Sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis grąžinama palangiškiams – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas įpareigotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.

„Tai yra istorinė diena – Palangai ir palangiškiams grąžintas Kurhauzas. Už tai esu labai dėkingas Klaipėdos apygardos teismui, Vyriausybei ir jos vadovui Sauliui Skverneliui, Kultūros ministerijai, o ypač – Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei bei pavaduotojui Algimantui Degučiui, taip pat – Palangos miesto ¬savivaldybės ir KPD juristams. Teisiniai klausimai išspręsti, dabar svarbiausia kuo greičiau restauruoti nykstančią medinę Kurhauzo dalį, kad visas istorinis kompleksas ir vėl būtų vieningas bei puoštų Palangą“, – pasibaigus Vyriausybės posėdžiui sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Dar birželio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad Palangos kurhauzo medinė dalis, priklausiusi Jackų šeimai, turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Po šios nutarties Palangos miesto savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad išlikę ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbaus kurhauzo medinės dalies fragmentai būtų perduoti Palangos miesto savivaldybei ir kuo greičiau restauruoti.

Liepą vykusio posėdžio metu Palangos miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti. Šių metų miesto biudžete tam tikslui skirta 10 tūkst. eurų, kitąmet bus numatyta likusi dokumentacijai parengti reikiama lėšų suma.

Palangos mero Š. Vaitkaus teigimu, pasirengimas Kurhauzo restauracijai neturėtų užtrukti. „Pasibaigus Vyriausybės posėdžiui su KPD direktore D. Varnaite aptarėme tolimesnį veiksmų planą. Nedelsiant bus skelbiamas viešasis konkursas Kurhauzo medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektui parengti. Projektą su statybos leidimus turėsime kitąmet, tuomet iš karto skelbsime konkursą darbams atlikti. Esame užsibrėžę tikslą kitą vasarą ar rudenį (priklausomai nuo to, kada bus parengtas techninis projektas) pradėti darbus“, – sakė kurorto meras.

Š. Vaitkus įsitikinęs, kad medinės kurhauzo dalies restauracija yra svarbi ne tik Palangai ir palangiškiams, bet ir visai Lietuvai. „Kurhauzas yra istorinis objektas, kurorto širdis – juk būtent nuo šio pastato atsiradimo Palanga pradėjo vystytis kaip kurortas. Tai buvo pirmasis Palangos viešbutis, čia vyko ir visuomenės susibūrimai, kultūros renginiai. Kad įgytume teisę restauruoti sudegusį Kurhauzą, su tuometiniais medinės pastato dalies savininkais Jackomis turėjome begalę teismų, bet pagaliau teisybė nugalėjo. Džiaugiuosi, kad šis istorinis Palangos pastatas pagaliau bus atstatytas ir ne tik vėl puoš kurortą, bet ir tarnaus visuomenei – čia vyks kultūros renginiai“, – sakė Š. Vaitkus.

Palangos podukra dažnai vadinama Šventoji pagaliau sulaukė ir nekilnojamojo turto plėtotojų pripažinimo. Vien šiemet 15min skelbė apie tris naujus nekilnojamojo turto projektus. Tiesa, visi jie – krizės arba teismų aukos, taip ir nepabaigti statiniai, kuriuos prikelti žada nauji šeimininkai. Ekspertų nuomone, nauji projektai gaivina Šventąją ir vilioja aukštesnes pajamas gaunančius žmones, vertinančius ramybę...

Didžiausio šalies pajūrio kurorto valdžia suskubo derinti biurokratinių procedūrų, kad daugybę metų akis badanti sudegusi medinė kurhauzo dalis kuo greičiau būtų pradėta tvarkyti.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savivaldybės vardu jau kreipėsi į Vyriausybę su prašymu perduoti sunykusią medinę kurhauzo dalį miesto savivaldybei.

„Jei Vyriausybės sprendimas bus teigiamas, savo žodį tars miesto taryba. Norime kuo greičiau atstatyti sudegusią medinę dalį, todėl jau šiemet bus skirta pinigų restauraciniam projektui parengti. Medinė kurhauzo dalis bus naudojama kultūrai, joje galėtų būti demonstruojami ir gyvieji amatai, glaustis jaunimo organizacijos“, – dienraščiui sakė meras. Apeliacinę bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad Jackų šeimai priklausanti medinė kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn.

Kelininkai šią savaitę pradėjo braižyti automobilių ir dviratininkų judėjimo schemą Palangos centre. Iki vasaros sezono starto, kuris bus skelbiamas po pusantros savaitės, kurorto centrinė gatvė pasikeis neatpažįstamai.

Automobilių eismas Vytauto gatvėje centrinėje miesto dalyje vyks tik viena kryptimi.

Važiuojant nuo Šventosios pusės miesto centro link, Vytauto gatvėje dvipusis automobilių eismas baigsis ties Druskininkų gatve.

Šioje vietoje dalis važiuojamosios dalies bus atiduota dviratininkams.

Paprastai tariant, gatvė bus padalyta į tris dalis. Vidurine eismo juosta važiuos automobiliai, dešinėje bus palikta juosta automobilių stovėjimui, o kairėje esančioje juostoje važiuos dviratininkai.

Dvipusis eismas prasidės ties sankryža su S.Dariaus ir S.Girėno gatve.

Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus tikino, kad idėja kurorto gatves užleisti dviratininkams yra sveikintina.

"Būtų mano valia, aš iš viso uždrausčiau automobilių eismą. Tai yra kurortas, automobilių turėtų būti kuo mažiau. Tiesa, dažniau incidentai nutinka tarp dviratininkų ir pėsčiųjų. Pėstiesiems nesaugu", – pastebėjo K.Bončkus.

Policijos pareigūnas tikino, kad kai kuriems vairuotojams gali kilti nesklandumų, kai jie bandys pasukti į kairę.

"Vairuotojas turės praleisti dviratininkus, kurie juda ta pačia kryptimi kairėje esančioje eismo juostoje, ir tuos, kurie važiuoja tiesiai. Gali būti nesusipratimų, tačiau yra šoninio matymo veidrodėliai, teks būti atidiems", – pabrėžė K.Bončkus.

Antras momentas, kuris jau dabar siutina automobilių vairuotojus, yra tokios situacijos, kai dešinėje esančioje eismo juostoje, kuri bus palikta stovėjimui, vairuotojai negalės rasti laisvos vietos.

"Taip, pervažiavę Vytauto gatvę ir neradę tinkamos vietos, jie turės sukti ratu, apvažiuoti kvartalą ir vėl kartoti viską iš naujo", – sakė K.Bončkus.

Policijos pareigūnai dar svarsto, ar neteks siūlyti centrinėje miesto gatvėje riboti automobilių greitį.

Panašu, kad pokyčiai įneš sumaišties. Vytauto gatvėje ties Kurhauzu neseniai buvo pastatyti automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai, tačiau šiltų orų į pajūrį atvilioti miesto svečiai jų nepaiso ir stato automobilius draudžiamoje zonoje.

"Buvo nuspręsta drausti stovėjimą nedideliame ruože ties Kurhauzu ir koncertų sale. Matyt, ne visi paiso kelio ženklų, reikės mums pasižiūrėti", – teigė K.Bončkus.

Palanga netrukus pasipuoš išskirtine oaze – už šimtus tūkstančių eurų rekonstruota pėsčiųjų promenada, nukelsiančia į XIX amžių. Grafų Tiškevičių vardu pavadintoje vos 300 metrų ilgio alėjoje prie kurhauzo jau atstatyti istoriniai mediniai vartai. Joje atsiras grafų skulptūrų, suoliukų, baigiami įrengti senoviniai žibintai. Prie Palangos koncertų salės žmonės išvys take įkomponuotą metalinę juostą su grafų šeimos šūkiu „Deligas quem diligas“ („Išsirink, ką myli“).

Neilgai trukus praeivių akis trauks ne tik restauruota viena iš gražiausių medinių kurorto vilų – „Anapilis“, bet ir išpuoselėta jos aplinka – šį mėnesį pradedami garsiosios vilos teritorijos sutvarkymo darbai. Darbus atliksiančio UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis teigė, jog veikla bus organizuojama taip, kad palangiškiams ir kurorto svečiams, norintiems patekti į „Anapilyje“ įsikūrusį Kurorto muziejų, nepatogumų nesukeltų.

Tvarkant „Anapilio“ aplinką bus atnaujinti teritorijoje augantys želdiniai, nuo vilos iki Birutės alėjos nutiesti vandentiekio, nuotekų bei lietaus vandens šalinimo tinklai, pakeistos link vilos vedančios liepų alėjos bei šaligatvių dangos, įrengtos dvi nedidelės aikštelės automobiliams statyti. Taip pat bus pasirūpinta viso sklypo teritorijos apšvietimu, įrengtos teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos.
„Vienoje iš aikštelių (esančioje prie „Anapilio“) bus įrengtos stovėjimo vietos 10 automobilių, kitoje (sklypo rytinėje dalyje, ties vilomis „Romeo“ ir „Džiuljeta“) – 7 automobiliams. Siekiant suvaldyti automobilių srautus ir užtikrinti, kad šioje teritorijoje nevažinėtų transporto priemonės, ties įvažiavimu į „Anapilio“ teritoriją iš Birutės alėjos bei iš vakarinės sklypo pusės bus įrengti pakeliami stulpeliai“, – sakė A. Zokaitis.
Visa senosios vilos teritorija alsuos retro stiliumi – tiek link vilos vedančios liepų alėjos, tiek alėjos vakarinėje pastato dalyje, tiek ir istoriškai susiklosčiusio pėsčiųjų tako nuo vilos „Jūros akis“ dangos, taip pat – takai apie „Anapilį“ bus spalvotų (pilkos ir raudonos spalvos), sendinto tipo betoninių trinkelių. Pasirūpinta bus ir mažąja architektūra – sutvarkytoje teritorijoje bus įrengti retro stiliaus stovai dviračiams, suolai, šiukšlių dėžės, įrengti bus ir nauji apšvietimo stulpai.
Teritorijos apšvietimas projektuojamas taip, kad akcentu taptų „Anapilis“. „Vilai apšviesti skirtų šviestuvų skleidžiama šviesa bus nukreipta taip, kad išryškintų pastatą bei atskiras jo detales – stogo kraigą, smailę, medžio raižinius, – sakė A. Zokaitis. – Kiti šviestuvai apšvies liepų alėją bei pėsčiųjų takus“.
Palangiškių ir miesto svečių patogumui bus įrengti ir informaciniai stendai, kviesiantys apsilankyti „Anapilyje“ įsikūrusiame Kurorto muziejuje bei čia vyksiančiuose renginiuose. Šie stendai bus įrengti J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankirtoje.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus neabejoja, jog sutvarkyta teritorija, kaip ir rudenį lankytojams atvėrusi restauruota vila “Anapilis“, netruks tapti dar viena miesto gyventojų ir svečių pamėgta laisvalaikio praleidimo vieta. „Džiugu, kad Palangoje jau netrukus atgims dar viena jauki, nedidelį parką primenanti erdvė, susijusi su kurorto įkūrėjais grafais Tiškevičiais. Čia nebeliks tinklinio aikštelių, tačiau galės vykti įvairūs plenerai, kiti meno projektai. Visa tai puikiai susisies su rudenį restauruota vila „Anapilis“ bei čia įsikūrusio Kurorto muziejaus veikla“, – sakė Š. Vaitkus.
„Anapilio“ teritorijos tvarkymo darbus planuojama baigti dar šiais metais.