[PL] Lenkijos geležinkeliai

[Etransport]

Varšuvos priemiesčio geležinkeliai

[mrmiao]

Geriausiai situacija ne lenkų kalba aprašyta, ko gero, čia. The Cheap Radio Hack That Disrupted Poland's Railway System | WIRED

Dar verta paminėti, kad iš karto po dviejų vyrų sulaikymo Balstogėje, Radio-stop signalas buvo paskleistas Vroclave.

[digital]

Lenkija tiria kiberataką prieš geležinkelius: šalyje sutriko traukinių eismas, 2 traukiniai nuvažiavo nuo bėgių, dar 2 susidūrė
Lenkijoje po programišių įsilaužimo į geležinkelių ryšio tinklą sulaikyti du vyrai

Penktadienio vakarą buvo įsilaužta į Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP geležinkelių radijo ryšio tinklą netoli šalies šiaurės vakaruose esančio Ščecino ir buvo duoti keli sustojimo signalai, dėl kurių sustojo arba vėlavo apie 20 traukinių.

[John]

Gražu. Reali realių darbų nauda. Kelionės trukmė pagrindiniuose maršrutuose Lietuvoje realiai netrumpėjo jau kiek laiko? Kokius 80 metų?

[pedumetytojas]

Lenkijoje po rekonstrukcijų trumpinamos kelionių trukmės.
Varšuva-Krokuva ir Krokuva-Gdanskas yra rekordinės trukmės.

[kotofeich1]

Radau Lenkijoje, Kentšyne, tokį mechanizmą, kaip suprantu čia iešmų valdymas. Pas mus nieko tokio nemačiau, visur buvo arba rankiniai arba hidrauliniai kiek prisimenu.
O ar Lietuvoje tokių kada buvo? Ar išnyko kartu su semaforais?

[senis]

Kraków to Warsaw with PKP Pendolino high-speed train

Teko pasinaudoti šiuo transportu ir tuo pačiu maršrutu. Tai ką autobusu važiavom 5 val., atgal su Pendolino 2:20 val.

[Etransport]

Kraków to Warsaw with PKP Pendolino high-speed train

[Al1]

Kita stotis - Čyževas. Dar prieš Čyževą vyko geležinkelio rekonstrukcija. Viadukas per Nurska gatvę. Dar senas ir vienam keliui, o antrojo kelio vietoje jau buvo statomas naujas viadukas.



Čyževo stotis. Tik vienas veikiantis kelias. Čia, primenu, pernai metų nuotraukos. Dabar jau viskas turbūt beveik baigta.



Ten pat, vaizdas atgal, Varšuvos link.



Čyževe pravažiavo elektrovežis su platformomis į Lietuvą. Sąstatas buvo beveik tuščios, tik sąstato gale stovėjo Lietuvos vežėjų 3 ar 4 puspriekabės.



Pabaiga. Kol lenkai nebaigs visos likusios linijos dalies rekonstrukcijos.

[Al1]

Artimiausia už Malkinios stotelė Zaremby Koscielne. Kažkada tai buvo stotis. 1939-1941 metais tai buvo TSRS pasienio stotis. Malkinia buvo Reicho pasienio stotis. Ar vyko eismas, neaišku. Keleivinis tikrai nevyko, tik per Virbalį ir Brestą. Bet krovininis galėjo vykti.
Varšuvos krypties peronas. Dar iki rekonstrukcijos čia buvo dešinėje vienas ar du privažiuojamieji keliai, kurie jau seniai buvo nenaudojami.



Stoties pastatas. Aišku, kad tai tipinis geležinkeliečių gyvenamasis namas, pastatytas tiesiant geležinkelį. Šiuo metu jame irgi gyvena žmonės, bet yra ir laukiamojo patalpa.



Belostoko krypties peronas.



Vaizdas nuo pervažos. Varšuvos krypties peronas.



Kita stotelė, kurioje fotografavau (ne visas iš eilės, o tik pasirinktas) - Šulbožė Vielkie. Viskas tipiška. Varšuvos krypties peronas.



Belostoko krypties peronas.



Tipinis namas ties stotele.

[Al1]

Stoties kelynas visiškai naujai suformuotas, nauji peronai (kiekis kitas), vietoj dviejų pėsčiųjų tiltų įrengta požeminė perėja. Bendras vaizdas Belostoko link. Yra du peronai ir 4 keliai traukiniams sustoti.



Pirmasis kelias ir automobilių aikštelė. Kažkada šioje vietoje buvo stoties pastatas. Stoties pastatas, pastatytas tiesiant geležinkelį, buvo medinis. Sudegė Antrojo pasaulinio metais, buvo pastatytas barakas, o vėliau tas tolumoje esantis dviaukštis mūrinis pastatas.



Vaizdas Varšuvos link.



Taip pat rekonstruojant geležinkelį, pastatytas šis eismo valdymo pastatas.



Stoties pastatas. Realiai keleiviams yra tik nedidelė laukimo salė ir kasa. Salėje telpa apie 10 žmonių... Čia bendra visos RB rekonstrukcijos problema, kad nei vienoje stotyje nebuvo įrengta normali infrastruktūra keleiviams - nei stočių, nei normalių kasų, netgi tualetų nėra... Vienintelė stotis, kuri buvo įrengta esamame pastate, - Lochuvas. Visose kitose stotyse keleiviai turi tenkintis tik paviljonais ar slėptis nuo blogo oro kai paviljonai nepadeda, požeminėse perėjose...



Belostoko link. Tolumoje matosi krovininė stoties dalis



Keli keliai šiauriau peronų.



Stoties vaizdas Varšuvos link.



Stoties aikštė ir vietinis neformalus P+R.



Krovininio kelyno dalies likučiai. Kažkiek tai jie naudojami. Vandentiekio bokštas.



Krovinini kelyno dalis ir tolumoje matomas naujas linijos į Ostrolenką viadukas virš linijos į Belostoką.

[Al1]

Grįžtant prie fotoreportažo, dar reikia paminėti, kad rekonstruojant liniją RB projekto rėmuose, eismo nebuvo stengiamasi visiškai nutraukti. Buvo periodai, kai traukiniai iš Varšuvos į Belostoką nekursavo, priemiestiniai ar netgi kai kurie TLK kursavo sutrumpintais maršrutais, bet tarp Varšuvos ir Belostoko važinėjo pakaitiniai PKP autobusai. Tai buvo 2017, 2018 metais. Dabar jau visiško linijos uždarymo rekonstuojamuose ruožuose ilgam laikui nebus. Galbūt tik trumpalaikis. Šiuo metu traukiniai tarp Varšuvos ir Belostoko kursuoja, tačiau yra daromas technologinis langas dienos metu ir kai kurie traukiniai važiuoja sutrumpintu maršrutu, o likusią maršruto dalį vežama autobusais.

Taigi, už tilto per Bugą yra stotis - Malkinia. Tai didelė mazginė stotis, ypač socialistiniais laikais. Bet ir dabar ir svarbi. Malkinėje baigiasi Varšuvos priemiestinė zona ir prasideda Belostoko priemiestinė zona.
Vaizdas nuo perono galo Varšuvos link. Tolumoje matosi vietoj pervažos pastatytas viadukas. Kairėke pusėje esantys bėgiai - linijos į Ostrolenką pradžia.



Stovint ant linijos į Ostrolenką bėgių, Varšuvos link.



Kiek paėjus peronu, vaizdas Varšuvos link.



Ten pat, vaizdas į priešingą pusę.



Pirmame kelyje stovi traukinys į Varšuvą Vilenską.

[Al1]

Taip, konduktoriai keičiasi. Tas pats gi ir su traukiniu Kaunas - Belostokas. Jei iki koronos buvo dvi poros traukinių kasdien ir apsikeitimas mašinistais ir konduktoriais vyko Trakiškėse, tai dabar jis irgi vyksta Trakiškėse, tik lietuviai į Trakiškes atvažiuoja ir išvažiuoja atgal į Kauną automobiliu. Lenkai, beje, irgi iš Suvalkų atvažiuoja į Trakiškes ir grįžta į Suvalkus automobiliu.

[alga]

Ant sienos su Vokietija lokomotyvo nekeičia, nes iki pat Berlyno traukia lenkų elektrovežis. Jis matyti nuotraukoje Berlyno stotyje grįžtant į Lenkiją. Kondicionieriai neveikė, nes buvo keičiamas maitinimo tipas kontaktiniame tinkle (iš DC 3kV į 15 kV 16,7 Hz) ir taip pat elektrovežyje. Bet ar tam tikrai reikia 10 minučių, tai klausimas... Bet kokiu atveju tas stovėjimas ant sienos pusvalandį yra ne pagal tvarkaraštį. Ir labai nervina, nes, kiek teko važiuoti, nieko daugiau nevyksta be maitinimo srovės keitimo...

Ačiū už paaiškinimą! Dar į akis krito, kad ant sienos keičiasi konduktorių personalas: Vokietijoj bilietus tikrina vokiečiai su vokiškom uniformom, Lenkijoj lenkai. Tik vagono-restorano padavėjas vandenį dalino ir kavą pardavinėjo jau Vokietijoj.

[Al1]

Kitas objektas linijoje - tiltas per Bugą. Kaip ir minėjau, senasis tiltas buvo nugriautas ir pastatytas naujas tiltas. Senasis tiltas buvo vienkelis, o naujasis - dvikelis. Anksčiau čia buvo "siaura" linijos tarp Varšuvos ir Belostoko vieta.





Pravažiavo krovininis sąstatas.







Tęsinys bus.

[Al1]

Čia iš interneto viena iš sekančių stotelių - Topuras. Vaizdas Belostoko link. Maždaug tokia padėtis buvo pernai, kai ir dariau fotoreportažą. Vietoj pervažos statomas viadukas. Todėl stotelė kitokia - abiejų krypčių peronai vienas prieš kitą.

]

Sekanti stotis - Sadovnė Viengrovskė (Sadowne Węgrowskie). Čia pokyčiai esminiai. Kaip pilnavertė stotis ji neveikė ir anksčiau. Buvo keli keliai, keleivinis peronas, bet stoties pastatų nebuvo. Kasa veikė kioske. Rekonstruojant liniją peronai perkelti į kitą vietą - apie 300 m Varšuvos link ties pervaža. Čia dar dvikelis. Vaizdas Varšuvos link. Peronai vienoje pervažos pusėje vienas prieš kitą. Jokių stoties pastatų nėra. Iš esmės keleiviams Sadovnė Viengrovskė yra eilinė stotelė. Čia ir anksčiau stodavo tik priemiestiniai traukiniai.



Vaizdas į kitą pervažos pusę, Belostoko link. Čia prasideda stoties kelynas. Realiai dabar tai tik pralanka. Taip pat yra transformatorinė pastotė (dešinėje, visiškai rekonstruota) ir lygtai platforma kairėje). Stotis aptverta, žolė, aukšti krūmai, spėjo užaugti, todėl sunkai kas nors iš tolo matėsi.



Prostynio stotelė Belostoko krypties peronas.



Varšuvos krypties peronas. Ten tas naujas stogas - buvęs stoties pastatas, jau seniai naudojamas kaip gyvenamasis namas, nors iki rekonstrukcijos buvo ir laukiamoji salė. Dabar neaišku, ar išliko. Nežiūrėjau.



Pervaža.

[Al1]

Kita stotis linijoje - Lochuvas. Lochai turi savo miestą!
Stoties pastatas - buvęs depo pastatas. Atrestauruotas, iki tol buvo labai apleistas, bet laukimo salė jame veikė ir iki rekonstrukcijos.



Peronai Belostoko link. Yra požeminė perėja.



Stoties pastatas ir peronai.



Vaizdas Varšuvos link. Tolumoje matosi bebaigiamas viadukas per geležinkelį vietoj pervažos, kuri dar veikė.



Nuo perono galo Belostoko link. Tolumoje krovininė stoties dalis.



Ten pat, vaizdas atgal, Varšuvos link.



Vienas iš senų pastatų, susijusių su geležinkeliu. Ir kaip gi be maršalo Pilsudskio...

[Al1]

Tęsiu toliau.
Ševnicos stotelė. Čia įrengtas pravažiavimas po geležinkeliu.



Belostoko krypties peronas.



Varšuvos krypties peronas.



Kita stotelė - Urliai (Urle). Varšuvos krypties peronas nuo pėsčiųjų perėjos (pervažos čia nėra).



Belostoko krypties peronas.



Pėsčiųjų perėja.



Urliuose vietoj pervažos įrengtas pravažiavimas po geležinkeliu.



Už poros šimtų metrų teka Livecas ir per jį pastatytas naujas tiltas. Reikia paminėti, kad visi tiltai, įskaitant ir didžiuosius per upes, rekonstruojant linija nugriauti ir jų vietose pastatyti nauji tiltai.



Pravažiavo traukinys į Varšuvą.

[Al1]

Ant sienos su Vokietija lokomotyvo nekeičia, nes iki pat Berlyno traukia lenkų elektrovežis. Jis matyti nuotraukoje Berlyno stotyje grįžtant į Lenkiją. Kondicionieriai neveikė, nes buvo keičiamas maitinimo tipas kontaktiniame tinkle (iš DC 3kV į 15 kV 16,7 Hz) ir taip pat elektrovežyje. Bet ar tam tikrai reikia 10 minučių, tai klausimas... Bet kokiu atveju tas stovėjimas ant sienos pusvalandį yra ne pagal tvarkaraštį. Ir labai nervina, nes, kiek teko važiuoti, nieko daugiau nevyksta be maitinimo srovės keitimo...

[alga]

Noriu trumpai papasakot apie savo kelionę į Berlyną traukiniais. Nežinau, ar čia tinkamiausia tema, bet didesnę kelionės dalį vežė PKP. Lenkiškų traukinių bilietus pirkau iš anksto PKP svetainėje.

Išvykau iš Lentvario stoties rugpjūčio 15 d. 12:45. Škodos dviaukštis EJ575. Kondicionavimas, ekranas su informacija ir žemėlapiu, Wifi, gražūs vaizdai pro plačius antro aukšto langus. 6 minučių persėdimas Kaune, ir Pesa 620M automotrise jau riedu link Marijampolės. Tenai išsilanksčiau Bromptoną ir iki 8 vakaro per karščius ir stiproką priešpriešinį-šoninį vėją pasiekiau Suvalkus.

Škoda:

Motrisė:



Pernakvojęs sėdau į 6:57 traukinį į Varšuvą. PKP Intercity 18103 Podlasiak. Šitame irgi buvo wifi, ekranai su kelionės info, žemėlapiu, bet wifi realiai neveikė, o ir OSM tile'ai žemėlapiui dažniausiai nesikrovė. Traukinys iš Suvalkų buvo beveik pilnas. Jokio kavos ar užkandų serviso nebuvo. Ekrane įvažiuojant į kiekvieną stotį rodė aktualią vėlavimo informaciją. Kažkur tarp Balstogės ir Varšuvos susikaupė 5 minučių vėlavimas, paskui šiek tiek sutrumpėjo, galų gale į Warszawa Centralna įriedėjom su 5 minučių vėlavimu. Traukinys pasiekdavo 170 km/h greitį. Varšuvoj turėjau 30 minučių persėdimą, su vėlavimu liko 25 minutės. Spėjau nugriebt kavos su kruasanu ir pasinaudot mokamu tuliku. Suvalkai–Varšuva užtruko 5 valandas.






PKP EIC44 Sprewa/Spree (Express Intercity, DB marketinamas kaip EC44 – Eurocity) traukinys į Berlyną buvo, šiaip, panašaus komforto kaip prieš tai buvęs IC: kėdės gal platesnės, bet wifi ir ekranų nėra. Stipriau pasdabdžius po triukšmo ir vibracijos salone jautėsi kažkoks įkaitusios geležies ar degančių kaladėlių kvapas. Duoda dovanų vandens buteliuką ir parduoda gėrimus ir užkandžius, be to, yra vagonas–restoranas. Traukinys važiavo 160 km/h greičiu. Publika stipriai pasikeitė: iš Suvalkų į Varšuvą daugiausia buvo lenkai, o į Berlyną aplink jau buvo daug rusakalbių iš Ukrainos, Baltarusijos. Iki Vokietijos sienos atvažiavom daugmaž pagal tvarkaraštį, bet ant sienos stojom pusvalandžiui. Matyt, keitė lokomotyvą, nes kokiai 10 minučių buvo išsijungęs kondicionavimas. Frankfute/O įlipo policija ir ėmė sistematiškai tikrinti dokumentus. B***t, dar niekad kertant vidinę Šengeno sieną manęs taip neklausinėjo. Galvojau, pamatys ES ID kortelę ir praeis, kaip visada, bet klausinėjo ko važiuoju, pas ką, kada grįšiu, ar turiu viešbučio rezervaciją. Pasijutau kaip praeitam amžiuj. Brrrr.
Į Berlyną atvažiavom pusvalandžiu vėliau tvarkaraščio, buvo besimėtančių žmonių, praleidusių savo 15 minučių jungtį.




Abu lenkiški antros klasės vagonai buvo panašaus išdėstymo: vidury vagono kairėj ir dešinėj po staliuką, o nuo jų į abu galus "airline style" kėdės. Po kiekviena kėde yra 240V rozetė. Rezervuojant leidžia prašyti staliuko, lango arba praėjimo vietos, bet, aišku, kai vagone tik 2 staliukai, gauti be šansų. Dviračių vietų nemačiau. Bagažo rackai vagono galuose tarptautiniam traukiny buvo užimti, žmonės dėjo sunkius lagaminus į lentynas virš kėdžių, o tarpmiestiniam užteko vietos. Traukiny į Berlyną buvo ir kitoks vagonas: kupė po 6 vienas su stiklinėm pertvarom, pirma klasė su 2+1 kėdėm.

Po keleto dienų važiavau antgal, viskas iš esmės taip pat. Pirmas traukinys vėlavo gal 5 minutėm, bet Warszawa Centralna užteko laiko kavutei, antras vėlavo gal 15 minučių, bet kai tos dienos galinė stotelė tai pofig. Pernakvojau Suvalkuose, parmyniau į Marijampolę, parvažiavau namo su 50 minučių pertrauka Kauno centre. Turėdamas dviratuką maloniai praleidau laiką, Laisvės alėjoj išgėriau kavos, pabandžiau taką palei Nemuną.

EC45 lokomotyvas Siemens Taurus (Berlin Ostbahnhof):





Kainavo:

* Lentvaris – Marijampolė 12€ (2 val)
* Suwałki – Warszawa Centralna 10€ (5 val)
* Warszawa – Berlin (6 val) 52€ likus mažiau 2 d, 26€ perkant iš anksto. Pirma klasė 2x brangiau.

Atgal tas pats.

Bendrai paėmus labai nustebino kelionės traukiniu komfortas. Visai kas kita, nei lėktuvu, automobiliu ar autobusu. Du kartus po 5-6 valandas galėjau susikaupti ir padirbti. 4G interneto buvo pakankamai darbo reikmėms, bet nepakankamai pvz. video streaminimui. Ta 12 valandų kelionė visai neišsunkė, išlipęs nejutau jokio nuovargio. Jei turėtume naktinį traukinį į Varšuvą, tai būtų toks patogus, ekologiškas ir ekonomiškas būdas pasiekti Vakarų Europą... Dar, sakyčiau, mūsų Škodos EJ575 pagal komfortą nenusileidžia lenkų IC/EIC traukiniams.