[PL] Lenkijos geležinkeliai

[Al1]

Dar paėjus Solidarumo alėja toliau nuo stoties. Jei einame nuo stoties, tai kairėje alėjos pusėje būta Peterburgo - Varšuvos linijos depo. Depo pastatas dar vis stovėjo ir tik prieš kelis metus buvo nugriautas. Jo vietoje pastatytas Lidl'as. Ir, kas keista, ne tipinis barakas, o à la depot...

Nuotrauka iš Google Street view. Vaizdas Varšuvos Vilenskos link (pati stotis kairėje, matosi pastato kampukas).



Depo pastatas (nuo stoties pusės). Iš http://dekanda.miastojestnasze.org/i...nia-before.jpg



Už depo (Lidlo) yra "Przewozy Regionalne" centrinis administracinis pastatas. Pats pastatas niekuo neįpatingas socialistinių laikų. Įdomi tik priešais jį stovinti automotrisė SN81-001.









Tęsinys bus.

[Al1]

Prekybos centras, kuriame yra integruota Varšuva Vilenska stotis. Solidarumo alėjos (tiesiai pirmyn ir už manęs) ir Targovos g. (statmenai) sankryža. Pastatas stovi buvusios Peterburgo - Varšuvos linijos stoties krovininio kelyno vietoje. Keleivinis kelynas su peronais buvo Solidarumo alėjos vietoje. Stoties pastatas - kairėje Solidarumo al. pusėje.
Šis PC pastatytas visai neseniai, iki tol stoties keliai priėjo kiek arčiau sankryžos, o stoties pastatu tarnavo kažkokie sandėlio tipo laikini pastatai. Normalaus Varšuvos Vilenskos pastato nebuvo pastatyta nei tarpukaryje, nei po karo. Tarpukaryje stotis dar vaidino svarbų vaidmenį iki tol, kol nebuvo nutiesta centrinė linija sujungusi kairiąją ir dešiniąją (Vyslos atžvilgiu) miesto puses ir pastatyta Pagrindinė (Warszawa Glówna) stotis. Po to Vilenskos stoties reikšmė sumenko, bet galiausiai jau pokaryje ji virto tik priemiestine stotimi Bialystoko kryptimi.



Įėjimas tiesiai iš gatvės į stotį kiek toliau nuo sankryžos. Melsvas stiklinis pastatėlis - įėjimas į metro. Šalia stoties yra priemiestinių autobusų stotelės (miesto irgi, tik arčiau sankryžos).



Vaizdas peronų link iš Solidarumo al.



Vėl Solidarymo al. ir Targovos g. sankryža. Priekyje tarpukaryje pastatytas centrinis PKP administracinis pastatas. Jis stovi skvero, kuris buvo iš šono Pirmojo pasaulinio karo pradžioje susprogdintos ir vėliau nugriautos Varšuvos Petersburskos stoties. Dešinėj - Solidarumo alėja ir PC su dabartine stotimi.
Įėjimas į stotį buvo ne iš Targovos g., į kurią išeina PKP paradinis pastato galas, bet iš kairės pusės buvusio skvero.
Pats Varšuvos - Peterburgo linijos stoties pastatas buvo kiek toliau, jo vietoje dabar daugiabučiai.



Šv. Marijos Magdalietės cerkvė priešais PKP pastatą. Statyta, aišku, cariniais laikais.



Kiek paėjus Solidarumo alėja, Varšuvos Vilenskos galas iš kelyno pusės nuo Solidarumo alėjos šaligatvio. Dešinėje Solidarumo alėjos pusėje dabar stovi daugiabučiai, statyti po Antrojo pasaulinio karo. Jų vietoje seniau stovėjo Peterburgo - Varšuvos linijos geležinkelio stotis.

[Al1]

Stoties kelių vaizdas nuo perono galo.



Vaizdas nuo perono galo dengtos stoties vidun. Dešiinėje - išėjimas į Solidarumo alėja.



Kiek kairiau. Kaip matyti, yra trys keliai ir du peronai.



Traukinys į Tluščą išvažiavo.



Netrukus į stotį atvažiavo kitas traukinys.



Kelių pabaiga, aklikeliai, kasos.

[Al1]

Toliau einu stoties link. Jau tolumoje matosi stotis pastatas.



Pravažiavo traukinys.



Dar kiek paėjus pirmyn. Vaizdas atgal.



Dar paėjus pirmyn. Stoties pastato galas pilnai matomas.



Ten pat, vaizdas atgal.



Priėjus kiek arčiau prie stovinčių traukinių nuo stoties pusės. Kairiau (į kadrą nepapuolė) yra kažkokie ūkiniai pastatai (apleisti), kurie anksčiau tikriausiai buvo skirti traukinių atstovos organizavimo reikmėms.



Pravažiavo dar vienas traukinys.



Dar kiek paėjus pirmyn, vaizdas atgal.



Vėl stoties link. Ten, kiek toliau dvikelė linija išsišakoja į tris kelius, kurie preina prie peronų stoties pastate.
Stoties teritorija gan apleista, daug neišnaudoto ploto tankiai urbanizuotoje miesto dalyje. Dešinėje pusėje lygiagrečiai geležinkeliui eina Solidarumo alėja (buvusios Varšuvos Petersburskos kelyno vietoje). Kairėje pusėje garažai, už jų gyvenamieji daugiabučiai. Šalia garažų slankioja ir šika stati bomžai.



Naujasis Varšuvos Vilenskos stoties pastatas, integruotas į prekybos centrą.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Iki Varšuvos Vilenskos pasivaikščiojimą pratęsiau kitos dienos ryte.

Vaizdas Bialsytoko link, tolumoje matosi Kovelio - Mlavos linijos viadukas.



Perėjus dešiniau. Dešinėje nenaudojamas privažiuojamasis kelias.



Šiek tiek paėjus Varšuvos Vilenskos stoties link. Vaizdas atgal.



Vaizdas stoties link. Dešinėje - priemiestinių traukinių atstovos vieta. Seniau geležinkelio linija ėjo tiesiai. Tikriausiai pokaryje pertvarkant geležinkelį ir aplinkinį rajoną (gatves), geležinkelio magistraliniai keliai šiek tiek išlenkti kairėn (buvusių krovininių stoties kelių vietoje), o anksčiau buvusių pagrindinių kelių vietoje įrengti atstovos keliai.



Traukiniai čia stovi ne pastoviai, tik ilgesnių pertraukų metu ir gal kaip rezervas gedimo atveju pakeisti sugedusį traukinį.



Bemotoris vežimėlis.



Durys ir laipteliai. Laipteliai naudojami įlipant nuo žemų peronų. Aukštiems peronams traukinio grindų lygis yra maždaug perono aukštyje, nors kai kur šiek tiek žemiau. Tarp perono krašto ir grindų yra didelis tarpas (laiptelių gylio + tarpas tarp perono ir traukinio). Durų apačioje yra uždanga, skirta pridengti tarpą tarp durų ir grindų, esant uždarytoms durims.



Vagonų sujungimas. Iš salono į praėjimą tarp vagonų yra slankiojančios durys, kurios senuose traukiniuose atidaromos rankena, bet toliau veikia pneumatinis atidarymo mechanizmas, jas atstumiantis ir po keliolikos sekundžių automatiškai uždarantis. Modernizuotuose atidarymas mygtuko paspaudimu ir automatinis uždarymas. Bet kokiu atveju, tamburo nebuvimas komfortui traukinyje pliusų neprideda - žiemą tiesiai į saloną eina šaltis, o visai šalia yra sėdimos vietos.

[Al1]

Šioje stotyje veikia senas gražus eismo valdymo pastatas, kuris yra atnaujintas.





Varšuvos Vilenskos link. Keleiviniai traukiniai Markų stotyje niekada nestodavo.



Einu pirmyn. Priekyje pėsčiųjų tiltas per geležinkelį, šlagbaumais uždaroma pervaža, jos reguliuotojo namelis ir Kovelio - Mlavos linijos tiltas.



Ties pervaža, Varšuvos Vilenskos link. Tiltas, aišku, statytas po Antrojo pasaulinio karo, nes antrasis neišliko, o pirmasis buvo sugriautas Pirmojo pasaulinio metais. Maža tikimybė, kad nebuvo sugriautas Pirmojo pasaulinio metais.



Ten pat, vaizdas atgal.



Tęsinys bus.

[Al1]

Toliau einu pirmyn.



Vaizdas dešinėn, gan toli nuo bėgių stovi, 100 proc. garantijos nėra, tačiau galimai tai buvęs stoties pastatas.



Iš arčiau. Deja, nenaudojamas.



Vaizdas Varšuvos Vilenskos link.



Perėjus į kitą kelyno pusę.



Vaizdas atgal. Nenaudojami privažiuojamieji keliai. Dabar buv. Peterburgo - Varšuvos linija šioje stotyje nebesijungia su Kovelio - Mlavos linija.

[Al1]

Prieinu prie mažai naudojamų stoties kelių dešinėje.



Grįžtu atgal prie magistralinių kelių. Pravažiavo traukinys.



Einu pirmyn.



Pamesta stabdžių kaladėlė.



Dar kiek paėjus - tolumoje jau matosi Kovelio - Mlavos linijos viadukas per liniją į Varšuvą Vilenską.



Vaizdas atgal.



Infrastruktūrininkų ūkis.



Vėl pravažiavo traukinys.



Vaizdas atgal.

[Al1]

Paskutinis geležinkelio tiltas linijoje prieš Varšuvą per kanalą. Varšuvos link.



Iš šono.



Ties tiltu, vaizdas atgal.



Kiek paėjus nuo tilto Varšuvos link. Pravažiavo traukinys.



Už automobilių viaduko, kuris matosi aukščiau esančioje nuotraukoje.



Dar kiek paėjus. Tai Varšuva Vilenska Markai (Warszawa Wileńska Marki) stotis. Ji atsirado nutiesus (baigta 1877 m.) liniją Kovelis - Liublinas - Varšuva Praga (+kairįjį ir dešinįjį miesto krantus sujungianti jungiamoji linija) - Mlava ir toliau jungtis su Prūsijos geležinkeliu į Gdanską. Minėta linija Markuose viaduku kerta Peterburgo - Varšuvos liniją. Tam, kad būtų organizuotos jungtys įvairiomis judėjimo kryptimis tarp geležinkelių ir privažiuojamųjų kelių aptarnavimui, buvo įrengta (tikriausiai ne iš karto, o kiek vėliau) Markų stotis.



Vaizdas atgal, Bialystoko link.

[Al1]

Nors Zombkų stotelė 1900 m. buvo perkelta į naują vietą, dėl žmonių, o tikriausiai kai kurių įtakingų asmenų reikalavimo, netrukus vėl buvo atidaryta (o gal ir nenustojo veikusi) sena stotelė su senu pavadinimu. Veikė ir nauja, pervadinta į Drevnica. Taigi, Drevnica - tai dabartiniai Zombkai. Tokia situacija yra, pavyzdžiui, 1914 m. tvarkaraštyje. Tarp stotelių buvo 0,8 varsto (~0,85 km).

Senosios Zombkų stotelės vietoje nieko neišliko.
Ji buvo maždaug čia. Vaizdas Varšuvos link.



O gal čia. Kiek paėjus (100-150 m) Varšuvos link.



Ten pat, vaizdas atgal.



Pravažiavo traukinys į Varšuvą.



Kita stotelė - Varšuva Zacišė-Vilnius (Warszawa Zacisze-Wilno).
Pradėjus statyti gyvenamąjį rajoną buvo pastatyta ir stotelė. Iki tol jos čia nebuvo. Nuo Varšuvos krypties perono Varšuvos link.



Paėjus perono galo link, Varšuvos link.



Nuo kito perono Zombkų link.



Vaizdas nuo stotelės statomų namų link.



Stotelė nuo gyvenamojo rajono pusės. Kasos nėra, užtat yra budintis apsauginis.



Tunelis pėstiesiems.



Gyvenamojo rajono planas stotelėje.



Toliau einu pėsčias palei geležinkelį iki Varšuva Vilenska Markai stoties. Vaizdas Varšuva Zacišės-Vilniaus link.

[Al1]

Bus dar nuo Zielionkos iki Zachodnios. Miesto ribose esančios stotys pavadinime turi "Warszawa", o paskui eina konkretus pavadinimo žodis. Tokia tvarka Lenkijoje visur, ne tik Varšuvoje. Skaičiais stotys nenumeruojamos, kaip nėra ir kilometrinių stotelių, nors tarpukaryje kilometrinės buvo.

[Vilnietizz]

Jei neklystu, visos sekančios stotys/stotelės jau bus Varšuvoje.
Fotografafuota tik iki Wilenskos, ar kelios stotys link centrinės GS irgi bus?

[Al1]

Kitos 4 nuotraukos 2014 m. Zielionkos stoties vakarinis galas. Stoties centro link. Dešinėje - jungiamoji linija. Bėgiai surūdiję, nes eismas nutrauktas.



Kiek paėjus Varšuvos link.



Vaizdas Varšuvos link. Kairėje - traukos pastotė.



Šalia bėgių augantis pomidoras.



Būta ir jungties tarp linijos į Varšuvą Vilenską ir jungiamosios linijos tarp Zielionkos ir Rembertuvo. O netoli tos vietos, kur susijungė linija į Varšuvą ir jungtis, Peterburgo - Varšuvos geležinkelį kirto siaurasis geležinkelis, taip vadinama Marecka kolejka (siaurukas). Jis buvo nutiestas XIX a. pabaigoje, išardytas apie 1960-70 m. Kirtosi su plačiuoju geležinkeliu ne viename lygyje, tačiau nieko neišlikę, nes siaurojo geležinkelio trasa panaudota kelio tiesimui.

Kita stotelė - Zombkai (Ząbki). Toliau visos nuotraukos 2015 m.
Vaizdas Varšuvos link.
Čia pervažos problema išspręsta. Fotografuota stovint virš pravažiavimo po geležinkeliu. Yra pėsčiųjų tunelis, iš jo į peroną galima patekti liftu.
Zombkai neįeina į Varšuvos administracines ribas, bet Varšuvos miesto autobusai čia kursuoja.
Stotelė šioje vietoje atsirado XX a. pradžioje, arčiau miestelio. Iki tol ji buvo kiek arčiau Varšuvos.



Paviljonas iš arčiau.



Nuo perono galo Varšuvos link.



Tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas šalia buvusios pervažos vakariniame perono gale.



Peronas iš vakarinio galo.



Traukinys į Tluščą.



Tęsinys bus.

[Al1]

Zielionka - mazgas. Nuo jos atsišakoja jungiamoji linija į Varšuva-Rembertuvas stotį linijoje į Brestą. Tik per ją galima patekti į centrinę stotį. Visi tolimojo susisiekimo traukiniai Zielionkoje nestoja, tačiau suka į Rembertuvą. Tuo metu, kai fotografavau, 2014 m. ir iki dabar eismas laikinai nutrauktas dėl pilnos jungiamosios linijos rekonstrukcijos. Tolimojo susisiekimo traukiniai į Bialystoką, Suvalkus daro apylanką per šiaurę, per Legionovą ir pasiekia Varšuvos - Peterburgo liniją Tlušče.
Priemiestiniai važiuoja į Varšuvą Vilenską ir į Zachodnią, bet pastarieji šiuo metu atšaukti dėl jungiamosios linijos rekonstrukcijos.

Zielionkos stoties keliai Bialystoko link. Kaip krovininė stotis jau seniai nebenaudojama. Toliau nuotraukos 2015 m.



Peronas iš toliau, Varšuvos link.



Peronas iš kairės, iš arčiau.



Paviljonas. Tokiuose paviljonuose veikia kasa. Tualetų nėra. Jokių ir niekur. Vasaros rytinis pikas į Varšuvą. Traukiniai važiuoja kas 10-20 min. Zielionka iš trijų pusių apsupta Varšuvos miesto VT antrosios zonos, tačiau į ją nepatenka. Neaišku kodėl. Zielionka yra atskiras miestas, administraciškai neįeinantis į Varšuvos aglomeraciją. Geležinkelis yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis būdas pasiekti Varšuvą. Pietinę miesto dalį kerta kelias į Volominą (ir toliau), kuriuo dažnai (miesto dažniu) kursuoja priemiestiniai autobusai iš Volomino. Jie veža iki Varšuvos Vilenskos stoties. Tačiau didelei daliai keleivių patogiau yra naudotis geležinkeliu, nes prie stoties yra kur palikti automobilį, ko negalima padaryti važiuojant autobusu. Teko važiuoti traukiniais rytinio piko metu - pilni, stovėti tenka net tambure.



Trigubas (9 vagonai) traukinys į Varšuvą.



Einu pervažos link, kuri yra vakarinėje stoties dalyje. Vaizdas perono link.



Dar kiek paėjus, perono link.



Varšuvos link. Stoties pastatas. Pastatytas tarpukaryje, kai Zielionka tapo stotimi (nutiesus jungiamąją liniją). Dabar savo funkcijos neatlieka, nors lygtai dalis patalpų naudojama geležinkelio reikmėms, keleiviams ji neprieinama.



Ties pervaža, Varšuvos link. Kiek toliau kairėn suka jungiamoji linija.
Kadangi traukinių eismas labai intensyvus, pervaža būna ilgą laiką uždaryta ir piko metu susidaro kilometrinės eilės. Žadama statyti pravažiavimą po geležinkeliu.

[Al1]

Kita stotelė - Kobylka (Kobyłka). Tai atskiras miestas, tačiau realiai susiliejęs su Volominu. Vaizdas Volomino link.





Traukinys iš Varšuvos.



Tipinis geležinkeliečių namas ties pervaža Kobylkoje. Ties šia pervaža yra antra stotelė mieste - Kobylka Osuvas (Kobyłka Ossów). Jos nefotorgrafavau.



Kita stotis - Zielionka (Zielonka).
Tiltas per Dlugą rytinėje stoties dalyje.



Ties tiltu Zielionkos stoties perono (ir Varšuvos link)



Ten pat, į priešingą pusę.

[Al1]

Volomino (Wołomin) stotis. Nuo pėsčiųjų tilto Varšuvos link. Varšuvos mazge paplitusios salinės stotelės su tipiniais paviljonais. Tokio tipo stotelės su panašiais paviljonais atsirado dar tarpukaryje elektrifikuojant Varšuvos mazgą. Vėliau su kai kuriais pakitimais, bet išlaikant stilių, buvo statomos socialistiniais laikais.



Vaizdas į priešingą pusę.



Ties pėsčiųjų tiltu yra išlikęs šis namas. Kaip teigiama internete, tai seniausias pastatas mieste ir vienintelis išlikęs nuo geležinkelio stoties komplekso. Kiti pastatai neišliko. Originali stotis buvo mūrinė vieno aukšto.
Dešinėje šio pastato - autobusų stotis. Į Varšuvą dažnai važiuoja ir autobusai (dideli, daugiausiai Setros).



Carinis geodezinis ženklas pastato sienoje.



Stabdžių kaladėlių ir ratų dulkės...



Vaizdas nuo perono paminklo vadui (J. Pilsudskiui) link.



Traukinys į Varšuvą Vilenską.



Nuo perono galo Varšuvos link.



Tęsinys bus.

[Al1]

Kita stotelė - Volominas Slonečna (Wołomin Słoneczna). Tai stotelė Volomino pakraštyje. Vaizdas Varšuvos link nuo Varšuvos krypties perono. Čia dar nebuvo pradėti rekonstrukcijos darbai.



Stotelės pastatas.





Varšuvos link nuo Bialystoko krypties perono.



Nuo perono galo Bialystoko link. Dviračių neoficialus P&R. Automobilių aikštelė matosi aukščiau esančioje nuotraukoje.

[Al1]

Tiltas per Cienką už Tluščo.



Jasienica Mazoviecka (Jasienica Mazowiecka) stotelė. Tluščo link.



Į priešingą pusę, Varšuvos link. Tolumoje viadukas, per kurį važiuojama į Minską Mazoviecką. Linija iš Tluščo link Legionovo ir Minsko Mazoviecko eina į šiaurę, paskui ties Jasienica (miesteliu; ~3 km nuo Tluščo, realiai susijungęs su Tlušču) išsišakoja į Legionovą ir Minską Mazoviecką (suka į pietus ir kerta liniją į Varšuvą šiuo viaduku).



Trigubas EN57 važiuoja į Varšuvą.



Dar viena į Varšuvą.



Nueinu prie viaduko į Minską Mazoviecką. Vaizdas Tluščo link. Tolumoje Jasienica Mazoviecka stotelė.



Kita stotelė - Dobčinas (Dobczyn). Tluščo link. Dviračių P&R.



Pastatas iš arčiau.



Dobčinas, Varšuvos link.

[Al1]

Pereinu į kitą geležinkelio pusę. Ten, netoli stoties, yra licėjus, o jo teritorijoje stovi garvežys su tenderiu.



Tenderis atskirtas nuo garvežio.



Linija į Ostrolenką, Ostrolenkos link. Dešinėje stotie peronai. Keleiviniai traukiniai šia linijos dalimi šalia stoties nevažiuoja, yra galimybė išvažiuoti į ją iš peronų.



Ten pat, vaizdas Varšuvos link.



Paeinu labiau į vakarinį stoties galą. Vaizdas atgal.



Ten pat, vaizdas Varšuvos link. Tačiau į Varšuvą - kairėje esantys keliai, o dešinėje - į Legionovą ir Minską Mazoviecką.

[Al1]

Tluščo stotis. Vaizdas nuo pėsčiųjų tilto Varšuvos link.



Kiek kairiau. Pirmais peronas ir keliai nenaudojami



Vaizdas Varšuvos kryptimi, bet gerokai dešiniau nuo tilto galo ties pirmuoju peronu.



Vaizdas Bialystoko link.



Pasiskukus dešiniau - stoties pastatas.



Iš arčiau nuo geležinkelio pusės.



Iš miesto pusės. Stoties funkcijoms naudojamas tik nedidelė dalis patalpų arčiau manęs. Visa kita - prekyba.
Originalus pastatas neišliko, buvo medinis. Yra vokiška Pirmojo pasaulinio karo metų nuotrauka su barako tipo stotimi, vadinasi, pirmasis pastatas sunaikintas Pirmojo pasaulinio karo metias. Dabartinis pastatas pastatytas 1980 m.



Kiek paėjus gatve, einančia lygiagrečiai geležinkeliui, stovi paminklas - semaforas.



Šalia jo šis siaurasis garvežys Hutnik 4010.



Originalus vandientiekio bokštas, išlikęs nuo geležinkelio nutiesimo ar bent jau pastatytas iki Pirmojo pasaulinio karo. Senose nuotraukose stogas smailesnis ir aukštenis.



Tarp vandens bokšto ir stoties pastato yra šis su geležinkeliu susijęs namas, kuriame dabar gyvena žmonės. Fotografuota nuo geležinkelio pusės.