Rail Baltica II

[VLR]

O jei ir bus DRkės, tai bus vis tiek geriau, nei bet kas, ką daro Lietuva. Amen.

Dedi žodžius man į burną, niekur taip nesakiau. Nepamirškim nuo ko prasidėjo diskusija: atėjai į šitą temą ir teigei, kad latviai neturi finansavimo oro uosto atšakai. Kai daviau nuorodą su finansavimo šaltiniu teigei, kad ten galės važinėti tik DRkės. Kai parodžiau, kad ten gali važinėti ir škodos, pradėjai vėl kažką vapėti iš ad hominem serijos. Esi eilinis trolis, kuris nesupranta ką šneka. Kitą kartą nepraleisk progos patylėti.

O šiaip tai taip, DRkės ar ne DRkės, nauja jungtis į oro uostą jau pirmajame etape bus puikus rezultatas miestui. Vilnius pirmajame etape negaus visiškai nieko.

[Ignalina]

O jei ir bus DRkės, tai bus vis tiek geriau, nei bet kas, ką daro Lietuva. Amen.

[VLR]

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota r laikinų variantų rinkoje nėra.

Taip, latviai tikrai nesugebės kiek kitaip padėlioti pastočių žemėlapyje pagal reikalavimus dar nepradėtame projekte Čia kontekste, kur Lietuva ką tik pridėjo ne tik pastotes, bet ir visą papildomą ruožą prie Panevėžio.

Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Techninių priežasčių nėra. Ta atšaka būtų elektrifikuojama pagal naują standartą, o škodos važinėtų taip, kaip važinėja pvz. Eurostar tarp Belgijos ir Prancūzijos. Ten tarp skirtingų įtampų yra neutrali zona, traukinys, priartėjęs prie tos zonos nužemina pantografą ir prarieda zoną iš inercijos, o prariedėjęs vėl pakelia pantografą jau į naują įtampą. Tai nėra kažkoks sunkus techninis sprendimas.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

Ne, vėl neteisingas teiginys (eilinis). Yra toks dalykas, kaip naudotų traukinių rinka ir tikrai yra šansų, kad latviai ten nusipirks papildomų traukinių, kurie nebūtinai yra DR1A.

Taigi, nėra jokios informacijos, kad oro uosto atšaka pirmoje fazėje bus neelektrifikuota, o jei ji ir bus neelektrifikuota ir ja važinės dyzeliai, nėra informacijos, kad tie dyzeliai bus būtent 'DRkės'.

Baikite teršti temą.

[Tomas]

Lietuvoje iš kostmoso matoma RB trasa jau beveik pasiekė Panevėžio rajono savivaldybės ribą.

[B.S.]

Pradeda problems lįsti...

Įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Arenijus Jackus teigia, jog yra dedamos visos pastangos, kad projekto „Rail Baltica“ statybos darbai Lietuvoje būtų baigti 2030 metais, tačiau įžvelgia rizikų, dėl kurių projektas gali vėluoti. Jis teigia šiuo metu nežinantis, kiek projektas brangtų, jei nusikeltų numatomas darbų užbaigimo terminas. „Turime tikslą iki 2030 m. pabaigti projektą. Šiuo metu turime visą eilę rizikų identifikavę, dalis jų yra pasireiškę ir tas įgyvendinimą gali pavėlinti netgi iki 2032-2033 metų. (…) Šiuo metu yra daromas planas, kiek viskas pabrangtų, jeigu mes pabaigtume 2033 metais“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo A. Jackus.

Pagrindinės „Rail Baltica“ jungties Kaunas – Lenkijos siena statybas planuojama pradėti 2028 metais.

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...abaiga-tolsta/

[ejs-ejs]

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota, ir laikinų variantų rinkoje nėra. 25kV elektrifikacijos tinklas netinkamas sujungti su 3kV elektrifikacijos tinklu esamose plačiosios vėžės tinklams dėl gana didelio techninių priežasčių, kaip pavyzdžiui bėgių įžeminimas, laido skerspjūvis ir pan. Vienintelis realus variantas ten turėti kelią tinkamą elektriniams traukiniams yra statyti 3kV tinklą ir jungti prie esamo, kurį reiks išardyti ir perdaryti darant viską pagal normalų RB standartą. Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

Kokios techninės priežastys trukdo reikiamame aukštyje sumontuoti 25kV izoliatorius, nutempti storesnį maitinimo laidą ir laikinai naudoti tą atkarpą su 3kV DC maitinimu? Taip, žemės dalį gali tekti perkomutuoti, na ir kas? Jei labai reiks, tą atkarpą bus galima netgi laikinai pamaitinti iš RIX pusės.
Ir pasaulyje yra ne viena stotis, kur priklausomai nuo traukos riedmens tame pačiame kelyje keičiamas maitinimas.

[ignaloidas]

Bėgių perklojimas skirtinga vėže, ypač tokioje trumpoje atkarpoje, nėra 'visko išardymas', tai yra sąlyginai kosmetinė procedūra. Nenustebčiau jei latviai apskritai dvigubos vėžės bėgius ten nutiestų ir viskas užsibaigtų tuo, taip greičiausiai ir reiktų daryti. Esmė ta, kad nėra jokių techninių priežasčių neelektrifikuoti tos atšakėlės ir leisti ten dyzelinius traukinius, kaip ir nėra jokių priežasčių ar informacijos teigti, kad ten būtinai turės važiuoti dyzeliniai traukiniai ar 'DRkės'.

Rail Baltica projekte yra ir elektrifikacija, dalinai elektrifikuoti tokį trumpą ruožą problemų nebus, nes bet kokie infrastruktūros darbai bus naudojami ir galutinėje projekto versijoje. Ir reiktų atkreipti dėmesį, kad čia ne aš teigiu, kad ten būtinai važinės elektriniai traukiniai, o jūs teigiat, kad ten tikrai važinės 'DRkės'. Tai gal vis tik sutariam, kad mes nežinom, kas ten važinės, ir palaukiam oficialios informacijos.

Elektros 25kV ten gauti šansų nėra, nes reikia 25kV pastotės šalia, ir ten tokia nesuplanuota, ir laikinų variantų rinkoje nėra. 25kV elektrifikacijos tinklas netinkamas sujungti su 3kV elektrifikacijos tinklu esamose plačiosios vėžės tinklams dėl gana didelio techninių priežasčių, kaip pavyzdžiui bėgių įžeminimas, laido skerspjūvis ir pan. Vienintelis realus variantas ten turėti kelią tinkamą elektriniams traukiniams yra statyti 3kV tinklą ir jungti prie esamo, kurį reiks išardyti ir perdaryti darant viską pagal normalų RB standartą. Prašom, konkrečios techninės priežastys kodėl elektrifikuoti tą atšakėlę yra geriausiu atveju neefektyvu.

Jei tas ruožas nebus elektrifikuotas, Latviai neturi ir neturės su kuo daugiau daryti reisų be DR1A, nes jų pačių kalbomis, dyzelinių traukinių jokių pirkti daugiau neplanuoja, o baterinių traukinių pirkimas praeitais metais buvo nutrauktas gelbėjant Rail Baltica. Lieka tik DR1A, nebent kažką iš Lietuvos ar Estijos išsinuomotų, kas aš manyčiau mažiau šansų turi.

[VLR]

Ir visgi, galų gale tą atšaką reikės ardyti ir tiesti iš naujo Europine vėže, nebent ten tos vėžės išvis 100km spinduliu nebus.

Kad tą mažą atšakėlę reikės perkloti tai visi žinom nuo pat pradžių (tai tikrai nėra didelė kaina projekto kontekste turint omenyje naudą). Vis tik minėjai 'išardymą' elektrifikavimo kontekste, turiu omeny čia:

garantuotai dyzeliniais traukiniais nes niekas 1.5km neelektrifikuos jei bus viskas išardoma.

Bėgių perklojimas skirtinga vėže, ypač tokioje trumpoje atkarpoje, nėra 'visko išardymas', tai yra sąlyginai kosmetinė procedūra. Nenustebčiau jei latviai apskritai dvigubos vėžės bėgius ten nutiestų ir viskas užsibaigtų tuo, taip greičiausiai ir reiktų daryti. Esmė ta, kad nėra jokių techninių priežasčių neelektrifikuoti tos atšakėlės ir leisti ten dyzelinius traukinius, kaip ir nėra jokių priežasčių ar informacijos teigti, kad ten būtinai turės važiuoti dyzeliniai traukiniai ar 'DRkės'.

Iš kur jūsų nuomone bus teikiamas 25kV AC tam ~1.5km? Nes ten šalimais tai tikrai nėra planuojama traukos pastotė. Ir tiesiog pratęsti 3kV DC negalėsi, nes visiškai kiti standartai elektrifikacijos struktūroms kurios naudojamos. Iki to laiko į 25kV Latvija tai tikrai nepereis, ten infrastruktūros valdytojas realiai merdi nes neteko pajamų iš Rusijos tranzito, ir tas juos paveikė žiauriai stipriau nei Lietuvą - jie jokio plano B neturėjo.

Taigi paaiškinkite, kaip logiškai ta 1.5km atkarpa gaus elektrą. Kad pastatyt stulpus ir nutiest laidus galima, tai abėjonių nėra, bet kad tais laidais tekės elektra, tai jau visai kitas klausimas.

Rail Baltica projekte yra ir elektrifikacija, dalinai elektrifikuoti tokį trumpą ruožą problemų nebus, nes bet kokie infrastruktūros darbai bus naudojami ir galutinėje projekto versijoje. Ir reiktų atkreipti dėmesį, kad čia ne aš teigiu, kad ten būtinai važinės elektriniai traukiniai, o jūs teigiat, kad ten tikrai važinės 'DRkės'. Tai gal vis tik sutariam, kad mes nežinom, kas ten važinės, ir palaukiam oficialios informacijos.

[ignaloidas]

Aš sakau, kad tuo ruožu važinėja elektriniai traukiniai ir taip sakydamas turiu omeny tą 25km ruožą, kuris tarp Salaspils ir RIX apylinkių jau egzistuoja, ir bus pratęstas maža atšakėle. Tu sakai, kad aš 'nusišneku', nes ta atšakėlė bus tiesiama neelektrifikuota, 'nes po to viską reikės išardyti'. Kokiais šaltiniais tu tiksliai remiesi? Nes mano supratimu, ta atšakėlė bus elektrifikuota. Ir ką tiksliai turi omeny, kad 'viskas bus išardoma'? Elektrifikavimas?

Iš kur jūsų nuomone bus teikiamas 25kV AC tam ~1.5km? Nes ten šalimais tai tikrai nėra planuojama traukos pastotė. Ir tiesiog pratęsti 3kV DC negalėsi, nes visiškai kiti standartai elektrifikacijos struktūroms kurios naudojamos. Iki to laiko į 25kV Latvija tai tikrai nepereis, ten infrastruktūros valdytojas realiai merdi nes neteko pajamų iš Rusijos tranzito, ir tas juos paveikė žiauriai stipriau nei Lietuvą - jie jokio plano B neturėjo.

Taigi paaiškinkite, kaip logiškai ta 1.5km atkarpa gaus elektrą. Kad pastatyt stulpus ir nutiest laidus galima, tai abėjonių nėra, bet kad tais laidais tekės elektra, tai jau visai kitas klausimas.

Ir visgi, galų gale tą atšaką reikės ardyti ir tiesti iš naujo Europine vėže, nebent ten tos vėžės išvis 100km spinduliu nebus.

[John]

O kokie "dyzeliniai lokai" pertempinėja, pavyzdžiui, tarptautinius traukinius tarp DE ir FR, kur skirtingos elektrifikacijos sistemos?

[VLR]

Gal dar tuo pačiu žinai, koks dyzelinis lokas juos pertempinės nuo vieno elektrifikuoto kelio ant kito? Ar super talentai latviai sujungs abi sistemas į vieną laidą ir taip leis pervažiuoti be jokių problemų?
Net šiek tiek liūdna, kad tokį LV fuckupą pateisini.

Ne super talentingi latviai, o trys iš didžiausių Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos kompanijų. Ir taip, tai nebus net sudėtingiausių darbų Rygos mazge top 10.

[Ignalina]

Šitame pranešime mane apkaltinai nusišnekėjimu, nors nesugebėjai net perskaityti latvių škodų specifikacijų. Naujieji Vivi traukiniai yra dual-voltage ir gali važiuoti ir 3 kV DC, ir 25 kV AC.
https://en.wikipedia.org/wiki/%C5%A0...v#Vivi_(Latvia)

Gal dar tuo pačiu žinai, koks dyzelinis lokas juos pertempinės nuo vieno elektrifikuoto kelio ant kito? Ar super talentai latviai sujungs abi sistemas į vieną laidą ir taip leis pervažiuoti be jokių problemų?
Net šiek tiek liūdna, kad tokį LV fuckupą pateisini.

[VLR]

Ačiū, mesijau. Ką mes, paprastos avelės, be tavęs darytume.

Nieko baisaus. Dar vienas toks mesijškas patarimas: kai nesupranti apie ką kalbi (geležinkeliai ir traukiniai) ir ateini į temą patrollinti nusistatęs A priori nuomonę apie dalykus, geriau venk švaistytis kaltinimais žmonėms, kurie domisi tema. Pvz. šitas tavo pranešimas.

Kaip ji bus elektrifikuota, kai latviai naudoja 3000V DC, o RB bus 25000V AC?
Kaip įmanoma taip užtikrintai nusišnekėti?

Šitame pranešime mane apkaltinai nusišnekėjimu, nors nesugebėjai net perskaityti latvių škodų specifikacijų. Naujieji Vivi traukiniai yra dual-voltage ir gali važiuoti ir 3 kV DC, ir 25 kV AC.
https://en.wikipedia.org/wiki/%C5%A0...v#Vivi_(Latvia)

Beje, latviai šiandien įmetė 3 milijonus iš 9 į tą ginčą, tad paspyrė viską tolyn kol pilnai išsiaiškins. Liko vos 6, tad dar viena latvių katastrofa vis atrodo tolsta tolyn. Ką gi forumas dabar sugalvos naujo? Dėl ko šį kartą Latvija sugrius ir atšauks projektą. Sužinosime netrukus, esu tuo tikras.

[Ignalina]

Ačiū, mesijau. Ką mes, paprastos avelės, be tavęs darytume.

[VLR]

Yra žmonės kuria aršiai stumia nesąmones kad Latvijoje žiauriai viskas geriau, kai realiai Latvijoje reikalai daug sunkiau nei pas mus einasi, reikia vis taisyti.

Tai jau tikrai Ši tema yra viena, didžulė 'stumykla' ant Latvijos naudojant nuogirdas ar pačių latvių iškeltas problemas. Pavyzdžiui, kai aš buvau užbanintas iš forumo trims mėnesiams nenurodant priežasties, išėjo tas straipsnis apie 'baudą Latvijai'. Po to pranešimo buvo parašyta 18(!) anti latviškų komentarų iš eilės (ir gerokai daugiau vėliau) išimant dalykus iš konteksto, rašinėjant kirilica, kalbant apie Rusijos įtaką ir panašias nesąmones. Jei nebūčiau čia atėjęs ir paaiškinęs, kad ta 'bauda' Latvijai gresia tiek pat, kiek Lietuvai ar Estijai, ir, kad tai tiesiog buvo atsakymas į pavienio politiko siūlymą vienašališkai atšaukti projektą, turbūt forumiukas būtų šventęs ir bujojęs iki šiol.

Latvijai sekasi sunkiai, Lietuvai - gerokai sunkiau. Aš paaiškinau kodėl taip yra naudodamas šaltinius kur įmanoma. Teisybę pasakius, kiek pavargstu nuo šito mėšlo, bet kažkas gi turi užsiimti švietėjiška veikla. Apskritai tai forumo pozicija vis artėja link manosios, metų-dviejų bėgyje jos visiškai sutaps. Tik manoji bus, praktiškai, nepajudėjusi nuo pirmųjų projekto metų.

[Ignalina]

Kaip ji bus elektrifikuota, kai latviai naudoja 3000V DC, o RB bus 25000V AC?
Kaip įmanoma taip užtikrintai nusišnekėti?

[VLR]

Mano supratimu Ignalina kalbėjo apie Rygos stoties-Rygos oro uosto stoties jungtį, kuri buvo planuojama laikinai tiesti 1520mm dėl lėšų trūkumo. Tos jungties dabar paprasčiausiai nėra. Viena iš Rygos pajungimo alternatyvų buvo konkrečiai europinės vėžės atvedimas iki oro uosto stoties ir perlipimas į 1520mm iki miesto centro, garantuotai dyzeliniais traukiniais nes niekas 1.5km neelektrifikuos jei bus viskas išardoma.

Situacija dabar yra tokia:
- Rygos laikina tarptautinė Rail Baltica stotis bus kažkur ties Salaspils
- Tarp Salaspils ir Imanta važinėja elektriniai traukiniai
- Rygos oro uostas bus prijungtas prie tos linijos atšakėle ties Imanta
- Atšaka bus tiesiama pagal Rail Baltica standartus, išskyrus vėžės plotį, kuris laikinai bus pritaikytas vietiniam eismui, siekiant kuo greičiau įdarbinti infrastruktūrą

Aš sakau, kad tuo ruožu važinėja elektriniai traukiniai ir taip sakydamas turiu omeny tą 25km ruožą, kuris tarp Salaspils ir RIX apylinkių jau egzistuoja, ir bus pratęstas maža atšakėle. Tu sakai, kad aš 'nusišneku', nes ta atšakėlė bus tiesiama neelektrifikuota, 'nes po to viską reikės išardyti'. Kokiais šaltiniais tu tiksliai remiesi? Nes mano supratimu, ta atšakėlė bus elektrifikuota. Ir ką tiksliai turi omeny, kad 'viskas bus išardoma'? Elektrifikavimas?

[ignaloidas]

Ką? Kalbu apie ruožą iki Salaspilio, prie kurio pirmoje fazėje bus prijungta trumpa atšaka iki oro uosto prie Imantos. Jis eis Rail Baltica estakada, bet pradžiai plačia vėže. Kurioj vietoj tiksliai aš čia nusišneku?

Mano supratimu Ignalina kalbėjo apie Rygos stoties-Rygos oro uosto stoties jungtį, kuri buvo planuojama laikinai tiesti 1520mm dėl lėšų trūkumo. Tos jungties dabar paprasčiausiai nėra. Viena iš Rygos pajungimo alternatyvų buvo konkrečiai europinės vėžės atvedimas iki oro uosto stoties ir perlipimas į 1520mm iki miesto centro, garantuotai dyzeliniais traukiniais nes niekas 1.5km neelektrifikuos jei bus viskas išardoma.

[John]

O jeigu reiktų susilažinti, tarkim, iš kokių 3 dėžių gero alaus, dėl to, ar pavyks vienu metu paraleliai viską pradėti statyti ir užbaigti iki 2030 vs po atkarpėlę kapstytis dar n metų, ar sutiktum sudalyvauti tokiose lažybose?

[ignaloidas]

Gal reiktų mažiau koncentruotis į Latviją ir pamažu pradėti domėtis Lietuva? Liko 5 metai. Esam pradėję statyti ir apie 3 metus jau statom 30 km atkarpą. Liko apie 250 km (neskaitant Vilniaus atkarpos). Matematika sako, kad per 5 metus turim ne tik pradėti, bet ir užbaigti papildomus 250 km. Viskas čia gerai atrodo ultrapatriotams ir visko teisintojams? Spėsim? Ar gal visgi nelabai? Kokią prognozuotumėt situaciją 2030 metams?

Yra žmonės kuria aršiai stumia nesąmones kad Latvijoje žiauriai viskas geriau, kai realiai Latvijoje reikalai daug sunkiau nei pas mus einasi, reikia vis taisyti.

Realiai šiaip labai priklauso nuo to kiek sugebės paraleliai vienu metu vykdyti Lietuvoje - jei ir toliau taip po gabalėlį karts nuo karto pradės, tai faktas kad nespėsim. Bet jei pavyks tvarkingai pradėti ir vykdyti keletą stambesnių sekcijų vienu metu, manau realistiška.

Man neatrodo kad Lenkija-Latvija neišvengiamai vėluos. Bet žinoma, kad taip neįvyktų, reikia kad pradėtų judėti greičiau, ir o bet tačiau, iš mūsų perspektyvos konkrečiau pamatysime ar pavyks tai tik kai elementariai bus aišku kad arba visi darbai pradėti ir yra pakankamai laiko juos užbaigti, arba kai nebėra laiko juos užbaigti.