Palangoje baigti vandens išplauto kopagūbrio stabilizavimo darbai.

„Atlikus darbus, kranto ruožo nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių tiek apsauginio kopagūbrio, tiek paplūdimio būklė gerokai pagerėjo bei nėra laikytina kritine. Ekstremali situacija Palangos paplūdimiuose atšaukta“, – skelbia Palangos savivaldybė.

Ekstremalioji situacija dėl kopagūbrio erozijos kurorte paskelbta šių metų kovą. Ją skelbti nuspręsta įvertinus esamos situacijos rimtumą bei tai, kad darbus jai stabilizuoti norėta atlikti iki vasaros.

Yrantis kopagūbris sudarė prastą estetinį vaizdą paplūdimyje, be to, jei kopagūbris būtų visiškai sugriautas, ateityje Palangai grėstų potvyniai.

Siekiant stabilizuoti erozinių procesų paveiktą Baltijos jūros krantą, iš Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos į centrinių Palangos paplūdimių ruožą pervežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio sąnašų bei suformuotas 3–4 metrais aukštesnis ir 5–7 metrais platesnis apsauginis kopagūbris.

Siekiant užtikrinti apsauginio kopagūbrio stabilumą, jis sutvirtintas žabtvorėmis bei klojiniais, paklotos takų dangos.

2019 metais savivaldybė planuoja įgyvendinti didesnį projektą, tuomet smėliu bus pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tikimasi, kad tai ilgesniam laikui išspręs plaunamų krantų problemą.

Palanga ruošiasi įsigyti miesto ženklą: reprezentatyvus simbolis su miesto pavadinimu atsirastų naujai įrengiamoje sankryžoje.

Tokio ženklo parengimo ir pagaminimo konkursą paskelbusi Palangos savivaldybė pageidauja, kad naujasis ženklas naudotų Palangos miesto simbolių spalvinę gamą ar jų elementus, o jame būtų įkomponuotas žodis „Palanga“.

Tamsiu paros metu ženklas turėtų būti apšviestas.

Jį ruošiamasi įrengti prie įvažiavimo į Palangą naujoje žiedinėje sankryžoje ties Valteriškės, Vasaros ir Kretingos gatvėmis.

Konkursas vyksta iki liepos mėnesio pabaigos. Naują ženklą pagaminti laimėtojas turėtų per keturis mėnesius.

Valstybės valdomas Turto bankas planuoja skelbti devintą Palangos poilsio namų „Baltija“ pardavimo aukcioną.

„Poilsio namai bus parduodami už 5,2 mln. eurų pradinę kainą – kaip ir per ankstesnį aukcioną. Tai bus devintasis mėginimas parduoti „Baltiją“, šįmet – penktas“, – BNS sakė Turto banko Privatizavimo ir sutarčių rengimo grupės vyresnioji specialistė Gražina Veželienė.

Anot jos, pasiūlymus konkursui galima teikti iki liepos 27 dienos.

Poilsio namai į privatizavimo sąrašą įtraukti nuo 2015 metų. Bendras jų pastatų plotas siekia daugiau nei 11,5 tūkst. kv. metrų, juose yra 470 vietų. Kompleksui priskirto valstybinio sklypo plotas sudaro 4,47 hektaro.

Bendrovei priklauso dviejų žvaigždučių viešbutis „Vyturys“ su reabilitacijos centru ir trijų žvaigždučių viešbutis „Žilvinas“. Pastarąjį sudaro du viešbučio pastatai ir šešių blokuotų pastatų kotedžas „Žilvinėlis“, kuriuose yra 120 vietų.

1969 metais pastatytas „Žilvino“ viešbutis, kurį suprojektavo architektas Algimantas Lėckas, yra pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe. Šalia esančiame komerciniame pastate įrengtas restoranas, SPA centras ir konferencijų salė.

Vos įvažiavus į Palangą prieš akis išnyra apvalus bokštelis. „Observatorija“, – pagalvoja turbūt kiekvienas, tačiau vargu ar dažnas žino šio statinio istoriją ir dabartį. Pasirodo, observatorija, kuri glaudžiasi šalia pradinės mokyklos ir naujai statomo baseino, pastatyta dar devintojo dešimtmečio pradžioje, bet taip niekada ir neveikė. Dabartinė Palangos vadovybė tikisi jai įpūsti gyvybės.

Observatorija Palangoje, pastatyta apie 1984 m., niekada neveikė. Kaip pasakoja šio miesto meras Šarūnas Vaitkus, sovietmečiu pastatyta observatorija taip ir nebuvo atidaryta lankytojams.

„Kai pastatė kupolą, jis pradėjo deformuotis, jį užvirino, todėl observatorijos niekada neatidarė. Mes jau apsižiūrėjome, kur gamina kupolus. Yra ne viena Europos valstybė, kurioje yra gamintojų. Šitą kupolą nuimtume, atvežtų naują tokio dydžio, uždėtų, jis atsidarytų. Kitais metais bandysime šitą projektą įgyvendinti, kad būtų pramoga Palangoje“, – kalbėjo meras...

Didžiausio šalies kurorto valdžia pasiryžusi nuo kitų metų uždrausti dviračių eismą populiariausioje Jono Basanavičiaus gatvėje ir paversti ją vien pėsčiųjų zona.

Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, sezono metu kurorte daugėjant įvairių nuomojamų transporto priemonių, situacija J. Basanavičiaus gatvėje tampa vis sudėtingesnė.

„Ši arterija pirmiausia yra skirta pėstiesiems, jie nori jaustis saugūs. Žmonės atvyksta su mažamečiais vaikais, visi eina prie jūros, tačiau nuolat kyla konfliktų. Ta pačia gatve rieda elektra varomi paspirtukai, dviračiai, keturračiai. Atėjo laikas šį chaosą pažaboti, todėl nuo kitų metų dviračių eismas J. Basanavičiaus gatvėje bus uždraustas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Palangos policija informavo, kad vien šį vasaros sezoną jau nubausta daugiau kaip 70 dviratininkų, nesilaikiusių Kelių eismo taisyklių.

Gatvė – nesaugi

J. Basanavičiaus gatvė kasmet tampa vis didesniu pėsčiųjų ir įvairiomis transporto priemonėmis besinaudojančių poilsiautojų karo lauku. Gatve neretai dideliu greičiu rieda keturviečiai, šešiaviečiai keturračiai, o pastaruoju metu itin padaugėjo besivažinėjančiųjų elektriniais paspirtukais.

Neseniai Palangos politikai bei valdininkai rinkosi į Eismo saugumo komisijos posėdį ir nusprendė situaciją J. Basanavičiaus gatvėje keisti iš esmės.

„Kadaise, kai ši gatvė buvo rekonstruojama, joje buvo numatyti dviračių takai. Dvi juostos. Tačiau nubraižytos tik linijos, neįrengiant nei pakylos, nei kitaip fiziškai atskiriant tą zoną nuo pėsčiųjų. Anuomet dar nebuvo tiek daug keturračių dviračių, paspirtukų, kitokių technikos naujovių. Nebuvo ir problemų, tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi. Dviračių daugėja, nuomojančiųjų įvairias transporto priemones – taip pat“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos vicemeras, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Jis pažymėjo, kad pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktai jau tampa pagrindinės Palangos arterijos kasdienybe.

„Ta gatvė tampa nebesaugi pėstiesiems. Ten pilna mažamečių vaikų, mamų su vežimėliais, pėstieji turi saugotis „nardančių“ ratuotųjų. Mūsų komisija kreipėsi į savivaldybės administraciją ir pasiūlė uždrausti dviračių eismą J. Basanavičiaus gatvėje. Draudimas galiotų piko metu, vasaros sezono laikotarpiu: nuo birželio pradžios arba vidurio iki rugpjūčio 25 dienos. Buvo pasiūlymų drausti eismą tik tam tikromis valandomis, tačiau lengviau viską reguliuoti, kai draudžiama apskritai“, – teigė R. A. Mikalkėnas.

Meras Š. Vaitkus tikino, jog Palangoje yra puikiai išplėtota dviračių takų infrastruktūra, todėl galima naudotis šalutinėmis gatvėmis, o ne žūtbūt demonstruotis J. Basanavičiaus gatvėje.

„Ja galima transporto priemonę varytis. O tie elektriniai paspirtukai tapo tikru galvos skausmu, todėl kreipėmės į Vyriausybę, kad ji pakeistų teisės aktus, reglamentuojančius tokių transporto priemonių naudojimo taisykles. Dabar jie traktuojami kaip dviračiai, jei važiuoja iki 25 km/h greičiu. Siekiame, kad ta riba būtų 20 km/h greitis, o jei daugiau – jau prilyginama motoroleriui. Tuomet reikia dėvėti šalmą, turėti vairuotojo pažymėjimą. Be to, motoroleriams draudžiama važiuoti dviračių takais“, – aiškino Palangos vadovas.

...Kurorto meras Šarūnas Vaitkus tikina, kad jau po kelių savaičių šioje miesto vietoje pajudės darbai ir šalia jau atstatytos mūrinės Kurhauzo dalies, kur įsikūrusi profesionalaus scenos meno erdvė, bus atstatyta medinė dalis su teatro sale...