Kauno geležinkelio stotis

[Mantukas.traukinukas]

Gal žinot Kauno geležinkelio stoties išmatavimus ploti aukšti ir ilgi ?

[AutoLiet]

Žurnalas "Naujoji Romuva" 1937m. nr. 17.

[AutoLiet]

Su Šv. Velykom!
Žurnalas "Policija" 1938m. nr.8 I.Girčio nuotrauka.

[AutoLiet]

Žur. „Geležinkelininkas“ 1937m.

[Kiaune]

/\

Niekur nebuvau mates siaurojo gelezinkelio plano su stotelemis. Pabandziau padaryti sioki toki siaurojo gelezinkelio ir konkes plana, padariau tiek kiek buvo daugmaz aisku, o kur buvo neaisku pridejau klaustuku. Taisykit, rekit, padekit ir gal sulipdysim visa plana, o gal kur yra toks planas ir as be reikalo cia vargstu.
Atvaizdas

naudojausi http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?LNG=RU&ID=1977

Geresnes kokybes planas: http://picasaweb.google.com/maritul/...90942145003730

[gee]

Noriu suintriguoti su Kauno siauruko tema.

Siaurukas buvo per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariuomenės paskubomis įrengtas 600 mm pločio bėgių tinklas. Statant Kauno tvirtovės sistemą šiaurės rytų kryptimi, tarp Neries ir Nemuno, buvo pastatytas platus įtvirtinimų ruožas. Abiejų upių slėnius dengė VI ir VII fortai. Šioms statyboms palengvinti ir buvo nutiesti siaurojo geležinkelio bėgiai.
Ties KTU Elektronikos fakultetu, kasant kabelius, veikiausiai buvo rasta šio geležinkelio dalis. Pasakojimai nutyli, kur tiksliai buvo rasti bėgiai, bet jei jie buvo 2 metrų gylyje, veikiausiai jie buvo ties Girstučio upeliu (Girstupio upelio dešiniuoju intaku), mat įrengiant tvirtovę ypatingų pylimų susisiekimo keliams nedaryta, stengtasi išnaudoti naturalų reljefą, taigi ir upelių slėnius. Upelis buvo kanalizuotas pastačius studentų miestelį, tačiau kadaise šis upelis nusileisdavo iki pat Karmelitų kvartalo, kuriame jis nukanalizuotas.

Atvaizdas

http://kauno.diena.lt/dienrastis/tem...amiesti-214212 rašoma, kad nuo 1919 m. siaurukas buvo panaudotas keleiviniam traukinukui "kukuškai". Kad Karmelitų kvartale buvo siaurojo geležinkelio linija, liudija archyvinės nuotraukos.



Nuotraukos liudija, kad bėgiai ėjo ir dabartine Griunvaldo gatve.



Bėgiai ėjo ir Laisvės alėja. Jie buvo skirti konkei (arklių traukiamam tramvajui).

Rašoma, kad šis transportas siekė Kauno senamiesčio tiltą. Tačiau jis ėjo PER Kauno pilį.



Ši XX a. pirmosios pusės nuotrauka yra iš Karo muziejaus fondų. Galima datuoti tiksliau - 1919 - 1935 m., kada veikė siaurukas (ir nebuvo pradėta Kauno pilies "restauracija").

Tačiau kur tada siaurukas pro pilį galėjo vesti? Aplinkinės teritorijos juk buvo išparceliuotos troboms.

Nenorėtumėte kas pabandyti rekonstruoti siauruko bėgių linijų žemėlapį?

[AutoLiet]

Šaulių garbės kuopa Kauno stotyje. B. Valio nuotrauka. Žur. „Geležinkelininkas“ 1938m.

[AutoLiet]

Žurnalas "Geležinkelininkas" 1935m.

[AutoLiet]

Tarpukaryje.





KAVB.

[Mørtã]

Kelios nuotraukos. 2011 08 30.

Elektrifikacijos pabaiga

[Al1]

Kelios nuotraukos. 2011 08 30.







Retai elektriniai sustoja 3 kelyje. O dviaukščiai tuo labiau.

[Taut.]

11 ir 12 kelius galėtų pratęsti iki stoties pastato.

[Vitas]

Kovo 17 d. ~4:10h ryto iš Kauno geležinkelio stoties Kazlų Rūdos link išvažiavo pagalbinis traukinys.
Tokiam traukiniui įprasta važiuoti, kai geležinkelyje nutinka avarija ar kas panašaus, todėl nestebina kitų traukiniųsulaikymai kad greičiau praleisti pagalbinį. Tačiau šį rytą pagalbinis traukinys stoties 4-ame kelyje prastovėjo gal pusvalandį, o gal daugiau ir praleido du kitus traukinius, važiavusius antru keliu. Vienas -2M62 traukiamas prekinis, kitas - manevrinis TEM Nr lyg tai 5114?) be vagonų ir dar netikėčiau, kad jis nė nestojo. Taip pat stotyje nebuvo žmonių bėgiojimo, šauksmų, kitų lokomotyvų judėjimo, todėl buvo aišku, kad geležinkelyje nenutiko nieko, o pagalbinis traukinys (kurio sudėtyje yra du galingi keliamieji kranai) važiuoja atlikti kokius nors darbus.
Galima būtų nujausti, kad į Mockavą iš Lenkijos atgabenta dar viena automotrisa PESA, ir reikia ją nuo 1435 mm ašiarčių perkelti ant 1520 mm (ir atitinkamai - nuo vienų bėgių ant kitų)...

[Al1]

Žinoma, kad patogiau nei 11 ar 12. Bet ar LG tai rūpi?

[Vitas]

Jiesios geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcija baigėsi spalio mėnesį. Prekiniai traukiniai vėl važinėja Kauno miesto apylanka per Rokus, Kauno HE užtvanką, Kauno stoties keliai nuolat laisvi. Pirmą kelią pusvalandžiu ir dar trumpiau užima iš Vilniaus atvažiavę dviaukščiai. Kiti elektriniai, ER9M ir kai kurie dviaukščiai dar atvažinėja į aklikelius Nr.11 ir Nr.12. Į Vilnių ir arčiau važinėjantys keleiviai jau beveik pamiršo po tumelio atidarymo prasidėjusį (ir su Jiesios stoties kelyno rekonstrukcijos pradžia nutrūkusį) patogumą, kada visi keleiviniai traukiniai sustodavo prie pat stoties rūmų prieinančiuose 1 arba 2,3 keliuose. Nusipirkus bilietą iki 11 ar 12 kelio nueiti kai kuriems sunkiau bepaeinantiems arba sunkesnį lagaminą nešantiems būna netaip lengva...
Gal aš neteisus būsiu (kaip kartais būnu), bet manau - kad visi keleiviniai traukiniai turėtų sustoti 1, 2, 3, 4 keliuose, o ne 11 ir 12. Išimtis galima Kauno stotyse "nakvojantiems" dviem ER9M, nors ir jiems naktį saugiau 2 ir 3 keliuose.

[Zorro]

[Zorro]

[AutoLiet]

1972m. Aut. Ilmar Adamson (Estija).

[AutoLiet]

1964m.

[Al1]

Kas buvo šiame pastate? Statytas kaip minimum tarpukaryje. Ar tik ne paštas čia buvo?