Maršrutas Vilnius-Ryga

[John]

Kad ten jau 80 km/h važiuojant išcentrinė jėga veikia nedraugiškai, o jos priklausomybė nuo greičio - tiesiginė kvadratinė.

Taip, viename posūkyje, kur ir liktų 80km/h ribojimas.

[ejs-ejs]

Nereiktų ten jokių keičiamų posvyrių, galėtų laisvai būti 120km/h, išskyrus gal vienoje vietoje, kur yra staigesnis posūkis.

Kad ten jau 80 km/h važiuojant išcentrinė jėga veikia nedraugiškai, o jos priklausomybė nuo greičio - tiesiginė kvadratinė.

[John]

Pažiūrėjus į kreivių spindulius, 120 kmh ten galėtų važiuoti nebent keičiamo posvyrio pakaba. Tie 55 km nėra tragiškas ruožas, pakeisti suvirintų bėgių kelių ir kol kas bus laimė.

Nereiktų ten jokių keičiamų posvyrių, galėtų laisvai būti 120km/h, išskyrus gal vienoje vietoje, kur yra staigesnis posūkis.

[John]

Gal Stadleris gali krautis per pantografą iš 3kV DC? Stadleris pateikia krovimo schemą iš AC tinklo, bet apėjus transformatorių, krovimo inverterį galima užmaitinti iš DC tinklo.

LTG perkami Stadleriai gali naudoti tik 25kV 50Hz.

[ejs-ejs]

Bus su baterijomis, bet leisti į Rygą neplanuoja, nes:

1. Neelektrifikuotas ruožas per ilgas suvažinėti nuo paskutinės elekrifikuotos vietos Lietuvoje (Šiaulių) iki Rygos ir atgal, o Latvijoje nėra ir nebus pasikrovimo vietų. Tai bateriniai traukiniai visiškai atkrenta.

Gal Stadleris gali krautis per pantografą iš 3kV DC? Stadleris pateikia krovimo schemą iš AC tinklo, bet apėjus transformatorių, krovimo inverterį galima užmaitinti iš DC tinklo.

[ejs-ejs]

Latvijoje 120 km/h, nereikia nusišnekėti. Vienintelė problematiška atkarpa Šiauliai - V.S., t.y. ~55 kilometrai 80 km/h. Pakėlus greitį tame ruože iki 120 km/h, sutaupytumėm ~15 minučių.

Pažiūrėjus į kreivių spindulius, 120 kmh ten galėtų važiuoti nebent keičiamo posvyrio pakaba. Tie 55 km nėra tragiškas ruožas, pakeisti suvirintų bėgių kelių ir kol kas bus laimė.

[Ignalina]

Latvijoje 120 km/h, nereikia nusišnekėti. Vienintelė problematiška atkarpa Šiauliai - V.S., t.y. ~55 kilometrai 80 km/h. Pakėlus greitį tame ruože iki 120 km/h, sutaupytumėm ~15 minučių.

[Al1]

Joks ne briedas. Juk pats paaiškinai, kodėl sutrumpės kelionės laikas: dėl esamų ribojimų panaikinimo. Gal dar kai kuriuose kituose ruožuose važiuos realiu leistinu greičiu, o ne -20km/h, kaip dabar.

O šiaip, 4 valandos būtų labai geras laikas. Dar jeigu iš Vilniaus išvažiuotų normalesniu laiku, būtų išvis pasaka.

Briedas, nes sumalta buvo straipsnyje apie Stadlerius. Jie kelionės greičiui įtakos neturės. Bet galbūt atsirastų antra traukinių pora. Tuomet reikėtų vakarinio reiso į Rygą iš Vilniaus, traukinio nakvynės Rygoje ir rytinio reiso į Vilnių. Dabartinis Ryga - Vilnius turėtų būti pavėlintas ir tapti vakariniu su išvykimu apie 18 ir atvykimu į Vilnių apie 22 val.

Kelias iki Rygos kažkur apie 30 km trumpesnis nei iki Klaipėdos. Bet Šiauliai - Latvijos siena ir Latvijoje leistinas greitis mažesnis nei iki Klaipėdos. Todėl mažiau 4 val. mažai tikėtina. 4 val. pilnai galėtų būti.

[John]

O tai nebus tie Stadleriai su baterijomis? Gal planuoja leisti juos, juk didžioji dalis kelio bus elektrifikuota.

Bus su baterijomis, bet leisti į Rygą neplanuoja, nes:

1. Neelektrifikuotas ruožas per ilgas suvažinėti nuo paskutinės elekrifikuotos vietos Lietuvoje (Šiaulių) iki Rygos ir atgal, o Latvijoje nėra ir nebus pasikrovimo vietų. Tai bateriniai traukiniai visiškai atkrenta.

2. Baterinių Stadlerių interjeras atitinka Regio, o ne Intercity standartus. Važiuoti ~4 valandas tokiais traukiniais kažin, ar būtų labai patogu. Pesa 730M yra tinkamas ilgesnėms intercity kelionėms pagal savo komforto lygį, nors ir neprilygsta būsiemiems naujiems intercity Stadleriams. Plius, atsilaisvinus didelei daliai Pesų 730M, būtų galima paleisti dar ir antrą reisą į Rygą.

[eigh]

O tai nebus tie Stadleriai su baterijomis? Gal planuoja leisti juos, juk didžioji dalis kelio bus elektrifikuota.

[John]

Kažkoks briedas. Kaip tie Stadleriai susiję su maršrutu į Rygą? Jie ten nevažiuos, nes linija neelektrifikuota. Pabaigus elektrifikaciją kelionė gali kažkiek sutrumpėti tik dėl greičio ribojimų panaikinimo, kuris yra kai kuriuose ruožuose dėl elektrifikacijos.

Joks ne briedas. Juk pats paaiškinai, kodėl sutrumpės kelionės laikas: dėl esamų ribojimų panaikinimo. Gal dar kai kuriuose kituose ruožuose važiuos realiu leistinu greičiu, o ne -20km/h, kaip dabar.

O šiaip, 4 valandos būtų labai geras laikas. Dar jeigu iš Vilniaus išvažiuotų normalesniu laiku, būtų išvis pasaka.

[Ignalina]

Kažkoks briedas. Kaip tie Stadleriai susiję su maršrutu į Rygą? Jie ten nevažiuos, nes linija neelektrifikuota.

Pesos atsilaisvins.

[Al1]

Kažkoks briedas. Kaip tie Stadleriai susiję su maršrutu į Rygą? Jie ten nevažiuos, nes linija neelektrifikuota. Pabaigus elektrifikaciją kelionė gali kažkiek sutrumpėti tik dėl greičio ribojimų panaikinimo, kuris yra kai kuriuose ruožuose dėl elektrifikacijos.

[John]

LZ.lv latvių rusakalbio naujienų portalo straipsnis apie Vilnius-Ryga. Dedu automatinį straipsnio vertimą, kad nereiktų terliotis. Įdomu, kad kalbama apie kelionės laiko trumpinimą iki mažiau, nei 4 valandų. Traukinių užpildymas vasarą 85%.

Ж/д маршрут Вильнюс-Рига пользуется активным спросом | Latvijas ziņas - Новости Латвии (lz.lv)

Vilniaus - Rygos geležinkelio maršrutas yra labai paklausus

Per aštuonis mėnesius geležinkeliu Vilnius–Ryga pervežta daugiau nei 46 tūkst. Šis maršrutas aktyviausiai naudojamas vasarą, kai traukinys užpildomas vidutiniškai 85%.

Lietuvos keleivinio transporto bendrovė pažymi, kad keleivių skaičius šiuo maršrutu auga. Žiemą tai buvo maždaug perpus mažiau. Taigi, šaltais mėnesiais traukinys buvo apie 40% pilnas. Apskritai Lietuvos geležinkelių bendrovė "LTG Link" yra labai patenkinta atidarytu maršrutu, sako bendrovės atstovė Violeta Šimelionienė.

"Matome, kad maršrutas Ryga–Vilnius kartais yra populiaresnis nei maršrutas Vilnius-Ryga. Taip, tai labai įdomu. Taip pat matome, kad šiuo maršrutu naudojasi užsienio keliautojai. Jie atvyksta iš Varšuvos ir kitų miestų. Jie naudojasi maršrutu Vilnius-Ryga ir toliau traukiniu keliauja į Taliną ir net į Skandinavijos šalis.

Turime gerų žinių apie kelionės trukmę. Planuojame jį mažinti abiem kryptimis. Kelias užtruks ne ilgiau kaip keturias valandas. Tačiau kelionių skaičių galėsime padidinti tik antroje 2026 m. Pusėje, kai mūsų žinioje atsiras naujų traukinių. Dabar laukiame naujų "Shtadler" traukinių iš gamintojo", – sako A. Šimelionienė.

Traukinys iš Vilniaus išvyksta ryte. Praleidęs daugiau nei keturias valandas kelyje, jis į Rygą atvyksta prieš 11 val. Vėl išvykimas po pietų, atvykimas į Vilnių apie 20 val.

[ejs-ejs]

Grįžtant prie kelių: Latviai rekonstruoja traukos tinklą aplink Vieną stotį, puikiai matosi GMaps. Pačioje stotyje prikrauta santvarų, stulpų ir pamatų. Matyt dėl šių darbų iš Jelgavos išleidžiama netaisyklingų kelių ir naudojamas vienas tarpstočio kelias.

[sleader]

Gal reikėtų lyginti ne tik kainas, bet ir serviso lygį? Nežinau kaip LTG Link traukinyje antros klasės vietose su erdve kojoms, nes su Pesa 730ML nesu važiavęs, bet paskutinį kartą važiavau PKP Intercity antra klase, tai ten sėdėjimo komfortu prilygtų nebent LuxExpress Lounge vietos autobuse. O Lounge kaina už traukinio didesnė.
Jau net nežiūrint į tokius dalykus kaip WC ir kt.

[dziugas99]

Tai, kad kokį žiemos trečiadienio vakarą gali kainuoti ir 4,99 Eur. Kodėl tada nepateikiat to kaip normalios kainos? Reikia suvokti, kad autobusų kompanijos naudoja dinaminę kainodarą, kur kaina kinta priklausomai nuo paklausos. Jei traukinys visada turės fixą, tai autobusų bilietai gali keistis nuo 5 iki 35 eur. Ir čia tie pateikti 7 eurai yra aiškus įrodymas, kad traukinys šiek tiek sudrebino rinką ir autobusų kompanijos dabar kovoja dėl keleivių kaina. 7 eurai tikrai nepadengia jų sąnaudų ir vežama į minusą. Tikėtina, neužilgo kažkas iš vežėjų kris, nes ilgai taip vežioti negalės.

Kątik patikrinau - tiek pat (€13-14) autobuso bilietas kainuoja tiek ateinantį penktadienį, tiek ir šeštadienį. Nežinau kada gali būti didesnė paklausa, nei vasaros savaitgaliais. Gal nebent didžiulių renginių metu. Nepateikiu 4.99eur kaip normalios kainos, nes nerandu tokių pasiūlymų internete

[dtb]

Dar vienas dalykas, kad traukinyje, daugiau nei pusę kelio neturėsit ryšio, arba trauks tik taip, kad bus neįmanoma ką nors nuveikt, tai ir padirbti galima nebent offline. Tuo tarpu autobusas važiuos keliais kur 99 proc. laiko bus puikus ryšys.

Važiuota ne kartą ir tikrai nebuvo to puikaus ryšio. Bet jo, traukinyje tikrai buvo prastesnis, neteko išbandyti dar to starlinko. Visgi, traukinio komforto autobusai tikrai nepralenks, jau daug čia buvo diskutuota, aš už tai tikrai sumokėsiu daugiau

[dtb]

Kelionė autobusu kainuoja €13,48, o traukiniu - 24€. Šiek tiek trūksta iki dvigubai brangiau, bet ar verta kabinėtis prie tokių dalykų ir vadinti tai melu?

Tai, kad kokį žiemos trečiadienio vakarą gali kainuoti ir 4,99 Eur. Kodėl tada nepateikiat to kaip normalios kainos? Reikia suvokti, kad autobusų kompanijos naudoja dinaminę kainodarą, kur kaina kinta priklausomai nuo paklausos. Jei traukinys visada turės fixą, tai autobusų bilietai gali keistis nuo 5 iki 35 eur. Ir čia tie pateikti 7 eurai yra aiškus įrodymas, kad traukinys šiek tiek sudrebino rinką ir autobusų kompanijos dabar kovoja dėl keleivių kaina. 7 eurai tikrai nepadengia jų sąnaudų ir vežama į minusą. Tikėtina, neužilgo kažkas iš vežėjų kris, nes ilgai taip vežioti negalės.

[ejs-ejs]

Taip, ir geležinkeliai nuomoja vietas ant tų bokštų mobiliojo tinklo operatoriams. Tiesiog ne visur operatoriai nori stoteles įrenginėti, o patiems geležinkeliams dar vieną atskirą belaidį tinklą operuoti nelabai logiška.

Kažkodėl manau, kad Vilnius - Šiauliai ruože ryšio problemą gali išspręsti maždaug 10 papildomų bazinių stočįų. Ir taip, jų kaina net ir ilguoju laikotarpiu didesnė nei 7 ar 30 Starlink terminalų.

Pala, visoje valstybėje dabar tėra 7 keleiviniai sąstatai, kuriems reikia nuolatinio interneto ryšio?