Jau šią vasarą kurorto svečiai galės įvertinti Palangoje gyvenusiam ir kūrusiam maestro Stasiui Povilaičiui skirtą atminimą. Jo indėlis muzikoje bus įamžintas autografu ant kurorto koncertų salės fasado.

Palangos miesto savivaldybė kuria planą, kaip visuomenės poreikiams ir pažintiniam turizmui pritaikyti Šventosios švyturį.
Atsisakyti šio objekto nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), ji ir pasiūlė kurortui perimti švyturį į savo nuosavybę. „Miesto taryba šį klausimą svarstys dar kovą. Manau, Palangai verta tapti Šventosios švyturio šeimininke ir prikelti jį naujam gyvenimui. Veikiantis švyturys galėtų būti rekonstruotas ir tapti 40 metrų aukščio apžvalgos aikštele. Apačioje galėtų rastis švyturių muziejus ir švyturių miniatiūrų parkas po atviru dangumi. Jame būtų supažindinama su švyturių evoliucija, pastatytos veikiančios esamų ir buvusių visų Lietuvos švyturių miniatiūrinės kopijos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Palangoje pagaliau išaušo džiugi diena – atidarytas šiuolaikiškas 25 metrų baseinas su sveikatingumo paslaugų zona, viešąja pirtimi bei treniruoklių sale. Renginyje dalyvavę Vyriausybės ir Palangos miesto valdžios atstovai teigė, kad Palanga šios dienos laukė beveik 15 metų – tiek laiko čia palangiškiai vertėsi be šiuolaikiško baseino.

Pėsčiųjų pamėgtoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje verslininkai sumanė atkurti kadaise buvusią mineralinio vandens biuvetę. Šiai planuojama suteikti patrauklų vaizdą, kad kurorto lankytojų gausiai lankomoje gatvėje atsirastų dar viena atraktyvi laisvalaikio praleidimo vieta. Biuvetės priešprojektinius pasiūlymus rengia architektas Stasys Juška. Palangos J.Basanavičiaus gatvės 46A esančiame 42 arų privačiame sklype yra dvi siurblinės su gręžiniais. Vienas gręžinys yra mažesnio gylio, jis tiekia mineralinį vandenį, tinkamą naudoti kaip geriamąjį mineralinį vandenį. Kitas gręžinys – didesnio gylio, jo naudoti gėrimui negalima, kadangi šio gręžinio vandenyje yra per didelė mineralų ir druskų koncentracija. Tačiau toks vanduo rekomenduojamas naudoti SPA sveikatinimo vonioms ir pan. Verslininkai ketina gręžinį su geriamuoju vandeniu rekonstruoti ir pritaikyti atviram visuomenės lankymui bei mineralinio vandens degustavimui.
Siurblinės patalpa būtų rekonstruota bei praplėsta, įrengiant degustavimo kambarį. Čia ketinama įrengti mineralinio vandens fontanėlius, čiaupus su geriamuoju vandeniu, pastatyti keletą suolų poilsiui. Patalpoje būtų įrengti ir informaciniai edukaciniai stendai, kitos interaktyvios informavimo priemonės, skirtos supažindinti su šio gręžinio istorija bei mineralinio vandens teikiamu poveikiu sveikatai.

Praėjus net 17 metų nuo padegimo Palangos miesto simboliu laikomas kurhauzas šiemet pagaliau bus visiškai atstatytas ir džiugins kurortą.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) paskutinę 2018-ųjų dieną išdavė leidimą restauruoti ir atstatyti kurhauzo medinę dalį. „Darbų rangos konkursą planuojame skelbti pavasario pradžioje, tad šiemet vyks statybos. O kitais metais bus įrengiamas apie 1000 kvadratinių metrų ploto vidus, pritaikant naujas erdves kultūros, teatro ir kitiems poreikiams. Darbų pradžiai pinigų skirsime iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto, o didžiąją dalį finansavimo kurhauzo medinei daliai atkurti tikimės gauti iš valstybės“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šventosios gyvenvietėje ketinama suremontuoti ir turizmui atgaivinti nautofoną – elektroakustinį prietaisą, garso pagalba leidžiantį orientuotis laivams.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas, pradžioje reikėtų sutvirtinti kopose prie skulptūros „Žvejo dukros“ išlikusį 12 metrų aukščio nautofono bokštą, tuomet remontuoti keturis garsiakalbius.

Specifinį garsą skleidžiantis prietaisas 1959-1979 metais Šventojoje buvo naudojamas laivams orientuotis esant rūkui, kai nematyti švyturio. Tuomet veikė dar trys nautofonai: du – Nidoje, dar vienas – Klaipėdoje, ant šiaurinio molo.

Koncepciją, kaip sutvarkyti prietaisą ir jį pritaikyti turizmui, planuojama parengti dar šiemet. Tikimasi, kad nautofonas papildytų kuriamą turistinį-pažintinį maršrutą prie ruošiamo atkurti Šventosios uosto, kurį neseniai perėmė valdyti Palangos miesto savivaldybė.

Šią vasarą statybviete virtusi įvažiavimo į Palangą gatvė, kurią keiksnoja ir poilsiautojai, staiga ištuštėjo, nors statybos darbų pabaigos dar nematyti.

Neseniai netikėtai pradingo darbininkai, o jų palikta technika jau kelinta diena stovi apmirusi.

Pagrindinio kurorto įvažiavimo rekonstrukcijos darbus stebintiems žmonėms jau dabar aišku, kad iki numatyto termino likus vos kiek daugiau nei mėnesiui Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento išsišakojimų rekonstrukcija nebus baigta.

Gatvėje ne visur sumontuoti borteliai, nebaigti kloti šaligatviai ir formuoti žiedai, atskiros gatvės atkarpos dar neužpiltos gruntu, o visos gatvės asfaltavimo darbų pradžios dar nematyti.

Tad pastarosiomis dienomis iš čia pradingę kelininkai sukėlė įtarimų, ar sulaukus vėlyvo rudens, kai subjurs orai, rekonstruojamu keliu važiuojantiems palangiškiams ir poilsiautojams neteks mauroti per purvynus.

...

Į daugybę metų po atviru dangumi nykusius Palangos medinio kurhauzo griuvėsius ketvirtadienį įžengę statybininkai ėmė lupti daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančias plytas. Šis veiksmas buvo daugiau parodomasis, skirtas žiniasklaidai ir visuomenei parodyti, kad kurhauzo atgimimo laukti liko nedaug. Ketvirtadienį Palangos merui Šarūnui Vaitkui pasirašius sutartį dėl kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo, tikrieji darbai prasidės netrukus. Meras žada, kad įžengti į atstatytą pastatą bus galima po pusantrų metų.

„Apartamentai bus šildomi elektriniais radiatoriais, tačiau už papildomą kainą bus galimą įsigyti modulį, kurį naudojant, šildymą mobiliuoju telefonu bus galima reguliuoti ir iš Vilniaus ar Kauno“, – aiškino pašnekovas.