Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Perfect
    replied
    Parašė Valdemar Rodyti pranešimą
    Pabaigus elektrifikaciją LTG Link atsiranda galimybė atsisakyti dyzelinių PESA'ų šiame maršrute. Bet ar nebus ir vėl, kad "trūksta riedmenų" ir net esant galimybei leisti elektrinius traukinius šiuo maršrutu važiuos dyzeliniai?
    Tai juk LG ruošiasi dideliam keleivinių traukinių pirkimo konkursui.
    https://www.vz.lt/transportas-logist...iniu-traukiniu

    https://www.miestai.net/forumas/foru...88#post2026388

    Komentuoti:


  • Valdemar
    replied
    Pabaigus elektrifikaciją LTG Link atsiranda galimybė atsisakyti dyzelinių PESA'ų šiame maršrute. Bet ar nebus ir vėl, kad "trūksta riedmenų" ir net esant galimybei leisti elektrinius traukinius šiuo maršrutu važiuos dyzeliniai?

    Komentuoti:


  • satrebla
    replied
    Šiandien gavau iš LTG Link laišką apie Elektrifikacijos projektą, greičiausiai siuntė visiems traukiniobilietas.lt vartotojams. Laiške trumpai pristatė patį projektą, jo etapus ir laikinus maršrutų pakeitimus. Tikrai nustebino tokia gana detali komunikacija, o dar labiau labai trumpi projekto įgyvendinimo terminai, juk darbų daug, o bendras ilgis net 289 km!

    Pagrindiniai dalykai laiške:


    Pirmoji atkarpa
    • Vasario 6-28 d., atkarpa Kaišiadorys–Radviliškis.
    Pirmadienį, vasario 6 d., bus pradėti elektrifikacijos darbai geležinkelio ruože Kaišiadorys–Radviliškis. Numatoma, kad ši geležinkelio atkarpa bus elektrifikuojama iki kovo 16 d. Iki šių metų vasaros numatoma elektrifikacijos darbus atlikti 125 km ilgio geležinkelio atkarpoje Kaišiadorys–Radviliškis. Keleivinių traukinių tvarkaraštis bus keičiamas atsižvelgiant į vykdomus darbus ir reguliariai tikslinimas.
    • Kovo 1-16 d., atkarpa Kaišiadorys–Radviliškis.
    Toliau tęsiami ruožo Kaišiadorys–Radviliškis elektrifikacijos darbai. Iki kovo 17 d. traukiniai nekursuos Vilnius–Šiauliai ir Kaunas–Šiauliai ruožuose.



    Antroji atkarpa
    • Kovo 17–29 d., atkarpa Šiauliai–Klaipėda.
    Nuo kovo 17 d. numatoma, kad elektrifikacijos darbai persikels į geležinkelio atkarpą Šiauliai–Klaipėda. Dėl to bus pilnai atnaujintas eismas maršrutais Vilnius–Šiauliai bei Kaunas–Šiauliai. Atsižvelgiant į tai, jog keisis elektrifikuojamas ruožas, laikinai bus atšaukiama arba trumpinama dalis maršrutų Vilnius–Šiauliai–Klaipėda ir Radviliškis–Klaipėda reisų.

    Dar papildomai tiek pat laiko elektrifikuojant dvikelius ruožus, eismas nebus ribojamas.




    Visa info čia - https://ltglink.lt/elektrifikacija

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Jei taip, tai sorry, my bad. Dyzelinis Renault yra dar geriau už dyzelinį Passatą.
    Visi vokiški automobiliai (MB, BMW, VW, Audi, Opel) tinka tik į metalo laužą iškart po pagaminimo. O jeigu rimtai - yra tam tikri reikalavimai riedmėnims, kurie važinėja greičiau 120km/h, bet dalies šitų reikalavimų nesilaikoma.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Man rodos dyzeline Renault ...
    Jei taip, tai sorry, my bad. Dyzelinis Renault yra dar geriau už dyzelinį Passatą.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied

    Man rodos dyzeline Renault ...

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė dtb Rodyti pranešimą

    Melas.
    Aleksio yra visada teisus. Be to važinėja su dyzeliniu Passatu ir tai yra geriausia transporto priemonė, kuri yra saugesnė ir patogesnė už traukinį

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Tokia diskusija be šaltinių į nieką neveda.

    Komentuoti:


  • dtb
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    LTG LINK neturi riedmenų, kurie gali važiuoti greičiau 120 mm/h. Taip, turimų riedmenų konstrukcinis greitis gali siekti 160km/h, bet jų techninė būklė neleidžia pasiekti tokio greičio.
    Melas.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Ten ir be tiesinimo beveik visuose ruožuose (išskyrus kai kurių stočių kelynus) laisvai gali būti 140-160km/h. Net ir turimi riedmenys palaikytų tokį greitį.
    LTG LINK neturi riedmenų, kurie gali važiuoti greičiau 120 mm/h. Taip, turimų riedmenų konstrukcinis greitis gali siekti 160km/h, bet jų techninė būklė neleidžia pasiekti tokio greičio.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimą

    Dabar tedaroma tai kas turėjo būti jau kokiais 2005 m. Negali būti jokių Romo lygio diskusijų iš serijos „ar tikrai, tikrai turime ir toliau likti LABIAU atsilikę už Uzbekistaną dar 15 metų“ – tik elektrifikavimas, kryžmės, kreivės, tiesinimas, dvikelis.
    Ten ir be tiesinimo beveik visuose ruožuose (išskyrus kai kurių stočių kelynus) laisvai gali būti 140-160km/h. Net ir turimi riedmenys palaikytų tokį greitį.

    Komentuoti:


  • dangoraižistas
    replied
    Parašė Vilniaus gyventojas Rodyti pranešimą
    O LTG elektrifikacijos puslapyje nerašoma, kad maksimalus greitis bus 160 km/h?
    Parašė dtb Rodyti pranešimą
    Mano žiniomis, vos tik pradėjus eksploatuoti PESA 730ML minimum 3 ruožuose buvo važiuojama 140km/val. Vienas ruožas, kurį tikrai pamenu, buvo Telšiai-Lieplaukė. Deja, bet infrastruktūra nusidėvėjo (o dabar taupant, tikėtina, nusidėvės dar stipriau) ir max greitis dabar visur 120km/val.
    Be to, <10km atkarpoje nėra labai ekonomiška įsibėgėti iki 140 km/val, kai stočių kelynuose reikės stabdyti siekiant sumažinti greitį.
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Kažkokiame straipsnyje 2020 metais rašė, kad bus 160km/h ten, kur kažką tvarko tarp Kaišiadorių ir Gaižiūnų ar kažkur toj pusėj. Bet prisimenant jų pažadus didinti greitį turbūt nuo kokių 2000 metų, tai viską vertinti reiktų labai skeptiškai.
    Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
    pakelus traukiniu greiti iki 160 km/h, Vilnius-Siauliai-Klaipeda, Kaunas-Siauliai-Klaipeda, tampu laibai patraukliais marsrutais ir kelieviu kiekis isaugtu kelis kart.
    Ne patys turtingiausi Pasaulyje kupranugarių augintojai ir medvilninių maikučių gamintojai Centrinės Azijos dykumose ir pusdykumėse dešimt metų mus lenkia traukinių greičiu dvigubai... Ir dar geležinkelis elektrifikuotas.


    Dabar tedaroma tai kas turėjo būti jau kokiais 2005 m. Negali būti jokių Romo lygio diskusijų iš serijos „ar tikrai, tikrai turime ir toliau likti LABIAU atsilikę už Uzbekistaną dar 15 metų“ – tik elektrifikavimas, kryžmės, kreivės, tiesinimas, dvikelis.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    O gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tiesiamas dvikelis ruože būtent Plungė - Šateikiai, kai iš likusių galų toliau tęsiasi vienkelis?
    Labai paprastai. Be dvikelio ir vienkelio, egzistuoja ir trečias - geležinkelio tipas, kuriame vienkelio ir dvikelio ruožai išdėstomi vienas po kito. Tokiame geležinkelyje galima taip sudėlioti grafiką, kad priešpriešiniai traukiniai prasilenktų dvikeliuose ruožuose. Vadinasi vieno iš traukinių nereikia prasilenkimui stabdyti stotyje, sutaupoma kuro/elektros įsibėgėjimams, pakyla maršrutinis greitis.

    Ruožą Kužiai-Klaipėda jau kokius 20 metų bandoma paversti į tokį mišrų geležinkelį. Buvo įrengti dvikelio ruožai prie Raudėnų, Kulupėnų,Telšių. Plungė-Šateikiai buvo paskutinis iš jau suplanuotų ir suprojektuotų dvikelio ruožų.
    Paskutinis taisė DKL; 2023.01.13, 07:42.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė DKL Rodyti pranešimą

    Nelabai suprantu prie ko čia Kaišiadorys, o tiksliau ruožas Livintai-Gaižiūnai, kuriame baigiamas įrengti dvikelis ir kodėl nekalbama apie Plungę. Nes būtent apie Plungę, o tiksliau ruožą Plungė-Šateikiai buvo klausimas ir mano atsakymas ir jis niekuo nesusijęs su Kaišiadoriais.
    O gal galėtumėte paaiškinti, kodėl tiesiamas dvikelis ruože būtent Plungė - Šateikiai, kai iš likusių galų toliau tęsiasi vienkelis?

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Na, ruože nuo Kaišiadorių iki Jonavos ir kiek toliau vyko tikrai daugiau nei medžių šalinimas. Apie Plungę juk nekalbama.
    Nelabai suprantu prie ko čia Kaišiadorys, o tiksliau ruožas Livintai-Gaižiūnai, kuriame baigiamas įrengti dvikelis ir kodėl nekalbama apie Plungę. Nes būtent apie Plungę, o tiksliau ruožą Plungė-Šateikiai buvo klausimas ir mano atsakymas ir jis niekuo nesusijęs su Kaišiadoriais.

    Komentuoti:


  • LBP
    replied
    Na, ruože nuo Kaišiadorių iki Jonavos ir kiek toliau vyko tikrai daugiau nei medžių šalinimas. Apie Plungę juk nekalbama.

    Komentuoti:


  • DKL
    replied
    Seniai važiavęs. Ar antrą kelią prie Plungės pastatė? Ar kaip, kada čia bus?
    Jau beveik pora metų kaip projektas sustabdytas. Spėjo iškirsti krūmus ir padaryti privažiavimus. Po to sutartis buvo nutraukta. Neseniai paskelbtas konkursas šios trasos paprastajam remontui. Taip kad dvikelio perspektyvos ten labai miglotos.

    Komentuoti:


  • dangoraižistas
    replied
    Seniai važiavęs. Ar antrą kelią prie Plungės pastatė? Ar kaip, kada čia bus?

    Komentuoti:


  • dtb
    replied
    Parašė LBP Rodyti pranešimą
    Manau čia kažkoks baigiamasis etapas, nes statybos / remonto darbai šitam ruože vyksta jau kokius 2 metus, jei ne daugiau.
    Konkrečiai ruože vyko tik želdinių šalinimas, daugiau nieko..

    Komentuoti:


  • LBP
    replied
    Manau čia kažkoks baigiamasis etapas, nes statybos / remonto darbai šitam ruože vyksta jau kokius 2 metus, jei ne daugiau.

    Komentuoti:

Working...
X