Nei „Marriott“ viešbučio ir SPA, nei unikalaus gydyklų komplekso, turėjusio iškilti vietoje apleistų purvo gydyklų Vytauto g. 170 – šį projektą turėjo įgyventini „Šiaulių banko“ antrinė įmonė UAB „Minera“, nei prabangaus viešbutuko su baseinu ant stogo ten, kur anksčiau stovėjo Palangos miesto savivaldybė, regis, nebus. Ko nepavyko privatiems investuotojams patiems padaryti, smogęs „kovidas“ galutinai palaidojo jų viltis.

„Kodėl jūs man skambinate? Aš jau seniai šioje įmonėje nedirbu,“ – šią savaitę „Palangos tiltui“ sakė Donatas Jurevičius, buvęs „Minera“ direktorius, kuris pasirašė sutartį su Palangos meru Š. Vaitkumi 2015 metais. Monika Rožytė, „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė (primenu, kad „Minera“ buvo antrinė „Šiaulių banko įmonė“ – L.J.) tokį atsiuntė atsakymą į „Palangos tilto“ paklausimą dėl gydyklų projekto Vytauto g. 170: „jokių reikšmingų pokyčių ties šiuo projektu neįvyko. Taip pat spalio viduryje paskelbėme, kad siekiant optimizuoti Šiaulių banko grupės struktūrą, UAB „Minera“ bus parduodama viešo konkurso būdu...Tikimės, kad pirkėjas bus suinteresuotas projekto vystymu ir kurorto plėtra.”

„Marriott“ komunikacijos vadybininkė Paige Mooney teigė „Palangos tiltui“, kad ji dėl Palangos „Marriott“ neturinti jokių naujienų. Kovą kita aukšta „Marriott“ tinklo komunikacijos atstovė sakė „Palangos tiltui“, kad artimiausiu laiku „Marriott“ viešbučio Palangoje statybos neprasidės. Dar daugiau – koronavirusas jas, ko gero, atidės neribotam laikui.

Kęstutis Vedeckis, „Vastint Lietuva“, Palangos „Marriott“ projekto vystytojo, direktorius žodžių į vatą „Palangos tiltui“ nevyniojo: „(Projektas yra sustojęs) dėl COVID-19 ir dalimi dėl kitų aplinkybių – bankrutavo būsimo viešbučio operatorius (nuomininkas ir „Marriott“ frančizės turėtojas) „Belvar“, kuris valdė didžiąją dalį „Vastint“ viešbučių Europoje. Reaguodama į šį iššūkį, „Vastint“ įsteigė viešbučių valdymo bendrovę Hotel Co 51, kuri perima visų viešbučių valdymą Europoje. Minėtoji bendrovė bus ir „Marriott“ projekto Palangoje nuomininkė-operatorė. Šiuo metu viešbučio projektas audituojamas siekiant išsiaiškinti ar operatoriui tinka visi funkcijų, planavimo ir veiklos sprendiniai.“

Vis tik, pagal optimistiškiausią dėlionę, „Vastint Lietuva“ 2021 metų pirmoje pusėje galėtų pradėti projekto pamatų rengimo darbus.

Kalbant apie buvusios miesto savivaldybės pastato sklypą, jį, „Palangos tilto“ žiniomis, yra įsigijęs milijonierius verslininkas iš Šiaulių, UAB „Vaivorykštės korporacijas“ vienintelis savininkas Anridas Vinkleris. Ne vienam Palangos miesto savivaldybės tarnautojui jis yra žinomas ne tik kaip šio sklypo savininkas, bet ir prabangaus „Rolss Royce“ automobilio savininkas.

„Pinigų jis turi kaip šieno. Vasarą po Palangą jis su bestogiu „rolsroisu“ važinėja. Savivaldybėje buvo kalbama, kad jis vietoje buvusios savivaldybės pastatys prabangų viešbutuką su atviru baseinu ant stogo, bet kol kas – nieko,“ – „Palangos tiltui“ sakė laikraščio patikimas šaltinis savivaldybėje.

Su A. Vinkleriu „Palangos tiltui“ susisiekti nepavyko, tačiau UAB „Tikroji vaivorykštė” laikraščio redakcijai atsiuntė tokį atsakymą raštu:„Informuojame, kad, deja, bet pasamdyti projektuotojai vėlavo atlikti darbus, o vėliau ir patys bankrutavo. Todėl turime pradėti visą projektavimo procesą iš naujo. Kitais klausimais, apgailestaujame, bet nepasisakysime.”

Atrinktas Palangos „Naglio“ kino teatro architektūrinio konkursą laimėjęs projektas, laimėtoją tikimasi paskelbti balandį. Kaip BNS informavo komisijos pirmininkas architektas Marius Pranas Šaliamoras, iš viso konkurse buvo gauti septyni pasiūlymai. Anot jo, po slapto komisijos balsavimo paaiškėjo, kad atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios vietos buvo itin nedidelis.
Kaip BNS informavo Lietuvos architektų sąjungos atstovai, nustačius konkurso eilę, viešųjų pirkimų procedūros gali užtrukti dar apie mėnesį, laimėtojus tikimasi viešai paskelbti balandį.

Neseniai kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos prezidentas Valdas Matulis, kuris yra apskundęs Generalinės prokuratūros nutarimą teismui, stebėjosi, kad viešąjį interesą ginti atsisakę prokurorai rodo aklą užsispyrimą ir nepaiso jiems nepalankių argumentų.

Atsakydama į visuomeninės organizacijos nuomonę ir straipsnyje išdėstytus faktus prokuratūra smogė iš peties – esą visa tai yra visuomenę klaidinanti informacija.

1133 eurai. Tiek kiekvieną mėnesį Vilniaus savivaldybei mokės bendrovė „Baltasis tigras“ už 3148 kvadratinių metrų poilsio namų nuomą vienoje gražiausių Palangos vietų Vytauto gatvėje, prie Botanikos sodo. Taigi vos po 36 centus už kvadratinį metrą.

Pati bendrovė paprašė tarybos nuomos sutartį pratęsti dar trejiems metams. Valdantieji tai ir padarė.

Tuo metu sostinės meras R.Šimašius per tarybos posėdį net žaibavo: „Kas vyksta su tuo pastatu, nepasikuklinčiau pavadinti, – tikras Palangos sabotažas, kuris atrodo labai neskaidriai. Mes jau žinome, kad Palangoje privatizuojant sąlygos yra neaiškios, o privatizavus jos tampa aiškios.“

Kaltindami Palangos valdžią, kad dėl jos kliuvinių poilsinės sklypas yra nepatrauklus investuotojams, yra dideli apribojimai, investicijos neatsipirktų, jie leido suprasti, kad toje vietoje atsirastų daugiabutis.

„Kaltindamas Palangos savivaldybę kažkokiu sabotažu Vilniaus meras R.Šimašius tvirtina norįs tiktai aiškumo iš Palangos, kad galėtų savo turtą privatizuoti už adekvačią kainą? Nebežinau, kaip dar aiškiau sostinės merui reikia pasakyti, kad Palanga Birutės parko kaimynystėje bendrabučių statyti neleis, nes tai griežtai draudžia Palangos miesto bendrasis planas“, – nukirto Š.Vaitkus.

Paprašyta atsiųsti neapžiūrėtų patalpų nuotraukas ir žadėjusi netrukus tai padaryti vilos savininkė N.Zolotnitckaja po dviejų mėnesių apsigalvojo ir savivaldybei pareiškė patalpų nerodysianti, nes tai jos privati nuosavybė.

Savininkės atsakyme teigiama, kad patalpos bus naudojamos pagal paskirtį, kai pasibaigs koronaviruso pandemija, nes šiuo metu pastato „įveiklinimas yra negalimas“. Situacijai pasikeitus apie numatomą veiklos vykdymo pradžią ir jos turinį savivaldybė esą būsianti informuota.

Žada atakuoti baudomis

Po tokio akibrokšto už statinio naudojimą ne pagal paskirtį savininkei atstovaujančiai advokatei buvo įteiktas administracinis nurodymas per 30 dienų sumokėti 70 eurų baudą. Už šį nusižengimą įstatymas numato nuo 140 iki 1500 eurų baudą. Laiku nesumokėjus pusės minimalios baudos ir neradus lengvinamųjų aplinkybių savivaldybė gali skirti numatytos baudos vidurkį – 820 eurų. Nepraėjus metams nustačius pakartotinį nusižengimą numatoma nuo 200 iki 3000 eurų bauda.

„Tikrinsime ir skirsime baudas tol, kol šis pastatas nebus atvertas visuomenei ir nepradės veikti pagal statybos leidime numatytą paskirtį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Naują baudą būtų galima skirti tik po pakartotinio patalpų patikrinimo, tačiau abejojama, ar vilos šeimininkė savivaldybės komisiją taip lengvai įsileis į vidų.

Artimiausiu metu N.Zolotnitckaja turėtų sulaukti ir daugiau svečių. Pastatą patikrinti ketina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai buvo pranešta apie pastebėtus nukrypimus nuo savivaldybėje esančio pastato projekto. Pavyzdžiui, statinį jau pripažinus tinkamu naudoti jo viduje atsirado du židiniai.

Pagaliau nuplėšta paslapties skraistė nuo pajūrio kopose Palangoje atsiradusių vadinamųjų dušinių. Per vargus į jas patekusi savivaldybės komisija padarė išvadą, kad pastatas įrengtas ne visuomenės poilsiui aptarnauti, o kaip privatūs apartamentai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus apskundė Generalinei prokuratūrai vieną neva rekonstruotų dušinių statyboje jokių pažeidimų jau kelintą kartą nematančios Klaipėdos apygardos prokurorės Editos Rutkauskaitės atsisakymą ginti viešąjį interesą. Kurorto vadovas prašo panaikinti šios aklai užsispyrusios prokurorės nutarimą ir iš naujo ištirti ir įvertinti Palangoje, Meilės alėjoje, atsiradusios vilos statybos teisėtumą.

Dušinėse išvydo prabangą

Tokią griežtą Palangos valdžios reakciją į prokurorės išvadas galėjo nulemti ir vilos savininkės Natalijos Zolotnitckajos elgesys. Savivaldybė jau seniai buvo pareiškusi norą patekti į vilos vidų, kad galėtų įsitikinti, jog pastatas nėra pritaikytas poilsiui, – pajūrio juostoje esančiuose objektuose gyventi ir net trumpam ilsėtis yra draudžiama. Porą mėnesių klaipėdietė vilkino savo atsakymą teisindamasi, kad išvykusi į užsienį, vėliau – kad yra saviizoliacijoje. Pagrasinus, kad leidimo apžiūrėti pastatą ruošiasi prašyti teismo, savivaldybės komisija galiausiai buvo įleista į vidų.

„Tai, ką pamatėme, mus privertė išsižioti. Skulptorių išraižyti baldai – lyg meno kūriniai. Interjeras papuoštas marmuru, meniniais metalo dirbiniais. Viskas dvelkia prabanga“, – įspūdžiais dalijosi vadinamosiose dušinėse apsilankę savivaldybės darbuotojai.

Kambariuose buvo matyti minkštasuoliai, stalai, krėslai, tačiau tikrinimo metu nebuvo užfiksuota patalpų ar įrangos, skirtos visuomenės poilsiui aptarnauti. Komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas. Buvo padaryta išvada, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.

Kaltę vertė valytojoms

Abejonių pastato savininkės atvirumu savivaldybės darbuotojams sukėlė ir tai, kad komisijos nariai nebuvo įleisti į keturias patalpas mansardiniame aukšte. Į pastatą komisiją įsileidęs N.Zolotnitckajos įgaliotas asmuo teisinosi, kad šių patalpų raktus išsinešusios valytojos. Gali būti, kad užrakintose patalpose buvo paslėpta ir dvigulė lova, kurios čiužinį, neapdairiai atremtą į mansardinio aukšto langą, praėjusią vasarą matė žurnalistai.

Viduje nutolta nuo projekto

Komisija aptiko ir nukrypimų nuo projekto: kai kurios nedidelės pagalbinės patalpos buvo užmūrytos, o mansardiniame aukšte kambarių viduryje buvo įrengti du židiniai, kurių projekte nebuvo numatyta. Dabar tampa aišku, kodėl jau paskelbus apie statybos darbų pabaigą ir atlikus vidaus patalpų kadastrinius matavimus po pastatą dar ilgą laiką zujo darbininkai.

Apie pastebėtus nukrypimus nuo projekto Palangos savivaldybė informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Be to, bus pareikalauta, kad statinio savininkė pateiktų neapžiūrėtų kambarių nuotraukas ir informuotų, kokia veikla bus vykdoma poilsio aptarnavimo patalpose.

Skundžia ir asociacija

Generalinės prokuratūros nuomonės dėl šios skandalingos statybos vis dar laukia ir Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija. Ištyrę viešai prieinamus dokumentus jos teisininkai priėjo išvadą, kad Palangoje dušinių rekonstrukcijai statybos leidimas išduotas neteisėtai, ir vasaros pabaigoje taip pat kreipėsi į prokurorus prašydami ginti viešąjį interesą.

Ta pati prokurorė E.Rutkauskaitė atmetė asociacijos prašymą, nors ir buvo pateikti visi įrodymai, kad privačios vilos statyba prieštarauja įstatymams.

Asociacija paprašė šį nutarimą panaikinti ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones.