Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ejs-ejs]

Vilniaus stotis yra itin prastoje vietoje, tai akivaizdu visiems. Vilnius centruojasi aplink upę, o dauguma žmonių gyvena šiaurėje nuo jos, tad stotis jiems yra tiesiog per toli. Nelabai suprantu šitų tavo pranešimų ir ką jais bandai pasakyti.

Man neakivaizdu.
Stoties planavimo metu dešiniąjame Neries krante buvo žvejų valtys ir kažkur toli berods dragūnų batalionas.
Reikėjo būti gerokai trenktu geležinkelio inžinieriumi, kad statyti stotį dešiniąjame krante ir dėl to tris kartus kirsti Neries upę vidurinėje jos tėkmėje.

Stoties pritraukimui arčiau miestelio centro užtektų minimalių investicijų. Nauja stotelė ir keliasdešimt metrų bėgių.

10 milijonų nurašysiu trolinimui. Palyginimui, Rail Baltica vieno kilometro kaina laukuose (be elektrifikacijos) yra apie 12-13 milijonų, su nauja sankasa ir viskuo. Kam tu planuotum leisti tokius pinigus šioje konkrečioje situacijoje? Vievio dabartinė stotelė teturi priėjimą prie trijų kelių. Apie ką tu kalbi?

Vievio centre jau dabar būna ne taip jau mažai žmonių, centras suformuotas visai neblogai pagal Lietuvos standartus (šalies, su blogiausiai suformuotais centrais Europoje). Stoties nauja vieta situaciją dar reikšmingai pagerintų.

Darant gerai, keleivinį traukinį priimi į šalutinį kelią, o pagrindinius palieki tranzitui. Tad reikia papildomų 2 kelių po kokius 600 m. Iešmai dar prideda kokius 50 m ( vėlgi, ilgis priklauso nuo kelio projektinio greičio). Esami iešmai rytinėje stoties pusėje keliasi dar labiau į rytus, gal atsiranda ir kryžminis iešmas. Reikia kiek praplatinti pylimą rytinėje pusėje.
Tad preliminariai turim 2x 700 m kelio, maitinimo tinklas, iešmų rekonstrukcija, signalizacijos rekonstrukcija, peronai, keleivių informacinė sistema. Plius darbas veikiančiame magistraliniame kelyje, kur mokėsi už menkiausią eismo sutrukdymą.
Tad 10M su PVM gan realus skaičius. Galima būtų pagal sustambintus Sistelos rodiklius pažiūrėti. Bet kol kas tingiu

[B.S.]

Šiaip dėl dabartinės Vilniaus stoties, tai ji šiuo metu yra nevykusioje vietoje. Daugumai Vilniaus gyventojų ji yra per toli tam kad būtų naudojama kasdieniams reikalams tvarkyti. IMHO, tiesti Rail Baltica iki Pilaitės/Narbuto/Panoramos būtų geriau. Ir tuomet sujungti seną ir naują stotį tramvajumi.

[B.S.]

Feisbuke užmačiau tokią idėją:

Jau kurį laiką dirbame ir su „Grįžračio“ atnaujinimo viziją. Ši vieta ypatinga savo istorine bei technine reikšme: grįžratis – unikalus geležinkelių inžinerijos objektas, sukamasis ratas su bėgiais, padėjęs lokomotyvus nukreipti į atitinkamas dirbtuves. Šalia esantis pusapskritimio formos pastatas su dirbtuvėmis vienu metu aptarnaudavo iki 30 lokomotyvų. Šiandien ši maždaug 40 ha ploto teritorija laukia transformacijos, kuri leistų išsaugoti industrinį paveldą ir kartu pritaikyti jį šiandieniniams miesto poreikiams.

Dalinamės pradinėmis savo idėjomis šiai Vilniaus teritorijai, ir laukiame Jūsų nuomonių bei pastebėjimų – atgalinis ryšys tokiose ankstyvose, idėjinėse stadijose gali padėti pasiekti geriausių rezultatų!

https://www.facebook.com/10004861712...ibextid=Nif5oz

[VLR]

Man neakivaizdu.
Stoties planavimo metu dešiniąjame Neries krante buvo žvejų valtys ir kažkur toli berods dragūnų batalionas.
Reikėjo būti gerokai trenktu geležinkelio inžinieriumi, kad statyti stotį dešiniąjame krante ir dėl to tris kartus kirsti Neries upę vidurinėje jos tėkmėje.



Darant gerai, keleivinį traukinį priimi į šalutinį kelią, o pagrindinius palieki tranzitui. Tad reikia papildomų 2 kelių po kokius 600 m. Iešmai dar prideda kokius 50 m ( vėlgi, ilgis priklauso nuo kelio projektinio greičio). Esami iešmai rytinėje stoties pusėje keliasi dar labiau į rytus, gal atsiranda ir kryžminis iešmas. Reikia kiek praplatinti pylimą rytinėje pusėje.
Tad preliminariai turim 2x 700 m kelio, maitinimo tinklas, iešmų rekonstrukcija, signalizacijos rekonstrukcija, peronai, keleivių informacinė sistema. Plius darbas veikiančiame magistraliniame kelyje, kur mokėsi už menkiausią eismo sutrukdymą.
Tad 10M su PVM gan realus skaičius. Galima būtų pagal sustambintus Sistelos rodiklius pažiūrėti. Bet kol kas tingiu

Dėl Vilniaus: aš kalbu apie šios dienos realijas, tu kalbi apie 19-o amžiaus sprendimus. Tai yra nesusiję dalykai.

Dėl Vievio: keturių kelių geležinkelis eina apie 160 metrų iki tos vietos, kur būtų nauja stotis, dalį jų būtų galima išnaudoti, tad bėgiu reiktų apie pusės tiek, kiek tu parašei. Žiūrint į bėgių tiesimo kainas, pvz. Šveicarija - Žeimiai Rail Baltica dalyje, Leonhard Weiss ties bėgius už 1,4 milijono eurų už kilometrą. Tiesiant bėgius šalia esamų eismą stabdyti reikia minimaliai. Tad dešimt milijonų yra visiškai nereali suma.

[Košutas]

Feisbuke užmačiau tokią idėją:


https://www.facebook.com/10004861712...ibextid=Nif5oz

oho, šimašoidai ir čia spėjo nagus prikišti

šiaip įdomu - jei ten iš tikro turėti traukinių stotelę, turbūt prasmingiau būtų, jog traukinys galėtų atvykti/nuvykti toliau į Lentvarį ir pnš. bet, pagal bėgius, stotelė tada turėtų būti arčiau viaduko/po viaduku?

[ejs-ejs]

Dėl Vilniaus: aš kalbu apie šios dienos realijas, tu kalbi apie 19-o amžiaus sprendimus. Tai yra nesusiję dalykai.

Nes įprastai geležinkelio stotys perstumiamos į tinkamesnę vietą?
Vilniaus realija yra 1960 - 1970 metais nesuvaldyta plėtra Laisvės prospektu ir jo prieigomis.

Dėl Vievio: keturių kelių geležinkelis eina apie 160 metrų iki tos vietos, kur būtų nauja stotis, dalį jų būtų galima išnaudoti, tad bėgiu reiktų apie pusės tiek, kiek tu parašei. Žiūrint į bėgių tiesimo kainas, pvz. Šveicarija - Žeimiai Rail Baltica dalyje, Leonhard Weiss ties bėgius už 1,4 milijono eurų už kilometrą. Tiesiant bėgius šalia esamų eismą stabdyti reikia minimaliai. Tad dešimt milijonų yra visiškai nereali suma.

Aš žiūriu į https://www.google.com/maps/@54.7748...oASAFQAw%3D%3D ir matau štai ką:
keleivių platforma gali pasibaigti kažkur ties Stoties g. kilpa. Ten pat įrengiama reguliuojama pėsčiųjų perėja link Sodų g. Rytinės stoties pusės kelių suvedimai ir iešmai lieka dešiniau šios perėjos.
Šiauriau įrengti kelius trukdo RB bei privažiuojamasis kelias, todėl keleivinių traukinių keliai galimi tik pietinėje stoties pusėje; vietos tarp KT atramų ten beveik yra. Tik platformos gale yra esamo KT atrama, kurią gal net pavyktų apeiti. Centrinės geležinkelio platformos plotis berods 0,6+4,5+0,6 m, ji lyg ir telpa tarp pietinio pagrindinio kelio ir šoninio kelio sustojimui, nekeičiant pagrindinio kelio trasuotės.
Tegu platformos ilgis būna 400 m, kaip RB projekte, čia nusileidžiu. Bet lygiagrečiam bėgių atšakojimui reikia apie 60m (matuojant nuo šviesoforo iki smailių), o pervažiavimui nuo vieno kelio į kitą - apie 90 m ilgio (kas kaip ir atitinka mano pirminius skaičius rekonstruojamų kelių ilgiams). Šie apribojimai nustumia esamą pervažiavimą tarp kelių minimum 100 m į rytinę pusę ir neleidžia labiausiai pietinio kelio išleisti neteisingu tarpstočio keliu. Jei reikia tokios galimybės - rytinio stoties galo iešmai dar sudėtingėja. Eismo saugumo požiūriu toks variantas visai blogas, nes keleivinis traukinys, važiuodamas į peroną, kerta pagrindinį kelią.

Radikalus variantas - I ir II 1520 mm keliai suglaudžiami, peronų keliai atšakojami tik į dešinę pusę eismo kryptimi. Kauno krypties peronas aptarnauja ir RB kelią į Vilnių. Arba 1520 mm kelius atšakojame tik į kairę, juos aptarnauja vienas centrinis peronas.
Taip nugriauname visą stotį ir statome ją iš naujo.

Anot RB sprendinių konkretizavimo, Vievio stotis 2018 metais aptarnavo 42 tūkstančius keleivių, arba vidutiniškai 116 keleivių per parą. Tarkim, 2040 metais jų bus 350 keleivių per parą. Miestui su 4500 gyventojų (2021 metų duomenys).
Todėl iš manęs pakaks. Technines galimybes matau, pagrindimo - ne.

[VLR]

Nes įprastai geležinkelio stotys perstumiamos į tinkamesnę vietą?
Vilniaus realija yra 1960 - 1970 metais nesuvaldyta plėtra Laisvės prospektu ir jo prieigomis.



Aš žiūriu į https://www.google.com/maps/@54.7748...oASAFQAw%3D%3D ir matau štai ką:
keleivių platforma gali pasibaigti kažkur ties Stoties g. kilpa. Ten pat įrengiama reguliuojama pėsčiųjų perėja link Sodų g. Rytinės stoties pusės kelių suvedimai ir iešmai lieka dešiniau šios perėjos.
Šiauriau įrengti kelius trukdo RB bei privažiuojamasis kelias, todėl keleivinių traukinių keliai galimi tik pietinėje stoties pusėje; vietos tarp KT atramų ten beveik yra. Tik platformos gale yra esamo KT atrama, kurią gal net pavyktų apeiti. Centrinės geležinkelio platformos plotis berods 0,6+4,5+0,6 m, ji lyg ir telpa tarp pietinio pagrindinio kelio ir šoninio kelio sustojimui, nekeičiant pagrindinio kelio trasuotės.
Tegu platformos ilgis būna 400 m, kaip RB projekte, čia nusileidžiu. Bet lygiagrečiam bėgių atšakojimui reikia apie 60m (matuojant nuo šviesoforo iki smailių), o pervažiavimui nuo vieno kelio į kitą - apie 90 m ilgio (kas kaip ir atitinka mano pirminius skaičius rekonstruojamų kelių ilgiams). Šie apribojimai nustumia esamą pervažiavimą tarp kelių minimum 100 m į rytinę pusę ir neleidžia labiausiai pietinio kelio išleisti neteisingu tarpstočio keliu. Jei reikia tokios galimybės - rytinio stoties galo iešmai dar sudėtingėja. Eismo saugumo požiūriu toks variantas visai blogas, nes keleivinis traukinys, važiuodamas į peroną, kerta pagrindinį kelią.

Radikalus variantas - I ir II 1520 mm keliai suglaudžiami, peronų keliai atšakojami tik į dešinę pusę eismo kryptimi. Kauno krypties peronas aptarnauja ir RB kelią į Vilnių. Arba 1520 mm kelius atšakojame tik į kairę, juos aptarnauja vienas centrinis peronas.
Taip nugriauname visą stotį ir statome ją iš naujo.

Anot RB sprendinių konkretizavimo, Vievio stotis 2018 metais aptarnavo 42 tūkstančius keleivių, arba vidutiniškai 116 keleivių per parą. Tarkim, 2040 metais jų bus 350 keleivių per parą. Miestui su 4500 gyventojų (2021 metų duomenys).
Todėl iš manęs pakaks. Technines galimybes matau, pagrindimo - ne.

Dėl Vilniaus: teigi, kad stoties vieta nėra prasta, bet tavo pranešimai yra apie istorines priežastis, dėl kurių stoties vieta yra prasta, ir apie perstumdymų reikalingumą/nereikalingumą. Tai yra loginė klaida.

Dėl Vievio:
Diskusija yra apie tai, kad stoties vieta nėra patogi. Žmonės iš regiono, važiuodami į Vilnių ar į Kauną, atvažiuoja į autobusų stotį ir sėda tiesiai į tarpmiestinį autobusą, nes trenktis per tamsius laukus ir industrines teritorijas į traukinių stotį nėra patogu ir traukinys tampa egzotika. Važiuojant į Vievį, istorija vėl yra ta pati. Tu atsakai, kad ta stotimi naudojasi mažai žmonių. Taip, ja naudojasi mažiau žmonių nei turėtų - apie tai ir kalbame.

Tavo tekstas detalizuojantis sprendimus nelabai prideda vertės diskusijai - tavo minėtų 10 milijonų ten niekaip nesigaus perkeliant tai, kas dabar ten yra. Ypač kontekste, kur ir dabartinėje stotyje vis tiek reikės tvarkyti platformas. Tas pastatėlis ar veikia apskritai?

Turint omeny, kad kada nors ten bus ir Rail Baltica stotis, Vievio stoties trauka reikšmingai išaugs ir kokio Trakai - Vievis autobuso dažnis jau galės būti ne 3, o 6 ar daugiau autobusų per dieną. Mazgas su autobusų stotimi nebūtų idealus, bet 450 metrų jau yra mazgas ir didžiulis pliusas miesteliui ir visam regionui. Aišku tam reiktų ir atitinkamo regioninių traukinių dažnio.

[ejs-ejs]

Dėl Vilniaus: teigi, kad stoties vieta nėra prasta, bet tavo pranešimai yra apie istorines priežastis, dėl kurių stoties vieta yra prasta, ir apie perstumdymų reikalingumą/nereikalingumą. Tai yra loginė klaida.

Dėl Vievio:
Diskusija yra apie tai, kad stoties vieta nėra patogi. Žmonės iš regiono, važiuodami į Vilnių ar į Kauną, atvažiuoja į autobusų stotį ir sėda tiesiai į tarpmiestinį autobusą, nes trenktis per tamsius laukus ir industrines teritorijas į traukinių stotį nėra patogu ir traukinys tampa egzotika. Važiuojant į Vievį, istorija vėl yra ta pati. Tu atsakai, kad ta stotimi naudojasi mažai žmonių. Taip, ja naudojasi mažiau žmonių nei turėtų - apie tai ir kalbame.

Tavo tekstas detalizuojantis sprendimus nelabai prideda vertės diskusijai - tavo minėtų 10 milijonų ten niekaip nesigaus perkeliant tai, kas dabar ten yra. Ypač kontekste, kur ir dabartinėje stotyje vis tiek reikės tvarkyti platformas. Tas pastatėlis ar veikia apskritai?

Vilniaus keleivių stoties problema yra ne jos vieta, bet pasiekiamumas ir jungiamumas. Jei savo laiku būtų pagalvota apie šiaurines jungtis (Širvintos, Ukmergė), jungiamumo rezultatas galėjo būti kitas. Bet nei į Širvintas, nei į Ukmergę tankų vežti nereikėjo.
Pasiekiamumas yra laiko funkcija, ją geriausiai atitinka nuo kitų transporto rūšių visiškai nepriklausanti transporto sistema. Ar tai būtų metro, ar "Light Rail" - skirtumo nelabai yra. Net važiuojant dviračiu gan didelė miesto dalis pasiekia stotis greičiau nei naujantis VT.

Vievis: jei kelias tarp stočių būtų pažymėtas ženklais ir apšviestas, traukinys Vievyje gal taptų mažesne egzotika. Ir čia kalba eina apie 1,3 km atstumą, kuris pėsčiomis įveikiamas per maždaug 15 minučių.
Jei Vievis to negali padaryti, kaip jis perkels keleivių peronus?

Ir dar kartą primenu: geležinkelio stotis yra kelio inžinerinis įrenginys, sudarytas iš keletos statinių, tarp jų ir pastato(-ų) keleviams. Kai rašau apie stoties rekonstrukciją, aš rašau apie šio inžinerinio įrenginio rekonstrukciją.

[Palpatine]

Feisbuke užmačiau tokią idėją:



https://www.facebook.com/10004861712...ibextid=Nif5oz

O kartais ne kažkoks konferencijų centras planuojamas grįžratyje?

Tarp kitko, Švenčionėliuose stovi grįžratis, galėtų ten būti įkurtas geležinkelių muziejus, taip ne tik suteikiant miesteliui gyvybės, bet ir skatintų turizmą iš sostinės ir kitų vietų. Panašiai ir Japonijos geležinkelių muziejus yra ne Tokijuje, o Saitama priemiestyje.

[Palpatine]

Šiaip dėl dabartinės Vilniaus stoties, tai ji šiuo metu yra nevykusioje vietoje. Daugumai Vilniaus gyventojų ji yra per toli tam kad būtų naudojama kasdieniams reikalams tvarkyti. IMHO, tiesti Rail Baltica iki Pilaitės/Narbuto/Panoramos būtų geriau. Ir tuomet sujungti seną ir naują stotį tramvajumi.

Hmmm, gerai, sakykim būtų naujos RB stotys NMC, ties Spaudos rūmais ir Pilaitėje, taip pagerinant susisiekimą daugumai miestiečių. Tačiau kur jie kasdien važiuotų? Į Palemoną Kaune arba Kauno centrą. Net pagal miesto kalvotą reljefą kažkokių mandrų tunelių sunku būtų prikasinėti bandant prijungti bent Dainavą. Su Panevėžiu, be normalios miesto stoties net nėra ką ir diskutuot. Vat Marijampolės stotis normalioje vietoje, daugumai miestiečių tinka.

[ejs-ejs]

Hmmm, gerai, sakykim būtų naujos RB stotys NMC, ties Spaudos rūmais ir Pilaitėje, taip pagerinant susisiekimą daugumai miestiečių. Tačiau kur jie kasdien važiuotų? Į Palemoną Kaune arba Kauno centrą. Net pagal miesto kalvotą reljefą kažkokių mandrų tunelių sunku būtų prikasinėti bandant prijungti bent Dainavą.

Potencialas galėtų būti ne tik Kauno centras, bet ir visas regionas pakeliui. Tik tuomet reiktų apsispręsti ar greitasis RB atvyksta į NMC, ar į dabartinę stotį.
Ar galėtų RB trauka naudotis miesto LR sistemos infrastruktūra - kitas klausimas. Galėtų atsidaryti gan įdomios funkcinės jungtys kaip Saulėtekis - NMC - Pilaitė - Vievis - Kaunas.

[B.S.]

Hmmm, gerai, sakykim būtų naujos RB stotys NMC, ties Spaudos rūmais ir Pilaitėje, taip pagerinant susisiekimą daugumai miestiečių. Tačiau kur jie kasdien važiuotų? Į Palemoną Kaune arba Kauno centrą. Net pagal miesto kalvotą reljefą kažkokių mandrų tunelių sunku būtų prikasinėti bandant prijungti bent Dainavą. Su Panevėžiu, be normalios miesto stoties net nėra ką ir diskutuot. Vat Marijampolės stotis normalioje vietoje, daugumai miestiečių tinka.

Klaipėda? Palanga? Panevėžys? KUN? Juk niekas juk nešneka apie "dabar". Reiktų planuoti bent 50 metų į priekį.
Pirmas etapas - už 10 metų, RB iki Pilaitės/Viršuliškių. Trumpesnis atstumas, gal net pigiau gautųsi nei iki dabartinės stoties. Patogiau daugumai miesto gyventojų.
Antras etapas, jei išvis reikia - už 20-30 metų, RB vietoj Panoramos ar kažkur kitur NMC.
Kažkada po to gal bus galima apmąstyti bėgius nuo Vievio link dabartinės stoties.

[VLR]

Vilniaus keleivių stoties problema yra ne jos vieta, bet pasiekiamumas ir jungiamumas. Jei savo laiku būtų pagalvota apie šiaurines jungtis (Širvintos, Ukmergė), jungiamumo rezultatas galėjo būti kitas. Bet nei į Širvintas, nei į Ukmergę tankų vežti nereikėjo.
Pasiekiamumas yra laiko funkcija, ją geriausiai atitinka nuo kitų transporto rūšių visiškai nepriklausanti transporto sistema. Ar tai būtų metro, ar "Light Rail" - skirtumo nelabai yra. Net važiuojant dviračiu gan didelė miesto dalis pasiekia stotis greičiau nei naujantis VT.

Centrinėse stotyse, esančiose tikruose centruose, savo galutinį kelionės tikslą pasiekia žymiai daugiau žmonių. Likę - pasiskirsto į visas puses. Vilniaus stotyje, dauguma žmonių išlipa ir keičiasi ir visi važiuoja į šiaurę žemesnio komforto transporto priemone, tai yra iš esmės nepabaigtas geležinkelis.

Jei turėtume išvystytus geležinkelius su dabartine stotimi, atsirastų ir tokių situacijų, kur atvažiuotų 3-4 traukiniai vienu metu, iš kurių išliptų koks 2000 žmonių ir absoliuti jų dauguma eitų keistis ir važiuoti į tą pačią pusę. Tai yra rimta srautų valdymo problema, kurią išspręsti iki pakenčiamo lygio galima, bet tam reikia formuoti antrą mazgą miesto pakraštyje su bent 3 linijomis efektyviam paskirstymui po skirtingas centro vietas. Tai yra papildomas mazgas, kas nėra pigu, ir vis tiek, komforto ir patrauklumo prasme, tai neprilygs važiavimui traukiniu iki pat tikslo.

Tad, taip, Vilniaus traukinių stotis yra prastoje vietoje. Dabar tikslas yra sukurti tą pakenčiamą variantą su žemesnio komforto ir prioriteto ir žemesnės talpos priemone (Light Rail) ir tai bus pakankamai gerai ilgam laikui. Bet teigti, kad Vilniaus stoties vieta yra optimali ar, kad ta vieta nedaro reikšmingo skirtumo, nėra teisinga.

Vievis: jei kelias tarp stočių būtų pažymėtas ženklais ir apšviestas, traukinys Vievyje gal taptų mažesne egzotika. Ir čia kalba eina apie 1,3 km atstumą, kuris pėsčiomis įveikiamas per maždaug 15 minučių.

Google Maps rodo 18 minučių į vieną pusę tarp stočių (36 į abi) neapšviestais keliais ir nejaukiomis vietomis. Konkuruoti su tarpmiestiniu autobusu šansų nėra, ypač tamsiu paros metu. Naujoje vietoje rodo 8 minutes (16 į abi) jaukesnėje aplinkoje. Tai yra rimtas skirtumas ir į jį verta investuoti. Ar tai padarytų pats Vievis? Be jokios abejonės ne. Provincija pati tokių dalykų nepasidarys, tai yra valstybės problema.

[Palpatine]

Klaipėda? Palanga? Panevėžys? KUN? Juk niekas juk nešneka apie "dabar". Reiktų planuoti bent 50 metų į priekį.
Pirmas etapas - už 10 metų, RB iki Pilaitės/Viršuliškių. Trumpesnis atstumas, gal net pigiau gautųsi nei iki dabartinės stoties. Patogiau daugumai miesto gyventojų.
Antras etapas, jei išvis reikia - už 20-30 metų, RB vietoj Panoramos ar kažkur kitur NMC.
Kažkada po to gal bus galima apmąstyti bėgius nuo Vievio link dabartinės stoties.

Nesiginčiju, kad nereikia Vilniuj stoties centre, mintis buvo labiau apie kitų miestų stočių pasiekiamumą, nes apart Vievio, Visagino, Jonavos ir Kėdainių nebuvo diskusijų apie didžiuosius miestus. Klaipėdoje stotis šiaurėje, Kaune dauguma gyventojų taip pat yra toliau nuo stoties. Galimas stoties vietas Palangoje taip pat tyla forume. Suprantama, Vilniuje dauguma gyventojų, bet jei kitur bus kaip su Panevėžio Berčiūnų stotim, tai niekur vilniečiai ir nevažiuos apart Varšuvos.

[acetonas]

Nesiginčiju, kad nereikia Vilniuj stoties centre, mintis buvo labiau apie kitų miestų stočių pasiekiamumą, nes apart Vievio, Visagino, Jonavos ir Kėdainių nebuvo diskusijų apie didžiuosius miestus. Klaipėdoje stotis šiaurėje, Kaune dauguma gyventojų taip pat yra toliau nuo stoties. Galimas stoties vietas Palangoje taip pat tyla forume. Suprantama, Vilniuje dauguma gyventojų, bet jei kitur bus kaip su Panevėžio Berčiūnų stotim, tai niekur vilniečiai ir nevažiuos apart Varšuvos.

Kaune stotis tikrai geroja vietoje. Centrui, Šančiams, Panemunei, Aleksotui ir Garliavai dabartinė vieta tikrai geresnė nei stotis prie Urmo bazių. Danavai ir galbūt Kalniečiam labiau tiktų stotis prie Urmo bazių. Tačiau ir dabar Tunelio ir Baršausko gatvė užtikrina neblogą susisiekimą su stotim.

Klaipėdoje traukinius galima pratesti iki Rimkų stoties. Tačiau Rimkuose reiktų stiprai tvarkyti aplinką, pratesti dalį 8 autobuso reisų iki stoties ir naikinti pervažą.

[eigh]

O kam RB keleiviams į Pilaitę, jei jau dabar yra stotis centre?

[sleader]

O kam RB keleiviams į Pilaitę, jei jau dabar yra stotis centre?

Grįžti namo, arba iš namų atvažiuoti ir sėsti į traukinį? Nelabai yra normalu, kad norint važiuoti traukiniu dar reikią ~50 min važiuoti tame pačiame mieste norint pasiekti stotį.
Ar įsivaizduojame, kad RB vilniečiai nevažinės, o važinės tik kažkokie užsieniečiai ar kitų miestų gyventojai, kuriems reikės tik į senamiestį, bei niekur kitur.

[Zefyras]

Grįžti namo, arba iš namų atvažiuoti ir sėsti į traukinį? Nelabai yra normalu, kad norint važiuoti traukiniu dar reikią ~50 min važiuoti tame pačiame mieste norint pasiekti stotį.
Ar įsivaizduojame, kad RB vilniečiai nevažinės, o važinės tik kažkokie užsieniečiai ar kitų miestų gyventojai, kuriems reikės tik į senamiestį, bei niekur kitur.

Turint normalų miesto planavimą jau seniai palei Vakarinį aplinkelį būtų paliktas koridorius priemiestiniam geležinkeliui, kuris aptarnautų ne tik vakarinius Vilniaus rajonus, bet ir Pilaitę, Zujūnus, Avižienius ir pan. ir susijungtų su pagrindiniu geležinkkeliu ties Vilkpėde/Burbiškėmis. Na bet net didieji Naujujų Vasiukų, t.y. Vilkpėdės perplanuotojai nepagalvojo apie šitą, nes svarbiausia blizgūs renderiai, o ne strateginis mąstymas. Tai čia viena alternatyva. Antra, turbūt linija su tiltu per Nerį kažkur ties Valais, kas būtų kontraversiška ir sudėtinga įgyvendinti.

[sleader]

Turint normalų miesto planavimą jau seniai palei Vakarinį aplinkelį būtų paliktas koridorius priemiestiniam geležinkeliui, kuris aptarnautų ne tik vakarinius Vilniaus rajonus, bet ir Pilaitę, Zujūnus, Avižienius ir pan. ir susijungtų su pagrindiniu geležinkkeliu ties Vilkpėde/Burbiškėmis. Na bet net didieji Naujujų Vasiukų, t.y. Vilkpėdės perplanuotojai nepagalvojo apie šitą, nes svarbiausia blizgūs renderiai, o ne strateginis mąstymas. Tai čia viena alternatyva. Antra, turbūt linija su tiltu per Nerį kažkur ties Valais, kas būtų kontraversiška ir sudėtinga įgyvendinti.

Tas turėjo būti padaryta, bet kadangi TSRS planuose to nebuvo, tai niekas apie tai nedrįso ir pagalvoti.
Liaudiškai sakant geležinkeliui palei Vakarinį aplinkkelį, kuris galėtų aptarnauti šiaurės vakarinius ar šiaurinius rajonus jau "šaukštai po pietų". Šiai dienai dar realu būtų bent jau geležinkelį susiplanuoti ir nutiesti kažkur iki Vilnius Outlet. Tiesiant šią liniją, lygiagrečiai būtų galima padaryti jungti 1520 mm, kuri ~ nuo Panerių jungtųsi su dabartine stotimi. Taip bent vakarinė Vilniaus dalis gauti šiokį tokį susisekimą geležinkeliu ir būtų galimybė turėti S bahn jungti su dabartine stotimi, kuri leistų nuvažiuoti per kokias 20 min.