Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[gerietis]

Tai visgi, kas bus, kai po metų ar dviejų atsinaujins BY ir RU krovinių srautai į Klaipėdą?

Geležinkelius užarsim, vietoje stočių pristatysim daugiabučių ir verslo centrų, o už tuos 411 milikų ir kitus ustaupytus pinigus užpirksim fūrų ir autobusų su mikruškėm.

[Tomas]

Tai visgi, kas bus, kai po metų ar dviejų atsinaujins BY ir RU krovinių srautai į Klaipėdą?

Mus gina NATO, tai tikėkimės neatsinaujins.

[mantasm]

Mus gina NATO, tai tikėkimės neatsinaujins.

Tai NATO turės kažkaip vežt karo grobį iš maskolijos

[ifl]

Pritariu, kad karo fone visus investicinius projektus reiktų peržiūrėti, o nuostolingus atidėti neribotam laikotarpiui.

[VLR]

Pritariu, kad karo fone visus investicinius projektus reiktų peržiūrėti, o nuostolingus atidėti neribotam laikotarpiui.

Čia, spėju, neskaičiuojant automobiliams skirtų aplinkkelių, estakadų, papildomų tiltų ir juostų bei kitų milijardus Lietuvai kainavusių infrastruktūros projektų, kurie niekada neatsipirko ir neatsipirks? Šitie gi nesiskaito, nes ten kažkas.

[ifl]

Čia, spėju, neskaičiuojant automobiliams skirtų aplinkkelių, estakadų, papildomų tiltų ir juostų bei kitų milijardus Lietuvai kainavusių infrastruktūros projektų, kurie niekada neatsipirko ir neatsipirks? Šitie gi nesiskaito, nes ten kažkas.

Šituos irgi, jeigu jų ekonominis pagrindimas pasikeitė. Normali infrastruktūra atsiperka, pvz., Oresundo tiltas, kai, tuo tarpu, Fehmarn yra su klaustuku, lygiai kaip su klaustuku dabar yra RB, o Talino - Helsinkio tunelis, spėju, niekad neatsipirktų. Mokami keliai yra sprendimas visai tokiai infrastruktūrai.

[VLR]

Visas pagrindimas remiasi gerais norais ir emocinėmis prielaidomis "bus jeigu kažkada bus..."
Aplinkybės drastiškai pasikeitė. Krovinių srautai sumažėjo kelis kartus, o vien iš keleivių, kai vyksta 5-6 traukiniai, toks projektas niekada neatsipirks
Jei važiuojate autostrada ir off-line navigacija rodo 130 km/val. tai privažiavę kelio remontą žiūrite į kelio ženklus ir nespaudžiate gazo iki dugno, vien dėl to, kad taip rodo neatnaujinta navigacija ar kad skelbimė parašyta kad šis kelio ruožas bus rekonstruotas po X metų ir Y mėnesių. Lėtinate greitį dabar.

Štai kokios vizijos yra reklaminiame elektrifikavimo puslapyje.

https://elektrifikavimas.lt/#nauda

Iš projekto ekonomikos prielaidų beveik nieko neliko.
Kai sutartys jau pasirašytos, tai taip lengvai nenutrauksi; bet jei buvo geri teisininkai, turėjo būti numatytos force majeure aplinkybės, kad nereikėtų mokėti baudų.

Nuu... tai kad didesnę dalį finansuos LTG Infra ir valstybė, be to neįvertintas darbų ir medžiagų pabrangimas.
Tikslaiu Lietuvos mokesčių mokėtojai finansuos 211 mln EUR + pabrangimo dalį, nes , nes ta LTG Infra dirbo nuostolingai jau riebiais 2021 metais, o kas jos laiukia 2023 metais jie patys nelabai gerai įsivaizduoja.
O gal LTG Infra padidins mokesčius už infrastruktūrą iki tiek, kad pigiau bus keliauti ar vežti krovinisu kitais būdais nei traukiniais.

https://rekvizitai.vz.lt/imone/lietu...tura/apyvarta/

Kaip bežiūrėtum, dabartinėje situacijoje su ta geležinkelio elektrifikacija gavosi visiškas cugcvangas.

Naudoti praeitų metų elektros kainas atsiperkamumui skaičiuoti yra kvailystė - tai tėra karo išpūstos kainos, kurios ilgainiui vėl nukris. Be to, Lietuvoje yra statomi labai reikšmingi vėjo jėgainių parkai, tai greitai didelę ar net visą šalyje sunaudojamą elektros dalį gausime iš oro (jei truks - iš sąjungininkų). Dyzelio kilmės šalis, tuo tarpu, dažniausiai būna ne Lietuvos sąjungininkė, tad nacionalinio saugumo klausimas turi irgi būti įskaitytas tarp argumentų už elektrifikaciją. Lietuvai yra žymiai naudingiau mokėti eurą sau pačiai ar kokiai Švedijai, nei eurą Rusijai ar kokiai nors dar skylei, tai vien pinigais to apskaičiuoti nėra įmanoma.

Dėl to '5-6 traukiniai keleivių': niekas nesprendžia, ar žmogui reikia iPhone pagal tai, kiek YouTube video jis peržiūri per savo laidinį telefoną. Kai bus geras, greitas, talpus, dažnas, elektrifikuotas, dvikelis maršrutas, bus ir keleivių, miestų dydis yra daugiau nei pakankamas tad galima apie tai spręsti pagal kitų šalių skaičius. Geležinkelis turi būti greičiausias ir patogiausias būdas keliauti tarp Vilniaus ir Klaipėdos, tai yra aktualu visai Lietuvai dėl automobilio užimamos vietos mieste ir betvarkės, kuri atsiranda kai nėra gero viešojo transporto. Tokie projektai kaip elektrifikacija, papildomų geležinkelio kelių statymas kartu su parkavimo mokesčiais ir kt. yra investicijos į tą viziją ir tai yra vienos geriausių investicijų, kurias šalis gali daryti.

Šituos irgi, jeigu jų ekonominis pagrindimas pasikeitė. Normali infrastruktūra atsiperka, pvz., Oresundo tiltas, kai, tuo tarpu, Fehmarn yra su klaustuku, lygiai kaip su klaustuku dabar yra RB, o Talino - Helsinkio tunelis, spėju, niekad neatsipirktų. Mokami keliai yra sprendimas visai tokiai infrastruktūrai.

Kelių apmokestinimas yra mano svajonė. Gal įvedus tokius mokesčius, automobilistai su savo miestus teršiančiomis, žmones žudančiomis ir vietą iš miesto atimančiomis geldomis nustotų jaustis, kad jie turi prigimtinę teisę į nemokamą naudojimą milijardus kainuojančios infrastruktūros. Deja, su dabartinėmis pažiūromis, tuo artimiausiu laiku nekvepia. Vien šito vėžio išspyrimas iš miesto centrų jau būtų didelis progresas (bent jau ateinantiems dešimčiai metų).

[jan]

VZ.LT 2022.01.03
Geležinkeliai atsilieka nuo planų: metus vėluoja elektrifikavimas, dar neįsigyta ir elektrovežių

Protingiausia būtų paspausti rankinį stabdį ir įvertinti ar išvis toks projekta yra reikalingas bus artimiausius dešimtmečius.
Juk net puikiausioje autostradoje, kur greitis 130 km/val., pasikeitus aplinkybėmis greitis mažinamas.
ES mokesčių mokėtojjų pinigus galima panaudoti racionaliau nei daryti gigantišką projektą kurio nauda per metus tapo sunkiai suvokiama..

ES strateginis nulipimas nuo naftos adatos yra pats racionaliausias ir protingiausias pinigų panaudojimas šio ir busimų karų metu.
Elektromobiliai per brangūs ir naudoja per daug elektros.
Reikia elektrifikuoti traukinių ir autobusų linijas, nupirkti elektrinių traukinių ir troleibusų, uždėti didesnį akcizą degalams, duoti kuro kvotas lėčiau elektrifikuojamai logistikai.
visa iškasenų rinka yra globali.
pirkdamas norvegišką naftą vis tiek remi Putiną, nes jos mažiau lieka kitiems kurie perka arabišką, tuomet indams reikia pirkti iš Rusijos.

[ifl]

Kelių apmokestinimas yra mano svajonė. Gal įvedus tokius mokesčius, automobilistai su savo miestus teršiančiomis, žmones žudančiomis ir vietą iš miesto atimančiomis geldomis nustotų jaustis, kad jie turi prigimtinę teisę į nemokamą naudojimą milijardus kainuojančios infrastruktūros. Deja, su dabartinėmis pažiūromis, tuo artimiausiu laiku nekvepia. Vien šito vėžio išspyrimas iš miesto centrų jau būtų didelis progresas (bent jau ateinantiems dešimčiai metų).

Tiek geležinkeliai, tiek keliai turi atsipirkti, nes yra aibė kitų dalykų į ką investuoti naudingiau ir neša žymiai didesnę finansinę ir socialinę grąžą nei transporto infrastruktūra.

[Tomas]

Blokuokit kas nors ifl

[VLR]

Tiek geležinkeliai, tiek keliai turi atsipirkti, nes yra aibė kitų dalykų į ką investuoti naudingiau ir neša žymiai didesnę finansinę ir socialinę grąžą nei transporto infrastruktūra.

Taip, bet dabar esame tokioje situacijoje, kur valstybė už milžiniškus pinigus dešimtmečiais asfaltavo ir prižiūrėjo šimtus kilometrų kelių, vedančių net prie vienkiemių, lyg tai nieko nekainuotų. Tuo tarpu bet kokiai viešajam transportui skirtai infrastruktūrai (ypač beginei) visada buvo keliamas atsipirkimo kriterijus, net tokiose vietose kaip Vilnius, kur koks 10km bėgių gali surinkti milžiniškus keleivių srautus ir padaryti didžiulį skirtumą daugybės žmonių gyvenimo kokybei. Jei pagaliau mes pradėsime vertinti projektus pagal atsiperkamumą (ne tik tiesioginį), Lietuvos top 100 reikalingiausių projektų neliks nei vieno kelio.

[taccido]

Taip, bet dabar esame tokioje situacijoje, kur valstybė už milžiniškus pinigus dešimtmečiais asfaltavo ir prižiūrėjo šimtus kilometrų kelių, vedančių net prie vienkiemių, lyg tai nieko nekainuotų. Tuo tarpu bet kokiai viešajam transportui skirtai infrastruktūrai (ypač beginei) visada buvo keliamas atsipirkimo kriterijus, net tokiose vietose kaip Vilnius, kur koks 10km bėgių gali surinkti milžiniškus keleivių srautus ir padaryti didžiulį skirtumą daugybės žmonių gyvenimo kokybei. Jei pagaliau mes pradėsime vertinti projektus pagal atsiperkamumą (ne tik tiesioginį), Lietuvos top 100 reikalingiausių projektų neliks nei vieno kelio.

Tai kad praktiškai jokių geležinkelių projektų, aktualių keleiviams, per paskutinius 30 metų nebuvo (arba aš kažką praleidžiu?). Vienintelis apčiuopiamesnis – oro uosto stotelė, bet ir ta prastai išnaudojama (8 traukiniai per dieną). Neskaitant stočių remontų, net nežinau kur koks nors pagerinimas keleiviams?

Lietuvoje elektrifikuotų geležinkelių procentas yra vienas mažesnių Europoje, pagrindinė arterija ne elektifikuota. Valstybė turi būti suinteresuota, kad krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliu būtų efektyvesnis, greitesnis ir mažiau taršus, kad kroviniai ir žmonės keltųsi nuo kelių ant bėgių. To ir padės siekti elektrifikacija.

[taccido]

Elektrifikuotų geležinkelių procentas kai kuriose Europos šalyse. Lietuva – 8 proc.!!!

Tai apie kokį konkurencingumą keleivių ir krovinių vežime galime kalbėti, apie kokią ekologiją, kai perkame dyzelį net važiuodami pagrindiniu šalies maršrutu.


https://www.allianz-pro-schiene.de/t...izierung-bahn/

Šiuo metu Lietuvoje geležinkeliai yra vieni mažiausiai elektrifikuotų Europoje, mūsų šalyje elektrifikuoti geležinkelio keliai sudaro tik 8 proc. viso tinklo. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, įgyvendinus šį didelės apimties projektą ir nutiesus elektrifikuotą „Rail Baltica“ geležinkelių liniją iki 2030 m. Lietuvoje bus elektrifikuota 39 proc. geležinkelių linijų.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/vy...fikavimo-plana

[ifl]

Taip, bet dabar esame tokioje situacijoje, kur valstybė už milžiniškus pinigus dešimtmečiais asfaltavo ir prižiūrėjo šimtus kilometrų kelių, vedančių net prie vienkiemių, lyg tai nieko nekainuotų. Tuo tarpu bet kokiai viešajam transportui skirtai infrastruktūrai (ypač beginei) visada buvo keliamas atsipirkimo kriterijus, net tokiose vietose kaip Vilnius, kur koks 10km bėgių gali surinkti milžiniškus keleivių srautus ir padaryti didžiulį skirtumą daugybės žmonių gyvenimo kokybei. Jei pagaliau mes pradėsime vertinti projektus pagal atsiperkamumą (ne tik tiesioginį), Lietuvos top 100 reikalingiausių projektų neliks nei vieno kelio.

Visiškai sutinku, kad Vilniuje turėtų būti (seniai turėjo) bėgiai (konkrečiai, mano manymu, tai turėtų būti lightrail su dedikuota juosta) bei kad dauguma kelių tikrai nėra reikalingiausių top 100, išskyrus tam tikras kritines vietas kaip Kauno ar Klaipėdos mazgai su A1 ar Vilniaus aplinkelis.

[ejs-ejs]

Tiek geležinkeliai, tiek keliai turi atsipirkti, nes yra aibė kitų dalykų į ką investuoti naudingiau ir neša žymiai didesnę finansinę ir socialinę grąžą nei transporto infrastruktūra.

Inkai pritaria. Velniop ratus.

[Romas]

Blokuokit kas nors ifl

Kai su skaičiais nekas, lieka nepatinkancias nuomonės bandyti užčiaupti remiantis vien lukašenkiškais argumentais. Čia ne Baltarusija.

Beje, kodėl elektrifikavimui pasirinktas Kaišiadorių -Radviliškio-Klaipėdos, o ne Švenčionėlių-Saldutiskio-Kuktiskių geležinkelis? Ar buvo kitų priežasčių tokiam pasirinkimui nei vien didesni krovinių ir keleivių srautai bei greitesnis (tik19 metų) projekto atsipirkimas.
Tačiau krovinių pervežimui smigus žemyn projekto ekonominis atsipirkimas nutolo (niekas taip ir nepateikė skaičių), o socialinis atsipirkimas dėl mažesnės taršos savaime atsirado dyzeliniams lokomotyvams sustojus depuose.

[Perfect]

Kai su skaičiais nekas, lieka nepatinkancias nuomonės bandyti užčiaupti remiantis vien lukašenkiškais argumentais. Čia ne Baltarusija.

Beje, kodėl elektrifikavimui pasirinktas Kaišiadorių -Radviliškio-Klaipėdos, o ne Švenčionėlių-Saldutiskio-Kuktiskių geležinkelis? Ar buvo kitų priežasčių tokiam pasirinkimui nei vien didesni krovinių ir keleivių srautai bei greitesnis (tik19 metų) projekto atsipirkimas.
Tačiau krovinių pervežimui smigus žemyn projekto ekonominis atsipirkimas nutolo (niekas taip ir nepateikė skaičių), o socialinis atsipirkimas dėl mažesnės taršos savaime atsirado dyzeliniams lokomotyvams sustojus depuose.

Excelinis skaičiavimas ir lieka exceliniu skaičiavimu jeigu skaičiuoji kaip Malinauskas.
Jeigu ifl nesupranta, kad yra tiesioginė ir netiesioginė ekonominė nauda, tai nieko nepakeisi.
Apie tiesioginę ekonominę naudą supranta ir pradinukai, bet pradinukai taip pat supranta, kad tai nėra vienintelis kriterijus vertinant bendrą ekonominę naudą.

Kalbant apie geležinkelius, tiesioginė nauda yra iš pervežimų generuojamos pajamos, tačiau netiesioginę ekonominę naudą apskaičiuoti žymiai sunkiau. Pavyzdžiui, įsivaizduokime įmonę regione, kuri turi 1000 darbo vietų, tokiai įmonei reikia kažkiek pervežimo geležinkeliai paslaugų, bet jos perkamų paslaugų kiekis nepadengia visų tos atšakos geležinkelio išlaikymo sąnaudų. Panaikinus geležinkelį, įmonė regione bus priversta užsidaryti ir visas darbo vietas perkelti į didmiesčius, kur yra geležinkelis. Regionas netenka 1000 darbo vietų. Todėl nenuostabu, kad dauguma geležinkelio infrastruktūros įmonių yra valstybinės, nes joms yra keliami ne tik ekonominio efektyvumo tikslai.

[Tomas]

Visada įsivaizdavau, kad vidiniai pervežimai yra niekiniai, o pasirodo jie sudarė 1/2 viso srauto. Atrodo labai neblogai.

[Romas]

Elektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningais krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą

Excelinis skaičiavimas ir lieka exceliniu skaičiavimu jeigu skaičiuoji kaip Malinauskas.

Pridedu porą grafikų kaip keitėsi krovinių pervežimas geležinkeliais (tonomis).
Čia ne "exceliniai skaičiavimai", o statistika, kuri pasireiškia ne tik sumažėjusiais dividendais valstybei, bet ir atleidžiamias tūkstančiais žmonių

Lyginant 11 mėnesių (sausis - lapkritis):
Bendras krovinių pervežimas mažėjo 38%, Įvežimas į Lietuvą -72% (t.y., 3,6 karto), tranzitas -29%


Iki šių metų sausio apimtys iš esmės nesikeitė. Baltarusiškų trašų tranzitas dėl sankcijų sustojo 2022 m. vasarį, o tranzitas į Kaliningradą ypač mažėjo nuo kovo iki liepos, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą.
Lyginant 2021 ir 2022 m. 11 lapkritį:
Bendras krovinių pervežimas mažėjo -44% (t.y., 1,8 karto), Įvežimas į Lietuvą -85% (t.y., 5,8 karto), tranzitas -43% (t.y., 1,8 karto)

https://osp.stat.gov.lt/

[Perfect]

Elektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningaius krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą

Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.

Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?