Praėjusią savaitę pagrindine kurorto arterija vadinamoje J.Basanavičiaus gatvėje prasidėjo statybos: nugriautas senas medinis pastatas, aptverta teritorija, pradėti kalti pamatų poliai. Gatvės pabaigoje, netoli Palangos tilto plytinčiame didžiuliame sklype, prieš keletą metų sukosi olandų atrakcionai, o praėjusią vasarą ši vieta garsėjo didžiausiu šalyje batutų parku. Kauno arkivyskupijos, kuriai priklauso sklypas, atstovas patikino, jog po metų vietovė taps neatpažįstama.

...

Palangos miesto vyriausiojo architekto pareigas einantis Vidmantas Danta paaiškino, kad darbai su miesto žinybomis yra suderinti.

„Vyksta Kauno arkivyskupijai priklausančių pastatų (buvusios sanatorijos) rekonstrukcijos ir statybos darbai. Kodėl viskas nugriauta? Tokia rekonstrukcija galima. Mat ilgą laiką matėme tik dalį anksčiau Kauno kunigų seminarijai priklausančių pastatų – vienas jų buvo seniai nudegęs, o ir išlikęs buvo prastos būklės. Tad naujojo projekto vystytojai buvusių pastatų vietoje naujuosius suręs, išlaikydami tą pačią užstatymo struktūrą, plotą, aukštį, - apie statybos darbus pasakojo V.Danta. – Mano žiniomis, po rekonstrukcijos 43-uoju numeriu paženklintame sklype bus teikiamos poilsio ir viešojo maitinimo paslaugos“.

...

Būsimąjį objektą projektuoja sostinėje įsikūrusios bendrovės „A4architektai“ specialistai. Pastarosios vadovas Lukas Rekevičius yra įmonės vadovas ir projekto Palangoje autorius.

„Tai bus L formos pastatas iš dviejų korpusų - kaip ir buvo istoriškai. Šį projektą užsakė sklypo savininkė – Kauno arkivyskupija. Pagrindinė mums iškelta užduotis - atkurti buvusių pastatų (tarp jų – ir sudegusių) tūrį ir šiuolaikio statinio architektūros stilistika išlaikyti pagarbą senajai Palangai, -- pasakoja architektas L.Rekevičius. – Pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikurs maitinimo įmonės - kavinė ir restoranas, o antruosiuose veiks svečių namai“.

...

Kauno arkivyskupijos atstovas Audrius Globys patikslino, kad pastatas užims 720 kvadratinių metrų, o antrajame aukšte svečių namuose vienu metu galės apsigyventi 36 žmonės (bus įrengta 18 dviviečių kambarių).

„Darbai jau prasidėjo, o leidimus jiems gavome dar praėjusių metų lapkritį. Dėl vietos specifikos (projektas įgyvendinamas pačioje Palangos „širdyje“) statybas turime planuoti taip, kad kuo daugiau darbų spėtume atlikti iki vasaros sezono pradžios – gegužės vidurio, -- kalba užsakovo atstovas. – Vasarą, kai Palanga taps turistų traukos centras, statybas ne tik sustabdysime, o ir stengsimės jas padaryti kuo mažiau pastebimas – uždengsime tentais su būsimo pastato vizualizacijomis. Rudenį, pasibaigus kurortiniam sezonui, darbus tęsime, kad viską spėtume užbaigti jau iki ateinančių metų vasaros sezono. Tad kitų metų gegužę pakviesime į naujų svečių namų atidarymą“.

...

Tarptautinis viešbučių tinklas „Marriott“ ir SPA VILNIUS su 20 mln. eurų sieksiančia investicija ateina į Palangą.

Tarp tūkstančių visame pasaulyje išsidėsčiusių „Marriott“ viešbučių netrukus atsiras ir lietuviškas – Palangoje, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje bus statomas pirmasis Baltijos šalyse šio tarptautinio tinklo viešbutis.

Tai patvirtins kovo 3 d. Palangos miesto savivaldybėje pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp Palangos miesto savivaldybės, nekilnojamojo turto savininkų UAB „Vastint“ ir komplekso operatoriaus, SPA VILNIUS prekinio ženklo valdytojo UAB „Raminora (SPA VILNIUS). Šios sutarties tikslas – apibrėžti bendradarbiavimo sąlygas įgyvendinant visoms trims šalims svarbų objektą.

Tinklas „Marriott International“ 2015 m. lapkritį pranešė perkantis konkurentą – tinklą „Starwood Hotels and Resorts“ ir po šio sandorio „Marriott International“ taps didžiausiu pasaulyje tinklu, iš viso valdysiančiu apie 1,1 mln. kambarių turinčių 5,5 tūkst. viešbučių.

Palangoje išdygsiantis Marriott“ viešbutis skirs didelį dėmesį sveikatinimui, skelbiama pranešime.

Jau kitąmet palangiškiai ir kurorto svečiai galės žiūrėti filmus kapitaliai renovuotame ir modernizuotame kino teatre „Naglis“, kuriame bus dvi žiūrovų salės.

Vals­ty­bės val­do­mos bend­ro­vės „Lie­tu­vos ki­nas“ di­rek­to­rius Arū­nas Stoš­kus ti­ki­no, kad į Pa­lan­go­je esan­tį ob­jek­tą pla­nuo­ja­ma in­ves­tuo­ti apie 1 mln. eu­rų.

...

Nors anks­čiau bu­vo ža­da­ma, kad re­kons­truo­tas ki­no tea­tras du­ris lan­ky­to­jams at­vers 2016-ai­siais, dėl už­tru­ku­sių biu­ro­kra­ti­nių pro­ce­dū­rų dar teks pa­lū­kė­ti.

„Jei sėk­min­gai par­duo­si­me ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą Klai­pė­do­je, jau šie­met už­sa­ky­si­me tech­ni­nį pro­jek­tą. Jam par­eng­ti ga­li pri­reik­ti iki 9 mė­ne­sių. Vė­liau ki­no tea­tras bū­tų apt­ver­tas tvo­ro­mis ir ka­pi­ta­liai re­no­vuo­ja­mas. Ma­no­me, kad sta­ty­bų dar­bai pra­si­dės ki­tų me­tų va­sa­rą“, – tei­gė A. Stoš­kus.

„Lie­tu­vos ki­nas“ jau yra ga­vęs prieš­pro­jek­ti­nius „Nag­lio“ at­nau­ji­ni­mo pa­siū­ly­mus, at­spin­din­čius bend­rą šio ob­jek­to pa­nau­do­ji­mo vi­zi­ją. „Da­bar­ti­nė­je žiū­ro­vų sa­lė­je tel­pa 260 žmo­nių, o po re­kons­truk­ci­jos vie­tų su­ma­žės iki 170. To rei­kia sie­kiant pri­tai­ky­ti pa­tal­pas ne­įga­lie­siems ir sė­di­mą­sias vie­tas pa­da­ry­ti kom­for­tiš­kas, nes da­bar ten – so­vie­ti­nis re­lik­tas. „Nag­lis“ ati­tiks vi­sus šiuo­lai­ki­nius rei­ka­la­vi­mus, to­dėl ga­lė­si­me ro­dy­ti ir ho­li­vu­di­nių fil­mų prem­je­ras. Pa­sta­tą ke­ti­na­ma ap­šil­tin­ti tiek iš iš­orės, tiek iš vi­daus, fo­jė bus įreng­ta ka­vi­nu­kė, dra­bu­ži­nė, pa­pil­do­mos per­si­ren­gi­mo, gri­mo pa­tal­pos ak­to­riams, nes ki­no tea­tre nu­ma­to­me ro­dy­ti ne vien fil­mus“, – at­sklei­dė A. Stoš­kus.

An­tra­me pa­sta­to aukš­te pla­nuo­ja­ma įreng­ti ka­me­ri­nę 50–60 sė­di­mų vie­tų ki­no sa­lę. „Ji veik­tų šal­tuo­ju me­tų lai­ku sa­vait­ga­liais, nes no­ri­me, kad „Nag­lis“ funk­cio­nuo­tų ne tik va­sa­rą“, – tvir­ti­no „Lie­tu­vos ki­no“ di­rek­to­rius.

Pa­klaus­tas, ar ki­no tea­tras šie­met veiks iki re­kons­truk­ci­jos, jis at­sa­kė tei­gia­mai: nuo bir­že­lio pra­džios iki spa­lio bus ro­do­mi po­pu­lia­rūs fil­mai, ki­no fes­ti­va­lių prog­ra­mos.

Tarp tūkstančių visame pasaulyje išsibarsčiusių „Marriott“ viešbučių netrukus gali atsirasti ir lietuviškas. Planuojama, kad jis iškils Palangoje jau 2018 metais.

Pirmasis trijose Baltijos šalyse

„Marriott“ vardu pavadintas viešbutis Palangoje turėtų atsirasti pačiame kurorto centre, šalia jūros, – buvusio „Jūratės“ baseino sklype. Jei tokie planai bus įgyvendinti, Lietuvos pajūrio kurorte išdygęs viešbutis „Marriott“ būtų pirmasis trijose Baltijos šalyse. Artimiausi yra Baltarusijoje ir Lenkijoje.

Švedų baldų gamybos koncernui „Ikea“ priklausančios nekilnojamojo turto bendrovės „Vastint Lithuania“ valdomame sklype Palangoje sveikatingumo centrą ir viešbutį ketinama statyti jau kone dešimtmetį. Bendrovė jau buvo pradėjusi darbus, tačiau vėliau jie ilgam įstrigo. Iš naujo viešbučio ir SPA statybos projektas atgimė patvirtinus šios teritorijos naują detalųjį planą.

Dėl ketinamo statyti viešbučio valdymo baigiama susitarti su „SPA Vilnius“ grupe, kuriai sveikatingumo centrai priklauso Druskininkuose, Anykščiuose ir Vilniuje. Dabar vyksta trišalės derybos dėl tinklo „Marriott“ franšizės suteikimo naujajam viešbučiui. Tai reiškia, kad ši pasaulyje žinoma kompanija būsimam nakvynės objektui suteiktų savo pavadinimą ir įtrauktų į pasaulinį tinklą.

Bus ne mažiau kaip keturių žvaigždučių

Šiuo metu statinį projektuojantys vokiečių ir anglų architektai jau gavo „Marriott“ atstovų pageidavimus, kad viešbutis atitiktų šio tinklo reikalavimus.

Apie 150 numerių 4 aukštų viešbučio bendrasis plotas turėtų siekti 14 tūkstančių kvadratinių metrų ir atitikti ne mažesnį kaip 4 žvaigždučių standartą. Kad nuo sezoniškumo vis dar kenčiančioje Palangoje atsirasiančio didžiausio viešbučio veikla nebūtų nuostolinga, nemaža jo ploto dalis – iki 3 tūkst. kvadratinių metrų – bus skirta sveikatinimo paslaugoms.

Palangai toks vardas reikštų papildomą reklamą, o įkandin „Marriott“ į Lietuvos pajūrį galbūt pavyktų pritraukti kitus garsiausius viešbučių tinklus.

Bendrą investuotojo, operatoriaus ir franšizę suteikiančio „Marriott“ tinklo veiklos sutartį planuojama pasirašyti dar iki rudens – pabaigus techninį statinio projektą ir gavus leidimą statyti. Jei neatsiras trukdžių, viešbutį „Marriott“ Palangoje planuojama atidaryti prieš 2018 metų vasaros sezoną.

...

Antradienį Šventosios savivaldybėje pasirašyta centrinės miestelio aikštės rekonstrukcijos projektavimo sutartis. UAB "Nemuno deltos projektai" įsipareigojo per pusę metų parengti aikštės rekonstrukcijos techninį projektą.

Anot Savivaldybės administracijos direktorės A. Kilijonienės, Šventosios bendruomenė to laukė jau seniai.

"Šventoji niekada neturėjo patrauklaus centro, tad centrinės aikštės rekonstrukcija vietos gyventojams labai svarbi. Pagrindinis uždavinys, kurį keliame projektuotojams - suformuoti naują miestelio simbolį, reprezentacinę aikštę, kuri būtų daugiafunkcė, gyvybinga miesto erdvė, tinkama organizuoti oficialius ir kultūrinius renginius, taip pat - aktyviam ir pasyviam poilsiui", - sakė A. Kilijonienė.

Aikštėje bus numatyta vieta scenai, vėliavų stovams, taip pat numatoma įrengti vaikų žaidimo aikštelę, lauko treniruoklius suaugusiesiems. Aikštę papuoš ir mažosios architektūros elementai, bus išspręsti apšvietimo, apželdinimo klausimai.

Nors aikštėje prioritetas bus teikiamas pėstiesiems, projektuotojai taip pat numatys autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo pertvarkymo sprendimus, transporto priemonių stovėjimo organizavimą.

Parengus rekonstrukcijos projektą bus skelbiamas konkursas rangos darbams. Aikštės rekonstrukciją planuojama pradėti dar šiais metais.

Nuo rugsėjo besitęsiančios naujosios Koncertų salės koncesininko paieškos vyks kaip vykusios, bet kol atsiras Palangai tinkamas pasiūlymas, nuspręsta nebedelsti – tuščia pramogų erdvė bus nebeilgai. Ketvirtadienį posėdžiavę savivaldybės Tarybos nariai pritarė sprendimui išnuomoti salę pavieniams renginiams.

Jau anksčiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir kiti Savivaldybės specialistai pasisakė, jog neseks kitų šalies savivaldybių pėdomis – neatiduos naujai įrengto modernaus komplekso nuomai „už ačiū“.

„Koncertų salę Palangoje statėme ne tam, kad ji taptų miestui našta, kad koncesininkams ją atiduotume veltui ar dar blogiau – turėtume jiems primokėti. Toks ydingas pavyzdys Lietuvoje yra ne vienas. Taip pat žinoma, kad, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė už naujai pastatytą areną koncesininkams kasmet per metus primoka per 200 tūkstančių eurų biudžeto lėšų. Kitaip tariant, vadovaujantis tokia praktika, naujai įrengtas objektas ne tik neneša jokios naudos, o gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių“, - Tarybos nariams aiškino meras.

Iki kol bus atrinktas Koncertų salės koncesininkas, Savivaldybė nusprendė moderniame ir patraukliame objekte pradėti veiklą. Tuo labiau kad pageidaujančiųjų salę išsinuomoti, mero teigimu, netrūksta. Matydami interesantų susidomėjimą vietos politikai kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentūrą leidimo pradėti veiklą, o gavę sutikimą parengė sprendimo projektą. Palangos koncertų salės priežiūra patikėta Kultūros ir jaunimo centrui. Jis nuo vasario 8 dienos priims prašymus dėl trumpalaikės Koncertų salės nuomos. Tuo pačiu sprendimu Taryba patvirtino ir nuomos įkainius: šiuo laikotarpiu (iki birželio 20 dienos) bus prašoma 4 tūkstančių eurų dienos nuompinigių, o vasarą (nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d.) – 8 tūkstančių eurų.

Tarybos narys Eimutis Židanavičius teiravosi, ar šie įkainiai grįsti skaičiavimais. Projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius paaiškino, kad nuomos įkainiai apskaičiuoti įvertinus sėdimų vietų skaičių (salėje telpa 2200 žmonių, išeitų, kad bilietas asmeniui kainuos tik 2 eurus), atsižvelgus į salės išlaikymo kaštus ir t.t. Meras papildė, kad iki šiol salė palangiškiams nieko nekainuoja – ji tebėra darbų rangovo atsakomybėje.

...

Ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės Taryba pritarė steigti lošimo namus (kazino) Palangoje. Šiuo metu tokios įstaigos kurorte nėra. Naujoji lošimo įstaiga įsikurs viešbutyje „Vanagupė“.

Sprendimo projektą Tarybos nariams pristačiusi Savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė sakė, kad prašymą steigti lošimo namus Vanagupės gatvėje pateikė viešbutis „Vanagupė“. Taip pat specialistė paaiškino, kad sutikimą tokiems namams steigti, pagal Azartinių lošimų įstatymą, gali duoti tik vietos Savivaldybės taryba.

Siūlomam sprendimui Taryba pritarė. Vienintelį klausimą pateikė opozicijos atstovas taryboje Eimutis Židanavičius: „Ar šis mūsų sprendimas reiškia, kad kitąkart balsuosime už raudonųjų žibintų kvartalo steigimą?“.

Ž.Žulkuvienė po Tarybos posėdžio paaiškino, kad Taryba tokius sprendimus yra priėmus ir anksčiau.

„Leidimai steigti lošimo namus yra priimti dar 2002-aisiais. Tiesa, kiek įsteigtų lošimo įstaigų veikia iki šiol, negaliu pasakyti. Lošimo namų veiklą prižiūri (o taip pat ir leidimus išduoda) Lošimų priežiūros tarnyba“, - patikslino Rinkliavų skyriaus vadovė.

Pašnekovės duomenimis, centrinėje miesto aikštėje iki šiol veikia žaidimų automatų salonas, o anksčiau J.Basanavičiaus gatvėje bei viešbutyje „Palangos vėtra“ veikę kazino užsidarė.

Vilniaus savivaldybė visais įmanomais būdais bando atsikratyti poilsio namų Palangoje. Kaip pati teigia, statinys yra „unikalioje vietoje, Tiškevičiaus rūmų parko kaimynystėje, atokiau nuo J.Basanavičiaus gatvės šurmulio, šalia ramios pėsčiųjų Meilės alėjos“. Tačiau niekam nei to unikalumo, nei ramybės, nei verslo šioje vietoje, atrodo, nereikia – kaina mažėja, bet aukcionuose vis tiek nesiseka.

Šis turtas sostinės savivaldybei priklauso nuo pernai kovo, iki tol jo šeimininkė buvo savivaldybės įmonė „Start Vilnius“, kuri taip pat dukart mėgino rasti pirkėjų. 2011 metais surengti du aukcionai, bet realiai niekas tuo nesusidomėjo.

Vasarį poilsio namus Palangoje bus bandoma parduoti vėl, šįkart pradinė kaina yra apie pusę milijono eurų mažesnė, nei buvo rugsėjį, ir siekia beveik 5,3 mln. eurų.

3148,31 kv. m, 4 aukštų mūrinis pastatas su 78 poilsio kambariais šią vasarą poilsiautojų nesulaukė ir stovėjo tuščias. Kartu su pastatu naujajam savininkui priklausys ir 73,5 arų žemės sklypas, kuriame įmanoma išplėsti statybas.

Vilniaus savivaldybės Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja Aurelija Klemanskytė patvirtino – tai jau ketvirtasis aukcionas. Tačiau ji nesutinka, kad objektu nesidomima. Esą iki šiol poilsio namų parduoti nepavyko dėl kitų priežasčių.

Palanga iki šiol neišsirinko, kas bus naujosios koncertų salės operatorius - pageidaujančių ją nuomotis ieškoma nuo rugsėjo. Konkursai paslaugai teikti vyksta nenutrūkstamai. O juose dalyvauti norą reiškia tie patys: Vilniaus „Siemens areną“ valdanti bendrovė „Universali arena“ bei Klaipėdos „Švyturio“ areną valdanti UAB „Pajūrio infrastruktūra“. Ar konkurso dalyviai šįkart ryšis pereiti į kitą atrankos etapą ir pateiks konkrečių pasiūlymų, laukti liko nedaug. Tiek konkursantai, tiek miesto Savivaldybė, rengianti šį konkursą, tikina esą pasirengę sėsti prie derybų stalo. O kol ieškoma sprendimo, naujas ir modernia įranga aprūpintas pastatas stovi tuščias bei nenaudojamas.

...

Žiemiškai pasidabinęs Palangos Birutės parkas tiek mažuosius, tiek ir vyresnius aktyvaus laisvalaikio mėgėjus vilioja žiemiškomis pramogomis – iki 23 val. apšviečiamame parke laukiami tiek mėgstantys čiužinėti pačiūžomis, tiek ir mažieji ar jaunimas su rogėmis.

Žiemiškos pramogos

Jau tapo įprasta, kad žiemos pramogų mėgėjai renkasi Birutės parke. Todėl, paspaudus šaltukui, parko darbuotojai ėmė rūpintis, kad pramogų čia netrūktų, ir jos būtų kokybiškos.

Ir nors užšalę parko tvenkiniai jau kurį laiką vilioja pramogautojus, kokybiška, žiemos sporto mėgėjų poreikius atitinkančia čiuožykla Birutės parkas pasigirti negalėjo. „Kadangi matėme, jog toks poreikis yra, nusprendėme įrengti čiuožyklą, kurią prižiūrės mūsų darbuotojai“, – kalbėjo Botanikos parko direktorius Valdas Pakusas.

Įrengė čiuožyklą

Tad šią savaitę senojo Birutės parko tvenkinio, esančio ties grafų Tiškevičių rūmais, ledą išbandė technika – parko darbuotojai intensyviai triūsė, kad čia galėtų rinktis čiužinėjimo mėgėjai. „Kadangi šąlant sniego nebuvo, tvenkinį padengė lygus ledas. Tad darbuotojams beliko nuvalyti sniegą ir pasirūpinti, kad pramogautojams čia būtų patogu“, – sakė V. Pakusas.

Kad čiuožykla būtų patraukli pramogautojams, buvo apsispręsta šalia jos įrengti keletą suolų, skirtų sportuojantiems pailsėti ar tiesiog prisėsti persiauti pačiūžas. O kad žiemiškos linksmybės parke tęstųsi kuo ilgiau, pasirūpinta ir čiuožyklos apšvietimu. „Pastatėme du papildomus šviestuvus, nukreiptus būtent į ledą. Jie prijungti prie esamos parko apšvietimo sistemos“, – kalbėjo direktorius.

...

Rengia kitą čiuožyklą

Artimiausiu metu Palangoje pramogautojus pakvies dar viena čiuožykla – kurorto komunalininkai ją rengia Taikos g. esančioje aikštelėje

Nors pajūrio ir vasaros poilsio be apsilankymo Palangoje neįsivaizduojantys šalies gyventojai džiaugiasi, kad kurorto valdžia atsisakė daug triukšmo sukėlusio plano imti po 5 eurus už kiekvieną vasaros sezono metu į jį įvažiuojantį automobilį, aiškėja, kad tai tik trumpalaikis atsitraukimas. Ši rinkliava nebus renkama tik kitais metais.

Naują vietinę rinkliavą - už įvažiavimą į kurorto teritoriją ir naudojimąsi jos viešąja infrastruktūra - Palangos miesto taryba patvirtino šių metų liepos pradžioje. Planuota, kad ši privaloma įmoka bus pradėta rinkti kitais metais ir galios vasaros sezono metu, nuo birželio 1 iki rugsėjo 1 d. Jos įkainis - 5 eurai. Šią sumą vasarą būtų turėję mokėti visi į Palangą įvažiuojančių automobilių vairuotojai.

„Atvykus automobiliu į Palangą, reikės sumokėti vienkartinį 5 eurų mokestį. Jei mašina po to iš miesto teritorijos neišvažiuos, nesvarbu kiek - 10 ar 20 parų, daugiau mokėti nereikės“, - mokesčio esmę atskleidė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Didžiausią nuostabą kėlė tai, kad, sumokėjus mokestį, tačiau tądien išvažiavus iš kurorto ir vėl į jį grįžus, tektų mokėti iš naujo. Ypač pyko su Palanga
besiribojančio Kretingos rajono gyventojai, kurių nemažai dirba kurorte ar jame labai dažnai lankosi. Kretingiškiai net surinko tam prieštaraujančių žmonių parašus ir surengė į kurortą pėsčiųjų protesto žygį.

Ir nors Palangos valdžia į kaimynų pageidavimus neatsižvelgė, paaiškėjo, kad tokios rinkliavos įvedimas kol kas neįmanomas techniškai. Mokesčio rinkimą ir administravimą apsunkintų tai, kad norint nuskaityti valstybinį numerį transporto priemonė turėtų būtinai sustoti.

Vakar Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė patvirtino, kad rinkliavos nebus. Tačiau leido aiškiai suprasti, kad prieš ją kovojusieji pasiekė tik laikiną pergalę.

„Rinkliavos nebus tik kitais metais. Kai miesto taryba patvirtino šį sprendimą, sulaukėme labai daug pageidavimų ir kreipimųsi dėl lengvatų. Todėl ir nenorime skubėti. Pirmiausia viską įvertinsime“, - sakė J.Vanagė.

Įvedus šią rinkliavą turėjo būti panaikintas vadinamasis pagalvės mokestis, Palangoje renkamas nuo 2012 m. Visai neseniai vieno asmens viena nakvynė kurorte nuo 30 euro centų pabrango daugiau nei trigubai - iki 1 euro. Pasikeitus planams dėl įvažiavimo mokesčio, pagalvės mokestis išliks.