„Sprendimą dėl A. Smetonos paminklo idėjos realizavimo Palangoje turi priimti patys šios idėjos autoriai“, – BNS antradienį teigė kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė. „Jeigu menininkai ir Palangos savivaldybė sutars dėl paminklo realizavimo Palangoje, iš Kultūros ministerijos pusės nėra matoma kliūčių šiam sumanymui įgyvendinti. Šiuo metu laukiame menininkų apsisprendimo“, – pridūrė ji.

Vienas paminklo idėjos sostinėje autorių Gediminas Antanas Sakalis BNS teigė kol kas nekomentuosiantis paminklo statymo Palangoje klausimo, tačiau jis taip pat sakė, kad jų netenkintų, jeigu paminklas nebūtų statomas Vilniuje.

„Čia dar kol kas be komentarų, bet ar mus tenkintų nestatyti paminklo Smetonai Vilniuje, tai netenkintų“, – sakė vienas paminklo idėjos autorių.

Palanga yra pasirengusi atiduoti pagarbą buvusiam Prezidentui, čia progimnaziją baigusiam ir būnant valstybės vadovu kasmet po mėnesį – pusantro atostogaudavusiam Antanui Smetonai. Jau numatyta ir vieta, kur galėtų iškilti paminklas, kurio, kaip teigiama, nebenori sostinė: skveras Birutės alėjoje šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtos.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, 2021 metais pastatydami paminklą Prezidentui A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Juolab kad A. Smetona kartu su Edinburgo profesoriumi J. Simpsonu dalyvavo Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe ir įnešė svarų didelį indėlį priimant sprendimą, lėmusį, kad šiandien kurortas su pajūrio ruožu iki Būtingės priklauso Lietuvai.

Dėl paminklo perkėlimo iš Vilniaus, kur jam buvo numatyta vieta Gedimino pr., kitapus Vinco Kudirkos aikštės, į Palangą kultūros ministras Simonas Kairys neprieštarauja. Kaip tikino meras Š. Vaitkus, neprieštarauja ir paminklo autoriai: pernai Vyriausybės skelbtą meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėję Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Iš 7 konkursui pateiktų projektų nugalėtoju buvo išrinkta knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario Prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

– Per 10 metų Palangoje atsirado nemažai objektų. Kuris jums brangiausias?
– Be abejonės – kurhauzas. Nepaisant gausybės bylų su pastato bendraturčiais, įvairiausių trukdžių, lėšų paieškų, apie 5 mln. eurų kainavusį istorinį Palangos pastatą pavyko atstatyti. Tai užtruko net 9 metus. Vėliau atstatėme „Anapilio“ vilą, kurioje įsikūrė Kurorto muziejus. Buvo atnaujintas Birutės parkas, restauruotas Tiškevičių dvaras – Gintaro muziejus. Prisidėjo ir privatus verslas – atstatytos ir nedideliais viešbučiais virto vilos „Jūros akis“, „Komoda“.

– Kaip atsitiko, kad šalia atkuriamo Tiškevičių paveldo, kopose, kur taip net grafai savo vilų nestatė, atsirado skandalingosios dušinės?
– Nereikia užmiršti, kad ši statyba prasidėjo dar 2007 metais, kai aš jokios įtakos Palangos valdžiai neturėjau. Per visą tą laikotarpį, kai vyko ginčai ir teismai dėl šios statybos teisėtumo, ten atsirado būsimojo pastato karkasas. Vėliau po teismų sprendimų neišduoti leidimo statybai savivaldybė paprasčiausiai negalėjo, nes tokiai rekonstrukcijai buvo pritarusios visos valstybinės institucijos.

– Šalia išpuoselėto grafų palikimo priešais bažnyčią, greta Lietuvos partizanų generolui Jonui Žemaičiui skirto paminklo, nepajudinamai stovi sovietine simbolika papuoštas žuvusiems okupantų kariams skirtas obeliskas. Kodėl jis vis dar yra Palangos centre?
– Eidami į rinkimus palangiškiams žadėjome pertvarkyti šį skverą. Bet visai neseniai netikėtai paaiškėjo, kad nuo 1993 m. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos kaip kultūros paveldo objektai yra saugomi Lietuvos valstybės. Palangoje stovintis obeliskas, paminklinės lentos, amžinosios ugnies aukuras, žodžiu, visas sovietinis kompleksas, pasirodo, yra vertingosios šio saugomo objekto savybės. Be Kultūros paveldo departamento leidimo čia nieko negalime keisti<...>

– Pakalbėkime apie kurorto ateitį. Kokie nauji objektai numatomi, kas naujo atsiras artimiausiu metu? Pagaliau kur seniai žadėtas viešbutis „Marriott“?
– Didesniems projektams įgyvendinti reikia mažiausiai kelerių metų, tad pokyčių teks palaukti. Viešbutį „Marriott“ žadama pradėti statyti jau kitą mėnesį.

Gegužę prasidės Šventosios uosto žvejų infrastruktūros objektų statyba. Bangų gatvėje buvusią automobilių stovėjimo aikštelę nusipirkusi „Norfa“ čia projektuoja prekybos centrą su uždaru teniso aikštynu antrame aukšte. Rengiame uždaro dirbtinės žolės futbolo stadiono projektą. Toks maniežas turi atsirasti stadiono pašonėje prie Klaipėdos plento.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Paulikienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas užkertant kelią neteisėto statinio statybai pajūrio juostoje Palangoje.

Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 metų liepą buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui. Tokio leidimo buvo prašoma statiniui, esančiam valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostos teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas patikrinimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo duomenimis, 134,44 kv. m ploto laikiną kavinės pastatą, esantį valstybinės žemės sklype 1995 metais įsigijo fizinis asmuo, kaip laikiną statinį, nusigriovimui. Palangos miesto savivaldybė šiam pastatui eksploatuoti 1997 m. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Nugriovimui įsigytas pastatas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimu buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pastato savininkui eilę metų neprižiūrint ir neeksploatuojant įsigyto turto Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, pastatas sugriuvo, sudegė, o teritorija buvo apleista. Tik 2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau leidimas buvo išduotas be teisės aktais numatyto žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – sutikimo.

Prokurorė L. Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko. Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 7 dienos nutartimi paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.