Pagaliau nuplėšta paslapties skraistė nuo pajūrio kopose Palangoje atsiradusių vadinamųjų dušinių. Per vargus į jas patekusi savivaldybės komisija padarė išvadą, kad pastatas įrengtas ne visuomenės poilsiui aptarnauti, o kaip privatūs apartamentai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus apskundė Generalinei prokuratūrai vieną neva rekonstruotų dušinių statyboje jokių pažeidimų jau kelintą kartą nematančios Klaipėdos apygardos prokurorės Editos Rutkauskaitės atsisakymą ginti viešąjį interesą. Kurorto vadovas prašo panaikinti šios aklai užsispyrusios prokurorės nutarimą ir iš naujo ištirti ir įvertinti Palangoje, Meilės alėjoje, atsiradusios vilos statybos teisėtumą.

Dušinėse išvydo prabangą

Tokią griežtą Palangos valdžios reakciją į prokurorės išvadas galėjo nulemti ir vilos savininkės Natalijos Zolotnitckajos elgesys. Savivaldybė jau seniai buvo pareiškusi norą patekti į vilos vidų, kad galėtų įsitikinti, jog pastatas nėra pritaikytas poilsiui, – pajūrio juostoje esančiuose objektuose gyventi ir net trumpam ilsėtis yra draudžiama. Porą mėnesių klaipėdietė vilkino savo atsakymą teisindamasi, kad išvykusi į užsienį, vėliau – kad yra saviizoliacijoje. Pagrasinus, kad leidimo apžiūrėti pastatą ruošiasi prašyti teismo, savivaldybės komisija galiausiai buvo įleista į vidų.

„Tai, ką pamatėme, mus privertė išsižioti. Skulptorių išraižyti baldai – lyg meno kūriniai. Interjeras papuoštas marmuru, meniniais metalo dirbiniais. Viskas dvelkia prabanga“, – įspūdžiais dalijosi vadinamosiose dušinėse apsilankę savivaldybės darbuotojai.

Kambariuose buvo matyti minkštasuoliai, stalai, krėslai, tačiau tikrinimo metu nebuvo užfiksuota patalpų ar įrangos, skirtos visuomenės poilsiui aptarnauti. Komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas. Buvo padaryta išvada, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.

Kaltę vertė valytojoms

Abejonių pastato savininkės atvirumu savivaldybės darbuotojams sukėlė ir tai, kad komisijos nariai nebuvo įleisti į keturias patalpas mansardiniame aukšte. Į pastatą komisiją įsileidęs N.Zolotnitckajos įgaliotas asmuo teisinosi, kad šių patalpų raktus išsinešusios valytojos. Gali būti, kad užrakintose patalpose buvo paslėpta ir dvigulė lova, kurios čiužinį, neapdairiai atremtą į mansardinio aukšto langą, praėjusią vasarą matė žurnalistai.

Viduje nutolta nuo projekto

Komisija aptiko ir nukrypimų nuo projekto: kai kurios nedidelės pagalbinės patalpos buvo užmūrytos, o mansardiniame aukšte kambarių viduryje buvo įrengti du židiniai, kurių projekte nebuvo numatyta. Dabar tampa aišku, kodėl jau paskelbus apie statybos darbų pabaigą ir atlikus vidaus patalpų kadastrinius matavimus po pastatą dar ilgą laiką zujo darbininkai.

Apie pastebėtus nukrypimus nuo projekto Palangos savivaldybė informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Be to, bus pareikalauta, kad statinio savininkė pateiktų neapžiūrėtų kambarių nuotraukas ir informuotų, kokia veikla bus vykdoma poilsio aptarnavimo patalpose.

Skundžia ir asociacija

Generalinės prokuratūros nuomonės dėl šios skandalingos statybos vis dar laukia ir Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija. Ištyrę viešai prieinamus dokumentus jos teisininkai priėjo išvadą, kad Palangoje dušinių rekonstrukcijai statybos leidimas išduotas neteisėtai, ir vasaros pabaigoje taip pat kreipėsi į prokurorus prašydami ginti viešąjį interesą.

Ta pati prokurorė E.Rutkauskaitė atmetė asociacijos prašymą, nors ir buvo pateikti visi įrodymai, kad privačios vilos statyba prieštarauja įstatymams.

Asociacija paprašė šį nutarimą panaikinti ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ teritorijoje Palangoje poilsio namus projektuojantys investuotojai užtikrina, kad čia esantis pušynas bus išsaugotas ir pasipuoš dar 30 naujų pušų, rašoma bendrovės „Hanika“ pranešime spaudai.

Projektą vystančios bendrovės „Hanika“ direktorė Eglė Gorelienė atmeta paskleistus kaltinimus, esą šioje teritorijoje J.Simpsono gatvėje „vietoj šimtamečio pušyno planuojami statyti gyvenamųjų namų apartamentai“. Šiuos kaltinimus išreiškė šeštadienį Palangoje vykusios akcijos „Už žalią Palangą“ organizatoriai.

„Priešingai nei teigiama, pušynas bus dar labiau puoselėjamas. Ir jokių planų dėl gyvenamųjų namų niekada nebuvo, laikomės įsipareigojimo vystyti tik poilsio paskirties projektą“, – pranešime spaudai cituojama E.Gorelienė.

Ji teigia, kad bendrovė pasiruošusi skaidriam dialogui su aktyvistais, nes pagarba Palangos gamtai visiškai atitinka ilgalaikę investuotojų viziją.

„Tuo tarpu klaidinantieji visuomenę tikrovės neatitinkančiais teiginiais rizikuoja tapti neskaidrių interesų įrankiais, naudojamais šešėlinių nekilnojamojo turto rinkos veikėjų“, – sako E.Gorelienė.

Projektą vystanti bendrovė „Hanika“ 1,1 hektaro sklypą su „Viešnagės“ poilsinės pastatu 2018 m. įsigijo iš bendrovės „Gaumista“ – po to, kai ši sudarė taikos sutartį su Palangos miesto savivaldybe dėl keletą metų trukusių teisinių ginčų. Savivaldybė tuomet sutartimi įsipareigojo įregistruoti teritorijos detalųjį planą, suderinti projektą, o savininkai – plėtoti poilsio paskirties projektą.

Projektas po viešų svarstymų jau suderintas ir jo sąlygos yra ženkliai pagerintos, lyginant su tomis, kurios užfiksuotos ankstesnių sklypo savininkų taikos sutartyje su savivaldybe.

„Projekte visiškai atsisakyta antžeminių automobilių parkavimo vietų, kurios pagal 2016 m. patvirtintą detalųjį planą būtų užėmusios beveik 1700 kv. metrų. Vietoje to, po senuoju poilsinės pastatu bus įrengta požeminė dviejų aukštų aikštelė, kurioje tilps visi automobiliai. Parinkti sprendiniai leis teritorijoje išsaugoti daugiau žalumos“, – sako E.Gorelienė.

Pasak jos, bendrovei tai kainuos žymiai brangiau, tačiau leis užtikrinti, kad apželdinta sklypo dalis siektų ne su savivaldybe suderintus 50 proc., o padidėtų net iki 70 proc. Buvusių poilsinės savininkų ir savivaldybės taikos sutartyje leidžiama šalinti 18 menkaverčių medžių. Tačiau naujieji projekto vystytojai rado sprendimus, kaip 4 medžius išsaugoti ir dar pasodinti čia 30 pušų, ne mažesnių kaip 6 metrų aukščio.

„Dvigubai daugiau brandžių pušų atsiras vietoj miškininkystės specialistų nurodymu šalintinų 14 menkaverčių lapuočių, visiškai nudžiūvusių medžių, pažeistais kamienais, susiformavusiais puviniais, lūžusiomis viršūnėmis ir menkos estetinės vertės“, – teigia E.Gorelienė.

Planuojama, kad iš viso poilsio namų teritorijoje bus keturi pastatai, kurių bendras plotas sieks 3300 kv. metrų, o aukštingumas neviršys trijų aukštų – kaip buvo ir iki šiol.

„Kompleksas buvo išskaidytas į atskirus pastatus, kad šie įsilietų į laisvas nuo apželdinimo zonas. Visa atskirų pastatų architektūrinė idėja gimė apibrėžiant apie kiekvieną saugotiną medį 5 metrų spindulį“, – sako E.Gorelienė.

Jos teigimu, Klaipėdos regioninė architektų taryba 2019 m. pabaigoje aukštai įvertino projekto architektūrinę kokybę, sprendinių pagrįstumą bei išskirtinę pagarbą šioje vietoje dominuojančiam pušynui. „Viešnagės“ poilsio namus „Hanikos“ užsakymu projektavo žinomas architektas Donatas Rakauskas.

Šio architekto Palangoje suprojektuoti „Eglės apartamentai“ jau yra pelnę prestižinį – geriausio metų poilsio būsto objekto – apdovanojimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos surengtame konkurse „Už darnią plėtrą“. Konkurso komisija tuomet, kaip vieną iš projekto privalumų, akcentavo rastą galimybę darniai integruotis į esamą gamtinę aplinką – pušynus.

Palangos kino teatro „Jaunystė“ pastatą, kuriame ilgą laiką veikė skandalingas „Laukinių vakarų salūnas“, iš grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ perkanti įmonė „Via Baltica Palanga“ planuoja jį rekonstruoti ir įrengti viešbutį su restoranu.

„Dar galutinai nėra patvirtinta, bet planuojame rekonstrukciją. Pastatą ketiname rekonstruoti į mišrią paskirtį. Koncepcija yra tokia, kad pastatas turėtų keistis į šiek tiek ramesnę paskirtį, tikėtina, kad tai turėtų būti viešbutis su restoranu“, – BNS sakė įmonės vadovas ir bendraturtis Artūras Rutkauskas.

Investicijų į projektą ir terminų A.Rutkauskas plačiau nekomentavo.

„Planuojame (rekonstrukciją – BNS) pradėti nedelsiant. Aišku, viskas priklausys, kaip vyks bendradarbiavimas su institucijomis ir panašiai, tačiau stengsimės kuo greičiau viską daryti“, – teigė jis.

Įvertinus surinktų duomenų ir įrodymų visumą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausančio statinio, esančio Meilės alėjoje, Palangoje.

Atlikus detalų visų aktualių aplinkybių tyrimą konstatuota, kad šis statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas bei teismo įpareigojimus, todėl jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones šiuo atveju nėra.

Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės funkcija.

Aplinkybės, susijusios su šio pastato statybomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje tirtos jau antrą kartą. Pirmasis tyrimas prokuratūros iniciatyva buvo pradėtas 2019 m. rugpjūtį, po viešų publikacijų, kuriose buvo iškeltos abejonės, ar šio pastato statybos vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus pastarojo tyrimo metu gautus duomenis ir nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų prokuroro nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šis, pernai gruodį priimtas, nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje aukštesniojo prokuroro ir paliktas galioti kaip teisėtas bei pagrįstas.

Antrasis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas šių metų liepą, Palangos miesto merui pateikus prašymą Generalinei prokuratūrai. Prašymas buvo grindžiamas žiniasklaidoje paskelbtais teiginiais apie tai, kad jeigu būtų įrodyta, jog rekonstrukcijos būdu statyto pastato pamatai dar iki 2014 m. statybos leidimo išdavimo buvo pakeisti naujomis pamatų konstrukcijomis, neva galima būtų konstatuoti, kad statyba vyko neteisėtai.

Tačiau atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

Vertinant šią situaciją taip pat labai svarbi yra ir rekonstrukcijos sąvoka. Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu senojo pastato konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.

Tyrimo metu buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios paneigia viešai skelbiamus teiginius dėl statybų eigos ir su jomis susijusių aplinkybių.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Tiesa, šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos.

Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m. , buvo galima.

Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę.

Tyrimo metu taip pat buvo vertinama ir naujojo statinio padėtis žemės sklype pagal 1992, 2008 ir 2018 metais sudarytų statinių išdėstymo žemės sklype planus. Nustatyta, jog naujasis pastatas, kurio užstatymo plotas yra mažesnis nei 1975 m. statyto pastato, yra pasislinkęs labiau į vakarus, tačiau dalis užstatymo ploto (88 kv. m), yra senojo statinio ribose. Statinys taip pat nepažeidžia reikalavimų dėl aukštingumo, sklypo užstatymo tankumo, intensyvumo bei kitų rodiklių.

„Vykstant šiam tyrimui ne kartą teko girdėti pastebėjimų ir net pasipiktinimų dėl to, kad naujasis pastatas nė iš tolo neprimena paplūdimio lankytojams skirtų dušinių. Tačiau tai niekuo nepagrįstas lūkestis. Po to, kai 1992 metais šis pastatas tapo privačia nuosavybe, jo likimas yra tik jo savininko reikalas, žinoma, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu turime pripažinti, kad statinys juos pilnai atitinka, o kokia su poilsiautojų aptarnavimu susijusi konkreti veikla bus jame vykdoma – spręs jo šeimininkai. Vienintelis ribojimas – šiame pastate negalima gyventi.“ – teigia tyrimą atlikusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė.