Palangoje esančio kino teatro „Naglis“ renovacija gali kainuoti apie 2,5 mln. Eur, sako likviduojamos bendrovės „Lietuvos kinas“ vadovas Arūnas Stoškus.

„Kultūros ministerija mums pavedė parengti renovacijos planą „Naglio“ kino teatrui. (...) Pristatėm ministerijoje investicinį projektą, kiek reikėtų lėšų renovacijai, tai apie 2,5 milijono“, – BNS sakė A. Stoškus.

Kultūros ministerija teigia, kad tai nėra galutinis variantas ir „preliminarus investicinio projekto siūlymas bus tobulinamas“.

„Projektui buvo pateiktos pastabos dėl numatytų planuojamų funkcijų, numatomų veiklos rodiklių, projektui įgyvendinti reikiamų lėšų apimties“, – komentavo Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Investicinį projektą parengė „Lietuvos kinas”, konsultuodamasis su Lietuvos kino centru. „Naglio“ renovaciją ketinama finansuoti iš Valstybės investicijų programos.

Šį Palangos kino teatrą tikimasi atgaivinti iki 2022 metų, paverčiant jį regionine filmoteka, skirta meno sklaidai Klaipėdos regione.

Planuojama, kad pastato išorė liks nepakitusi. Perplanavus vidaus patalpas, numatyta įrengti dvi kino sales bei būsimai veiklai reikalingų erdvių.

Kino teatre ketinama demonstruoti filmus, skirtus įvairaus amžiaus bei interesų žiūrovams, rengti parodas kino tematika. „Naglyje“ veiks ir informacinis kino kultūros centras, jame bus skaitykla-mediateka, turinti prieigą prie pagrindinių kino bazių ir archyvų.

Naujajame centre numatyta rengti kūrybines dirbtuves, stovyklas, vasaros praktikas, taip pat rengti teorinius mokymus – paskaitas, seminarus.

Kino teatras „Naglis“ pastatytas 1959 metais ir nuo to laiko iš esmės neremontuotas. Jis veikia tik šiltuoju metų laiku.

„Naglis“ šiuo metu priklauso likviduojamam „Lietuvos kinui“, tačiau po reorganizacijos turėtų atitekti Lietuvos kino centrui.

„Atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama pareigūnų pranešime.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, taip pat, ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams. Buvo aiškinamasi, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos bei vertindamos statybų teisėtumo klausimą.

Tyrimas dėl statinio Palangoje buvo vykdomas trimis aspektais. Visų pirma, buvo siekiama nustatyti, ar statybos darbai yra galimi. Antra, buvo siekiama nustatyti, ar rekonstrukcija sklype yra galima, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pastato rekonstrukcijai. Trečia, buvo siekiama nustatyti, ar atliekami statybos darbai tikrai buvo rekonstrukcija (atitiko rekonstrukcijos sąvoką), o ne nauja statyba.

Įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos.

„Tai nėra teritorija, kurioje galiotų kategoriški draudimai vykdyti statybos darbus. Taip pat nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti yra reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai vykdyti būtina sąlyga yra ta, kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. kad registro duomenyse būtų fiksuota, jog pastatas niekada nebuvo pilnai sunykęs ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Kita būtina sąlyga – turi būti sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Abi šios sąlygos buvo išlaikytos“, – teigia tyrėjai.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 28 dieną išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai nebuvo seno dušinių pastato rekonstrukcija į dušines, kaip tai šiuo metu yra skelbiama žiniasklaidoje. Pagal techninį projektą tai buvo sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį, t. y. būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 m. bei pagal prokuroro pavedimą 2019 m. patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei. Šiuo metu tokių pažeidimų nenustatyta, teigia prokuratūra.

VŽ rašė, kad Statybos inspekcija pastato rekonstrukcijos užbaigimo aktą išdavė šių metų rugpjūčio viduryje. Šiuo metu naujas statinys Registrų centre nėra įregistruotas, nurodoma, kad 6% baigtumo dušinės priklauso Natalijai Zolotnickajai (Nataliya Zolotnitskaya). Sklypas, kuriame stovi „dušinės“, priklauso valstybei ir pastato savininkei yra išnuomotas iki 2104 m.

Palanga rengiasi papildyti centrinius paplūdimius iš jūros iškastu smėliu. Iš viso planuojama platinti beveik 2,5 kilometro ilgio pajūrio atkarpą į abi puses nuo Palangos tilto.

Savivaldybė numato 18,2 ha teritorijoje išpilti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio – atkarpose nuo Birutės kalno iki Palangos tilto (1,68 km) ir nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių (apie 0,7 km). Čia paplūdimius planuojama platinti iki 70 metrų.

Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad smėlį tiekėjams reikės kasti kasti Baltijos jūroje, Preilos–Juodkrantės šiauriniame poligone, 60 – 70 metrų nuo kranto.

Savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kairienė teigia, darbus planuojama vykdyti balandžio-gegužės mėnesiais ir baigti iki vasaros sezono pradžios. Tai turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, darbai bus finansuojami iš europinių lėšų.

„Anksčiau kaip balandžio 1-ąją vykdyti darbų negalima dėl aplinkosauginių reikalavimų, nes yra nerštavietės, paukščių perėjimo vietos, kurių negalima trikdyti. Smėlis bus imamas iš Juodkrantės poligono, jūros dugno. Yra dar 2005-aisiais atlikta galimybių studija, nustatyta, kad šis smėlis yra tinkamiausias, artimiausias esamam smėliui pagal dalelių dydį, kokybę“, – teigė R. Kairienė.

Anot jos, kiek tiksliai reikės smėlio, paaiškės pavasarį, kadangi žiemą prasidėjus audrų sezonui situacija paplūdimiuose gali pablogėti.

Pastarąjį kartą Palangos paplūdimiai iš esmės platinti 2011 – 2012 metais. Per šį laiką didžiausia grėsmė paplūdimiams kilo pernai, kai dėl audrų paplautas ir apsauginis kopagūbris nuo tilto iki Ražės upelio. Pernai pavasarį smėlis vežtas iš Šventosios uoste sukauptų smėlio atsargų, situacija stabilizuota.

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko ir dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“.

Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale, dešimtmečius aidėjo S. Povilaičio dainos, džiuginusios visą Lietuvą. Tad maestro autografas, papuošęs Koncertų salės fasadą, tarsi įprasmina Lietuvos estrados istoriją, S. Povilaičio ir šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.

S. Povilaičio autografas Palangos koncertų salės fasadą papuošė, šio projekto sumanytojams laimėjus Palangos miesto savivaldybės paskelbtą S. Povilaičio vardo įamžinimo konkursą. Konkursui pateiktus projektus vertino specialiai sudaryta komisija. Ji laimėtoju pripažino projektą „Autografas“.

S. Povilaičio autografas yra 6,96 m ilgio ir 1,19 m aukščio. Jis ant Palangos koncertų salės fasado atidengtas šių metų birželio 1 d.

Kompoziciją „Autografas“ sukūrė skulptorius Romas Klimavičius ir architektė Gerda Antanaitytė.

Palangoje, prie jūros, išdygo 500 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą primenantis pastatas, nors oficialiai teigiama, kad tai dušinė, skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.

Registrų centro duomenimis, leidimą statyboms Botanikos parko teritorijoje Palangos miesto savivaldybė išdavė 2014 metais. Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas aiškino, jog leidimas buvo išduotas ne naujai statybai, o pastatui rekonstruoti. Jo teigimu, statybų teisėtumą tikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai jokių pažeidimų neįžvelgė. Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas tvirtino, kad žemės sklypas Botanikos parke – rekreacinės paskirties, o prie pat jūros iškilęs modernus pastatas skirtas aptarnavimui. Kokias paslaugas ir kam jame planuojama teikti, savivaldybės atstovas nenurodė.

Palangos centre sparčiai kyla po gaisro atstatoma medinė kurhauzo dalis – per savaitę jau suręsta medinė pastato pirmojo aukšto konstrukcija, kurios aukštis siekia 6 metrus. Kurhauzo medinę dalį atstatantys Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ darbininkai susidūrė su netikėta kliūtimi – nuo gaisro praėjus 17 metų šiaurinėje pastato pusėje augantys keli klevai taip išsišakojo, kad šakos jau remiasi į medinę konstrukciją. „Per tiek laiko šių medžių šakos jau būtų atsirėmusios ir į nesudegusį pastatą. Dabar mums klevus reikės taip apgenėti, kad pradėję fasado apdailą galėtume bent statybinius pastolius pastatyti“, – aiškino restauravimo darbų vykdytojas Valdemaras Montvydas. Savivaldybė siekia, kad šie keturi po du suaugę klevai ateityje būtų pašalinti, nes jie iš šiaurinės pusės užgoš atkurto kurhauzo vaizdą.

Bemaž dešimt metų ieškoję galimybių ekonomiškai įsitvirtinti Klaipėdos uoste, kinų verslininkai, regis, ėmėsi kitos taktikos. Po Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Shen Zhifei vizito į Palangą juos sudomino potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia kurorto oro uosto.


Nesibaigiančios žvalgytuvės

Dar prieš dešimtmetį tuometis susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas priėmė vienos didžiausių Kinijos valstybės jūrų uostų, kelių ir tiltų statybos kompanijos "China Communications Construction Company" atstovus, kurie pristatė savo įmonės veiklą ir išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti įgyvendinant infrastruktūros projektus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Kinų verslo ir valdžios delegacijos į Klaipėdą vyko nuolat, jų susidomėjimas kasmet augo.

2015-aisiais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viešėjo 140 metų gyvuojančios transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto vystymo bei finansų kompanijos "China Merchants Group" atstovai, kuriuos irgi domino galimybės investuoti Klaipėdos uoste. "

Kinija Klaipėdos uostui rodo išskirtinį dėmesį. Tai aukščiausias įvertinimas tokios megavalstybės kaip Kinija", – po pernykščio dar vieno kinų verslo delegacijos vizito žurnalistams kalbėjo tuometis Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Ypatingą susidomėjimą kinai parodė, pasigirdus ketinimams Klaipėdoje statyti išorinį uostą.

Tačiau šis kinų susidomėjimas Lietuvos pajūriu kai kuriems politikams kelia įtarimų.


Politikė įžvelgė grėsmių

Lygiai prieš metus tuometė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė viešai prabilo apie ekonominę galią demonstruojančių ir politinių ambicijų nestokojančių kinų siekius vis glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.


Politikė priminė, jog kalbos, kad Klaipėda gali tapti vienu prekybos tiltų iš Azijos į Europą, netyla jau ne vienerius metus.

Tačiau, anot L.Andrikienės, tik dabar, jau regint pavyzdžius kitose valstybėse, pradedamos matyti tokio scenarijaus galimos pavojingos pasekmės.

Apie grėsmes, susijusias su Kinijos investicijomis Lietuvoje, dar pernai Seimui patvirtino ir Lietuvos valstybės saugumo departamentas.

Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką? "Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Ar dabartinė Lietuvos valdžia supranta, jog Kinija, prisidengdama investicijomis, iš tiesų vykdo ekspansinę politiką, kad galėtų plėsti savo politinę įtaką ne tik mūsų regione, bet visoje ES? Matyt, kad ne", – lygiai prieš metus kalbėjo L.Andrikienė.


"Planas B" – galimybės Palangoje

Aptilus išorinio uosto statybų planams, kaip tik praėjusią savaitę Palangos savivaldybėje lankėsi ir su kurorto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei.

Pirmą kartą Palangoje besilankančio Kinijos ambasadoriaus oficialus tikslas – aptarti galimas bendradarbiavimo sritis.

Ambasadoriui buvo pristatyta ne tik Palangos kurorto infrastruktūra, bet ir potenciali investicinė erdvė – maždaug 36 ha teritorija šalia oro uosto.

Šios teritorijos detalusis planas šiuo metu yra rengiamas, o šią procedūrą baigus bus ieškoma galimų investuotojų.

Š.Vaitkus atkreipė dėmesį, jog teritorija yra labai patogioje bei gražioje vietoje, ir ateityje miestas norėtų matyti turistinį objektą, pavyzdžiui, pramogų kompleksą arba geoterminius baseinus.

Kinijos ambasadorius teigė pristatysiąs Palangą ir jos siūlomas investavimo galimybes besidomintiesiems.