atrama.



Nenaudojamas kelias ir pravažiavimas po viaduku.



Vaizdas Varšuvos link, Malkinios stoties centro link.



Vaizdas Bialystoko link.



Kiek kairiau - privažiuojamasis kelias į, berods, TE.



Užlipus ant viaduko. Kaip matyti, linija veikianti, nors prieš gerą dešimtmetį jau buvo pakilusi uždarymo grėsmė. Prieš kelis metus kapitališkai suremontuota.



Malkinio stoties keliai Varšuvos kryptimi. Dešinėje pusėje didelė beveik nenaudojama teritorija su geležinkelio atšakomis.



Nusileidžiu ant žemės ir einu link stoties centro, Varšuvos kryptimi.



Dešinėje tipinis geležinkeliečių namelis.



Vaizdas kairėn - minėta apleista teritorija su geležinkelio atšakomis.



Atrodo, kad jis šiame užkampyje, tiksliau atokiai nuo stoties pastatų ir bet kokių pastatų nakvojo... Keista, kad lokomotyvas laikomas tokioje vietoje, juk visokių chuliganų ir pan. Lenkijoje pakanka...



Stoties keliai, vaizdas Varšuvos link. Priekyje peronai. Kiek arčiau manęs kairėje Varšuvos priemiestinių traukinių atstovos vieta.

[Al1]

Viena kelionės diena baigėsi, prasidėjo kita.
Zaręby Kościelne - pralanka, nors galbūt ir stotis. Yra trys keliai, eismo valdymo pastatai abiejuose pralankos ar stoties galuose. Kaime nuo seno veikia kažkokia įmonė, į kurią anksčiau galėjo būti geležinkelio atšaka.
Vaizdas Varšuvos link.



Bialystoko link.



Stoties ar pralankos pastatas. Tiesiant geležinkelį, aišku, čia jokia stotis neplanuota. Artimiausia - Malkinia.



Dalyje pastato gyvenama, tačiau kairėje, kur atidarytos durys - laukiamoji salė.



Vaizdas Varšuvos link.



Už perono slepiasi nenaudojamas trečiasis kelias.



Tęsinys bus.

[Al1]

Tiltas per lauko kelią ir melioracinį griovį ar upelį tarp Šepietovo ir Čiževo.



Čiževo stotis. Vaizdas Bialsytoko link.



Bendras stoties pastatų vaizdas.



Bialystoko link.



Varšuvos link.



Stoties pastatas išlikęs nuo geležinkelio tiesimo laikų. Tačiau dabar jis nebeatlieka savo funkcijos.



Stoties pastate įsikūrė krašto muziejus.



Stoties aikštėje stovi siaurojo geležinkelio vagonas paminklas





Kiek toliau nuo geležinkelio stovi šis, aišku, su geležinkeliu susijęs pastatas. Dabar jame gyvena žmonės, bet panašu, kad anksčiau jame buvo dirbtuvės ar kontora, ar kt.

[Al1]

Średnica-Jakubowięta kaimas. Tiltas per upelį ar melioracijos griovį ir pravažiavimas po geležinkeliu.



Už mažiau nei 2 km yra Šepietovo (Szepietowo) stotis. Vaizdas Bialystoko link nuo perono galo.



Vaizdas Varšuvos link.



Vaizdas Bialystoko link.



Stoties pastato fragmentas.



Stoties pastatas. Internete neradau senos (pirmosios) stoties nuotraukų, ji sudegė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.



Geležinkeliečių gyvenamasis namas šalia stoties pastato.



Traukinys iš Varšuvos.

[Al1]

Nuo Lapių Osių fotografavau tik kai kurias stoteles ir visas stotis.
Pravažiavimas po geležinkeliu ties Dvorakais.



Raciborai. Labiau panašu į pralanką, nors galbūt ir stotis. Vaizdas nuo perono Bialystoko link.



Vaizdas Varšuvos link. Kairėje - stoties pastatas.



Iš kito šono. Name gyvenama.



Tačiau yra nedidelė laukiamoji salė ir neveikianti kasa. Lenkijoje įprasta, kad stoties pastatas neveikia ar veikia ribotai, tačiau yra nedidelė nešildoma, dažniausiai ir neapšviečiama laukiamoji salė, kuri atvira.



Rankinė vandens pompa ar kolonėlė.



Raciborų pralankos galas Varšuvos link. Vaizdas Bialystoko link.

[Al1]

1921-26 m. netoli Lapių buvo pastatyta gyvenvietė (27 tipiniai namai) geležinkelio riedmenų remonto įmonės darbuotojams. Gyvenvietė vadinasi Lapiai Osiai (Łapy Osse), nuo stoties - 3 km. Čia yra geležinkelio stotelė su tuo pačiu pavadinimu kaip ir gyvenvietė.

Tipiniai geležinkeliečių namai.



Stotelė, vaizdas Lapių stoties link.



Ant perono Bialystoko krypties, vaizdas Lapių stoties link.



Tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas. Tokie, kaip jau minėjau, yra pastatyti nuo Sokulkos iki Varšuvos. Lietuvoje panašaus dydžio namai yra mediniai.



Stotelės pastatas prie pervažos.



Netrukus atvažiavo traukinys iš Bialystoko ir išlipo tikrai nemažai žmonių.



Tęsinys bus.

[Al1]

Per stoties kelius yra dar vienas pėsčiųjų tiltas, maždaug 750 m nuo stoties centrinės ašies Varšuvos pusėn. Vaizdas nuo tilto stoties centro link.



Kiek kitu rakursu. Dešinėje - riedmenų remonto įmonės teritorija.



Vaizdas Varšuvos link. Dešinėjeanksčiau buvo linijos į Ostrolenką bėgiai. Bėgiai galbūt ir yra, tik apaugę. Linija tolo nuo Peterburgo - Varšuvos linijos maždaug ten, kur tolumoje matosi viadukas per geležinkelį.



Bevaikštant ant tilto pravažiavo traukinys į Varšuvą.

[Al1]

Užlipu ant pėsčiųjų tilto, vedančio per geležinkelį į kitą pusę ir riedmenų remonto įmonės teritoriją.
Vaizdas Bialystoko link.



Kitu rakursu. Tolumoje matosi tiltai per Narevą.



Vaizdas dešiniau.



Su priartinimu.



Manevrinis mažas šilumvežis.



Vaizdas į kitą tilto pusę, į riedmenų remonto įmonės teritoriją.



Dar vienas manevrinis šilumvežis.



Cementovežis.



Vandentiekio bokštas, šalia pėsčiųjų tiltas.



Stoties keliai nuo tilto Varšuvos link.

[Al1]

Tęsiu toliau. Už tilto per Narevą prasideda Lapiai (Łapy) - miestas su maždaug 16 tūkst. gyventojų. Geležinkelio stotis stambi, buvęs mazgas. Miestas sparčiai augo nutiesus geležinkelį ir įkūrus (depo pagrindu) geležinkelio riedmenų remonto įmonę.

Stoties pastatas. Senasis neišliko.



Senojo pastato fragmentas iš miesto pusės ant stoties pastato geležinkelio jubiliejui skirtame stende.



Pirmasis stoties pastatas iš bėgių pusės Vikipedijos nuotraukoje:
https://upload.wikimedia.org/wikiped...rszawskiej.jpg

Antrajame perone, vaizdas Bialystoko link.



Einu į perono galą Varšuvos link. Vaizdas Varšuvos link.



Grįžtu atgal. Dešinėje pusėje minėtos riedmenų remonto įmonės teritorija ir pastatai. Paskutinis įmonės pavadinimas ZNTK w Łapach. Deja, viena pirmųjų riedmenų remonto įmonių 2010 m bankrutavo.





Pakhauzas šalia stoties pastato.



Pakhauzo rampą sutvirtinančio bėgio fragmentas.



Stoties pastatas nuo antrojo perono, Varšuvos link.

[Al1]

Tai jei jau vienas stovėjo, antrą statyti paprasčiau toliau. Atstumas apie 15 m. Tarp atramų apatinių dalių dar gerais 2 m mažesnis. Be to ten gi dar lygiagrečiai ir automobilinis tiltas, irgi maždaug 15 m nuo geležinkelio tilto.

[Elis]

Bet kam reikėjo tiesti taip toli vieną nuo kito?

[Al1]

Kam reikėjo tiesti du tiltus? Maždaug kelintais metais jie statyti?

Po Antrojo pasaulinio karo. Du, nes dvikelis. Eismas pakankamai intensyvus anksčiau buvo. Tikriausiai pradžioje buvo pastatytas vienas, vėliau ir antras. Reikia turėti omenyje tai, kad kokiais 50-60-70 metais jokių tolimojo susisiekimo autobusų Lenkijoje nei kvapo nebuvo. Visas tolimesnis susisiekimas tik geležinkeliu. Priemiestinis daugeliu atvejų ten, kur yra geležinkelis, irgi. Pavyzdžiui, šioje linijoje socialistiniais laikais, 60-70-80 metais keleivinių traukinių (priemiestinių ir tolimojo susisiekimo) porų kiekis viršijo 20 per parą. O kur dar kroviniai...

[Aleksio]

Viadukas žvelgiant Bialystoko kryptimi. Kaip matyti, planuotas dvikeliui geležinkeliui, realiai tikriausiai niekada nebuvo antrojo kelio. Caro laikais nutiesus geležinkelį čia irgi būta viaduko. Dabartinis statytas 1960 m.

Atvaizdas

Dabartinis gal ir nebuvo, bet caro laikų schemoje parodytas kaip dvikelis.