Rail Baltica II

[John]

Geriau užseivink savo ir VLR myžimą į batą.

Pakalbėsim ta tema 2030 Gruodžio 31.

[John]

Tavo galva A5 buvo "kaip iš pypkės"? Aš tikiuosi, kad bus "kaip visada", o ne "kaip iš pypkės". Kad tikriausiai pora metų 2030 deadlainą prapūs.

Labai noriu tikėti, kad taip ir bus. Nes laukti dar 10 ar daugiau metų patogesnių kelionių į Varšuvą neturiu daug noro. Visgi istorija rodo, kad tie dalykai nepriklauso nuo mūsų norų.

[sleader]

Čia visi terminų prognozavimai, neturint aiškių duomenų apie finansavimą, jo sumas ir terminus, yra grynas būrimas. Planą ir jo gaires visi turbūt matėme, tik didžiausias neaiškumas yra finansavimas. Dėl išbrangimo ir besikeičiančių finansavimo periodų, šiam momentui reikalingos sumos nėra skirtos ir turbūt nėra konkretaus dokumento, kur būtų matoma kokios ir kada jos bus. Nebus reikiamo finansavimo - nebus ir siekiamo fizinio rezultato.

[ne robotas]

Būtų labai gerai jei dabartiniu Mockava - Varšuva geležinkelio maršrutu važiuotų dual mode ir push-pull traukiniai, kad nereikėtų keisti lokomytovo ir jo kryptį Balstogėje ir Suvalkuose. Vien tai užtrunka apie 50min, tai pakankamai nesunkus būdas beveik valanda sutrumpinti keliones nuo Lenkijos iki Lietuvos. Ar PKP intercity turi push-pull traukinių tai nežinau, bet PESA tikrai gamina ( arba planuoja gaminti artimuou metu ) tokius lokomytvus.

[John]

Čia visi terminų prognozavimai, neturint aiškių duomenų apie finansavimą, jo sumas ir terminus, yra grynas būrimas. Planą ir jo gaires visi turbūt matėme, tik didžiausias neaiškumas yra finansavimas. Dėl išbrangimo ir besikeičiančių finansavimo periodų, šiam momentui reikalingos sumos nėra skirtos ir turbūt nėra konkretaus dokumento, kur būtų matoma kokios ir kada jos bus. Nebus reikiamo finansavimo - nebus ir siekiamo fizinio rezultato.

Koks neaiškumas? Su finansavimu kaip tik bene mažiausiai neaiškumų turėtų būti. Juk yra valstybės biudžetas, ES parama, viskas viešai matoma, ar ne? Juk be finansavimo negali būti ir darbų. Anyway, priežasčių yra ne viena, bet tai nekeičia ypač didelės tikimybės, bet be ~2040 nei RB2 iki Lenkijos, nei į viršų nuo Panevėžio tikriausiai nebus.

[John]

Būtų labai gerai jei dabartiniu Mockava - Varšuva geležinkelio maršrutu važiuotų dual mode ir push-pull traukiniai, kad nereikėtų keisti lokomytovo ir jo kryptį Balstogėje ir Suvalkuose. Vien tai užtrunka apie 50min, tai pakankamai nesunkus būdas beveik valanda sutrumpinti keliones nuo Lenkijos iki Lietuvos. Ar PKP intercity turi push-pull traukinių tai nežinau, bet PESA tikrai gamina ( arba planuoja gaminti artimuou metu ) tokius lokomytvus.

Apie tai rašiau turbūt jau prieš porą metų. Būtų galima gal ir cielas 2 valandas nulupti nuo kelionės laiko ant dabartinės infrastruktūros su sąlyga, kad RB1 turės signalizaciją ir traukinys iš Lenkijos pusės eis iki Kauno, o ne Mockavos. Tokių traukinių PKP, kiek žinau, neturi arba tikrai neturi laisvų. Klausimas, kodėl jų net neplanuoja turėti LTG Link?

[Arunasx]

Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra https://www.vz.lt

Europos Audito Rūmai pareiškė, kad smarkiai vėluojantis ir pabrangęs europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
„Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė. Dabar 2030 metai yra numatyta data užbaigti tik pirmąjį etapą, o viso projekto įgyvendinimo termino nėra“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Europos Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom
Anot auditorių, projekto išlaidos per pastaruosius šešerius metus išsipūtė 2,6 karto, arba beveik keturis kartus daugiau, nei numatyta pradinėje sąmatoje, ir siekia 23,8 mlrd. Eur.
Pasak A. Turtelboom, problemų su „Rail Baltica“ kyla dėl projekto brandos trūkumo, apimties pasikeitimo ir projekto dizaino pokyčio, kuris išaugino ir sąnaudas: „Be to, dabar vietoje vieno etapo yra du etapai, o tai, kad tam tikru momentu projektas padalinamas į dvi dalis, taip pat turi įtakos“.
A. Turtelboom teigimu, jau nebepasiekiamas tikslas iki 2030 metų užbaigti ir pagrindinio ES transporto tinklo (TEN-T) statybą, jo perspektyva prastėja.
„2030 metų terminas užbaigti Europos TEN-T pagrindinį tinklą nebus pasiektas. 2020 metais pranešėme apie vidutinį 11 metų vėlavimą aštuoniems mūsų nagrinėtiems mega projektams. Dabar daugumos jų situacija pablogėjo“, – kalbėjo A. Turtelboom.
Ji pastebėjo, kad bendros visų aštuonių vertintų europinių projektų išlaidos per šešerius metus padidėjo 24%, tam labiausiai įtakos turėjo Liono–Turino geležinkelio jungtis bei „Rail Baltica“.
2020 metais ES auditoriai nurodė, kad bendras aštuonių tikrintų didelio masto projektų išlaidų padidėjimas, palyginti su pradine sąmata, siekė 47%, o šiuo metu skirtumas yra beveik du kartus didesnis – 82%.
„Turiu pasakyti, kad Europa negali sau leisti daugiau dešimtmečius trunkančių vėlavimų dėl ypatingos svarbos transporto jungčių. Šios infrastruktūros yra būtinos mobilumui, bendrajai rinkai, konkurencingumui ir taip pat Europos atsparumui“, – teigė A. Turtelboom.
ES auditoriai vertino keturis geležinkelių projektus („Rail Baltica“, Liono–Turino geležinkelio jungtį, Brenerio pagrindinį tunelį ir „Basque Y“), vieną vandens kelio projektą (Senos–Šeldės jungtis), vieną greitkelio projektą (greitkelis A1 Rumunijoje) ir du daugiarūšio transporto jungčių projektus (Fėmarno juostos kelių ir geležinkelių jungties ir geležinkelių jungties E59 su Lenkijos uostais).
2013 metais ES valstybės narės susitarė, kad iki 2030 metų turi būti sukurtas pagrindinis TEN-T tinklas.

[Ignalina]

Apie tai rašiau turbūt jau prieš porą metų. Būtų galima gal ir cielas 2 valandas nulupti nuo kelionės laiko ant dabartinės infrastruktūros su sąlyga, kad RB1 turės signalizaciją ir traukinys iš Lenkijos pusės eis iki Kauno, o ne Mockavos. Tokių traukinių PKP, kiek žinau, neturi arba tikrai neturi laisvų. Klausimas, kodėl jų net neplanuoja turėti LTG Link?

Traukiniai šiaip važiuoja, o ne vaikšto. Nebent, aišku, didelę laiko dalį leidi ruskijmyre.

[John]

Traukiniai šiaip važiuoja, o ne vaikšto. Nebent, aišku, didelę laiko dalį leidi ruskijmyre.

Eil jau, ruskijmyre tu. Matataforų nepagauni

[John]

Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra https://www.vz.lt

Kuo dabar tikėti? Vieni sako, kad bus 2030, nes niekas nesikeičia ir LTG Strategijoje toks "faktas" parašytas. Kiti duoda dideles tikimybes, kad bus 2032. Ir tik pyst kažkokie čia auditai? Net nebežinau, kuo reikia tikėti.

[ejs-ejs]

Ar PKP intercity turi push-pull traukinių tai nežinau, bet PESA tikrai gamina ( arba planuoja gaminti artimuou metu ) tokius lokomytvus.

Kodėl tai turi daryti PKP, o ne LTG?

[felar]

Europos Audito Rūmai: „Rail Baltica“ statyba nebus baigta 2030 metais, galutinio termino nėra https://www.vz.lt

Pilnas dokumentas: https://www.eca.europa.eu/lt/publications/sr-2026-02

[B.S.]

Kuo dabar tikėti? Vieni sako, kad bus 2030, nes niekas nesikeičia ir LTG Strategijoje toks "faktas" parašytas. Kiti duoda dideles tikimybes, kad bus 2032. Ir tik pyst kažkokie čia auditai? Net nebežinau, kuo reikia tikėti.

Tai čia visi supranta kad 2030-ais, ar net 2033-ais nebus baigta niekaip vien dėl Latvijos. Klausimas ar bus baigta Lietuvoje RB1 iki Kauno, ir Kaunas-Panevėžys. Skubėti tiesti nuo Panevėžio link Latvijos nebėra prasmės. Jei kas iš LG skaito, tai siūlau svarstyti "laikiną" RB1 tipo vėžę šalia esamos Panevėžys-Šiauliai-Ryga. Kainuotų centus palyginus su RB2, Latvija nepaspringtų nuo sudėtingumo, kainos, ir jie turėtų karinį mobilumą po 5-7 metų vietoje 15-20, ar išvis niekada.

[Tomas]

Latviams likę kelis menkniekius pabaigti, o jūs čia paniką keliate.

[Sula]

Latviams likę kelis menkniekius pabaigti, o jūs čia paniką keliate.

Na bent jau stotys jau stovi, o tai 80% darbo padaryta. Kur jiems skubėti? Tiltą per Dauguvą greitai suręs, čia ne mūsų maušai.

[sleader]

Koks neaiškumas? Su finansavimu kaip tik bene mažiausiai neaiškumų turėtų būti. Juk yra valstybės biudžetas, ES parama, viskas viešai matoma, ar ne? Juk be finansavimo negali būti ir darbų. Anyway, priežasčių yra ne viena, bet tai nekeičia ypač didelės tikimybės, bet be ~2040 nei RB2 iki Lenkijos, nei į viršų nuo Panevėžio tikriausiai nebus.

Finansavimas būtent ir yra didžiausias neaiškumas. Kaip tyčia dar ir tas straipsnis, bei Audito rūmų ataskaita paviešinta, kur būtent ir keliama daugiausia klausimų dėl pabrangimo kartais, nes tam niekas lėšų nėra numatęs ir prognozavęs.
Tikrai atskirai neieškosiu, nes pats, kaip aktyvus diskusijos dalyvis, esi matęs čia talpintą info iš LTG su planuojamais darbais, ir jiems skiriamomis lėšomis. Dabartinis ES finansavimo periodas baigiasi 2027 m. ir būtent visuose planuose didžiausias pinigų poreikis "nugrūstas" į 2028-2030 m., nes šiame periode nėra pakankamai lėšų, įvertinant neplanuotą pabrangimą. Kadangi dar neatėjo laikas, tai naujos finansavimo programos biudžetai nesudaryti ir niekas dabar negali pasakyti kiek ir kokiomis "porcijomis" lėšų bus skirta projektų vykdymui. Visas projekto įgyvendinimas yra pastatytas ant ES finansavimo, nes kalbėti apie trūkstamą finansavimą tik iš valstybės biudžeto yra utopija. Vos sukrapštoma ~0,6 mlrd. (be ES lėšų) kelių priežiūrai ir nerandama papildomų poros šimtų mln. griūvantiems tiltams ir keliams remontuoti, o čia bandoma įsivaizduoti, kad galėtume skirti milijardus riboto panaudojimo bėgiams nutiesti.

[John]

Pabarangimas nebuvo "neplanuotas". Tiesiog pradiniai "skaičiavimai" buvo nesąmoningi. Pagal tuos ankstesnius "skaičiavimus" 1 km geležinkelio turėjo kainuoti apie 5 mln/km (ar kažkiek panašiai absurdiškai mažai), kas yra visiška nesąmonė ir niekur joks 250km/h beveik-HSR geležinkelis tiek nekainavo nei 2017, nei dabar. Turbūt pati mažiausia rock bottom kaina gal ir galėjo būti kokie 15 mln/km (viso ~13 mlrd.), bet ir tai 2017 kainomis būtų buvusi super optimistinė prognozė. Dabar jau kalbama apie ~25 mlrd. ar net daugiau, kas yra ~28 mln/km, kas yra realistiška kaina, ypač turint omeny, kad pinigai nebuvo naudojami labai efektyviai. Nereikėjo būti genijumi ir 2017, kad sujungti tuos taškus. Keista nebent tai, kad visokie auditai tai pastebėjo tik dabar, o ne iškart.

[sleader]

Ką tamsta aprašei ir yra būtent neplanuotas "pabrangimas". T.y. gal kažkoks drastiškas pabrangimas ir neįvyko, bet biudžetas ir lėšų poreikis aiškiai tinkamai nesuplanuotas (kas yra bendras projekto pabrangimas kartais nuo A iki B sumos). Todėl turbūt akivaizdu, kad jau vykdomoje finansavimo programoje reikalingų lėšų dėl netiksliai numatytų poreikių yra paskirta x kartų mažiau, nei realiai reikia. Taigi ir operuojama tose mažesnių resursų ribose. Todėl iki 2028 m. didesnio proveržio darbų vykdyme mano nuomone tikėtis neverta, bus vykdomi darbai, kurie buvo iš anksčiausiai planuoti.

[John]

Tai reiktų taip ir vadinti - neadekvatus biudžeto planavimas ir skaičiavimo klaidos, o ne pabrangimas. Pabrangti gali kažkas, kas realiai kažką kainavo. 2017 "kaina" yra kažkoks random ir kažkur ištrauktas skaičius, neturintis visiškai nieko bendro su geležinkelių statybos kaina tuo metu.

[alga]

Tai reiktų taip ir vadinti - neadekvatus biudžeto planavimas ir skaičiavimo klaidos, o ne pabrangimas. Pabrangti gali kažkas, kas realiai kažką kainavo. 2017 "kaina" yra kažkoks random ir kažkur ištrauktas skaičius, neturintis visiškai nieko bendro su geležinkelių statybos kaina tuo metu.

O gal žinai, kuo remiantis buvo apskaičiuota ta per maža suma? Vis tiek, prašant pinigų iš ES reikėjo pateikti kažkokias kainų motyvacijas, modelius, analogijas, ir ES jas priėmė. Lietuvos nominalus BVP nuo 2017 m. iki 2024 m. paaugo 25%.