Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais

[ejs-ejs]

Vilniaus stotis yra itin prastoje vietoje, tai akivaizdu visiems. Vilnius centruojasi aplink upę, o dauguma žmonių gyvena šiaurėje nuo jos, tad stotis jiems yra tiesiog per toli. Nelabai suprantu šitų tavo pranešimų ir ką jais bandai pasakyti.

Man neakivaizdu.
Stoties planavimo metu dešiniąjame Neries krante buvo žvejų valtys ir kažkur toli berods dragūnų batalionas.
Reikėjo būti gerokai trenktu geležinkelio inžinieriumi, kad statyti stotį dešiniąjame krante ir dėl to tris kartus kirsti Neries upę vidurinėje jos tėkmėje.

Stoties pritraukimui arčiau miestelio centro užtektų minimalių investicijų. Nauja stotelė ir keliasdešimt metrų bėgių.

10 milijonų nurašysiu trolinimui. Palyginimui, Rail Baltica vieno kilometro kaina laukuose (be elektrifikacijos) yra apie 12-13 milijonų, su nauja sankasa ir viskuo. Kam tu planuotum leisti tokius pinigus šioje konkrečioje situacijoje? Vievio dabartinė stotelė teturi priėjimą prie trijų kelių. Apie ką tu kalbi?

Vievio centre jau dabar būna ne taip jau mažai žmonių, centras suformuotas visai neblogai pagal Lietuvos standartus (šalies, su blogiausiai suformuotais centrais Europoje). Stoties nauja vieta situaciją dar reikšmingai pagerintų.

Darant gerai, keleivinį traukinį priimi į šalutinį kelią, o pagrindinius palieki tranzitui. Tad reikia papildomų 2 kelių po kokius 600 m. Iešmai dar prideda kokius 50 m ( vėlgi, ilgis priklauso nuo kelio projektinio greičio). Esami iešmai rytinėje stoties pusėje keliasi dar labiau į rytus, gal atsiranda ir kryžminis iešmas. Reikia kiek praplatinti pylimą rytinėje pusėje.
Tad preliminariai turim 2x 700 m kelio, maitinimo tinklas, iešmų rekonstrukcija, signalizacijos rekonstrukcija, peronai, keleivių informacinė sistema. Plius darbas veikiančiame magistraliniame kelyje, kur mokėsi už menkiausią eismo sutrukdymą.
Tad 10M su PVM gan realus skaičius. Galima būtų pagal sustambintus Sistelos rodiklius pažiūrėti. Bet kol kas tingiu

[B.S.]

Šiaip dėl dabartinės Vilniaus stoties, tai ji šiuo metu yra nevykusioje vietoje. Daugumai Vilniaus gyventojų ji yra per toli tam kad būtų naudojama kasdieniams reikalams tvarkyti. IMHO, tiesti Rail Baltica iki Pilaitės/Narbuto/Panoramos būtų geriau. Ir tuomet sujungti seną ir naują stotį tramvajumi.

[B.S.]

Feisbuke užmačiau tokią idėją:

Jau kurį laiką dirbame ir su „Grįžračio“ atnaujinimo viziją. Ši vieta ypatinga savo istorine bei technine reikšme: grįžratis – unikalus geležinkelių inžinerijos objektas, sukamasis ratas su bėgiais, padėjęs lokomotyvus nukreipti į atitinkamas dirbtuves. Šalia esantis pusapskritimio formos pastatas su dirbtuvėmis vienu metu aptarnaudavo iki 30 lokomotyvų. Šiandien ši maždaug 40 ha ploto teritorija laukia transformacijos, kuri leistų išsaugoti industrinį paveldą ir kartu pritaikyti jį šiandieniniams miesto poreikiams.

Dalinamės pradinėmis savo idėjomis šiai Vilniaus teritorijai, ir laukiame Jūsų nuomonių bei pastebėjimų – atgalinis ryšys tokiose ankstyvose, idėjinėse stadijose gali padėti pasiekti geriausių rezultatų!

https://www.facebook.com/10004861712...ibextid=Nif5oz

[VLR]

Man neakivaizdu.
Stoties planavimo metu dešiniąjame Neries krante buvo žvejų valtys ir kažkur toli berods dragūnų batalionas.
Reikėjo būti gerokai trenktu geležinkelio inžinieriumi, kad statyti stotį dešiniąjame krante ir dėl to tris kartus kirsti Neries upę vidurinėje jos tėkmėje.



Darant gerai, keleivinį traukinį priimi į šalutinį kelią, o pagrindinius palieki tranzitui. Tad reikia papildomų 2 kelių po kokius 600 m. Iešmai dar prideda kokius 50 m ( vėlgi, ilgis priklauso nuo kelio projektinio greičio). Esami iešmai rytinėje stoties pusėje keliasi dar labiau į rytus, gal atsiranda ir kryžminis iešmas. Reikia kiek praplatinti pylimą rytinėje pusėje.
Tad preliminariai turim 2x 700 m kelio, maitinimo tinklas, iešmų rekonstrukcija, signalizacijos rekonstrukcija, peronai, keleivių informacinė sistema. Plius darbas veikiančiame magistraliniame kelyje, kur mokėsi už menkiausią eismo sutrukdymą.
Tad 10M su PVM gan realus skaičius. Galima būtų pagal sustambintus Sistelos rodiklius pažiūrėti. Bet kol kas tingiu

Dėl Vilniaus: aš kalbu apie šios dienos realijas, tu kalbi apie 19-o amžiaus sprendimus. Tai yra nesusiję dalykai.

Dėl Vievio: keturių kelių geležinkelis eina apie 160 metrų iki tos vietos, kur būtų nauja stotis, dalį jų būtų galima išnaudoti, tad bėgiu reiktų apie pusės tiek, kiek tu parašei. Žiūrint į bėgių tiesimo kainas, pvz. Šveicarija - Žeimiai Rail Baltica dalyje, Leonhard Weiss ties bėgius už 1,4 milijono eurų už kilometrą. Tiesiant bėgius šalia esamų eismą stabdyti reikia minimaliai. Tad dešimt milijonų yra visiškai nereali suma.

[Košutas]

Feisbuke užmačiau tokią idėją:


https://www.facebook.com/10004861712...ibextid=Nif5oz

oho, šimašoidai ir čia spėjo nagus prikišti

šiaip įdomu - jei ten iš tikro turėti traukinių stotelę, turbūt prasmingiau būtų, jog traukinys galėtų atvykti/nuvykti toliau į Lentvarį ir pnš. bet, pagal bėgius, stotelė tada turėtų būti arčiau viaduko/po viaduku?

[ejs-ejs]

Dėl Vilniaus: aš kalbu apie šios dienos realijas, tu kalbi apie 19-o amžiaus sprendimus. Tai yra nesusiję dalykai.

Nes įprastai geležinkelio stotys perstumiamos į tinkamesnę vietą?
Vilniaus realija yra 1960 - 1970 metais nesuvaldyta plėtra Laisvės prospektu ir jo prieigomis.

Dėl Vievio: keturių kelių geležinkelis eina apie 160 metrų iki tos vietos, kur būtų nauja stotis, dalį jų būtų galima išnaudoti, tad bėgiu reiktų apie pusės tiek, kiek tu parašei. Žiūrint į bėgių tiesimo kainas, pvz. Šveicarija - Žeimiai Rail Baltica dalyje, Leonhard Weiss ties bėgius už 1,4 milijono eurų už kilometrą. Tiesiant bėgius šalia esamų eismą stabdyti reikia minimaliai. Tad dešimt milijonų yra visiškai nereali suma.

Aš žiūriu į https://www.google.com/maps/@54.7748...oASAFQAw%3D%3D ir matau štai ką:
keleivių platforma gali pasibaigti kažkur ties Stoties g. kilpa. Ten pat įrengiama reguliuojama pėsčiųjų perėja link Sodų g. Rytinės stoties pusės kelių suvedimai ir iešmai lieka dešiniau šios perėjos.
Šiauriau įrengti kelius trukdo RB bei privažiuojamasis kelias, todėl keleivinių traukinių keliai galimi tik pietinėje stoties pusėje; vietos tarp KT atramų ten beveik yra. Tik platformos gale yra esamo KT atrama, kurią gal net pavyktų apeiti. Centrinės geležinkelio platformos plotis berods 0,6+4,5+0,6 m, ji lyg ir telpa tarp pietinio pagrindinio kelio ir šoninio kelio sustojimui, nekeičiant pagrindinio kelio trasuotės.
Tegu platformos ilgis būna 400 m, kaip RB projekte, čia nusileidžiu. Bet lygiagrečiam bėgių atšakojimui reikia apie 60m (matuojant nuo šviesoforo iki smailių), o pervažiavimui nuo vieno kelio į kitą - apie 90 m ilgio (kas kaip ir atitinka mano pirminius skaičius rekonstruojamų kelių ilgiams). Šie apribojimai nustumia esamą pervažiavimą tarp kelių minimum 100 m į rytinę pusę ir neleidžia labiausiai pietinio kelio išleisti neteisingu tarpstočio keliu. Jei reikia tokios galimybės - rytinio stoties galo iešmai dar sudėtingėja. Eismo saugumo požiūriu toks variantas visai blogas, nes keleivinis traukinys, važiuodamas į peroną, kerta pagrindinį kelią.

Radikalus variantas - I ir II 1520 mm keliai suglaudžiami, peronų keliai atšakojami tik į dešinę pusę eismo kryptimi. Kauno krypties peronas aptarnauja ir RB kelią į Vilnių. Arba 1520 mm kelius atšakojame tik į kairę, juos aptarnauja vienas centrinis peronas.
Taip nugriauname visą stotį ir statome ją iš naujo.

Anot RB sprendinių konkretizavimo, Vievio stotis 2018 metais aptarnavo 42 tūkstančius keleivių, arba vidutiniškai 116 keleivių per parą. Tarkim, 2040 metais jų bus 350 keleivių per parą. Miestui su 4500 gyventojų (2021 metų duomenys).
Todėl iš manęs pakaks. Technines galimybes matau, pagrindimo - ne.