Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 metų liepą buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui. Tokio leidimo buvo prašoma statiniui, esančiam valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostos teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas patikrinimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo duomenimis, 134,44 kv. m ploto laikiną kavinės pastatą, esantį valstybinės žemės sklype 1995 metais įsigijo fizinis asmuo, kaip laikiną statinį, nusigriovimui. Palangos miesto savivaldybė šiam pastatui eksploatuoti 1997 m. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Nugriovimui įsigytas pastatas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimu buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pastato savininkui eilę metų neprižiūrint ir neeksploatuojant įsigyto turto Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, pastatas sugriuvo, sudegė, o teritorija buvo apleista. Tik 2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau leidimas buvo išduotas be teisės aktais numatyto žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – sutikimo.

Prokurorė L. Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko. Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 7 dienos nutartimi paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

Nei „Marriott“ viešbučio ir SPA, nei unikalaus gydyklų komplekso, turėjusio iškilti vietoje apleistų purvo gydyklų Vytauto g. 170 – šį projektą turėjo įgyventini „Šiaulių banko“ antrinė įmonė UAB „Minera“, nei prabangaus viešbutuko su baseinu ant stogo ten, kur anksčiau stovėjo Palangos miesto savivaldybė, regis, nebus. Ko nepavyko privatiems investuotojams patiems padaryti, smogęs „kovidas“ galutinai palaidojo jų viltis.

„Kodėl jūs man skambinate? Aš jau seniai šioje įmonėje nedirbu,“ – šią savaitę „Palangos tiltui“ sakė Donatas Jurevičius, buvęs „Minera“ direktorius, kuris pasirašė sutartį su Palangos meru Š. Vaitkumi 2015 metais. Monika Rožytė, „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė (primenu, kad „Minera“ buvo antrinė „Šiaulių banko įmonė“ – L.J.) tokį atsiuntė atsakymą į „Palangos tilto“ paklausimą dėl gydyklų projekto Vytauto g. 170: „jokių reikšmingų pokyčių ties šiuo projektu neįvyko. Taip pat spalio viduryje paskelbėme, kad siekiant optimizuoti Šiaulių banko grupės struktūrą, UAB „Minera“ bus parduodama viešo konkurso būdu...Tikimės, kad pirkėjas bus suinteresuotas projekto vystymu ir kurorto plėtra.”

„Marriott“ komunikacijos vadybininkė Paige Mooney teigė „Palangos tiltui“, kad ji dėl Palangos „Marriott“ neturinti jokių naujienų. Kovą kita aukšta „Marriott“ tinklo komunikacijos atstovė sakė „Palangos tiltui“, kad artimiausiu laiku „Marriott“ viešbučio Palangoje statybos neprasidės. Dar daugiau – koronavirusas jas, ko gero, atidės neribotam laikui.

Kęstutis Vedeckis, „Vastint Lietuva“, Palangos „Marriott“ projekto vystytojo, direktorius žodžių į vatą „Palangos tiltui“ nevyniojo: „(Projektas yra sustojęs) dėl COVID-19 ir dalimi dėl kitų aplinkybių – bankrutavo būsimo viešbučio operatorius (nuomininkas ir „Marriott“ frančizės turėtojas) „Belvar“, kuris valdė didžiąją dalį „Vastint“ viešbučių Europoje. Reaguodama į šį iššūkį, „Vastint“ įsteigė viešbučių valdymo bendrovę Hotel Co 51, kuri perima visų viešbučių valdymą Europoje. Minėtoji bendrovė bus ir „Marriott“ projekto Palangoje nuomininkė-operatorė. Šiuo metu viešbučio projektas audituojamas siekiant išsiaiškinti ar operatoriui tinka visi funkcijų, planavimo ir veiklos sprendiniai.“

Vis tik, pagal optimistiškiausią dėlionę, „Vastint Lietuva“ 2021 metų pirmoje pusėje galėtų pradėti projekto pamatų rengimo darbus.

Kalbant apie buvusios miesto savivaldybės pastato sklypą, jį, „Palangos tilto“ žiniomis, yra įsigijęs milijonierius verslininkas iš Šiaulių, UAB „Vaivorykštės korporacijas“ vienintelis savininkas Anridas Vinkleris. Ne vienam Palangos miesto savivaldybės tarnautojui jis yra žinomas ne tik kaip šio sklypo savininkas, bet ir prabangaus „Rolss Royce“ automobilio savininkas.

„Pinigų jis turi kaip šieno. Vasarą po Palangą jis su bestogiu „rolsroisu“ važinėja. Savivaldybėje buvo kalbama, kad jis vietoje buvusios savivaldybės pastatys prabangų viešbutuką su atviru baseinu ant stogo, bet kol kas – nieko,“ – „Palangos tiltui“ sakė laikraščio patikimas šaltinis savivaldybėje.

Su A. Vinkleriu „Palangos tiltui“ susisiekti nepavyko, tačiau UAB „Tikroji vaivorykštė” laikraščio redakcijai atsiuntė tokį atsakymą raštu:„Informuojame, kad, deja, bet pasamdyti projektuotojai vėlavo atlikti darbus, o vėliau ir patys bankrutavo. Todėl turime pradėti visą projektavimo procesą iš naujo. Kitais klausimais, apgailestaujame, bet nepasisakysime.”

Atrinktas Palangos „Naglio“ kino teatro architektūrinio konkursą laimėjęs projektas, laimėtoją tikimasi paskelbti balandį. Kaip BNS informavo komisijos pirmininkas architektas Marius Pranas Šaliamoras, iš viso konkurse buvo gauti septyni pasiūlymai. Anot jo, po slapto komisijos balsavimo paaiškėjo, kad atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios vietos buvo itin nedidelis.
Kaip BNS informavo Lietuvos architektų sąjungos atstovai, nustačius konkurso eilę, viešųjų pirkimų procedūros gali užtrukti dar apie mėnesį, laimėtojus tikimasi viešai paskelbti balandį.

Neseniai kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos prezidentas Valdas Matulis, kuris yra apskundęs Generalinės prokuratūros nutarimą teismui, stebėjosi, kad viešąjį interesą ginti atsisakę prokurorai rodo aklą užsispyrimą ir nepaiso jiems nepalankių argumentų.

Atsakydama į visuomeninės organizacijos nuomonę ir straipsnyje išdėstytus faktus prokuratūra smogė iš peties – esą visa tai yra visuomenę klaidinanti informacija.

1133 eurai. Tiek kiekvieną mėnesį Vilniaus savivaldybei mokės bendrovė „Baltasis tigras“ už 3148 kvadratinių metrų poilsio namų nuomą vienoje gražiausių Palangos vietų Vytauto gatvėje, prie Botanikos sodo. Taigi vos po 36 centus už kvadratinį metrą.

Pati bendrovė paprašė tarybos nuomos sutartį pratęsti dar trejiems metams. Valdantieji tai ir padarė.

Tuo metu sostinės meras R.Šimašius per tarybos posėdį net žaibavo: „Kas vyksta su tuo pastatu, nepasikuklinčiau pavadinti, – tikras Palangos sabotažas, kuris atrodo labai neskaidriai. Mes jau žinome, kad Palangoje privatizuojant sąlygos yra neaiškios, o privatizavus jos tampa aiškios.“

Kaltindami Palangos valdžią, kad dėl jos kliuvinių poilsinės sklypas yra nepatrauklus investuotojams, yra dideli apribojimai, investicijos neatsipirktų, jie leido suprasti, kad toje vietoje atsirastų daugiabutis.

„Kaltindamas Palangos savivaldybę kažkokiu sabotažu Vilniaus meras R.Šimašius tvirtina norįs tiktai aiškumo iš Palangos, kad galėtų savo turtą privatizuoti už adekvačią kainą? Nebežinau, kaip dar aiškiau sostinės merui reikia pasakyti, kad Palanga Birutės parko kaimynystėje bendrabučių statyti neleis, nes tai griežtai draudžia Palangos miesto bendrasis planas“, – nukirto Š.Vaitkus.

Paprašyta atsiųsti neapžiūrėtų patalpų nuotraukas ir žadėjusi netrukus tai padaryti vilos savininkė N.Zolotnitckaja po dviejų mėnesių apsigalvojo ir savivaldybei pareiškė patalpų nerodysianti, nes tai jos privati nuosavybė.

Savininkės atsakyme teigiama, kad patalpos bus naudojamos pagal paskirtį, kai pasibaigs koronaviruso pandemija, nes šiuo metu pastato „įveiklinimas yra negalimas“. Situacijai pasikeitus apie numatomą veiklos vykdymo pradžią ir jos turinį savivaldybė esą būsianti informuota.

Žada atakuoti baudomis

Po tokio akibrokšto už statinio naudojimą ne pagal paskirtį savininkei atstovaujančiai advokatei buvo įteiktas administracinis nurodymas per 30 dienų sumokėti 70 eurų baudą. Už šį nusižengimą įstatymas numato nuo 140 iki 1500 eurų baudą. Laiku nesumokėjus pusės minimalios baudos ir neradus lengvinamųjų aplinkybių savivaldybė gali skirti numatytos baudos vidurkį – 820 eurų. Nepraėjus metams nustačius pakartotinį nusižengimą numatoma nuo 200 iki 3000 eurų bauda.

„Tikrinsime ir skirsime baudas tol, kol šis pastatas nebus atvertas visuomenei ir nepradės veikti pagal statybos leidime numatytą paskirtį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Naują baudą būtų galima skirti tik po pakartotinio patalpų patikrinimo, tačiau abejojama, ar vilos šeimininkė savivaldybės komisiją taip lengvai įsileis į vidų.

Artimiausiu metu N.Zolotnitckaja turėtų sulaukti ir daugiau svečių. Pastatą patikrinti ketina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai buvo pranešta apie pastebėtus nukrypimus nuo savivaldybėje esančio pastato projekto. Pavyzdžiui, statinį jau pripažinus tinkamu naudoti jo viduje atsirado du židiniai.

Praėjusią savaitę vykusiame nuotoliniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje dėmesys skirtas Šventosios uostui. Komiteto nariams pristatyti nuveikti darbai, o tai daugiausia dokumentų parengimas. Taip pat panagrinėti etapai, pagal kuriuos turėtų vykti uostelio atstatymas. Komitetas pasiūlė Šventosios uosto klausimą įtraukti į Vyriausybės priemonių planą. „Šventosios uostas yra valstybės nuosavybės teise savivaldybei priklausantis strateginis objektas. Neturi rūpėti vien savivaldybei. Savivaldybė yra kaip variklis, kad projektai, kurie padaryti, vyktų toliau – detalusis planas atliktas, sumokėta ne vienas šimtas tūkstančių eurų, techninis projektas, ne vienas šimtas tūkstančių eurų, norisi, kad negulėtų ministerijų stalčiuose ir nebūtų pamiršti. Jei valstybė ryžosi išleisti ir investuoti atkuriant Šventosios uostą, turime būti tas variklis. Taip pat turime kalbėti su Vyriausybe, iš ko galime finansuoti uostą. Tokia dalia teko mums“, – kalbėjo Š.Vaitkus.