Vytauto gatvėje nebeliks senų apgriuvusių pastatų, per kelerius metus čia išdygs didžiausias Palangoje sveikatinimo kompleksas.

Netrukus milžiniškas gydyklų kompleksas iškils šiaurinėje kurorto dalyje vietoj dabar esančių apgriuvusių buvusių purvo gydyklų statinių. „Eglės“ sanatorijas Druskininkuose bei Birštone valdanti Šiaulių banko antrinė bendrovė „Minera“ Palangoje užsimojo pastatyti didžiausią šio tinklo gydyklų kompleksą. Jau išduotas leidimas buvusių gydyklų pastatams Vytauto gatvėje griauti.


Statys ištisą gydyklų miestelį

Apie 7 hektarų ploto teritorijoje tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento per keletą metų numatoma pastatyti 9 tarpusavyje susijungiančius įvairaus aukščio pastatus. Keturi iš jų bus apie pusantro tūkstančio vietų gyvenamieji pastatai.

Bendras gydyklų ir gyvenamųjų pastatų plotas sieks apie 53–54 tūkst. kv.m ir beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų bus didesnis už „Eglės“ sanatorijos kompleksą Druskininkuose.

Pritraukdama Europos Sąjungos ir partnerių lėšas „Minera“ į „Eglės“ gydyklų komplekso statybą Palangoje numačiusi investuoti per 50 mln. eurų. Būsimosios gydyklos taps ir didžiausias kurorto darbdavys. Numatoma, kad įgyvendinus visą numatytą projektą komplekse dirbs apie 450 žmonių.


Žada moderniausią sanatoriją

Šiuo metu baigiami projektavimo darbai, o kovą rengiamasi pradėti griauti sklypo teritorijoje esančius apleistus statinius. Pirmojo etapo statybas ketinama pradėti 2016 metų pabaigoje ir baigti per metus. Tuomet čia atsiras gydyklų pastatas ir pirmasis gyvenamasis korpusas.

Vėliau per keletą metų ketinama pabaigti visą projektą.

„Tai bus moderniausia sanatorija Lietuvoje, kurioje gydymo procesui bus naudojamas čia esančių gręžinių mineralinis vanduo bei gydomasis purvas, kasamas iš „Minerai“ priklausančių, už keleto kilometrų esančių purvo karjerų Pryšmančių kaime Kretingos rajone“, – teigė įmonės „Minera“ vadovas Donatas Jurevičius.

Komplekse bus įrengtas erdvus 25 metrų plaukimo ir pramoginis baseinas, bus atliekamos visos šiuolaikės gydomosios procedūros.

Šių gydyklų paslaugomis galės naudotis ne tiktai čia apsigyvenę poilsiautojai ar ligoniai, bet ir visi palangiškiai bei kurorto svečiai.

Neseniai posėdžiavę Savivaldybės tarybos nariai pritarė vyriausiojo architekto pasiūlytam prekybos vietų planui. Čia nepažymėta, kad buvusio knygyno Vytauto gatvėje, ties kino teatru „Naglis“, vietoje veiks maisto prekių parduotuvė. Priežastis paprasta – Savivaldybei prekybininkai apie šį savo ketinimą dar nepranešė.

...

Dar metų pradžioje socialiniuose tinkluose pasklido žinia – buvusio knygyno vietoje (Vytauto gatvėje), greta kino teatro „Naglis“, atsidarys „Rimi“ parduotuvė. Vieni palangiškiai, išgirdę žinią, stebėjosi, kad tokioje vietoje leista atidaryti maisto produktų krautuvę, kiti tikino jau kalbėjęsi su būsimais darbdaviais – „Rimi“ prekybos tinklu. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad net ir svarbiausios savivaldos institucijos – miesto Tarybos - nariai apie tokį sprendimą nieko nežino.

„Nemanau, kad tokioje vietoje kas leistų atsidaryti prekybos centrui. Būtų nelogiška. O ir kas tokiam žingsniui pritartų?“, - „Vakarinei Palangai“ kalbėjo ir retoriškai teiravosi Tarybos narys Eimutis Židanavičius.

...

Vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta garantavo, kad net kalboms pasiteisinus miestas neduotų sutikimo toje Vytauto gatvės vietoje (buvusio knygyno pastatas yra priešais J.Basanavičiaus gatvę) daryti automobilių stovėjimo aikštelės, formuoti įvažiavimo krovininiams automobiliams. Juk greta, toje pačioje gatvės pusėje kaip ir parduotuvės patalpos, yra ir paminklas J.Basanavičiui, čia vyksta valstybei svarbių datų minėjimai.

...

Bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė paaiškino, kad socialiniuose tinkluose pasklidusios kalbos nėra tik kalbos – parduotuvė Palangoje tikrai įrenginėjama.

„Iš tikrųjų esame išsinuomavę patalpas minėtame pastate ir iki sezono pradžios planuojame čia atidaryti antrąją „Rimi“ parduotuvę Palangoje. Pastato paskirtis yra prekybinė, tad jos keisti mums nereikia. Taip pat neplanuojame didesnių statinio vidaus bei išorės pokyčių. Tad, vadovaujantis įstatymais, Savivaldybės leidimas darbams atlikti mums nereikalingas, - sakydama, kad šiuo metu buvusio knygyno patalpos jau remontuojamos, kad tiktų „Rimi“ parduotuvei įkurti, kalba G.Bielskytė. - Kadangi kardinalių pokyčių nei išorėje, nei viduje neplanuojame, tad teritorijos vaizdas pasibaigus remonto darbams nepasikeis. Su Savivaldybe derinsime tik išorinės objekto reklamos priemones“.

...

Praėjusią savaitę pagrindine kurorto arterija vadinamoje J.Basanavičiaus gatvėje prasidėjo statybos: nugriautas senas medinis pastatas, aptverta teritorija, pradėti kalti pamatų poliai. Gatvės pabaigoje, netoli Palangos tilto plytinčiame didžiuliame sklype, prieš keletą metų sukosi olandų atrakcionai, o praėjusią vasarą ši vieta garsėjo didžiausiu šalyje batutų parku. Kauno arkivyskupijos, kuriai priklauso sklypas, atstovas patikino, jog po metų vietovė taps neatpažįstama.

...

Palangos miesto vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta paaiškino, kad darbai su miesto žinybomis yra suderinti.

„Vyksta Kauno arkivyskupijai priklausančių pastatų (buvusios sanatorijos) rekonstrukcijos ir statybos darbai. Kodėl viskas nugriauta? Tokia rekonstrukcija galima. Mat ilgą laiką matėme tik dalį anksčiau Kauno kunigų seminarijai priklausančių pastatų – vienas jų buvo seniai nudegęs, o ir išlikęs buvo prastos būklės. Tad naujojo projekto vystytojai buvusių pastatų vietoje naujuosius suręs, išlaikydami tą pačią užstatymo struktūrą, plotą, aukštį, - apie statybos darbus pasakojo V.Danta. – Mano žiniomis, po rekonstrukcijos 43-uoju numeriu paženklintame sklype bus teikiamos poilsio ir viešojo maitinimo paslaugos“.

...

Būsimąjį objektą projektuoja sostinėje įsikūrusios bendrovės „A4architektai“ specialistai. Pastarosios vadovas Lukas Rekevičius yra įmonės vadovas ir projekto Palangoje autorius.

„Tai bus L formos pastatas iš dviejų korpusų - kaip ir buvo istoriškai. Šį projektą užsakė sklypo savininkė – Kauno arkivyskupija. Pagrindinė mums iškelta užduotis - atkurti buvusių pastatų (tarp jų – ir sudegusių) tūrį ir šiuolaikio statinio architektūros stilistika išlaikyti pagarbą senajai Palangai, -- pasakoja architektas L.Rekevičius. – Pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikurs maitinimo įmonės - kavinė ir restoranas, o antruosiuose veiks svečių namai“.

...

Kauno arkivyskupijos atstovas Audrius Globys patikslino, kad pastatas užims 720 kvadratinių metrų, o antrajame aukšte svečių namuose vienu metu galės apsigyventi 36 žmonės (bus įrengta 18 dviviečių kambarių).

„Darbai jau prasidėjo, o leidimus jiems gavome dar praėjusių metų lapkritį. Dėl vietos specifikos (projektas įgyvendinamas pačioje Palangos „širdyje“) statybas turime planuoti taip, kad kuo daugiau darbų spėtume atlikti iki vasaros sezono pradžios – gegužės vidurio, -- kalba užsakovo atstovas. – Vasarą, kai Palanga taps turistų traukos centras, statybas ne tik sustabdysime, o ir stengsimės jas padaryti kuo mažiau pastebimas – uždengsime tentais su būsimo pastato vizualizacijomis. Rudenį, pasibaigus kurortiniam sezonui, darbus tęsime, kad viską spėtume užbaigti jau iki ateinančių metų vasaros sezono. Tad kitų metų gegužę pakviesime į naujų svečių namų atidarymą“.

...

Tarptautinis viešbučių tinklas „Marriott“ ir SPA VILNIUS su 20 mln. eurų sieksiančia investicija ateina į Palangą.

Tarp tūkstančių visame pasaulyje išsidėsčiusių „Marriott“ viešbučių netrukus atsiras ir lietuviškas – Palangoje, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje bus statomas pirmasis Baltijos šalyse šio tarptautinio tinklo viešbutis.

Tai patvirtins kovo 3 d. Palangos miesto savivaldybėje pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės, nekilnojamojo turto savininkų UAB „Vastint“ ir komplekso operatoriaus, SPA VILNIUS prekinio ženklo valdytojo UAB „Raminora (SPA VILNIUS). Šios sutarties tikslas – apibrėžti bendradarbiavimo sąlygas įgyvendinant visoms trims šalims svarbų objektą.

Tinklas „Marriott International“ 2015 m. lapkritį pranešė perkantis konkurentą – tinklą „Starwood Hotels and Resorts“ ir po šio sandorio „Marriott International“ taps didžiausiu pasaulyje tinklu, iš viso valdysiančiu apie 1,1 mln. kambarių turinčių 5,5 tūkst. viešbučių.

Palangoje išdygsiantis Marriott“ viešbutis skirs didelį dėmesį sveikatinimui, skelbiama pranešime.

Jau kitąmet palangiškiai ir kurorto svečiai galės žiūrėti filmus kapitaliai renovuotame ir modernizuotame kino teatre „Naglis“, kuriame bus dvi žiūrovų salės.

Vals­ty­bės val­do­mos bend­ro­vės „Lie­tu­vos ki­nas“ di­rek­to­rius Arū­nas Stoš­kus ti­ki­no, kad į Pa­lan­go­je esan­tį ob­jek­tą pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti apie 1 mln. eu­rų.

...

Nors anks­čiau bu­vo ža­da­ma, kad re­kons­truo­tas ki­no tea­tras du­ris lan­ky­to­jams at­vers 2016-ai­siais, dėl už­tru­ku­sių biu­ro­kra­ti­nių pro­ce­dū­rų dar teks pa­lū­kė­ti.

„Jei sėk­min­gai par­duo­si­me ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Klai­pė­do­je, jau šie­met už­sa­ky­si­me tech­ni­nį pro­jek­tą. Jam par­eng­ti ga­li pri­reik­ti iki 9 mė­ne­sių. Vė­liau ki­no tea­tras bū­tų apt­ver­tas tvo­ro­mis ir ka­pi­ta­liai re­no­vuo­ja­mas. Ma­no­me, kad sta­ty­bų dar­bai pra­si­dės ki­tų me­tų va­sa­rą“, – tei­gė A. Stoš­kus.

„Lie­tu­vos ki­nas“ jau yra ga­vęs prieš­pro­jek­ti­nius „Nag­lio“ at­nau­ji­ni­mo pa­siū­ly­mus, at­spin­din­čius bend­rą šio ob­jek­to pa­nau­do­ji­mo vi­zi­ją. „Da­bar­ti­nė­je žiū­ro­vų sa­lė­je tel­pa 260 žmo­nių, o po re­kons­truk­ci­jos vie­tų su­ma­žės iki 170. To rei­kia sie­kiant pri­tai­ky­ti pa­tal­pas ne­įga­lie­siems ir sė­di­mą­sias vie­tas pa­da­ry­ti kom­for­tiš­kas, nes da­bar ten – so­vie­ti­nis re­lik­tas. „Nag­lis“ ati­tiks vi­sus šiuo­lai­ki­nius rei­ka­la­vi­mus, to­dėl ga­lė­si­me ro­dy­ti ir ho­li­vu­di­nių fil­mų prem­je­ras. Pa­sta­tą ke­ti­na­ma ap­šil­tin­ti tiek iš iš­orės, tiek iš vi­daus, fo­jė bus įreng­ta ka­vi­nu­kė, dra­bu­ži­nė, pa­pil­do­mos per­si­ren­gi­mo, gri­mo pa­tal­pos ak­to­riams, nes ki­no tea­tre nu­ma­to­me ro­dy­ti ne vien fil­mus“, – at­sklei­dė A. Stoš­kus.

An­tra­me pa­sta­to aukš­te pla­nuo­ja­ma įreng­ti ka­me­ri­nę 50–60 sė­di­mų vie­tų ki­no sa­lę. „Ji veik­tų šal­tuo­ju me­tų lai­ku sa­vait­ga­liais, nes no­ri­me, kad „Nag­lis“ funk­cio­nuo­tų ne tik va­sa­rą“, – tvir­ti­no „Lie­tu­vos ki­no“ di­rek­to­rius.

Pa­klaus­tas, ar ki­no tea­tras šie­met veiks iki re­kons­truk­ci­jos, jis at­sa­kė tei­gia­mai: nuo bir­že­lio pra­džios iki spa­lio bus ro­do­mi po­pu­lia­rūs fil­mai, ki­no fes­ti­va­lių prog­ra­mos.

Tarp tūkstančių visame pasaulyje išsibarsčiusių „Marriott“ viešbučių netrukus gali atsirasti ir lietuviškas. Planuojama, kad jis iškils Palangoje jau 2018 metais.

Pirmasis trijose Baltijos šalyse

„Marriott“ vardu pavadintas viešbutis Palangoje turėtų atsirasti pačiame kurorto centre, šalia jūros, – buvusio „Jūratės“ baseino sklype. Jei tokie planai bus įgyvendinti, Lietuvos pajūrio kurorte išdygęs viešbutis „Marriott“ būtų pirmasis trijose Baltijos šalyse. Artimiausi yra Baltarusijoje ir Lenkijoje.

Švedų baldų gamybos koncernui „Ikea“ priklausančios nekilnojamojo turto bendrovės „Vastint Lithuania“ valdomame sklype Palangoje sveikatingumo centrą ir viešbutį ketinama statyti jau kone dešimtmetį. Bendrovė jau buvo pradėjusi darbus, tačiau vėliau jie ilgam įstrigo. Iš naujo viešbučio ir SPA statybos projektas atgimė patvirtinus šios teritorijos naują detalųjį planą.

Dėl ketinamo statyti viešbučio valdymo baigiama susitarti su „SPA Vilnius“ grupe, kuriai sveikatingumo centrai priklauso Druskininkuose, Anykščiuose ir Vilniuje. Dabar vyksta trišalės derybos dėl tinklo „Marriott“ franšizės suteikimo naujajam viešbučiui. Tai reiškia, kad ši pasaulyje žinoma kompanija būsimam nakvynės objektui suteiktų savo pavadinimą ir įtrauktų į pasaulinį tinklą.

Bus ne mažiau kaip keturių žvaigždučių

Šiuo metu statinį projektuojantys vokiečių ir anglų architektai jau gavo „Marriott“ atstovų pageidavimus, kad viešbutis atitiktų šio tinklo reikalavimus.

Apie 150 numerių 4 aukštų viešbučio bendrasis plotas turėtų siekti 14 tūkstančių kvadratinių metrų ir atitikti ne mažesnį kaip 4 žvaigždučių standartą. Kad nuo sezoniškumo vis dar kenčiančioje Palangoje atsirasiančio didžiausio viešbučio veikla nebūtų nuostolinga, nemaža jo ploto dalis – iki 3 tūkst. kvadratinių metrų – bus skirta sveikatinimo paslaugoms.

Palangai toks vardas reikštų papildomą reklamą, o įkandin „Marriott“ į Lietuvos pajūrį galbūt pavyktų pritraukti kitus garsiausius viešbučių tinklus.

Bendrą investuotojo, operatoriaus ir franšizę suteikiančio „Marriott“ tinklo veiklos sutartį planuojama pasirašyti dar iki rudens – pabaigus techninį statinio projektą ir gavus leidimą statyti. Jei neatsiras trukdžių, viešbutį „Marriott“ Palangoje planuojama atidaryti prieš 2018 metų vasaros sezoną.

...

Antradienį Šventosios savivaldybėje pasirašyta centrinės miestelio aikštės rekonstrukcijos projektavimo sutartis. UAB "Nemuno deltos projektai" įsipareigojo per pusę metų parengti aikštės rekonstrukcijos techninį projektą.

Anot Savivaldybės administracijos direktorės A. Kilijonienės, Šventosios bendruomenė to laukė jau seniai.

"Šventoji niekada neturėjo patrauklaus centro, tad centrinės aikštės rekonstrukcija vietos gyventojams labai svarbi. Pagrindinis uždavinys, kurį keliame projektuotojams - suformuoti naują miestelio simbolį, reprezentacinę aikštę, kuri būtų daugiafunkcė, gyvybinga miesto erdvė, tinkama organizuoti oficialius ir kultūrinius renginius, taip pat - aktyviam ir pasyviam poilsiui", - sakė A. Kilijonienė.

Aikštėje bus numatyta vieta scenai, vėliavų stovams, taip pat numatoma įrengti vaikų žaidimo aikštelę, lauko treniruoklius suaugusiesiems. Aikštę papuoš ir mažosios architektūros elementai, bus išspręsti apšvietimo, apželdinimo klausimai.

Nors aikštėje prioritetas bus teikiamas pėstiesiems, projektuotojai taip pat numatys autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo pertvarkymo sprendimus, transporto priemonių stovėjimo organizavimą.

Parengus rekonstrukcijos projektą bus skelbiamas konkursas rangos darbams. Aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti dar šiais metais.

Nuo rugsėjo besitęsiančios naujosios Koncertų salės koncesininko paieškos vyks kaip vykusios, bet kol atsiras Palangai tinkamas pasiūlymas, nuspręsta nebedelsti – tuščia pramogų erdvė bus nebeilgai. Ketvirtadienį posėdžiavę savivaldybės Tarybos nariai pritarė sprendimui išnuomoti salę pavieniams renginiams.

Jau anksčiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir kiti Savivaldybės specialistai pasisakė, jog neseks kitų šalies savivaldybių pėdomis – neatiduos naujai įrengto modernaus komplekso nuomai „už ačiū“.

„Koncertų salę Palangoje statėme ne tam, kad ji taptų miestui našta, kad koncesininkams ją atiduotume veltui ar dar blogiau – turėtume jiems primokėti. Toks ydingas pavyzdys Lietuvoje yra ne vienas. Taip pat žinoma, kad, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė už naujai pastatytą areną koncesininkams kasmet per metus primoka per 200 tūkstančių eurų biudžeto lėšų. Kitaip tariant, vadovaujantis tokia praktika, naujai įrengtas objektas ne tik neneša jokios naudos, o gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių“, - Tarybos nariams aiškino meras.

Iki kol bus atrinktas Koncertų salės koncesininkas, Savivaldybė nusprendė moderniame ir patraukliame objekte pradėti veiklą. Tuo labiau kad pageidaujančiųjų salę išsinuomoti, mero teigimu, netrūksta. Matydami interesantų susidomėjimą vietos politikai kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentūrą leidimo pradėti veiklą, o gavę sutikimą parengė sprendimo projektą. Palangos koncertų salės priežiūra patikėta Kultūros ir jaunimo centrui. Jis nuo vasario 8 dienos priims prašymus dėl trumpalaikės Koncertų salės nuomos. Tuo pačiu sprendimu Taryba patvirtino ir nuomos įkainius: šiuo laikotarpiu (iki birželio 20 dienos) bus prašoma 4 tūkstančių eurų dienos nuompinigių, o vasarą (nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d.) – 8 tūkstančių eurų.

Tarybos narys Eimutis Židanavičius teiravosi, ar šie įkainiai grįsti skaičiavimais. Projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius paaiškino, kad nuomos įkainiai apskaičiuoti įvertinus sėdimų vietų skaičių (salėje telpa 2200 žmonių, išeitų, kad bilietas asmeniui kainuos tik 2 eurus), atsižvelgus į salės išlaikymo kaštus ir t.t. Meras papildė, kad iki šiol salė palangiškiams nieko nekainuoja – ji tebėra darbų rangovo atsakomybėje.

...