Iš esmės kuo arčiau centro - tuo dažniausiai statomi aukštesni (6-7 aukštų) pastatai su perimetriniu užstatymu ir komercija pirmuose aukštuose, o tolstant nuo centro jie mažėja (3-5 aukštai), išnyksta komercija, kol galiausiai pastatai pavirsta nuosavais namais. Taip dažniausiai yra susiklostę istoriškai dėl natūralių priežasčių, bet ta taisyklė nėra iškalta akmenyje ir dažnai nutolę rajonai turi savo 'centrus' ir kalbėdams apie centrinį rajoną aš neturėjau omeny, kad tai turi būti būtinai miesto centras, nors šiuo atveju Vingio rajonas yra vos 2 km. nuo centro. Paėmiau šiaurinių šalių, į kurias mes labiausiai orientuojamės ir kurių sostinės gyventojų skaičiumi panašiausios į Vilnių, pavyzdžius, kaip ten statomi analogiški rajonai: Stokcholmas, Kopenhaga, Oslas, Helsinkis. Nė vienas iš tų rajonu nėra 'centras', bet visi turi centriniems rajonams būdingą užstatymą - t.y. 6-7 aukštų pastatai su perimetriniu užstatymu. Gali pasitaikyti 3-5 aukštų pastatai, bet jie tikrai nėra vyraujantys. Tai nereiškia, kad negali būti miegamųjų rajonų ar žemesnių rajonų, kaip mūsų paupys, bet statant miesto centrui būdingus rajonus vyraujantys pastatai dažniausiai yra ne 3-5 aukštų, o 6-7. Vingio rajonas būtent toks ir bus. O kalbant apie gyvenimo kokybę, tai tokie rajonai yra statomi būtent tam, kad pasiekti geresnę gyvenimo kokybę. Yra priimta manyti, kad gyvenimo kokybė geresnė bus tada, kada viskas, ko dažniausiai reikia, gali būti pasiekiama 15 minučių pėsčiomis atstumu, t.y. darželis, mokykla, dantistė, kirpėja, parduotuvė, parkas/žaliosios erdvės ir t.t., o tas įmanoma pasiekti tik kai yra pakankamai didelis tankumas ir pastatai ne 3 aukštų, o 6-7. Ir pasikartosiu, bet tai nereiškia, kad negali būti statomi miegamieji ar nuosavų namų rajonai, tai reiškia, kad kas yra gyvenimo kokybė kiekvienas sprendžia pagal save - kažkam gyvenimo kokybė gali būti gyventi trijų aukštų pastate, o kažkam gyventi 6 aukštų ir be automobilio.

Teko truputį gyventi Olandijoje, kur vyrauja 3-5 aukštų užstatymas, tai jie kažkaip buvo sugebėję padaryti, kad viskas būtų 15 min atstumu. Net autoservisas daugiabučio pirmame aukšte netoliese buvo. Aukštingumas nėra esminis dalykas.

Dar didesnis paradoksas yra tai, kad Olandijoje gal 7 kartus didesnis gyventojų tankumas, o jie sau leidžia tokią ststybą.

Galbūt proporcija - gatvės plotis/namų aukštis - esmingesnis dalykas?

Nes ten net negalvojama apie visokius linijinius parkus ar pievas tarp namo ir gatvės.

Labai sunku vertinti kažkokias individualias patirtis, nes jos priklauso nuo daugybės faktorių ir poreikių, ypač jei gyvenama laikinai, tame pačiame Paupyje yra labai daug įvairių paslaugų, bet jei Paupio lokacija būtų kita - ten sunku būtų sutelkti tiek visokių restoranų ir paslaugų. Bet jei panaikiname išskirtinę tų rajonų geografinę padėtį, kai jie gali priktraukti klientus iš kitų rajonų, tai esmė labai paprasta - kuo didesnis gyventojų kiekis viename kv. km. - tuo daugiau prekybos ir paslaugų tame kv. km. galima sutelkti ir tuo jos yra arčiau namų, o kuo jos arčiau namų - tuo žmonėms yra mažesnis poreikis naudotis automobiliais ir tuo dažniau jie vaikšo pėsčiomis. Didesnis tankis yra pasiekiamas ne tik per namo aukštų kiekį, perimetrinis užstatymas leidžia tankumą padidinti kur kas labiau, nei taškinis, kaip jau ir minėta jei nedaromi dvigubi šaligatviai su pievomis, o jie užstatomi - tai irgi didina tankumą. Aš pateikiau pavyzdžius kaip nauji centrinio miesto tipo rajonai yra statomi šiaurės šalių sostinėse, kur yra išnaudojami visi įrankiai tankumui padidinti - protinga infrastruktūra, perimetrinis užstatymas, 6-7 aukštų pastatai (kas, jų supratimu, komfortiškam gyvenimui arba neturi įtakos, arba ji labai nedidelė) ir bent jau mano nuomone mes iš tų šalių turėtumėm imti pavyzdį, o ne mėginti uždrausti Vilniuje vystyti tokius rajonus, kokie yra vystomi tenais.

Neustebčiau, kad žemesnius pastatus nulemia ir grunto savybės.

XVIII a. gruntos savybės gal, bet XXI a. Olandijoje? Manau tai nulemia prefrontal cortex, kuris yra atsakingas už godumą, savybės.

Tiek Olandijoje, tiek Belgijoje, tiek Austrijoje, tiek mazesniuose Prancuzijos miestuose (ne Paryziuje) vyrauja 3-5 aukstu namai su perimetriniu uzstatymu ir komercija pirmuose aukstuose. Ju privalumas, kad net nepavykus architekturiskai, jiems pasenus , gyvenimo kokybe tokiuose maziauksciuose namuose islieka puse velnio. Tuo tarpu, 10-12 aukstu barakai yra neblogos vietos gyventi kol nauji, taciau praejus 20-30 metu ir jiems pasenos, gyvenimo kokybe krenta gerokai. Tokius bajerius, kad aplink istorini centra siais laikais pristatomi 10 aukstu monstrai (6 aukstai plius 2 aukstai monsardos plius 2 aukstai "rusio") esu mates tik posttarybiniuose miestuose - Vilniuje, Tbilisyje, Kijyve, Rygoje. Tiesa, tokiu galima rasti ir Prancuzijoje, Belgijoje ar Anglijoje, bet jie statyti 60aisiais-80aisiais iki kol buvo suprasta, kad toks statymo budas nepasiteisina.

Tipiskas uzstatymas Belgijoje, Olandijoje, Prancuzijoje

Utrechtas, statomi iki 8 aukštų pastatai perimetru:
https://www.google.com/maps/@52.0967...8192?entry=ttu
https://www.google.com/maps/@52.0975652,5.0661218,3a,87.2y,219h,82.21t/data=!3m6!1e1!3m4!1so_lxgLCHXBwR_-cv3NBO_A!2e0!7i16384!8i8192?entry=ttu

Tai ir tam pačiam Amsterdame, ar bet kuriam Vokietijos mieste, kur statomi nauji kvartalai ne pačioje centrinėje dalyje, vyrauja 5-9 aukštų statyba. Bet kaip gi apsieisim be saviplakos ir nusižeminimo, kad tik mūsų "atsilikusiame Vilniuje" tokie pastatai statomi, o vat jau vakaruose - cukraus pudra krenta iš dangaus
179 Faas Wilkesstraat – „Google“ žemėlapiai

Lyginat jūs visokius Briuselius su Vilniumi, kur vyrauja sovietinė statyba... Vingio rajonas nėra miesto centre (kur vyrauja jūsų minimi 3-5 aukštų pastatai), nuo kitų rajonų de facto atskiras miesto greitkeliais, upe ir Vingio parku, o jo aukštingumas irgi nebus toks jau didelis, lyginant su aplinkiniais sovietiniais penkiaukščiais ir monolitiniais monstrais. Pagal lokaciją, Vingio rajoną lyginčiau su Manufaktūrų g. kartonkėmis, kurios juk neiškrenta iš konteksto?

O kuom tas reVingis jau toks išskirtinis ar reikšmingas. Nei jis miesto centre, nei šalia jo. Eilinė buvusios pramoninės zonos konversija, kurių pridaryta daugybėje Europos miestų ir kuriose vyrauja 5-9 aukštų pastatai. Jeigu kaip centrinį tašką paimti kokią V. Kudirkos aikštę, tai tas reVingis yra tolygu kvartalams Šiaurės miestelyje ar Šeškinės daugiabučiams.

Tai su tuo, kad tankis turi būti adekvatus miestui, niekas nesiginčija. Esmė yra kaip jis pasiekiamas. Ir daugybė pavyzdžių Vakaruose rodo, kad būtent mažesnio aukštingumo perimetrinis užstatymas yra geriausias variantas. Pilna pavyzdžių čia buvo pateikta ir kitų forumiečių. Aišku, su gerai išvystytu VT, komercija pirmuose aukštuose ir protingai sutvarkyta infrastruktūra. Taip, miesto centruose natūraliai susiklosto didesnis aukštingumas dėl įvairiausių priežasčių, bet gyvenimo kokybė centre ir gerai įrengtame priemiestyje skiriasi gana žymiai.

Jei gyvenimo kokybė daug geresnė priemiestyje 3-jų aukštų name, tai kodėl centre nuomos kainos kartais didesnės? Jei žmogui į darbą nereikia važiuoti automobiliu ir jis gali nueiti pėsčiom ar su dviračiu - juk tai irgi yra gyvenimo kokybė. Surasti kokį parką ar žaliąją erdvę pasivaikčiojimui centre irgi yra lengviau nei priemestiniame rajone, o gyvenant bute iš vidaus nelabai jaučias ar tu trečiame ar šeštame aukšte, išskyrus tai, kad triaukščiuose namuose liftų nėra, o jei yra, tai daug labiau atsiliepia pačio buto kainai. Bet čia yra kiekvio skonio reikalas kas kur nori gyventi, klausimas yra o kokie yra miesto interesai? Miesto interesas yra tas, kad jam reikėtų kuo mažiau kelių tiesti, kuo mažiau viadukų statyti, kuo mažiau automobilių taršos turėti ir t.t. Tam reikia, kad žmonės kuo daugiau į darbą ir kitur vaikščiotų pėsčiomis/dviračiais/paspirtukais ir pan. Tai reiškia, kad jei tokiam rajone kaip reVingis būtų pastatyti mažiaaukščiai pastatai ir apgyvendinta mažiau gyventojų - tai kiti gyventojai įsikurs kažkur priemiesčiuose ir daug labiau apkraus miesto infrastruktūrą. Miesto interesas turėtų būti netoli centro turėti tokius rajonus, kaip reVingis, kurie a) turėtų daug paslaugų vietoje ir nebūtų poreikio važiuoti kažkur apsikirpti už 5 km., b) kad kuo didesnis gyventojų skaičius savo darbo vietas ir centrą galėtų pasiekti pėsčiomis/dviračiais ir pan. Aišku niekas nekalba apie 10-aukščius pastatus, bet netoli centro statyti triaukščius reiškia, kad centre mes turėsim mažiau gyventojų ir kad daugiau jų gyvens tolimais atstumais ir labiau užkraus miesto infrastruktūrą. Tai yra miesto interesas, o koks yra žmonių interesas, kur jų supratimu jų gyvenimo kokybė būtų geresnė, gyvenant arčiau centro aukštesniame pastate ar toliau centro mažesniame - tai kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, juolab, kad niekas nekalba, kad tokie rajonai kaip Paupys turėtų būti draudžiami, turintys daug pinigų gali sau leisti ir mažus pastatus netoli centro, kalba eina apie tai, kad tokie rajonai kaip reVingis neturėtų būti draudžiami, nes miestui jie yra patys naudingiausi infrastruktūros išlaikymo prasme.

Dar blogiau, ten pat, tik gretimoje gatvėje pas olandus Anreka prasisuko

Labai paprastai čia žiūrit. Efektyvumas nėra tikslas savaime, tai yra tikslas, turintis vesti į gyvenimo kokybę, o ne atvirkščiai – link gyvenimo kokybės atsisakymo vardan didesnio išteklių efektyvumo. Aišku, turi būti išlaikomas balansas, nes kitaip didžiausio efektyvumo pavyzdžiais galėtų būti visokie daugiaaukščiai monstrai iš Rytų Azijos šalių. Taip, gerai sutvarkytas gyvenamasis kvartalas kainuoja miestui brangiau, nei krūva 10-aukščių. Bet tai nereiškia, kad jų reikia. Kai miesto interesas iškeliamas virš žmonių intereso, galiausiai aukščiausią pridėtinę vertą kuriantys žmonės ima kraustytis kur nors kitur (pvz. į rajoną).

Problema ir tame, kad mes iki šiol neturime tikrai kokybiško kvartalinio užstatymo pavyzdžių. Na, Užupis, gal dar kvartalas vietoj buvusios Lietuvos kino studijos (nors irgi ne per geriausias). O kokie yra geri daugiaaukščio užstatymo pavyzdžiai? Perkūnkiemis, Šūdelka? Viršuliškių skg. kvartalas dar net nebaigtas atrodo kaip Perkūnkiemui prilygstantis būsimas getas, net sovietiniai Viršuliškių 5-aukščiai atrodo kaip geresnis pasirinkimas (jei būtų renovuoti).

Kodėl centre paklausa didesnė? Atsakymas būtų kompleksiškas, nes ir gyv. patalpų pasiūla ten gerokai mažesnė, pilna kitokios paskirties pastatų – valstybinių įstaigų, biurų, visuomeninių pastatų, daug trumpalaikės nuomos. Taip, daliai žmonių labai svarbu būti šalia kultūrinių renginių, barų, galiausiai čia pat senamiestyje gyventi yra tiesiog prestižas, už kurį norisi ir daugiau sumokėti. Bet tai tikrai nereiškia, kad gyventi ten yra geriau, ypač šeimoms, pensininkams. Prioritetai keičiasi su amžiumi, pvz. studentas būdamas labai norėjau gyventi centre, o dabar net nebegalvoju apie tai. Žaliosios zonos centre? Nėra jų itin daug – gal koks Kalnų parkas, Bernardinų sodas, Misionierių sodas, Vingio parkas. Iš bėdos gal Tauro kalnas. O jei gyveni atokiau nuo šitų objektų, tai norint normaliai pasivaikščioti jau tenka kažkur važiuoti.

Dar svarbus dalykas yra tai, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiuose labai svarbi kaimynystė, gebėjimas kooperuotis. Šitoj vietoj 30-40 butų namas visada žymiai geriau už kokių 200 butų namą. Aišku, kol daugiabutis naujas, tol viskas gerai, bet vos prisireikia didesnių darbų, tuomet paaiškėja, nieko neįmanoma padaryti, nes jokio sprendimo namo gyventojai nėra pajėgūs priimti, tuomet pastatas dūla netvarkomas ir pamažu virsta nuomininkų ir laikinų imigrantų lizdu. Sovietiniuose rajonuose, pasižyminčiuose dideliu tankumu su savo 9-aukščiais ir 13-aukščiais, tas ypač matyti – jei jie ir būtų buvę statyti perimetriniu užstatymu, situacija būtų labai panaši.

Turbūt sutiksim, kad komforto atžvilgiu nuosavas gyvenamasis namas yra kur kas didesnis komfortas, nei tie 3-5 aukštų priemiesčių daugiabučiai, bet kas bus, jei mes miestą pradėsim užstatyti ne daugiabučiais o komfortiškais nuosavais namai? JAV yra to pavyzdys, kai dauguma net ir didžiulių miestų gyventojų gyvena komfortinškai nuosavuose namuose. Problema ta, kad kartais jie mašinoje praleidžia ilgesnį laiką, nei tuose komfortiškuose namuose, gaunasi klaikus automobilizmo lygis, plačiausios autostrados, vaikai vežami į mokyklą, po to vežami į burelius, šaligatvis tampa retas reiškinys - nes visi važinėja su mašinomis, priedo išlaikyti tokį nežmonišką kiekį šaligatvių yra labai brangu, o patys miestai pavirsta didžiulių automobilių aikštelių džiunglėmis. Dėl to reikia ieškoti aukso viduriuko, o jis yra paprastas - aplink centrą esantys rajonai turi būti aukštesni, kompaktiškesni, didesnio tankumo ir tolstant nuo centro jie gali žemėti, kol galiausiai pavirsti į nuosavus namus. Bet norint išvengti didelio automobilizmo reikia stengtis, kad kuo didesnis skaičius žmonių gyventų centre ar arti jo, kur jie galėtų išsiversti be automobilio į daugumą įstaigų/darbus/parduotuvių vaikštant pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. O toliau jau visi renkasi pagal save - kam komfortiškiau gyventi kur nors toli nuo centro, kad ir kokiems pensininkams ar didesnėms šeimoms - renkasi priemiesčio rajoną ar užmiesčio nuosavą namą, o kas dažnai lankosi 'mieste' - gyvena kuo arčiau centro. Tokiu atveju susibalansuoja ir gaunasi protingas automobilizacijos lygis.

Kazkaip Olandijos ar Belgijos miestai su 3-5 aukstu namais, siauresnemis gatvemis ir normaliu VT turi didesni tankuma nei Vilnius su savo 8auksciais -10auksciais barakais ir placiomis gatvemis tik su socialiniu transportu

Namas namui nelygu ir daugiabutis daugiabučiui nelygu. Esu gyvenęs 4 aukščių name Amsterdamo centre ir all-things-considered buvo nepalyginamai geriau nei Vilniaus priemiesčio nuosavų namų kvartalas (kuriame irgi esu gyvenęs).