Viena didžiausia Lietuvoje statybos bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pranešė, kad įsigijo bendrovės „Ateities projektai“ akcijas. Bendrovės generalinis direktorius Dalius Gesevičius 15min atskleidė, kad įsigytos įmonės teritorijoje planuojama statyti kotedžus.

Apie sandorį PTS pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Skelbiama, kad „Ateities projektai“ yra įsigijusi 2,3289 ha žemės sklypą Palangos mieste, į šiaurę nuo Palangos centro, naujai besivystančiame rajone – Kunigiškėse...

Palangoje ir kituose kurortuose nebebus galima be leidimo ar derinimo statyti poilsio namelius iki 50 kv. metrų ploto, naują tvarką numato nuo sausio įsigaliojęs pakeistas Statybos techninis reglamentas, rašo „Lietuvos žinios“.

„Tai vyko neatsižvelgiant nei į aplinką, nei į sklypo užstatymo intensyvumą, nei į tų namelių išvaizdą. Nereikėjo nieko derinti. Dabar ta netvarka turėtų baigtis, nes reikės ir statybos leidimo, ir projekto“, – dienraščiui sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak „Lietuvos žinių“, per palyginti trumpą laiką nuo 2014-ųjų, ypač Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kilo nevaldomas namelių statybos bumas. Įsigalioję pakeitimai yra itin svarbūs ir Šventajai.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad nauja tvarka padės saugoti ir istorines vietoves.

Tie, kurie planuoja vasarą automobiliu vykti poilsio į Palangą, turės apsišarvuoti kantrybe – dėl kurorte numatytų pertvarkų teks strigti spūstyse.

Paaiškėjo, kad šįmet prasidėsiančią pagrindinio įvažiavimo į kurortą gatvės rekonstrukciją kelininkai planuoja baigti tik įpusėjus rugsėjui.

Kretingos gatvės rekonstrukcijos rangovo konkurso nugalėtojas buvo paskelbtas dar praėjusių metų gruodžio pradžioje, o netrukus su Lietuvos automobilių kelių direkcija konkurso laimėtojas pasirašė ir sutartį.

Tačiau kelininkai čia planuoja pradėti darbuotis tik kovo viduryje, nors pastaraisiais metais pajūryje vyrauja švelnios žiemos, o šiųmetė kol kas labiau primena užsitęsusį rudenį.

Mažiausią projekto įgyvendinimo kainą – kiek daugiau nei 7 mln. eurų pasiūliusi bendrovių „Hidrostatyba“, „Šilutės automobilių keliai“ ir „Leonhard Weis RTE“ grupė gatvės rekonstrukciją įsipareigojo atlikti per pusmetį.

Tik įpusėjus kovui darbus pradėję kelininkai įvažiavimo į kurortą gatvėje plušėtų per visą vasarą.

Bendrovės „Hidrostatyba“ projektų direktorius Gediminas Zumaras patvirtino, kad transporto eismas Kretingos gatve bus apribotas ir vasarą.

Dabar dviejų eismo juostų įvažiavimo į miestą gatvė nuo miesto ribos iki sankryžos su Klaipėdos plentu bus platinama iki keturių juostų.

Šiuo metu šviesoforais reguliuojamoje pagrindinėje miesto sankryžoje atsiras žiedas, jie suprojektuoti sankryžose ir su Vasaros bei Sodų gatvėmis.

Kol vyks rekonstrukcijos darbai, kelininkai numatę darbuotis vienoje gatvės pusėje, o eismas bus nukreipiamas kita.

Kurorto vadovams net sunku įsivaizduoti, kokios transporto spūstys vidurvasarį susidarys įvažiuojant ir išvažiuojant iš miesto.

„Niekas neabejoja, kad šios gatvės rekonstrukcija yra būtina. Tačiau apmaudu, kad darbai nusitęs iki rudens.

O dabar, kai orai yra palankūs ir pajūris dar nematė nei sniego, nei šalnų, gatvėje kelininkų nematyti“, – svarstė Palangos vicemeras ir miesto Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikalkėnas.

Anot jo, kol yra sausa ir nešalta, kelininkai jau dabar galėtų pradėti paruošiamuosius žemės darbus, taip paankstindami rekonstrukcijos pabaigą.

R.Mikalkėno teigimu, kurortui svarbu, kad liepą, kai prasideda vasaros sezono įkarštis, poilsiautojams būtų išasfaltuotos bent dvi eismo juostos.

Kitaip nuo Šiaulių pusės atvykstantį transporto priemonių srautą į Palangą tektų nukreipti per aplinkkelį pro ligoninę. Į pajūrį autostrada atvykstantys poilsiautojai Palangą galėtų pasiekti senuoju keliu pro Nemirsetą.

Trečią mėnesį didžiausią šalyje Palangos kempingą valdantys koncesininkai darbų neatidėlioja – jau pradėti lieti 14 gyvenamųjų namelių pamatai. Mat verslą reikia pradėti kuo greičiau.

Su Palangos savivaldybe pasirašyta koncesijos sutartis daugiau nei 25 metus kurorto kempingą valdysiančią bendrovę „NRT Service“ į jo plėtrą įpareigojo milijoną eurų investuoti per trejus metus.

Tačiau koncesininkai 14 poilsio namelių neatidėliodami pradėjo statyti dar praėjusių metų pabaigoje.

„Siekiame, kad jie būtų pabaigti kuo greičiau ir kuo anksčiau pradėtų uždirbti pajamas“, – kalbėjo „NRT Service“ atstovas bei kempingo plėtros projektą finansuojančios įmonės „Domus Extra“ direktorius Audrius Skardžius.

Tačiau net ir palyginti neįprastu metu pradėtų statyti namelių prieš būsimą vasarą užbaigti dar nepavyks.

Mat tai nėra primityvios medinės poilsinės – čia statomi mūriniai apie 55 kvadratinių metrų ploto poilsio namai su čerpių stogu ir klinkerio fasadu ir terasomis.

Namai bus šildomi elektra, todėl juose bus galima poilsiauti ir žiemą.

Šiaurinėje kempingo dalyje pradėti statyti 12 keturviečių namelių bus padalyti į du kambarius po kiek daugiau nei 25 kvadratinius metrus, o dar du nameliai bus skirti vienai šeimai.

Poilsiautojų patogumui čia bus įrengta nedidelė virtuvėlė, atskiras sanitarinis mazgas.

Be poilsio namelių, koncesininkai šioje kempingo dalyje turės pastatyti pavėsinę su židiniu, vaikų žaidimo bei keletą sporto aikštelių.

Įgyvendinti šį projektą kainuos gerokai daugiau, nei buvo apskaičiuota daugiau negu prieš penkerius metus.

Pagal tuomet parengtą namelių projektą buvo numatyta, kad kempingo valdytojo investicija sieks apie 800 tūkst. eurų.

Dabar neabejojama, kad per tą laikotarpį pabrangus statybinėms medžiagoms ir išaugus atlyginimams, numatyti darbai gali kainuoti ir du kartus daugiau.

Kol dar statomi poilsio nameliai, ateinančią vasarą be kemperio ar palapinės atvykusius poilsiautojus ruošiamasi priimti nedideliame kempingo viešbutyje.

„Viename kempingo pastate yra įrengta 12 kambarių.

Juos šiek tiek pritaikius poilsiui, ten bus galima įrengti ir žiemą veikiantį viešbutį“, – apie kempingo planus pasakojo A.Skardžius.

„NRT Service“ perėmė beveik pustrečio milijono eurų vertės turto. Koncesininkui atiteko apie 4,6 ha ploto pajūrio sklype esantis kempingo kompleksas, kurį sudaro 8 maistui gaminti, dušams bei tualetams, poilsiui, administracijai skirti pastatai. Be to, kempinge įrengtos 4 krepšinio ir teniso aikštelės.

Dabar aptvertas kompleksas gali priimti apie 70 kemperių ir 60 poilsiautojų palapinių su automobiliais. Į kempingą iš miesto atvestos vandentiekio, kanalizacijos trasos, elektros linijos.

Pabaigus kempingo plėtrą jame vienu metu galės poilsiauti per pusę tūkstančio žmonių.

Kas geriausiai gali pasakyti, kokie 2017-ieji buvo Palangai? Visi, ko gero, atsakys, jog meras. Tad „Vakarinės Palangos“ skaitytojams siūlome pokalbio su Šarūnu Vaitkumi ištrauką. Tradiciškai politikas, kuris nebe pirmą kartą išrenkamas vadovauti Palangai ir yra pelnęs gyventojų pasitikėjimą tiesioginiuose merų rinkimuose, apžvelgia, kas svarbiausio per metus įvyko mieste, ko palangiškiai ir kurorto svečiai gali tikėtis ateinančiais metais.

...

– Kokius planus kuriate 2018 metams – ką numatote keisti, tobulinti Palangoje bei Šventojoje?

– Planų yra daug, tad laukia darbingi metai. Dėsime visas pastangas, kad jau 2018-ųjų pabaigoje, per Kalėdas, duris visuomenei atvertų miesto baseinas su sveikatingumo kompleksu ir viešąja pirtimi, pradėsime Šventosios centrinės aikštės rekonstrukciją, Kurhauzo medinės dalies restauraciją. Be kitų darbų, didelį dėmesį gyvenamajai kurorto gyventojų aplinkai, daugiabučių namų kiemams, socialiniams ir kitiems klausimams.

...

Įvažiavimas į Palangą jau neilgai trukus taps gerokai erdvesnis – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „Hidrostatyba“, UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir Leonhard Weis RTE AS, pasirašė rangos darbų sutartį dėl Kretingos gatvės Palangoje rekonstrukcijos. Dideli pokyčiai vyks šios gatvės ruožuose nuo įvažiavimo į miestą iki sankryžos su Klaipėdos plentu ir Klaipėdos plento atkarpos nuo Virbališkės tako iki sankryžos su Vasario 16-osios ir Vėžių gatvėmis.

Rekonstrukcijos metu Kretingos gatvėje bus įrengtos 4 eismo juostos, centrinė skiriamoji juosta, taip pat – apsauginiai barjerai, pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkytos autobusų stotelės ir nuovažos į sklypus. Siekiant nukreipti transportą iš gyvenamųjų namų kairėje Kretingos gatvės pusėje, bus įrengta vienšlaitė 5,5 metro pločio jungiamoji gatvė.

Eismo dalyvių saugumą pagerins Kretingos gatvėje planuojamos įrengti trys žiedinės sankryžos: su Vasaros ir Sodų gatvėmis – turbožiedinės, su Klaipėdos plento gatve – maža žiedinė.

Klaipėdos plento atkarpoje bus įrengti apsauginiais barjerais nuo važiuojamosios dalies atskirti ir moderniai apšviesti pėsčiųjų ir dviračių takai, šalia pėsčiųjų takų numatytos poilsio aikštelės.

Projekto vertė – per 7 mln. eurų, rekonstrukcija turi būti atlikta per 6 mėnesius.

„Tai yra palangiškių ilgai lauktas projektas, kadangi ne vienerius metus aktyviojo kurortinio sezono metu vairuotojai, įvažiuojantys į Palangą, patirdavo nepatogumų – čia susidarydavo automobilių spūstys. Palangos miesto savivaldybė parengė reikiamą techninę dokumentaciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį su rangovais. Džiaugiuosi, kad neilgai trukus bus pradėti Kretingos gatvės atkarpos rekonstrukcijos darbai“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Kurorto vadovas pabrėžė, jog įgyvendinus minėtą projektą, patogumą pajus ne tik automobiliais į Palangą atvykstantys vairuotojai, bet ir rytinėje miesto dalyje gyvenantys palangiškiai. „Žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apsauginiai barjerai, skiriantys važiuojamąją kelio dalį nuo pėsčiųjų tako, modernus apšvietimas – šios priemonės padidins pėsčiųjų saugumą bei suteiks didesnį patogumą vairuotojams“, – sakė Š. Vaitkus.

Šventosios turizmo asociacija kelia klausimą: ką daryti su viena miesto įžymybių – skulptūrine grupe „Žvejo dukros“. Sovietmečiu kopose įkurdinta kurorto puošmena, panašu, praranda vaizdą. O ir koks tas vaizdas gali būti, jeigu keturių metrų aukščio skulptūros nematyti nė iš vienos pusės? Būtent tai šventojiškius ir paskatino pradėti veikti.

Skatina „Žvejo dukrų“ sugrįžimą

Tuo metu kai kitos bendruomenės galvojo apie savo gerovę, savo veiklos populiarinimą, Šventosios turizmo asociacija Seniūnaičių sueigos vertinimui pateikė Savivaldybei aktualų projektą. Natūralu, projektas buvo „palaimintas“, jam skirtas finansavimas. Tiesa, už tūkstantį kelis šimtus eurų projekto iki galo įgyvendinti nieku gyvu nepavyktų. „Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas privalome įsisavinti šiais metais, nusprendėme bent padėti pagrindą tolimesnei veiklai, – sako projekto koordinatorius Kęstutis Oginskas. – Šio projekto metu sieksime išsiaiškinti, kiek „Žvejo dukrų“ kompozicija yra svarbi šventojiškiams, kiek kurorto svečiams. Tuo pačiu metu ieškome kompetentingų specialistų, kurie galėtų teikti siūlymus, kaip išgelbėti skulptūrinę grupę“.

K.Oginskas neslepia, pasigirdo siūlymų, kad „Žvejo dukroms“ atėjo metas ieškoti kitos vietos Šventojoje. Tačiau yra ir kitokių siūlymų – skulptūrą ne tik palikti toje pačioje vietoje, kur stovi nuo 1982 metų, bet ir šią erdvę dar labiau sustiprinti, praplėsti. Sovietmečiu skulptorės Zuzanos Pranaitytės Šventajai dovanota skulptūrų kompozicija buvo matoma iš labai toli, nes statytojai ją įkurdino ant kopos viršūnės. Tačiau bėgant metams, gamta tvarkėsi vis savaip, kol galų gale skulptūrinė kompozicija tarsi pradingo kopose. Dabar tris „Žvejo dukras“ galima aptikti atsitiktinai arba specialiai jų ieškant.

Skulptūros „pasislėpė“ smėlio kopose

„Būtent ši priežastis ir paskatino vietos gyventojus imtis iniciatyvos, pradėti ieškoti sprendimų. Mat dauguma žino kelias lankytinas vietas Šventojoje, tarp kurių yra ir „Žvejo dukros“. Tačiau, kur yra ši skulptūrinė kompozicija, kaip ką rasti, iš kur geriausia prieiti, tokios informacijos nėra, – apie idėjos rašyti būtent tokį projektą gimimą pasakoja K.Oginskas. – Kai sugalvojome, kad reikia informacinių ženklų, supratome, kad reikia iškelti ir pačias skulptūras. Dabar jos atrodo tarsi kokiame sąvartyne. Vietoj to, kad skulptūros, kaip buvo autorės sumanyta, žvelgtų į jūros tolį, motų žvejojančiam tėvui, stovi kopų ir krūmų apsuptyje. Be to, anksčiau pjedestalo (gelžbetonio), ant kurio pastatytos skulptūros nė nebuvo matyti, o dabar jis iškilęs maždaug į pusantro metro aukštį“.

Šventojiškiai baiminasi ne tik dėl to, kad skulptūros tapo nematomos, kad turistai, ieškodami „Žvejo dukrų“ blaškosi kopose, braunasi per privačias ar net pasienio teritorijas, o dar ir dėl to, kad ilgainiui motulė gamta ims ir nuvers Z.Pranaitytės įstabų kūrinį. „Negalime leisti, kad pradingtų vienas iš Šventosios traukos centrų. Mano galva, reikėtų daryti priešingai – dar labiau sustiprinti turistų srautą, padaryti aiškesniu mūsų mieste po atviru dangumi gyvuojantį muziejų. Juk lankytinų objektų turime ir galime parodyti dar daugiau, – drąsiai kalba Šventosios turizmo asociacijos vadovas ir projekto koordinatorius. – Todėl į pagalbą kviečiamės uostamiestyje dirbančius ir patirties panašiuose projektuose turinčius architektus bei Klaipėdos universiteto studentus. Norime, kad jie įvertintų skulptūrų grupės situaciją, pažvelgtų į Šventąją kaip į pajūrio vietą, kuri galėtų būti patraukli turistams, o taip pat norime pakalbėti ir apie Šventosios uosto perspektyvas“.

Daug metų vykę teisminiai ginčai tarp kurhauzo bendraturčių Palangos savivaldybės ir Jackų šeimos, regis, užbaigti. Birželio mėnesį teismas, o trečiadienį - ir Vyriausybė nusprendė, kad pastatas perduodamas kurorto žinion. Tiesa, Jackai nusileisti nežada.

Kurhauzo bendraturčiai ilgą laiką nesusitarė, kas kaltas dėl dalies apleisto pastato. Kurorto valdžia teigė, kad Jackos jau keliolika metų nerodo iniciatyvos tvarkytis, tačiau verslininkai įsitikinę, kad tvarkytis jiems trukdė vietos valdininkai.

Praėjusiais metais Palangos apylinkės teismas atmetė Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškinį, kuriuo buvo prašoma valstybės žinion paimti dalį daugiau nei dešimtmetį neva netvarkomo Palangos kurhauzo. Tačiau šiemet vasarą Palangos meras Šarūnas Vaitkus Savivaldybės vardu kreipėsi į Vyriausybę, kad sunykusi medinė kurhauzo dalis būtų perduota kurortui.

Tokį kreipimąsi paskatino Klaipėdos apygardos teismo neginčijama nutartis, kad Jackų šeimai priklausanti medinė Palangos kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad už paimamą turtą Jackams priteisiama 10 tūkst. eurų kompensacija, tačiau iš Jackų kaip žalą už kultūros vertybės nepriežiūrą valstybei priteista 29 tūkst. eurų.

Verslininkas Gediminas Jacka sakė, kad bylinėjosi ir su KPD, ir su Savivaldybe, ir su Nacionaline žemės tarnyba, nes šie neleido pradėti tvarkyti sudegusios kurhauzo dalies.

„Mes neturėjome galimybių atstatyti šitą kurhauzą, o jį iš mūsų atėmė, nes mes nieko nedarėme“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo G. Jacka.

Jis teigė, kad svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos, nes ekspertai anksčiau buvo nustatę, kad Jackų šeimai priklausanti kurhauzo dalis verta daugiau nei 500 tūkst. eurų, bet jie tokios kompensacijos negavo, o dar patys turėjo sumokėti.

„Palangos savivaldybė ir meras stengsis, kad kurhauzas būtų atstatytas, o visuomenei nesvarbu, kam priklauso turtas - ar Savivaldybei, ar Jackų šeimai, svarbu, kad jis būtų atstatytas. Tad nuskriausti kol kas esame tik mes“, - vakar sakė G. Jacka.

Meras Š. Vaitkus džiaugėsi, kad pagaliau bus galima sutvarkyti kurorto simboliu vadinamą kurhauzą.

„Teisingumas triumfavo, nes 15 metų nuo šio objekto padegimo vieta tikrai nekaip atrodė. Juolab kad šis pastatas yra Palangos simbolis, pastatytas 19 amžiuje. Galima sakyti, kad nuo jo ir prasidėjo kurorto vystymasis, todėl buvo gėda, kad šis simbolis tiek metų buvo apleistas, neprižiūrimas ir nesutvarkytas“, - pažymėjo Š. Vaitkus.

Jis dėkojo teismui ir Vyriausybei, kad buvo nuspręsta perduoti kurhauzą Palangos miestui, kuris kartu su KPD galėtų skubiai jį restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Kitą savaitę KPD ir Palangos savivaldybė pasirašys turto perdavimo aktą, tada bus įregistruota nuosavybė. Pasak Š. Vaitkaus, nieko nelaukiant bus pradėta rengti restauracinį ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą, mat tam pinigų kurorto Taryba buvo numačiusi iš anksto. Tikimasi, kad kitų metų vasarą projektas jau bus baigtas ir bus galima pradėti restauravimo darbus. Spėjama, kad tai galėtų kainuoti iki 2 mln. eurų.

Palangos miesto savivaldybė 19 amžiuje grafų Tiškevičių statyto kurhauzo medinę dalį ketina atstatyti per mažiau nei dvejus metus - Vyriausybė šios savaitės viduryje perdavė savivaldybei daug metų buvusių savininkų netvarkytą ir galiausiai nacionalizuotą pastato dalį, rašo „Lietuvos žinios“.

„Laukia greiti ir rimti darbai: sudegusios dalies atstatymas. Tikimės, kad 2019 metais džiaugsimės visu iš pelenų prikelto kurhauzo kompleksu“, - dienraščiui sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

„Jo paskirtis bus visuomeninė, jokių parduotuvių neįsileisime. Ten vyks kultūriniai renginiai“, - kalbėjo Š. Vaitkus.

Pasak jo, jau numatyta 20 tūkst. eurų objekto restauravimo techniniam projektui parengti. Atstatymui reikalingo finansavimo bus prašoma iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės iždo. Savo lėšomis prisidės Palangos miesto savivaldybė.