Maršrutas Vilnius-Kaunas

[c2h5oh]

2010-05-24 „Žalgirio“ aistruoliams – specialus traukinys iš Vilniaus

Pavyzdys, kaip turėtų būti daroma. Bent jau kryptis teisinga.

[statyba]

2010-05-24 „Žalgirio“ aistruoliams – specialus traukinys iš Vilniaus

Matydami milžinišką Kauno „Žalgirio“ ekipos aistruolių susidomėjimą lemiamomis septintosiomis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėmis su Vilniaus „Lietuvos rytu“, prie krepšinio šventės nusprendė prisidėti ir „Lietuvos geležinkeliai“. Kauniečiai po rungtynių į Kauną galės grįžti specialiu traukiniu.

Šiuo metu didžiajame LKL finale – pusiausvyra 3:3. Tad būtent šį vakarą paaiškės naujasis LKL čempionas. „Lietuvos geležinkeliai“ visiems krepšinio gerbėjams dovanoja specialų traukinį iš Vilniaus į Kauną, kuris iš sostinės geležinkelio stoties laikinosios sostinės link pajudės lygiai 23.00 val. Kelionės trukmė – 1.11 val.

Bilieto kaina – nuo 15 iki 17 litų. Bilietus rekomenduojama įsigyti iš anksto.

„Lietuvos geležinkeliai“ kviečia „Žalgirio“ aistruolius į Vilnių vykti ir reguliariais reisais. Išsamesnė informacija ir tvarkaraščiai kelionei iš Kauno į Vilnių – oficialiame „Lietuvos geležinkelių“ tinklalapyje www.litrail.lt.

Informacija: www.zalgiris.lt

[Zorro]

Pajudėjo reikalai dėl Lentvario pervažos
2010-05-18

Susisiekimo ministro 2010 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3-312 sudaryta darbo grupė 2 –jų lygių sankryžos per geležinkelį Lentvaryje įrengimo klausimams spręsti. Darbo grupės pirmininkas – susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Darbo grupėje dalyvauja seimo narys Jaroslav Narkevič, Trakų rajono savivaldybės administracijai atstovauja administracijos direktorius Rimantas Kulys, Lentvario seniūnijos seniūnas Jonas Kietavičius ir Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Kriaučiūnas.

Šių metų gegužės 18 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko pirmasis darbo grupės posėdis. Nutarta šiais metais atlikti galimybių studiją dėl dviejų lygių sankryžos per geležinkelį įrengimo.

Sekantį darbo grupės posėdį numatoma surengti šių metų birželio 1 dieną.

Jonas Kriaučiūnas, savivaldybės administracijos architektūros skyriaus specialistas
http://www.trakai.lt/index.php?2404438732

[Vitas]

Gegužės mėnesį dėl kelio darbų beveik kiekvieną dieną kitoks tvarkaraštis. Tai atskiri traukiniai nevažiuoja, tai važiuoja pakeistu tvarkaraščiu...
Prieš kiekvieną kelionę traukiniu tarp Kauno ir Vilniaus tikslinga pasiskambinti informacijos tarnybai ir pasiklausti, ar išrinktasis traukinys tikrai bus.
Žinoma, ir www.litrail.lt viskas nurodyta.

[toleranceofculture]

Reportažas apie problematišką Lentvario geležinkelio pervažą iš laidos "Žurnalisto tyrimas"

Milijardai keliams ir geležinkeliams, tačiau ši industrija tarnauja kroviniui, o ne žmogui. Tuo dar kartą įsitikino Lentvario gyventojai, kurių namus jau antrą šimtmetį drebina traukiniai. Vis greitesni ir didesni. Rekonstravus geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno, ketinama juo paleisti traukinius, lekiančius 160 kilometrų per valandą greičiu. Milijardinės vertės investiciniame projekte numatytos saugios perėjos per geležinkelį gyvūnams – net pelėms ir varlėms, o žmonėms – nesuprojektuota. Nors kitos tokios progos – milijardo iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo daugiau nebus. Kaip gyvena žmonės, tapę geležinkelio įkaitais, namuose, kur neįmanoma užmigti, o vibracijos pasekmes patiria net vaikai, apie tai Rūtos Sinkevičienės parengtas siužetas.

Nuoroda į video

[Wycka]

Ar seniai šitas jau http://www.litrail.lt?

[praetor]

Ka reiskia stabilus? Koks traukinio greitis? Pas mus irgi traukinys pries pervaza greicio neletina, jei vaziuoja, pavyzdziui, 60 km/h.

Kiek buvo žiūrėta su GPS, tai 120-140. Kartais greitis būna mažesnis, bet tai priklauso nuo eismo linijose padėties, nes kaip pastebėjau dažnai vis ten zbitkos kokios įvyksta ir per pusę šalies bastytis turi.
Greitųjų traukinių linija atskira eina, tai ten jokio sąlyčio su kitu rūšių transportu nėra. Greitis Olandijoj iki 300, klausiau Thalys mašinisto, kai Amsterdame sustojo.

[aesde]

Kaip tai "nesinaudoja" - pervažos juk kerta bėgius, ir tiesiogiai įtakoja geležinkelio eismą. Kalbėti apie "greitąjį traukinį", o nei žodžio neparašyti apie vieno lygio pervažų panaikinimo galimybes - nelogiška.

Geležinkelių subforume buvo rašyta, kad greitis vieno lygio pervažose ribojamas iki 100km/h, taigi tai įtakoja tik greituosius keleivinius traukinius. Nors praktiškai ir krovininiai dažnai sulėtina greitį stotyse ir pervažose

nu ir kas kad kerta, traukinių eismui tai jokios įtakos nedaro (na nebent kokį asilą ar vištą sumaitoja).

ir beje jokių greičių apribojimo traukiniams pervažose nėra. nuo traukinių greičio priklauso tik privalomos saugos įrangos kiekis

[Al1]

Ka reiskia stabilus? Koks traukinio greitis? Pas mus irgi traukinys pries pervaza greicio neletina, jei vaziuoja, pavyzdziui, 60 km/h.

[praetor]

Geležinkelių subforume buvo rašyta, kad greitis vieno lygio pervažose ribojamas iki 100km/h, taigi tai įtakoja tik greituosius keleivinius traukinius. Nors praktiškai ir krovininiai dažnai sulėtina greitį stotyse ir pervažose

Greičio ribojimas pervažose, matyt, yra sąlygotas nedrausmingų vairuotojų elgesio ir nelaimių statistikos. Kiek pastebėjau, Olandijoj ties pervažom greitis stabilus.

[Wycka]

Bet pirmenybė pervažoje visada traukiniui. Nebent yra koks nors nurodymas, kad pervaža negali būti uždaryta ilgiau, nei tarkim 20 min. arba greičio važiuojant per pervažą apribojimai. Tokiu atveju tu teisus.

Geležinkelių subforume buvo rašyta, kad greitis vieno lygio pervažose ribojamas iki 100km/h, taigi tai įtakoja tik greituosius keleivinius traukinius. Nors praktiškai ir krovininiai dažnai sulėtina greitį stotyse ir pervažose

[disident]

Kaip tai "nesinaudoja" - pervažos juk kerta bėgius, ir tiesiogiai įtakoja geležinkelio eismą. Kalbėti apie "greitąjį traukinį", o nei žodžio neparašyti apie vieno lygio pervažų panaikinimo galimybes - nelogiška.

Bet pirmenybė pervažoje visada traukiniui. Nebent yra koks nors nurodymas, kad pervaža negali būti uždaryta ilgiau, nei tarkim 20 min. arba greičio važiuojant per pervažą apribojimai. Tokiu atveju tu teisus.

[c2h5oh]

beja geležinkeliečiai iš esmės teisūs - pervaža jie nesinaudoja, ji jiems nereikalinga. tuo tikrai turėtų rūpintis savivaldybė ar autokelininkai, (..)

Kaip tai "nesinaudoja" - pervažos juk kerta bėgius, ir tiesiogiai įtakoja geležinkelio eismą. Kalbėti apie "greitąjį traukinį", o nei žodžio neparašyti apie vieno lygio pervažų panaikinimo galimybes - nelogiška.

[Vitas]

Vienoje ankstesnių žinučių minėti Kovo 18 d. buvę numatyti ir vėliau atšaukti infrastruktūros remonto darbai ruože Vilnius-Kaunas vyks kovo 31 d.
Dėl to keturi elektriniai traukiniai iš Kauno į Vilnių tą dieną važiuos vėliau. Iš Vilniaus į Kauną tvarkaraštyje pakeitimų nėra.

[aesde]

panašu, kad lentvariečiams užsispyrus gali būti sustabdytas visas projektas .

beja geležinkeliečiai iš esmės teisūs - pervaža jie nesinaudoja, ji jiems nereikalinga. tuo tikrai turėtų rūpintis savivaldybė ar autokelininkai, o ir nuostolius, dėl pervažos patiria gyventojai, o ne LG. LG patirtu nuostolius tik tokiu atveju jei pastatytų tunelį ar viaduką, nes jis jokios ekonominės naudos geležinkelių transportui neduotu.

[Zorro]

Stoja trys greitieji iš Vilniaus ir vienas į Vilnių.
Bet didžiausia problema, aišku pervaža. Kartą teko stovėt net 80 minučių.

[disident]

Oi jau tie žurnalistai.. Pervažos problema gerai atskleista, tačiau kad lentvariečiai butų nuskriausti dėl nestojančių greitųjų traukinių... Greitieji nestojo ir nestos, o susisiekimui užtenka visų kitų. Kažin, ar dar yra kur geresnis traukinių susisiekimas nei tarp ruožo Lentvaris - Vilnius.

[Zorro]

Geležinkelio rekonstrukcijos projektas nedžiugina lentvariečių

Gyvenimas prie geležinkelio bėgių

Lentvario miesto gyventojai, daugelį metų kenčiantys dėl jų miestą kertančios geležinkelio linijos ir dėl pačiame miesto centre esančios pervažos, surado progą priminti geležinkelininkams apie šį skaudulį. Tokia proga atsirado, kai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ prireikė gyventojus supažindinti su planuojamo geležinkelio linijos Vilnius-Kaunas modernizavimo projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Praėjusiais metais šio projekto aptarimas vyko Lentvario seniūnijos administracinio pastato salėje. Gausiai susirinkę lentvariečiai audringai išsakė savo pastabas dėl modernizuojamos geležinkelio linijos, kuria po keleto metų greitieji traukiniai galės važiuoti 160 kilometrų per valandą greičiu. Tokie skaičiai lentvariečiams, gyvenantiems šalia geležinkelio, kėlė siaubą, todėl su projektu supažindinančiam bendrovės „Vilnius Consult“ projekto vykdymo direktoriui Audriui Tamoliui keletą kartų teko aiškinti, kad per Lentvario miestą traukiniai važiuos mažesniu greičiu, o arti geležinkelio gyvenantiems žmonėms apsaugoti nuo traukinių keliamo triukšmo bus įrengtos triukšmą slopinančios apsauginės sienelės. Pasak A. Tamolio, važiuojančių traukinių keliamam triukšmui ir vibracijai sumažinti bus panaudota daug techninių priemonių. Bus keičiami pabėgiai ir montuojami ilgesni bėgiai, kad mažiau būtų sandūrų, įrengiami apsauginiai sankasos sluoksniai ir įdiegtos kitos naujovės.

Tačiau lentvariečiai, gyvenantys antisanitarinėmis sąlygomis, name, stūgsančiame trejeto metrų atstumu nuo bėgių, kuriais dieną naktį dunda traukiniai, netikėjo kalbomis, kad jų gyvenimo sąlygos pagerės ir reikalavo iškeldinti jų šeimas iš sveikatai ir gyvybei pavojingų butų ir suteikti naujus būstus. Bet A. Tamolio teigimu, rengiamame geležinkelio modernizavimo projekte, finansuojamame iš ES struktūrinių fondų, gyventojams iškelti lėšos nenumatytos.

Lentvario skaudulys – geležinkelio pervaža

Labiausiai lentvariečiai projekto iniciatorius ir vykdytojus puolė todėl, kad projekte nenumatyta prie Lentvario miesto pervažos pastatyti viaduką ar požeminį tunelį automobiliams. Stovėjimas prie uždarytos pervažos daugeliui vairuotojų atima daug laiko ir galbūt sveikatos. Čia vairuotojams dažnai tenka lūkuriuoti, kol pravažiuos vienas ar net keli vienas po kito traukiniai. Kartais prie uždarytos pervažos tenka stovėti pusvalandį ir ilgiau. Laukiančių transporto priemonių eilė nusidriekia keletą šimtų metrų. Lentvariečiai pora dešimčių metų buvo maitinami pažadais, kad požeminis tunelis ar viadukas virš geležinkelio bus pastatytas, tačiau pažadai liko pažadais.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektų skyriaus viršininkas Josifas Tiselis bandė teisintis, nurodydamas, kad tunelio po geležinkeliu statyba turėtų rūpintis ir Automobilių kelių direkcija, tačiau jų atstovas į šį susitikimą net nesiteikė atvykti. A. Tamolis tvirtino, kad projektuojamame geležinkelio ruože Vilnius-Kaunas yra net penkios panašios geležinkelio pervažos. Jas pertvarkyti reikia atskiro projekto ir papildomų lėšų, nes šiame projekte pervažų rekonstrukcija nenumatyta.

Tuomet Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius pareikalavo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo protokole įrašyti, kad Lentvario pervažos rekonstrukcijos projektas turi būti parengtas kuo greičiau, įvertinta, kiek pereina pėsčiųjų, koks automobilių eismo intensyvumas, kiek laiko per parą pervaža būna uždaryta ir kitus konkrečius dalykus, liečiančius poveikio aplinkai ataskaitą, kadangi pateiktoje kitoms gyvūnijos rūšims (varliagyvių populiacijai, stirnoms ir kt.) skirti atskiri skyriai, o apie žmogui patiriamus nesklandumus, pavojus net neužsimenama. Jis pridūrė, kad paskaičiavus, kiek nuostolių patiriama dėl Lentvario pervažos, lėšų suma atitiktų sumą, kurios reikia tuneliui pastatyti.

Greitieji traukiniai skries pro šalį

Numatomas modernizuoti geležinkelio ruožas driekiasi nuo Vilniaus iki Kauno, pakeliui kertantis Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių ir Kauno rajonų teritorijas. Jeigu šis projektas bus įgyvendintas, traukiniai naująja linija galės skrieti 160 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau tuo džiaugtis galės vilniečiai, Kaišiadorių gyventojai ir kauniečiai. Lentvario mieste, turinčiame apie 13 tūkst. gyventojų, sustojimas nenumatytas. Greitieji traukiniai Lentvaryje nesustoja ir šiuo metu tarsi čia būtų ne miestas, o tik mažytis kaimelis...

Šis geležinkelio ruožo modernizavimo projektas yra įtrauktas į Nacionalinę strategiją 2007–2013 metams bei į Vilniaus ir Kauno dipolio strategijos planą. Projektą numatoma įgyvendinti dviem etapais: Kaišiadorių-Kauno ruože 2010–2011 metais, o Vilniaus-Kaišiadorių ruože 2011–2013 metais.

Lentvariečiai laukia sprendimų dėl pervažos

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, skirta geležinkelio rekonstrukcijai, apkeliavusi daugelį instancijų, neseniai vėl atkeliavo į Trakų rajono savivaldybę. Paaiškėjo, kad į lentvariečių nusiskundimus dėl Lentvario geležinkelio pervažos problemų nenumatyti jokie sprendimai. Pasak J. Kietavičiaus, juokinga kai tai pačiai Susisiekimo ministerijai pavaldžios bendrovės neranda bendros kalbos: bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pirštu rodo į „Kelių direkciją“, o pastaroji į geležinkelininkus. Apie tai sužinojęs J. Kietavičius, kartu su lentvariete Ona Staniulioniene bei kitais gyventojais, išdėstė motyvus, kodėl tokia Poveikio vertinimo ataskaita negali būti derinama su Trakų rajono savivaldybe ir administracijos direktoriui Rimantui Kuliui pasiūlė šios ataskaitos nepasirašyti, kadangi geležinkelininkai jokių sprendimų nenumatė dėl Lentvario geležinkelio pervažos rekonstravimo, neatliko analizės, ar iš viso yra techninės galimybės priimti tinkamus sprendimus išspręsti šią problemą. Geležinkelininkai, gavę atsisakymą derinti tokią ataskaitą, kreipėsi į R. Kulį organizuoti specialistų pasitarimą. Atsižvelgdamas į lentvariečių išsakytus motyvus, organizavo specialistų pasitarimą ir, išklausęs jų nuomonę, ataskaitos nepasirašė. Tokią mintį palaikė ir lentvarietė savivaldybės tarybos narė, mero patarėja Irena Kalkienė.

Lentvario seniūnas J. Kietavičius teigia, kad gavo bendrovės „Vilniaus rentinys“ pasiūlymus, kaip įrengti tunelį po geležinkelio pervaža. Tačiau su šiais pasiūlymais susipažinę geležinkelininkai entuziazmo neparodė ir, seniūno žodžiais, net pasišaipė iš pasiūlymų, kas dar kartą įrodo, jog geležinkelininkams nelabai rūpi sprendimai dėl žmonių, kurie tiesiogiai kenčia gyvendami šalia geležinkelio, gyvenimo kokybės. Seniūno nuomone, geležinkelininkai atidžiai net neišnagrinėję šių idėjų, jas atmetė, o seniūnija nuolat bando teikti specialistams svarstyti bet kokius pasiūlymus, kurie galėtų pagerinti situaciją. Pasak J. Kietavičiaus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ privalo inicijuoti darbo grupės atsiradimą ministerijos lygiu, kuri turėtų pagaliau atsakyti, ar gyventojai gali tikėtis, kad po miestą kertančiu geležinkeliu bus įrengtas tunelis arba viadukas, ar šie jų norai neįgyvendinami. Gyventojams jau atsibodo įvairūs pažadai dėl geležinkelio pervažos, kurių smarkiai padaugėja prieš rinkimus. Gyventojai supranta, kad šie pažadai ir lieka pažadais, niekas nesiruošia jų įgyvendinti.

Seniūnas dėkoja gyventojams, kurie aktyviai dalyvavo svarstant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pareiškė savo pastabas ir siūlymus dėl geležinkelio rekonstrukcijos projekto ir dėl Lentvario geležinkelio pervažos problemų sprendimo.

Kęstutis Petkūnas, 2010 m. kovo 10 d.

http://www.voruta.lt/tz/article.php?article=1593

[Vitas]

Kovo 11 d. Kauno geležinkelio stotyje informacijos lapelio apie kovo 18 d. traukinių eismo pakitimus jau nebuvo. To jau nėra ir www.litrail.lt
Reiškia, infrastruktūros darbai tą dieną nevyks. Realu tikėti, kad sutrukdė ilgasis savaitgalis.

[Vitas]

Kovo 18 d. dėl kelio darbų keturi elektriniai traukiniai Kaunas-Vilnius važiuos, kaip rašoma, pakeistu tvarkaraščiu. Šį kartą visi keturi pakeitimai prilygsta pavėlinimui.
Kiek pavyko iššifruoti, kelio darbai numatomi Vievio-Žaslių tarpstoty, o dėl jų - tą dieną eismas kurį laiką tik vienais bėgiais. Nes akivaizdžiai matyti tų pavėlintų traukinių atsidūrimas Žasliuose tuoj pat pravažiavus kitam traukiniui priešinga kryptimi. Taip pat keliomis minutėmis pailgėja tų traukinių važiavimo trukmė iš Žaslių į Vievį.
O gal nustatydamas remonto darbų vietą aš suklydau?