Anksčiau vila priklausė grafams Tiškevičiams. Pirmojo pasaulinio karo metu pastatas buvo apgadintas, bet išliko. 1933 metais jis buvo atnaujintas ir naudojamas studentų komiteto. Antrojo pasaulinio karo metu „Komoda“ buvo dar labiau pažeista ir daug kartų degė. Pastaraisiais metais pastatas buvo apleistas, neturėjo net stogo. 2009 metais pastatas šiame regione buvo įregistruotas kaip kultūros paveldas. 2016 metais vietinis verslininkas Egidijus Vičius nusipirko šį objektą ir renovavo iš savo lėšų. Dabar šia vila rūpinasi Martynas Meidus su žmona Karolina Vičiūte-Meide.

Pasak jų, vila „Komoda“ pavadinta todėl, kad pastatas primena komodos spintelę. Kai viskas buvo sulenkinta, šis pastatas vadinosi „Baltoji gulbė“, vėliau „Jūrapilis“, o tik tada tapo vila „Komoda“. Toks pavadinimas įrašytas dar iš Tiškevičių laikų.

„Taip ir mes ją vadiname“, – sakė vilos šeimininkai.

Vila XIX amžiuje buvo suprojektuota Lenkijoje gyvenusio italų kilmės architekto Leonardo Marconi. Manoma, kad L. Marconi pardavė šį dizainą užsienio rinkai, nes labai panašus pastatas šiuo metu stovi Monake, Prancūzijoje.



Atidarymo metu vilos durys buvo atvertos visiems. Norintys galėjo pasivaikščioti po „Komodos“ menes, apžiūrėti kambarius. Iš viso – dešimt prabangių kambarių, kur kiekvienas turi pavadinimą, susijusį su čia gyvenusiais kilmingos giminės atstovais.

Viloje yra dešimt prabangių apartamentų. Naktis prašmatniuose dviviečiuose apartamentuose kainuoja 320 eurų, šiek tiek paprastesniame kambaryje – 240 eurų. Į kainą įskaičiuoti pusryčiai.

Vilos „Komodos“ namų galerijos ciklą pradėjo Londone gyvenančios menininkės Agnės Bučmytės modernūs darbai. Meno kolekcija „Minčių tomografija“ viloje kabės metus. Visi norintys galės įsigyti dailininkės darbus čia pat vietoje ir nusikabinti tiesiog juos nuo sienos.

Tuo tarpu birželio mėnesį teko lankytis Paryžiuje, kur panašaus tipo dviviečiuose apartamentuose gyvenau pačiame miesto centre. Tokia naktis – 100 eurų, tad trys naktys kainavo – 300 eurų.

Geriau padaryti greičiau

Palangos savivaldybės nesiryžo darbų ištęsti per kelis sezonus, jeigu remontuoti gatvių nebūtų leista visą šiltąjį metų laiką, o tik pavasarį ir rudenį. „Tos statybos išsitęstų per 5-6 metus. Kelius tinka remontuoti pagal įstatymus, nustatytas taisykles tik nuo kovo, net balandžio, kai nebelieka įšalo, tada atsidaro asfaltbetonio gamyklos. Ir baigiasi sezonas geriausiu atveju gruodžio pradžioje. Kad ateitų rangovas ir pradėtų kovo mėnesį darbuotis, o mes jam leistume dirbti tik mėnesį, tai mes nė vieno tokio rangovo nerasime. Juk tai sąnaudos, vien atvežti techniką“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Dėl šios priežasties darbai turbūt galėtų prasidėti tik rugsėjo mėnesį, o per rudens mėnesius, kai dar labai svarbu orai, sunku būtų tikėtis rezultatų.

„Be abejo, yra nepatogumų. Čia kaip remontuojant butą, lygiai taip pat: jeigu neturi kur laikinai išsikraustyti, eini į kitą kambarį. Dulkės, erzina, bet po to turi rezultatą. Visame pasaulyje taip vyksta, visuose kurortuose, kiek esame jų aplankę, visus metus vyksta tokie dalykai. Kaip sakau – žiūrėkime į priekį. Įvažiavimo projektą įgyvendina Valstybė, 7 mln, eurų investicija. Tai bus įgyvendinta per pusę metų, tiek tikrai galima pakentėti. O ir problemų nėra, eismas vyksta, nuolat laistoma, jokių dulkių nekyla. Aš, tarkim, stovėjau spūstyje Vilniuje nuo Vyriausybės iki Žaliojo tilto valandą ir jokio remonto nebuvo“, – palygino meras, akcentuodamas – bent kol kas problemų poilsiautojams ir miestiečiams nekyla.

Š.Vaitkus taip pat priminė, kad remontuoti įvažiavimą į Palangą buvo būtina – to nesiima tik dėl estetinio vaizdo ar pan. Pabaigus darbus ši gatvių bus keturių eismo juostų, taip pat žadama įrengti keturis žiedus. Bus pasodinta 1200 augalų, iš jų pušų 400. Kaip sako meras, pagaliau į Palangą įvažiuosime kaip į tikrą kurortą – pušynu.

Tiesiami ir šaligatviai, dviračių takai, atnaujinta gatvė bus moderniai apšviesta, iš abiejų pusių stovės atitvarai, kad pėstieji nevaikščiotų bet kur. Viename iš žiedų švies Palangos miesto ženklas.

Infrastruktūra ilgai netvarkyta

„Palangoje daugelį metų, tą galiu pripažinti, buvo labai blogai. Žmonės turbūt buvo įsitikinę, kad galime gyventi tik iš jūros ir saulės, bet taip nėra. Viskas buvo apleista – kelių infrastruktūra, šaligatviai. Štai Jūratės gatve 20 metų negalėjai praeiti neužkliuvęs už plytelių“, – nesenus laikus minėjo Š.Vaitkus.

Nuo 2012 m. sutvarkytos 24 gatvės. Tačiau iš savo biudžeto Palanga nieko panašaus nebūtų įstengusi padaryti – miesto metinis biudžetas yra 19 mln. eurų, iš kurių 60 proc. skiriama švietimui, 20 proc. kultūrai, o miesto tvarkymui – vos 10 proc. Tad ne pilni du milijonai eurų per metus neleistų Palangai savo lėšomis išasfaltuoti naujai nė vienos gatvės. Kaip sako meras, tų pinigų užtenka nebent patvarkyti kokį nors kiemą arba užlopyti duobes.

Pagalbos tenka prašyti Vyriausybės ir, kaip rodo Palangos gatvėse verdantys darbai, sėkmingai. Jau sutvarkytos Palangos Meilės alėja, Kęstučio g., Grafų Tiškevičių alėja, Jūratės g., Vasario 16-osios g., Vanagupės g., Sodų g., Suvalkiečių g. ir kt., taip pat Šventosios Pušyno g., Senojo turgaus g., Piktužio g., Žvejų g., Janonio g. ir kt.

„Tai ir miesto centras, pagrindinės gatvės, ir gyventojų daugiabučių kvartaluose, tarkim, tame, kuris matosi tik įvažiavus į Palangą, ten jokio dėmesio niekada nebuvo skiriama. Ten padarėme ir dar vieną dalyką – sutvarkėme ir parkavimą. Ten kaip irg visoje Lietuvoje, sovietmečiu statyti kiemai nepaskaičiuoti tam kiekiui automobilių, kaip šiandien šeima turi po du. Statydavo mašinas visur, ant žolynų. Buvo priimtas sprendimas, kad gatvės ten gana plačios, buvo žalios juostos, tai jų pakraščiuose užteko vietos parkavimo vietoms. Padarėme jų apie 600“, – pabrėžė meras.

Be jau minėto įvažiavimo į Palangą šiuo metu tvarkoma Maironio g., kur šiek tiek į akis krenta tai, kad prasidėjus individualių namų kvartalui naujai tiesiami šaligatviai yra gana siauri, o dar vidury stovės apšvietimo stulpai. Š.Vaitkus nesiginčija, kad galbūt ir projektuotojai kiek suklydo, tačiau kartu pabrėžia, kad ne sezono metu vaikštančių čia žmonių nėra daug, todėl galbūt užteks ir tokio pločio šaligatvių.

Remontuojama ir Šventoji

Šventojoje irgi pluša kelininkai. Čia baigiama suremontuoti Šventosios g., antrasis įvažiavimas į Šventąją, kur niekada nebuvo šaligatvių, žmonės turėdavo eiti važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat tvarkomos gatvės ir daugiabučių kvartale.

„Jau po kelių dienų turi prasidėti centrinės Šventosios aikštės statybos darbai, esame pasirašę sutartis, laukiame, kada rangovas susidėlios savo grafikus, darbus, ten įrengsime per kelerius metus įspūdingą aikštę. Šventoji sulaukė didžiulio dėmesio, esame rekonstravę Jūros g., įrengę alėją. Baigti tvarkyti mokyklų stadionai“, – vardijo meras.

Džiugina Palangos savivaldybę ir sprendimas dėl Šventosios uosto, kuris perduotas savivaldybei, netrukus bus perimtas turtas. Dabar rengiama paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl darbų įgyvendinimo. Meras įsitikinęs, kad uostas Šventojoje tikrai perspektyvus, tereikia sukurti tinkamą infrastruktūrą – krantines, kuriomis bus galima ir pasivaikščioti, šviežios žuvies turgeliai, galbūt jachtų įplaukimo vietos. Tai galėtų tapti puikiu traukos objektu.

Vytauto gatvėje jau metus visi važinėja viena eismo kryptimi. Ir, atrodo, visi jau įprato, netgi ir miesto svečiai, kad taip ir reikia važiuoti. Kai kurie skeptikai prognozavo, jog toks eismas nesibaigs geruoju. Pirmus metus didelių nelaimių buvo išvengta ir prognozės nepasitvirtino. Keletas nelaimių įvyko šios vasaros pradžioje ir tai, galima sakyti, ne dėl eismo, o dėl to, kad vairuotojai po ramios žiemos važinėjo išsiblaškę, pamiršę, jog prasidėjo aktyvusis dviratininkų sezonas.

Ten, kur daugiau įvykių – priverstinai sustoti

Kaip teigė Eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, Vytauto gatvėje pasikeitęs eismas per metus jau tikrai prarado naujienos statusą. „Visi jau įprato, kad Vytauto gatvėje galioja vienos krypties eismas. Tik kai kurias sankryžas stebime, kuriose dažniau įvyksta susidūrimų, pavyzdžiui, Kastyčio ir Vytauto gatvės sankryžoje. Dėsime „Stop“ ženklus, kad vairuotojai labiau atkreiptų dėmesį. Nes dabar ne visi supranta, ką reiškia pagrindinio ir šalutinio kelio ženklai. Sieksime, kad vairuotojas, važiuodamas iš šalutinės gatvės, būtų priverstas sustoti ir apsižvalgyti“, – pasidalino mintimis R. A. Mikalkėnas.

Pasak vicemero, kitokių pageidavimų ar pastebėjimų komisijos nariai negirdėjo. Tiesa, ateityje ketinama ir dar vienu būdu Vytauto gatvę patobulinti. „Centrinę Vytauto gatvę planuojama naujai asfaltuoti, o kai tai bus padaryta, tuomet galėsime įrengti metalizuotus bortelius, atskirsiančius dviračių juostą nuo automobilių. Europoje tokie borteliai daug kur naudojami, jie labai naudingi“, – papasakojo Eismo saugumo komisijos pirmininkas R. A. Mikalkėnas.

Palangos viešbučiai kaltina Palangos močiutes ir kitus savo kambarių nuomotojus nemokant mokesčių. Išties ne visi turi verslo liudijimus, leidžiančius verstis tokia veikla, tačiau inspektoriai tvirtina, kad vis daugiau žmonių dirba legaliai. 15min pasidomėjo, kiek mokesčių sumoka tokie verslininkai ir kiek jų apskritai turi išsiėmę verslo liudijimus.

„Vietų yra“, „Nuomojami kambariai“, „Pas Aldutę“ – į panašias vietas mėgsta užsukti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai, tikrinantys, ar visi kambarių nuomotojai sumoka duoklę valstybei. Pasirodo, kad ne visi, vis tik sąžiningų verslininkų daugėja.

Viešbučiai piktinasi

Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė, 15min aiškino, kad apie 30–50 į Palangą atvykstančių poilsiautojų apsistoja ne viešbučiuose, o pas vietinius. Jie, kalbėjo moteris, būstą nuomoja gerokai pigiau, ir tai laiko nekonkurencinga aplinka.

„Problema yra ta, kad nesurenkami mokesčiai. Nelygiomis sąlygomis dirbame. Viešbučiai moka rinkliavos mokestį, jiems keliami griežti higienos reikalavimai, yra LATGA mokesčiai“, – kalbėjo I.Valaitienė.

Jos teigimu, sezono metu keturių žvaigždučių viešbutyje nakvynė 2 asmenims kainuoja 80–90 eurų. Privačiajame sektoriuje kambarį galima išsinuomoti ir už 10 eurų.

„Šis privatus verslas mokesčių išvengia, jis skelbiasi tose pačiose sistemose, tuose pačiuose bookinguose, užsidėję mažą kainą. Kodėl ta kaina maža? Nes jie gali. Jie neturi dalies sąnaudų“, – kalbėjo I.Valaitienė. Ji žada teikti siūlymą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai žvaigždutėmis reitinguoti ne tik viešbučius, bet ir privatų būstą.

Sumokėjo beveik 2 mln. eurų

„Situacija Palangoje (privačiame apgyvendinimo paslaugų/patalpų nuomos sektoriuje) keičiasi į gerąją pusę, šiuos pokyčius stebime jau ne vieneri metai. Daugėja veiklą registruojančių gyventojų – auga verslo liudijimus šioms paslaugoms įsigijusių gyventojų skaičius“, – 15min sakė Laimutė Mačernienė, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė.

Naujausiais duomenimis, verslo liudijimus yra įsigiję daugiau nei 900 šalies gyventojų, nuomojančių būstus, turimus Palangos savivaldybės teritorijoje, arba teikiančių kurorte apgyvendinimo paslaugas.

„Dalis gyventojų renkasi pajamų mokestį nuo gautų pajamų iš nuomos sumokėti savarankiškai metams pasibaigus – šiemet NT nuomos pajamas (už 2017 m.) deklaravo vien tik 400 Palangos gyventojų, jų deklaruota pajamų suma – apie 1,9 mln. eurų“, – sakė L.Mačernienė.

VMI periodiškai rengia ir tokio sektoriaus patikrinimus. Paskutinį kartą gyventojai, nuomojantys būstą, lankyti prieš Jonines.

„Pastarojo vizitavimo duomenimis, verslo liudijimą patalpų nuomai ar apgyvendinimo paslaugai buvo įsigiję 82 proc. aplankytų būstų nuomotojų“, – pridūrė VMI ekspertė.

VMI tikina, kad tikrina būstus ne tik pagal registruotus skundus, bet vertina ir viešai prieinamą informaciją, tarkime, nuomos skelbimus nuomos platformose BOOKING.com, AIRBNB.com, kitose nuomos paslaugų svetainėse (priejuros.lt, pan).

<...>anksčiau planuotas 8 metrų statinio gylis sumažės trimis metrais<...>Atsisakoma antrojo požeminio aukšto, kuriame buvo numatyta dalis technologinių įrenginių ir keliasdešimt automobilių vietų.<...>

Atsinaujinusi viena iš gražiausių Palangos vilų „Anapilis“ bei sutvarkyta jos aplinka jau traukia praeivių žvilgsnius. Papuoštos ir šioje viloje įsikūrusio Kurorto muziejaus prieigos – čia įrengti gėlynai, pasodinta rododendrų bei hortenzijų.

Vilos aplinkos tvarkymo darbus atlikusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis pabrėžė, jog visa senosios vilos teritorija alsuoja retro stiliumi. Tvarkant „Anapilio“ aplinką nuo vilos iki Birutės alėjos nutiesti vandentiekio, nuotekų bei lietaus vandens šalinimo tinklai, pakeistos link vilos vedančios liepų alėjos bei šaligatvių dangos, įrengtos dvi nedidelės aikštelės automobiliams statyti.

Taip pat buvo pasirūpinta viso sklypo teritorijos apšvietimu, įrengtos teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos. Sutvarkytoje teritorijoje įkurdinti retro stiliaus stovai dviračiams, suolai, šiukšlių dėžės, nauji apšvietimo stulpai. Teritorijos apšvietimas suprojektuotas taip, kad akcentu taptų „Anapilis“: šviestuvų skleidžiama šviesa nukreipta taip, kad išryškintų pastatą bei atskiras jo detales– stogo kraigą, smailę, medžio raižinius. Kiti apšviečia liepų alėją bei pėsčiųjų takus.

Vakarinėje sklypo pusėje esatis rūsys taip pat pagražėjo – restauratoriai sutvarkė jo fasadą, duris, įrengė hidroizoliaciją.

Tvarkant vilos aplinką, didelis dėmesys buvo skirtas ir želdiniams. Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, vila „Anapilis“ yra Palangos miesto istorinėje dalyje, o joje yra saugomi pušų masyvai. „Pušynai yra neatsiejama pajūrio, Palangos dalis, todėl ir vilos teritorija buvo papildyta naujais sodinukais – pasodintos 36 pušys“, – sakė R. Kairienė.

Prieš pusantro mėnesio paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių, kurorto savivaldybė iki vasaros sezono pradžios suskubo gelbėti pajūrio dalį šiauriau jūros tilto.

Baiminantis apsauginės kopos griūties, į pliažą atvežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Apie šią grėsmę palangiškius įspėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Krantotvarkininkai nustatė, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms.

"Artėja vasaros sezonas, ir dabar jau pradėti tos ekstremalios situacijos likvidavimo darbai. Iš Šventosios valstybinio jūrų uosto į Palangos paplūdimį yra vežamas sukauptas smėlis, juo tvirtinamas ir formuojamas apsauginis kopagūbris. Vėliau jis bus apipintas žabtvorėmis, sukloti šakų klojiniai. Mes labai džiaugiamės, kad į mūsų problemą buvo labai greitai sureaguota ir iš Vyriausybės rezervo tam buvo skirta kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų", – pasakojo Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

Šiuo metu paplūdimyje smėlio kauburiai bus išstumdyti, bus suformuotas 6–7 m aukščio kopagūbris, koks jis ir buvo, tada dalis smėlio keliaus į patį paplūdimį, jis paaukštės ir pailgės.

"Jeigu mes nieko nebūtume darę, tokiu atveju didelė tikimybė, kad apskritai apsauginio kopagūbrio nebūtų likę ir Baltijos jūra prasiveržtų į Palangos miestą. Smėlis dabar taps užtvara vandens bei vėjo jėgai ir kopagūbris taps atsparesnis", – pasakojo R.Kairienė.

Per 7 metus, nuo 2012-ųjų, paplūdimys sunyko dviem metrais, o jo plotis sumažėjo dešimčia metrų.

2011–2012 m. ši teritorija buvo pamaitinta beveik 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokio papildymo užtenka maždaug penkeriems metams.

R.Kairienė tikino, kad piečiau nuo jūros tilto esančio stabilaus paplūdimio pavyzdys rodo, jog smėlio papildymas yra veiksminga priemonė.

Tiesa, šis darbas negali būti vienkartinis, o turi būti daromas nuolat.

Nuo šiandien iki rugsėjo 15 d. pradedama rinkti vietinė rinkliava už naudojimąsi Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Rinkliavos dydis priklauso nuo konkrečios automobilio stovėjimo vietos bei trukmės.


Raudonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 1,2 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

Raudonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pietuose iki Kęstučio gatvės šiaurėje, nuo J. Basanavičiaus gatvės pietuose iki Žvejų g. šiaurėje ir nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės ir Naglio alėjų vakaruose bei automobilių statymo vietos Jūratės gatvės vakariniame gale, Jūratės ir Vytauto gatvių sankirtoje, Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Piktuižio gatvės, Ronžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Plytų gatvės, L.Vaineikio gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Medžiotojų gatvės, Vytauto gatvės atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Aitvarų gatvės bei tarp Žvejų ir Šermukšnių gatvių.


Geltonojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,3 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 0,6 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

Geltonoji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Žemynos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių pietuose iki Bangų ir Druskininkų gatvių šiaurėje ir nuo Klaipėdos plento rytuose iki Vytauto gatvės vakaruose, Kontininkų gatvės atkarpa nuo Paliepgirių kelio iki sklypo Kontininkų g. 9A bei Vanagupės gatvė.



Žaliojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą:

trisdešimt minučių – 0,9 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

vieną valandą – 1,7 EUR, sumokant nedelsiant pastačius automobilį;

už automobilio stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko – 12,00 EUR, sumokant vėliau ar išvykus iš nustatytos mokėjimo vietos, iki kitos dienos 12 val.;

Žalioji zona – Palangos miesto centrinės dalies teritorija nuo Kęstučio gatvės pietuose iki J. Basanavičiaus gatvės šiaurėje, nuo Vytauto gatvės rytuose iki Meilės al. vakaruose.


Išsamiau mokamas zonas galima matyti ir čia:

https://unipark.lt/lt/parkavimas/pal...geltonoji-zona

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.


Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

...

Trečiadienį Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo patvirtinta Valstybės investicijų 2018-2020 metams programa, priėmė sprendimą skirti lėšų Palangos baseinui su sveikatingumo kompleksu statyti. Paklaustas, ką tai reiškia Palangai, miesto meras Šarūnas Vaitkus komentavo, jog tai geriausia šio sezono žinia – vadinasi, baseinas bus baigtas statyti, įrengti ir duris turėtų atverti jau šį gruodį.

Šiemet galėjo ir nebūti

Š.Vaitkus priminė, jog Palangos miesto Savivaldybė, suvokdama sporto ir sveikatinimo paslaugų reikšmę visai miesto bendruomenei bei tam, kad būtų galima ir ne sezono metu pritraukti į kurortą kuo daugiau svečių, derėjosi su Vyriausybe ir prašė finansinės pagalbos baseino statyboms užbaigti. Pasak mero, jau galima pasidžiaugti, kad kurortą pasieks 2,6 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų. Jos buvo skirtos dar ir todėl, kad Palanga įsipareigojo ir pati skirti vietos biudžeto lėšų – 1 mln. eurų. „Jei Vyriausybė nebūtų nusprendusi padėti mums, šio Palangai itin svarbaus kurorto infrastruktūros objekto statybos galėjo užsitęsti neprognozuojamai, galimai ir ne vienerius metus“, – sakė kurorto vadovas.

Pirmųjų lankytojų tikimasi sulaukti jau gruodį. Tai bus tarytum Kalėdų dovana mūsų miesto gyventojams ir svečiams. „Šio mūsų miestui labai svarbaus objekto šiemet galėjo ir nebūti. Objektas turėjo iškilti per trejus metus, o finansuoti jo statybas buvo numatyta keliais etapais. Tačiau derybos, ilgos diskusijos su Vyriausybe ir biudžete suplanuotas nemenkas Savivaldybės prisidėjimas padėjo pasiekti rezultatų ir jau galiu su palangiškiais pasidalinti pačia geriausia šio sezono žinia –planuojama baseino duris atverti dar šiemet. Nežinau, kokius padėkos žodžius turėčiau išsakyti Vyriausybei, kuri mato ir vertina Palangos miestą, jo poreikius plėtoti turizmo paslaugas. Džiugu, kad objektas bus užbaigtas, nereikės stabdyti, atidėlioti ar skaidyti į keletą etapų statybos ir rangos darbų“, – sakė Š. Vaitkus.

Atviras miestui, vaikams, sportininkams

Meras prasitarė, jog nuolat stengiasi į gyvenimą žiūrėti maksimaliai pozityviai, tačiau ši žinia viršijo visus lūkesčius. Anot pašnekovo, baseino reikšmė yra didžiulė. Jis labai svarbus visiems miesto gyventojams, svečiams, vaikus auginančioms šeimoms. „Vaikams, gyvenantiems prie jūros, yra būtina mokėti plaukti. Jie turi turėti galimybę baseine lankytis nemokamai. Stengsimės, kad moksleiviai naujame komplekse plaukti mokytųsi kūno kultūros pamokų metu.Formuodami lanksčią miesto baseino kainodarą, atsižvelgsime į senjorų, jaunų šeimų finansines galimybes. Kartu su Savivaldybės specialistais lankomės panašiuose objektuose Liepojoje, Radviliškyje, nes norime pamatyti ir pritaikyti visa, ką geriausia turi kiti miestai“, – sakė Palangos meras Š. Vaitkus.

Anot kurorto vadovo, naujas žmonių traukos centras – baseinas – labai svarbus ne tik miestui, bet ir visiems į Palangą atvykstantiems svečiams. Tikimasi, jog treniruotis jame ar varžytis pavyks pritraukti ir profesionalių sportininkų.

Vienu metu – apie 500 žmonių

Pasak mero, naujajame komplekse numatytas didelis dvidešimties metrų pločio baseinas su 8 dviejų su puse metro pločio plaukimo takais, baseino ilgis sieks 25 metrus. Tai atitinka visus tarptautinius standartus ir leidžia organizuoti profesionalias plaukimo sporto varžybas.

Visose baseino zonose – sporto, SPA su pirtimis, baseine ir kitur – vienu metu galės tilpti apie 500 žmonių. Baseino gylis prasidės nuo 1,40 metro, o giliausioje vietoje bus 1,85 metro. Sporto renginiams stebėti bus įrengta speciali tribūna, kuri ne varžybų metu bus sustumta, o lankytojams bus pasiūlyti gultai. Virš jų bus siekiama įrengti specialias kaitrines lempas, skleidžiančias šilumą ir lengvą kūno įdegį. Panašios yra Liepojos baseino komplekse. 125 kvadratinių metrų pramoginiame baseine lankytojai galės mėgautis sūkurinėmis srovėmis, rankų, pėdų vandens masažais. 18 kvadratinių metrų baseiniukas su fontanėliais vilios mažuosius iki 3 metų amžiaus svečius, jie galės pliuškentis, kol tėveliai mėgausis sūkurinėje vonioje. Sveikatinimo procedūros neapsieis ir be pirčių komplekso. Bus įrengtos dvi garinės ir pagrindinė naujiena, ypač reikšminga sveikatinimosi procedūroms – druskų pirtis.