Naujos Vilniaus viešojo transporto rūšys

[Pilaitis]

Negalima, nes... na vat įsivaizduok - keli kandidatūrą į merus. Ką žadėsi? Sutvarkysime bordiūrus pavargusiems troleibusams? O gal padarysime vat tokį modernų stebuklą, kaip vakaruose!? O po rinkimų nors ir tvanas - maža ką kas prisižadėjo.

Vienas dalykas kai politikai žada populistinius dalykus, atleiskit, biomasei. Visiškai kitas dalykas yra kai forumiečiai, kurie bent jau turėtų būti šiek tiek "apšviesti" šioje sferoje, pasakoja, koks greitesnis yra gatvinis tramvajus už autobusą.

[AudriusV]

Tiems, kas galvoja, kad troleibusai lėti ir negali būti talpūs:
https://www.youtube.com/watch?v=u2N_4ajWDBw
https://www.youtube.com/watch?v=76ItMsIDPFU

[liootas]

Tiems, kas galvoja, kad troleibusai lėti ir negali būti talpūs:
https://www.youtube.com/watch?v=u2N_4ajWDBw
https://www.youtube.com/watch?v=76ItMsIDPFU

Tokie ir kiti video tik įrodo, kad troleibusai Vilniuje yra pasenę ir neišnaudoti, nėra prasmės naikinti jų, reikia tiesiog įdiegti 2019 metų technologijas.

O ir visi tie tramvajaus argumentai: greitas įlipimas/išlipimas, patogumas, galimas pasiekti, ir pavyzdžiui, ir pigesniu BRT

[taccido]

Negaliu klausyt šitų skiedalų, kad tik tramvajaus įlipimas/išlipimas gali būti patogus:

Tramvajaus atveju nereikia nei kažkokios papildomos funkcijos nusileisti, nei kažkokių mašinisto/operatoriaus įgudžių privažiuoti prie pat borto. Juo labiau statant tramvajų, visi peronai būtų įrengiami naujai pagal būsimų transporto priemonių gabaritus, tai nematau čia galimybės padaryti kitaip. Nebent būtų specialiai daroma su nelogišku tarpu ir nelogiško aukščio.
Nežinau kodėl pas mus tie autobusai nenuleidžia vieno borto stotelėse, bet čia tikriausiai mūsų atgrubnagiškos techninės priežiūros klausimas, kai funkcijos tiesiog neveikia. Kitas dalykas, kad pas mus turbūt 99 proc. stotelių yra kišenėse/įvažose, kuriose yra reikalų tiksliai ir tvarkingai privažiuoti prie pat borto. Ypač kai jos užstatytos arba joje ne viena transporto priemonė jau stovi.

Neįmanoma, kaip ir auto net labai ilgai parkuojantis pastatyti viduryje parkavimo vietos linijų labai sunku.

Tam yra specialūs borteliai, kurie: a) aukštesni nei tipiniai; b) turi užapvalinimą tarp vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus; c) ne visiškai vertikalūs. Ką tai reiškia? Autobusas privažiuoja prie pat ir padanga liečiasi prie borto, kol autobusas sustoja. Ir nereikia skiesti, kad atseit čia reikia kažkokių specialių įgūdžių, specialiai sulėtinti ir bandyti tobulai „prisparkuoti“ ir pan. Autobusai stabdo gana staigiai: artinantis padanga priliečia bortą ir kol autobusas visiškai sustoja, galima net išgirst, kaip padanga trinasi į bortą.
Štai kaip atrodo autobusų stotelė pėsčiųjų gatvėj senamiestyje – iš lygaus grindinio išauga specialus bortas (nepamiršti ir taktiliniai žymėjimai!):


Tipinė stotelė: tarpo tarp autobuso ir stotelės tiesiog nėra. Visi vairuotojai privažiuoja prie pat krašto. Autobusas dar pats pasižemina. Tiesa, gal minimalus aukščio skirtumas ir egzistuoja, bet jeigu kas nors su ratukais, tai vairuotojas išlipa ir atlenkia „pandusą“ (Vilniuj nemačiau nei karto per keletą metų).



Ne visos stotelės turi tuos bortus. Senas stoteles rekonstruoja. Ir kas man buvo visiškai netikėta, tai kad net rekonstrukcijos metu laikinoje stotelėje padaro neįgaliesiems draugišką „bortą“! Lietuvoj, jei kažką rekonstruoja, reikia vaikščiot per bordiūrus, žvyrą ir važiuojamąją dalį...



Tarp kitko, daug stotelių yra įvažose, bet tai autobusams netrukdo tobulai privažiuoti, nes yra spec. bortelis. Vilniuj įvažas kai kur reikia taisyt, kad įvažiavimas į jas būtų tolygesnis, ne toks kampuotas. Aišku, gal kai kur ir panaikint. Padaryt spec. bortus pakankamo ilgio...
Tad baikit tuos pliurpalus apie vairuotojų įgūdžius, troleibusų nepatogumą. Jeigu yra aukšti kokybės standartai, tai viskas išsisprendžia. Bet aš neįsivaizduoju, kada tai turėsime, gal 2050 m.? Kada turėsim spec. bortelius? Taktilinius žymėjimus?

Po Vokietijos Vilniaus transportas kaip Š krūva atrodo: reklamuokis kiek nori su naujais, „greitaisiais“ autobusais. Vis tiek vairuotojas sustoja už pusės metro nuo stotelės, atlenkiami „pandusai“ nenaudojami, A juostos duobėtos, stotelių įvažos kampuotos, apie spec. bortus nieks gyvenime negirdėjęs...

[Resutas]

Manau visą tai tikrai įmanoma. Prieš gerus kelis metus buvau Vokietijoje ir ekranai su stotelėmis autobusuose atrodė kažkas nepasiekiamo pas mus. Dabar gi daugumą autobusų tai tūri ir net daugiau, o atrodė neįmanoma. Taip, manau neišvengiamai bus ir su tavo paminėtais niuansais.

Užtenka tiesiog, kad pasikeistų tą tvarkantys žmonės, kurie turėtų globalesnį supratimą ir teiginys "kam keisti, jeigu ir taip nėra blogai" neegzistuotų.

[sleader]

Negaliu klausyt šitų skiedalų, kad tik tramvajaus įlipimas/išlipimas gali būti patogus:

Nežinau kodėl tamsta čia mane cituojate prie teiginio "tik tramvajaus įlipimas/išlipimas gali būti patogus", nes aš niekada taip nesakiau. Diskusija buvo, kad tramvajus visada privažiuos maksimaliai arti perono, kuris įrengtas tramvajaus grindų lygyje, nes tiesiog kitaip neįmanoma. Įmanoma ir su autobusu/troleibusu taip privažiuoti, bet tam reikia ne tik vairavimo meistriškumo, kurio pas mus neturi didelė dalis vairuotojų, veikiančių atitinkamų sistemų transporto priemonėse, bet ir teisingai įrengtų stotelių.

Tam yra specialūs borteliai, kurie: a) aukštesni nei tipiniai; b) turi užapvalinimą tarp vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus; c) ne visiškai vertikalūs. Ką tai reiškia? Autobusas privažiuoja prie pat ir padanga liečiasi prie borto, kol autobusas sustoja. Ir nereikia skiesti, kad atseit čia reikia kažkokių specialių įgūdžių, specialiai sulėtinti ir bandyti tobulai „prisparkuoti“ ir pan. Autobusai stabdo gana staigiai: artinantis padanga priliečia bortą ir kol autobusas visiškai sustoja, galima net išgirst, kaip padanga trinasi į bortą.
Štai kaip atrodo autobusų stotelė pėsčiųjų gatvėj senamiestyje – iš lygaus grindinio išauga specialus bortas (nepamiršti ir taktiliniai žymėjimai!)

Standartinio aukščio tie bortai. Nebent būtų kokių techninių duomenų apie didesnį jų aukštį Šiaip ir bet kuris standartinis gatvės bortas yra su užapvalinta briauna, ne visiškai vertikalia šonine dalimi. ( http://www.betonomozaika.lt/lt/gatve...ras-gbd-2-30-4 )
Norint privažiuoti taip kaip aprašyta, reikia išmokti kloti akmeninius masyvius (kaip ir matoma 1 ir 2 nuotraukose, kad jie žymiai platesni) bortus. Betoniniai po tokių manevrų labai greit sutrupėtų ir būtų išvartyti. Mes to nesugebame, nes nesugebame net mažuose radiusuose ar įvažiavimuose į kiemus pakloti akmeninių bortų, kurie po pirmo pusmečio nenutrupėtų.

[taccido]

Manau visą tai tikrai įmanoma. Prieš gerus kelis metus buvau Vokietijoje ir ekranai su stotelėmis autobusuose atrodė kažkas nepasiekiamo pas mus. Dabar gi daugumą autobusų tai tūri ir net daugiau, o atrodė neįmanoma. Taip, manau neišvengiamai bus ir su tavo paminėtais niuansais.
Užtenka tiesiog, kad pasikeistų tą tvarkantys žmonės, kurie turėtų globalesnį supratimą ir teiginys "kam keisti, jeigu ir taip nėra blogai" neegzistuotų.

Ekranai atsirado tik todėl, kad atsirado nauji autobusai (o ekranai naujuose autobusuose turbūt jau įprasta). Be to, ir tie ekranai padaryti dėl pliusiuko: reklama per abudu ekranus vienu metu transliuojama. Reikia laukti, kol baigsis reklama, kad pamatytum informaciją, nors yra net du ekranai. Ką jau kalbėti apie kokį grafinį dizainą ar aiškumo kriterijus.
Stotelių niekas neperdarinės, nes niekas nesuvokia, kad gali būti kitaip, net šiame forume. Tai koks nors Zbignevas iš savivaldybės tuo labiau. Be to, daug kur mačiau perklotus šaligatvius prie stotelių Vilniuje, tai reiškia ten bent jau bent 30 metų nei spec. bortelio, nei taktilinio žymėjimo neatsiras.

Nežinau kodėl tamsta čia mane cituojate prie teiginio "tik tramvajaus įlipimas/išlipimas gali būti patogus", nes aš niekada taip nesakiau. Diskusija buvo, kad tramvajus visada privažiuos maksimaliai arti perono, kuris įrengtas tramvajaus grindų lygyje, nes tiesiog kitaip neįmanoma.

Teisingai, nesakėt. Bet net priskirti tai kaip tramvajaus privalumą yra nesąmonė, nes jeigu jau leistume milijonus tramvajui, tai kodėl paprastų stotelių troleibusams/autobusams nesutvarkius? Kas iš principo nėra labai didelės investicijos.

Įmanoma ir su autobusu/troleibusu taip privažiuoti, bet tam reikia ne tik vairavimo meistriškumo, kurio pas mus neturi didelė dalis vairuotojų, veikiančių atitinkamų sistemų transporto priemonėse, bet ir teisingai įrengtų stotelių.

Akivaizdu, kad Vilniuje niekas gyvenime neprivažiuos arti borto, nes nenori jo kliudyti, arba stotelės įvaža kampuota ir pan. Be to, kam stengtis? Bet kalbu apie tai, kad įrengus „spec. bortelius“ kaip Vokietijoje, tobulas privažiavimas įmanomas net ir įvažose. Ir nemanau, kad čia reikia kažkokio meistriškumo.
Kadangi tie borteliai jau yra, tai kiekvienas autobusas privažiuoja tobulai, padangomis liesdamas bortą. Turbūt yra taisyklė, nes nemačiau autobuso, kuris sustotų už pusės metro nuo tokio suapvalinto borto, neliesdamas padanga krašto.

Standartinio aukščio tie bortai. Nebent būtų kokių techninių duomenų apie didesnį jų aukštį Šiaip ir bet kuris standartinis gatvės bortas yra su užapvalinta briauna, ne visiškai vertikalia šonine dalimi. ( http://www.betonomozaika.lt/lt/gatve...ras-gbd-2-30-4 )
Norint privažiuoti taip kaip aprašyta, reikia išmokti kloti akmeninius masyvius (kaip ir matoma 1 ir 2 nuotraukose, kad jie žymiai platesni) bortus. Betoniniai po tokių manevrų labai greit sutrupėtų ir būtų išvartyti. Mes to nesugebame, nes nesugebame net mažuose radiusuose ar įvažiavimuose į kiemus pakloti akmeninių bortų, kurie po pirmo pusmečio nenutrupėtų.

Nu laba diena, standartinį bortelį rodot. Užapvalinimas ne viršuj, o apačioj.



Aukštis didesnis nei įprasto bortelio, čia parodyta 18 cm:


O čia 22 cm:






Čia dar klausimas, ar Vilniuj tokie atsiras...

[Pilaitis]

Tada paaiškinkite, iš kur toks įsitikinimas, kad tramvajus bus įrengtas pagal vakarų standartus, jeigu mes netgi nesugebame stotelių patogių padaryti. Ir išvis, kas yra efektyviau - padaryti stoteles pvz. per visą 1G trasą patogiomis, kartu darant patogius sustojimus kitiems Kalvarijų/Pylimo važiuojantiems maršrutams, ar vis dėl to daryti tramvajaus sistemą.

[digital]

Autobusas dar pats pasižemina. Tiesa, gal minimalus aukščio skirtumas ir egzistuoja, bet jeigu kas nors su ratukais, tai vairuotojas išlipa ir atlenkia „pandusą“ (Vilniuj nemačiau nei karto per keletą metų).

Mačiau Vilniuje.

[evvt]

Tada paaiškinkite, iš kur toks įsitikinimas, kad tramvajus bus įrengtas pagal vakarų standartus, jeigu mes netgi nesugebame stotelių patogių padaryti. Ir išvis, kas yra efektyviau - padaryti stoteles pvz. per visą 1G trasą patogiomis, kartu darant patogius sustojimus kitiems Kalvarijų/Pylimo važiuojantiems maršrutams, ar vis dėl to daryti tramvajaus sistemą.

Būtent, vien dėl labai nedaug didesnio stotelių patogumo diegti paprastą streetcar'inį tramvajų = neracionalus lėšų švaistymas. Jei jau galvojama leisti pinigus kažkokiai naujai transporto rūšiai tai ta rūšis turi turėti bent vieną ryškų būtent tokį pranašumą, kuris miestui būtų ypač svarbus. Man atrodo kad tai yra greitis. Patogumas, estetika yra svarbu, bet nukeliauja vistik į garbingą antrą planą, kadangi labai tikėtina kad naujos transporto priemonės būna dažniausiai ir patogios ir estetiškos.

[Rijikas]

Po Vokietijos Vilniaus transportas kaip Š krūva atrodo: reklamuokis kiek nori su naujais, „greitaisiais“ autobusais

Matyt geriausiai mano nuotaiką apibūdinantys žodžiai, kai matau, kaip sutvarkytas VT Kanadoje O Kanada tikrai nėra pavyzdinis atvejis.
Šiaip nesugebama sutvarkyti elementarių dalykų kaip stotelių įvažų ir šaligatvių, stotelių pasiekiamumo žmonėms su judėjimo negalia, sudažninti kai kurių maršrutų, kitų atsisakyti, numeraciją sutvarkyti, bomžus išvaryti, pagaliau troleibusų iešmus atnaujinti, ir t.t.... Tai jau galim įsivaizduoti, kaip atrodytų tame kontekste naujos transporto rūšies įvedimas, ir kiek liktų finansų likusiems reikalams tvarkyti. Šiaip jei leistų finansinės galimybės, galėtų būtų ir metro, ir tramvajus, bet kad kol statoma viena linija, tol visas likęs miestas merdės. Tai žodžiu malonu, kad kalbos atsiranda prieš rinkimus, bet man rodos čia taip jau vyksta nuo 2003 m., ir kaip matote

[Ginthus]

Tai žodžiu malonu, kad kalbos atsiranda prieš rinkimus, bet man rodos čia taip jau vyksta nuo 2003 m., ir kaip matote

Dar anksčiau, man rodos nuo 2001. Pats dar univere rašiau darbą ta tema, nes buvo "ant bangos". Tuo metu atrodė gražios idėjos, bet po beveik poros dešimtmečių tų pačių svaičiojimų, jau imu darytis priešininku.

[sleader]

Teisingai, nesakėt. Bet net priskirti tai kaip tramvajaus privalumą yra nesąmonė, nes jeigu jau leistume milijonus tramvajui, tai kodėl paprastų stotelių troleibusams/autobusams nesutvarkius? Kas iš principo nėra labai didelės investicijos.

Prie ko čia privalumas, jeigu aš apskritai nepasisakiau už tramvajų? Čia sakyti, kad tai privalumas yra tas pats, kas sakyti jog lifto privalumas, kad jis sustoja kiekviename aukšte su lyg grindų lygiu ir į jį lipant tėra poros cm tarpelis. Tiesiog tai normali standartinė praktika. Aišku galima tramvajų daryti be peronų, į kurį įlipti reikėtų nu važiuojamosios dalies, bet gal apie toki išvis neverta net šnekėti, nes ne 19a. dabar.

Akivaizdu, kad Vilniuje niekas gyvenime neprivažiuos arti borto, nes nenori jo kliudyti, arba stotelės įvaža kampuota ir pan. Be to, kam stengtis? Bet kalbu apie tai, kad įrengus „spec. bortelius“ kaip Vokietijoje, tobulas privažiavimas įmanomas net ir įvažose. Ir nemanau, kad čia reikia kažkokio meistriškumo.
Kadangi tie borteliai jau yra, tai kiekvienas autobusas privažiuoja tobulai, padangomis liesdamas bortą. Turbūt yra taisyklė, nes nemačiau autobuso, kuris sustotų už pusės metro nuo tokio suapvalinto borto, neliesdamas padanga krašto.

Nesakyčiau, kad niekas niekada. Yra stotelių, kur geras vairuotojas gali privažiuoti ir kartais privažiuoja pakankamai arti. Norint įmanoma ir dabar prisiglausti prie to borto, nes niekas už jo neužklius, jeigu bortas standartinio aukščio.
Norint privažiuoti tobulai, tai reikia tą ir daryti. Apie meistriškumą užsiminiau, nes dabar būna sustoja ir vos ne 30-40 cm nuo borto. T.y. vairuotojas tiesiog nenori, nemoka ar negali manevruoti su tokio dydžio transporto priemone ir visai nesistengia - visiems nusispjaut. Tie spec. bortai gali sumažinti tarpa nuo 10 iki 2 cm, bet net ir dabartinėmis mūsų sąlygomis pilnai įmanoma be didesnių pastangų sustoti 10-15 cm atstumu.

Nu laba diena, standartinį bortelį rodot. Užapvalinimas ne viršuj, o apačioj.

Aukštis didesnis nei įprasto bortelio, čia parodyta 18 cm:

Čia dar klausimas, ar Vilniuj tokie atsiras...

Pradžioje nesupratau apie kokį užapvalinima kalbama. Tas 18 cm, tai mūsų atveju mažai ką keičia, nes mūsų bortai standartiškai yra berods 15 ar 16 cm aukščio, skirtingai nei tam vokiškame pvz. su 12 cm standartiniu aukščiu už stotelės ribų. Ačiū už info su pavyzdžiais.

Vilniuje gal po kokių 10 metų ir pabandys kažką. Greičiau tai abejoju, nes labai vangiai pas mus viskas vyksta.

[Kristisz]

Vilniuje gal po kokių 10 metų ir pabandys kažką. Greičiau tai abejoju, nes labai vangiai pas mus viskas vyksta.

Reikia pabandyti rašyti kokiam Poderskiui ar tiesiai VVT. Čia turėtų būti ganėtinai pigu pabandyti vienoj kitoj stotelėj (tai nerėiktų didelių pradinių išlaidų) ir būtų ir geras PR savivaldybei ir VVT.

[Mettal]

Į VVT reikia kreiptis, kai yra pastabų dėl jų autobusų/troleibusų/vairuotojų darbo ar troleibusų infrastruktūros. Visa kita - savivaldybė arba SĮSPas.
VVT jums atsakytų tiesiai šviesiai - "jūs mums siūlote gadinti padangas".

[SoulMulticast]

Kodėl net pakraunami troleibusai 2 kartus pigiau už elektrobusus. Ir išlaikymas irgi, jau nekalbant apie bateriju degradaciją:



Kas nesupranta kvadratiniu raidziu: parodyta kiek reikia elektrobusu vs troleibusu aptarnaujant viena marsruta Maskvoje islaikant vienodus atvykimo intervalus. Grubiai du kart daugiau transporto priemoniu ir vairuotoju.

Kodel? Nes troleibusai su dinaminiu pakrovimu kraunasi vaziuojant, elektrobusai kraunasi stovint.

[abruo]

Kodėl net pakraunami troleibusai 2 kartus pigiau už elektrobusus. Ir išlaikymas irgi, jau nekalbant apie bateriju degradaciją:

Kas nesupranta kvadratiniu raidziu: parodyta kiek reikia elektrobusu vs troleibusu aptarnaujant viena marsruta Maskvoje islaikant vienodus atvykimo intervalus. Grubiai du kart daugiau transporto priemoniu ir vairuotoju.

Kodel? Nes troleibusai su dinaminiu pakrovimu kraunasi vaziuojant, elektrobusai kraunasi stovint.

Būtent. Visiškai nesuprantama, kodėl VMS niekaip nenori pripažinti, kad išnaudoti esamą kontaktinį tinklą suderinant jį su dinaminio pakrovimo elektrobusų suteikiamais privalumais yra daug geresnis variantas. Toks variantas pašalina tiek troleibusų, tiek paprastų elektrobusų trūkumus. Ar čia ES nefinansuotų tokių elektro-troleibusų pirkimo? Dar kažkokios kliūtys? Sunku yra patikėti, kad tai tiesiog neigiamo nusistatymo ir politinės valios trūkumo problema.

EDIT: Šiaip, geriau pagalvojus, jei turint tik T kategorijos teises negalima vairuoti troleibuso nuleistais "ūsais", tai didelių problemų yra ne tik VMSe.

[SoulMulticast]

Baigė rengti Vilniaus bendrąjį planą

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...bendraji-plana

Miesto viešasis transportas (VT). Vienas iš svarbiausių bendrojo plano tikslų – sudaryti reikiamas sąlygas VT maršrutinio tinklo plėtrai ir jo pasiekiamumui, mažinant kelionės trukmę ir didinant važiavimo komforto lygį. Pagrindinės priemonės didinant VT naudojimo lygį būtų nuoseklus ir apgalvotas eismo sąlygų gerinimas: A juostų didinimas pagrindinių keleivių prastovų vietose ir greitųjų maršrutų trasose, prioritetinių eismo sąlygų sudarymas pagrindinėse miesto reguliuojamose sankryžose. Siekiant didesnio kelionių komforto, būtina atnaujinti esamą VT parką naujomis ekologiškomis (pageidautina elektrinėmis) transporto priemonėmis, iš esmės spręsti klausimą dėl naujos viešojo transporto rūšies (NVTR) įvedimo, kad galima būtų pritraukti planuojamus naujus keleivių srautus, nes esamos keleivių pervežimų tendencijos yra ne visai palankios darnaus judrumo principų įgyvendinimui. Įvertinant šiuo metu greitai besikeičiančias technologijas, NVTR nėra įvardijama ir gali būti visai netradicinė. Pagal „Investuok Lietuvoje“ atliktą naujos viešojo transporto rūšies Vilniuje galimybių studiją (2015 m.), įvertinant esamus ir perspektyvinius keleivių srautus bei susisiekimo greitį ir saugumą, efektyviausia ir ekonomiškai atsiperkanti Vilniuje buvo rekomenduojamas BRT (Bus Rapid Transit). NVTR maršrutų linijos būtų aukščiausios hierarchijos tinklas, kurį papildytų esamas traukinių maršrutinis tinklas. Šis tinklas turėtų ekologiškas didelės talpos transporto priemones, A juostas abiem kryptimis, pilną eismo prioritetą reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose. Rekomenduojamos orientacinės maršrutų trasos: 1 šiaurės – pietų linija „Stotis - Santariškės“ (Stoties, Sodų, Pylimo, Jogailos, Vilniaus, Kalvarijų, Jeruzalės ir Santariškių gatvėmis); 2 rytų – vakarų linija „Pilaitė - Saulėtekis“ (Karaliaučiaus, Pilaitės pr., T.Narbuto, Konstitucijos pr., Šeimyniškių, Žirmūnų, Šilo, Antakalnio g., Nemenčinės pl. ir Saulėtekio al. gatvėmis); 3 pusiau žiedinė linija „Stotis - Santariškės“ (Stoties, Kauno, Žemaitės, Savanorių pr., Laisvės pr., Ateities, Jeruzalės ir Santariškių gatvėmis); 4 linija „Perkūnkiemis - Oro uostas“ (Ukmergės, Konstitucijos pr., A.Goštauto, V.Kudirkos, Švitrigailos, Dariaus ir Girėno, Vaitkaus gatvėmis).

Brėžinys čia:
https://vilnius.lt/wp-content/upload...2019-04-05.pdf

sita butu gerai perkelti i Naujosios transporto rusies tema.

[kasparas.v]

Del tuneliu centre:
1. arba reiketu juos kast atviru budu, kas yra nerealu Vilniaus realijomis del paveldosauginiu klausimu ir lb tankaus uzstatymo
2. arba reikes kasti jau nebe keliu metru gylyje, o labai giliai. O tas tempia susni kitu problemu - brangesnes stotys, is ju ilgai kilt ir ilgai leistis, ilgesni liftai ir etc. Atsimenu net Londone kazkas dare testuka - tarp dveju stociu vienas bego o kitas vaziavo metro - susitiko virsuje tuo pat metu. Taigi Vilniaus atstumais gilios stotys butu nekazka.
Centre lieka vienintelis variantas - pagaliau padaryt pagrindines gatves be masinu ir paleist jomis tramvaju:

Ten Londone tikriausiai kalbi apie Covent Garden ir Leicester Square atkarpa, kur atstumas tarp stociu kokie 200m. Akivaizdu kad niekas vienos stoteles nevaziuoja, be to, imanoma atvaziuoti greiciau meo nueiti met ir minetoj atkarpoj, patikek.

[SoulMulticast]

Ten Londone tikriausiai kalbi apie Covent Garden ir Leicester Square atkarpa, kur atstumas tarp stociu kokie 200m. Akivaizdu kad niekas vienos stoteles nevaziuoja, be to, imanoma atvaziuoti greiciau meo nueiti met ir minetoj atkarpoj, patikek.

na esme cia buvo tokia, kad mazesnio miesto atveju iki metro visu pirma reikia kazkaip dasigauti - dazniausiai kazkuo davaziuoti arba eiti ne 5 bet kaip minimum 15 minuciu. Nes 5 minuciu pesciomis radiusu metro stotis bus pasiekiama tik labai mazam skaiciui zmoniu. Paskui reikia nusileist ir laukt ne 3 minutes kaip Londone o turbut irgi kokiu 15. Visa tai susidejus metro gaunasi greitai tik tiems kas gyvena visiskai salia jo ir gali net savo isejima is namu planuoti pagal metro tvarkarasti. Visi kiti nieko nelaimi palyginus su antzeminiu VT.