Pėsčiųjų pamėgtoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje verslininkai sumanė atkurti kadaise buvusią mineralinio vandens biuvetę. Šiai planuojama suteikti patrauklų vaizdą, kad kurorto lankytojų gausiai lankomoje gatvėje atsirastų dar viena atraktyvi laisvalaikio praleidimo vieta. Biuvetės priešprojektinius pasiūlymus rengia architektas Stasys Juška. Palangos J.Basanavičiaus gatvės 46A esančiame 42 arų privačiame sklype yra dvi siurblinės su gręžiniais. Vienas gręžinys yra mažesnio gylio, jis tiekia mineralinį vandenį, tinkamą naudoti kaip geriamąjį mineralinį vandenį. Kitas gręžinys – didesnio gylio, jo naudoti gėrimui negalima, kadangi šio gręžinio vandenyje yra per didelė mineralų ir druskų koncentracija. Tačiau toks vanduo rekomenduojamas naudoti SPA sveikatinimo vonioms ir pan. Verslininkai ketina gręžinį su geriamuoju vandeniu rekonstruoti ir pritaikyti atviram visuomenės lankymui bei mineralinio vandens degustavimui.
Siurblinės patalpa būtų rekonstruota bei praplėsta, įrengiant degustavimo kambarį. Čia ketinama įrengti mineralinio vandens fontanėlius, čiaupus su geriamuoju vandeniu, pastatyti keletą suolų poilsiui. Patalpoje būtų įrengti ir informaciniai edukaciniai stendai, kitos interaktyvios informavimo priemonės, skirtos supažindinti su šio gręžinio istorija bei mineralinio vandens teikiamu poveikiu sveikatai.

Praėjus net 17 metų nuo padegimo Palangos miesto simboliu laikomas kurhauzas šiemet pagaliau bus visiškai atstatytas ir džiugins kurortą.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) paskutinę 2018-ųjų dieną išdavė leidimą restauruoti ir atstatyti kurhauzo medinę dalį. „Darbų rangos konkursą planuojame skelbti pavasario pradžioje, tad šiemet vyks statybos. O kitais metais bus įrengiamas apie 1000 kvadratinių metrų ploto vidus, pritaikant naujas erdves kultūros, teatro ir kitiems poreikiams. Darbų pradžiai pinigų skirsime iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto, o didžiąją dalį finansavimo kurhauzo medinei daliai atkurti tikimės gauti iš valstybės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šventosios gyvenvietėje ketinama suremontuoti ir turizmui atgaivinti nautofoną – elektroakustinį prietaisą, garso pagalba leidžiantį orientuotis laivams.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas, pradžioje reikėtų sutvirtinti kopose prie skulptūros „Žvejo dukros“ išlikusį 12 metrų aukščio nautofono bokštą, tuomet remontuoti keturis garsiakalbius.

Specifinį garsą skleidžiantis prietaisas 1959-1979 metais Šventojoje buvo naudojamas laivams orientuotis esant rūkui, kai nematyti švyturio. Tuomet veikė dar trys nautofonai: du – Nidoje, dar vienas – Klaipėdoje, ant šiaurinio molo.

Koncepciją, kaip sutvarkyti prietaisą ir jį pritaikyti turizmui, planuojama parengti dar šiemet. Tikimasi, kad nautofonas papildytų kuriamą turistinį-pažintinį maršrutą prie ruošiamo atkurti Šventosios uosto, kurį neseniai perėmė valdyti Palangos miesto savivaldybė.

Šią vasarą statybviete virtusi įvažiavimo į Palangą gatvė, kurią keiksnoja ir poilsiautojai, staiga ištuštėjo, nors statybos darbų pabaigos dar nematyti.

Neseniai netikėtai pradingo darbininkai, o jų palikta technika jau kelinta diena stovi apmirusi.

Pagrindinio kurorto įvažiavimo rekonstrukcijos darbus stebintiems žmonėms jau dabar aišku, kad iki numatyto termino likus vos kiek daugiau nei mėnesiui Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento išsišakojimų rekonstrukcija nebus baigta.

Gatvėje ne visur sumontuoti borteliai, nebaigti kloti šaligatviai ir formuoti žiedai, atskiros gatvės atkarpos dar neužpiltos gruntu, o visos gatvės asfaltavimo darbų pradžios dar nematyti.

Tad pastarosiomis dienomis iš čia pradingę kelininkai sukėlė įtarimų, ar sulaukus vėlyvo rudens, kai subjurs orai, rekonstruojamu keliu važiuojantiems palangiškiams ir poilsiautojams neteks mauroti per purvynus.

...

Į daugybę metų po atviru dangumi nykusius Palangos medinio kurhauzo griuvėsius ketvirtadienį įžengę statybininkai ėmė lupti daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančias plytas. Šis veiksmas buvo daugiau parodomasis, skirtas žiniasklaidai ir visuomenei parodyti, kad kurhauzo atgimimo laukti liko nedaug. Ketvirtadienį Palangos merui Šarūnui Vaitkui pasirašius sutartį dėl kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo, tikrieji darbai prasidės netrukus. Meras žada, kad įžengti į atstatytą pastatą bus galima po pusantrų metų.

„Apartamentai bus šildomi elektriniais radiatoriais, tačiau už papildomą kainą bus galimą įsigyti modulį, kurį naudojant, šildymą mobiliuoju telefonu bus galima reguliuoti ir iš Vilniaus ar Kauno“, – aiškino pašnekovas.

Palangoje baigti vandens išplauto kopagūbrio stabilizavimo darbai.

„Atlikus darbus, kranto ruožo nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių tiek apsauginio kopagūbrio, tiek paplūdimio būklė gerokai pagerėjo bei nėra laikytina kritine. Ekstremali situacija Palangos paplūdimiuose atšaukta“, – skelbia Palangos savivaldybė.

Ekstremalioji situacija dėl kopagūbrio erozijos kurorte paskelbta šių metų kovą. Ją skelbti nuspręsta įvertinus esamos situacijos rimtumą bei tai, kad darbus jai stabilizuoti norėta atlikti iki vasaros.

Yrantis kopagūbris sudarė prastą estetinį vaizdą paplūdimyje, be to, jei kopagūbris būtų visiškai sugriautas, ateityje Palangai grėstų potvyniai.

Siekiant stabilizuoti erozinių procesų paveiktą Baltijos jūros krantą, iš Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos į centrinių Palangos paplūdimių ruožą pervežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio sąnašų bei suformuotas 3–4 metrais aukštesnis ir 5–7 metrais platesnis apsauginis kopagūbris.

Siekiant užtikrinti apsauginio kopagūbrio stabilumą, jis sutvirtintas žabtvorėmis bei klojiniais, paklotos takų dangos.

2019 metais savivaldybė planuoja įgyvendinti didesnį projektą, tuomet smėliu bus pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tikimasi, kad tai ilgesniam laikui išspręs plaunamų krantų problemą.

Palanga ruošiasi įsigyti miesto ženklą: reprezentatyvus simbolis su miesto pavadinimu atsirastų naujai įrengiamoje sankryžoje.

Tokio ženklo parengimo ir pagaminimo konkursą paskelbusi Palangos savivaldybė pageidauja, kad naujasis ženklas naudotų Palangos miesto simbolių spalvinę gamą ar jų elementus, o jame būtų įkomponuotas žodis „Palanga“.

Tamsiu paros metu ženklas turėtų būti apšviestas.

Jį ruošiamasi įrengti prie įvažiavimo į Palangą naujoje žiedinėje sankryžoje ties Valteriškės, Vasaros ir Kretingos gatvėmis.

Konkursas vyksta iki liepos mėnesio pabaigos. Naują ženklą pagaminti laimėtojas turėtų per keturis mėnesius.

Valstybės valdomas Turto bankas planuoja skelbti devintą Palangos poilsio namų „Baltija“ pardavimo aukcioną.

„Poilsio namai bus parduodami už 5,2 mln. eurų pradinę kainą – kaip ir per ankstesnį aukcioną. Tai bus devintasis mėginimas parduoti „Baltiją“, šįmet – penktas“, – BNS sakė Turto banko Privatizavimo ir sutarčių rengimo grupės vyresnioji specialistė Gražina Veželienė.

Anot jos, pasiūlymus konkursui galima teikti iki liepos 27 dienos.

Poilsio namai į privatizavimo sąrašą įtraukti nuo 2015 metų. Bendras jų pastatų plotas siekia daugiau nei 11,5 tūkst. kv. metrų, juose yra 470 vietų. Kompleksui priskirto valstybinio sklypo plotas sudaro 4,47 hektaro.

Bendrovei priklauso dviejų žvaigždučių viešbutis „Vyturys“ su reabilitacijos centru ir trijų žvaigždučių viešbutis „Žilvinas“. Pastarąjį sudaro du viešbučio pastatai ir šešių blokuotų pastatų kotedžas „Žilvinėlis“, kuriuose yra 120 vietų.

1969 metais pastatytas „Žilvino“ viešbutis, kurį suprojektavo architektas Algimantas Lėckas, yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe. Šalia esančiame komerciniame pastate įrengtas restoranas, SPA centras ir konferencijų salė.

Vos įvažiavus į Palangą prieš akis išnyra apvalus bokštelis. „Observatorija“, – pagalvoja turbūt kiekvienas, tačiau vargu ar dažnas žino šio statinio istoriją ir dabartį. Pasirodo, observatorija, kuri glaudžiasi šalia pradinės mokyklos ir naujai statomo baseino, pastatyta dar devintojo dešimtmečio pradžioje, bet taip niekada ir neveikė. Dabartinė Palangos vadovybė tikisi jai įpūsti gyvybės.

Observatorija Palangoje, pastatyta apie 1984 m., niekada neveikė. Kaip pasakoja šio miesto meras Šarūnas Vaitkus, sovietmečiu pastatyta observatorija taip ir nebuvo atidaryta lankytojams.

„Kai pastatė kupolą, jis pradėjo deformuotis, jį užvirino, todėl observatorijos niekada neatidarė. Mes jau apsižiūrėjome, kur gamina kupolus. Yra ne viena Europos valstybė, kurioje yra gamintojų. Šitą kupolą nuimtume, atvežtų naują tokio dydžio, uždėtų, jis atsidarytų. Kitais metais bandysime šitą projektą įgyvendinti, kad būtų pramoga Palangoje“, – kalbėjo meras...