Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Miestų palyginimai, diskusijos apie miestų užstatymo tipus, aukštingumą, įvaizdį

Collapse
X
Collapse
 
  • Puslapis iš 45
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts
Previous 1 23 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 43 45 template Kitas
    #641
    Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą

    Tavo išsireiškimas "timeless" yra kaip bezdalas vėjyje.

    Pvz. čia yra "timeless" ar ne? Perimetras šlaitinis stogas
    Click image for larger version Name: 7-2.jpg Views: 547 Size: 353,8 kB ID: 2101446
    Perkeliu į kitą temą, ir palyginimui tik tarp kitko, dabartinė versija, kuri atrodo žymiai prasčiau
    ​​​​​ Click image for larger version Name: citify-zygimantu-12-12326.jpg Views: 543 Size: 612,1 kB ID: 2101447 DJ+
    • 2 patinka

    Comment

      #642
      Trumpas atsakymas į klausimus AšNeRobotas:

      1. Man pirmas tavo duotas variantas labai stipriai gražesnis nei antras (su lenktu stogu)

      2. "Timeless" dizainas yra neapibrėžta frazė, tai aišku kad skirtingiem žmonėm skirtingai atrodys. Bet daug būdvardžių taip veikia ir ne tik būdvardžių. Anyway, intencija aiški – dizainas kuris ir praėjus 30 metų, neatrodo senas.

      3. Kažkada mačiau labai gerą YouTube filmuką kuris susumuoja "timeless" dizaino principus. Vienas iš principų – simetrija. Nesimetriški dalykai (veidai, medžių lapai ir t.t.) mum įgimtai atrodo mažiau gražūs. Kiti principai buvo susiję su spalvom, dekoracijom, monotonija, variacija. Viskų principų neprisimenu. Labai daug modernios Vilniaus architektūros tiesiog priverstinai bando būti nesimetriška, monotoniška, su prastais spalvų sprendimais. Palauk 10 metų ir atrodys pasenusi ir negraži. Daugeliu atveju tai ir laukti nereikia:




      Yra vienas komentaras kuris tiktų į šitą temą, bet nenorėjau dubliuoti.
      Ar Lietuvoje yra miestų žemėlapiai kur matosi gyventojų tankis, max aukštingumas, pajamos ir t.t.?
      Tokia kaip Skandinavijoje daro.
      https://www.miestai.net/forumas/foru...anavimas/page7



      Paskutinis taisė DJ+; 2024.01.05, 13:50. Priežastis: Ištryniau sakinius apie veidų simetriškumą, nes reikia daug off-topic teksto kad normaliai išdėstyti.
      • 3 patinka

      Comment

        #643
        Parašė taccido Rodyti pranešimą

        Labai rekomenduoju, 2,6 kg įdomaus ir naudingo skaitymo:

        Serge Salat – Cities and forms: On Sustainable Urbanism

        Dar galėčiau rekomenduoti šiek tiek abstraktesnę:

        Nikos Salingaros – Principles of Urban Structure

        Jei ne iš mokslinių, tai labai įkandamos ir įdomios yra Leon Krier knygos su karikatūromis. Ten aukštingumo klausimas irgi paliečiamas:

        Léon Krier – Architecture: Choice or Fate

        Konkrečiai apie transporto planavimą rekomenduočiau Hermann Knoflacher, tik kad angliškai berods nėra jo knygų. Pilnai neperskaičiau, bet labai pravertė vadovėlis apie transporto planavimą: Grundlagen der Verkehrs- und Siedlungsplanung: Verkehrsplanung.
        Ačiū už knygas, tačiau specifiškai kalbėjau apie highrise suteikiamą tankumą (quantitative data), o ne apie visą urbanistiką.

        2264-the-logic-of-vertical-density-tall-buildings-in-the-21st-century-city.pdf (ctbuh.org)

        Click image for larger version Name: Screenshot 2024-01-18 004554.png Views: 0 Size: 36,8 kB ID: 2104810
        The economics of skyscrapers: A synthesis (repec.org)

        We document that skyscraper growth since the end of the 19th century has been driven by a reduction in the cost of height, increasing urbanization, and rising incomes. These stylized facts guide us in developing a competitive open-city general equilibrium model of vertical and horizontal city structure. We use the model to show that (i) vertical costs and benefits affect the horizontal land use pattern within cities; (ii) the causal relationship between skyscrapers and urbanization is bi-directional; and (iii) height limits reduce the size of large cities, leading to lower agglomeration economies, productivity, and urban GDP. We substantiate the model’s predictions by novel estimates of urban height gradients.

        PLAC1602_01-80.in (placesjournal.org)

        Mid- and highrise construction can achieve densities far greater than 75 dwellings per acre.

        Click image for larger version Name: Untitled.png Views: 0 Size: 620,4 kB ID: 2104811

        DU/AC - dwelling units per acre

        Ir Manhetenas vis tiek žymiai tankesnis nei Paryžius: 28,154 residents/km2 vs 20,000/km2

        Jums gali nepatikti high-rise dėl savo energetinio neekonomiškumo, metamų šešėlių ar dar begalės kitų priežasčių, bet glaudžiai sustatyti high-rise bus tankiau nei glaudžiai sustatyti mid-rise.
        Paskutinis taisė ifl; 2024.01.18, 00:53.
        • 1 patinka

        Comment

          #644
          Parašė KEdas Rodyti pranešimą
          taccido , autorinės knygos yra prastas informacijos šaltinis, nes jos atspindi tik autoriaus, o ne viso profesionalų būrio požiūrį, tad negaiščiau laiko kiekvieno autoriaus įžvalgų analizei.
          Žymiai naudingiau yra skaityti įvairių institutų sukurptus leidinius ir pageidautina, kad jie būtų ne anglakalbėse šalyse gimę. Man labiausiai patiko CROW. Gaila, kad jie nebeprieinami angliškai.
          Pirmosios knygos autorius yra prancūzas, urbanistinę morfologiją tiriančio instituto prezidentas, taip pat užsiima JTO konsultavimu šiais klausimais ir pan.


          Parašė ifl Rodyti pranešimą

          Ačiū už knygas, tačiau specifiškai kalbėjau apie highrise suteikiamą tankumą (quantitative data), o ne apie visą urbanistiką.


          Ir Manhetenas vis tiek tankesnis nei Paryžius: 28,154 residents/km2 vs 20,000/km2

          Jums gali nepatikti high-rise dėl savo energetinio neekonomiškumo, metamų šešėlių ar dar begalės kitų priežasčių, bet glaudžiai sustatyti high-rise bus tankiau nei glaudžiai sustatyti mid-rise.
          Tai faktas, kad paėmus 5 ir 100 aukštų pastatus, į antrąjį sugrūsi daugiau butų. Bet žiūrint kompleksiškai, tai nėra sprendimas netgi kvartalo mastu, ką jau kalbėti apie miestą. Būtent Serge Salat knygoje ir išsamiai nagrinėjami skirtingi užstatymo tipai, jų tankumas: Manhetenas, Pekinas, Japonijos miestai, Paryžius. Tankumas matuojamas skirtingo dydžio kvadratuose, taip pat rašoma apie eksploatacines išlaidas, insoliaciją ir t. t. ir pan. Į viską žiūrima kompleksiškai.

          Dėl to Manheteno ir Paryžiaus palyginimo nebūčiau toks užtikrintas, nes norėtųsi pažvelgti būtent į užstatymo tipų tankumų palyginimus, kad būtų maksimaliai tikslu.

          Bet vėlgi kartoju, kad vien į tankumą negalima žiūrėti. Pvz. tame pačiame Manhetene prastesnė insoliacija (Europoje daugelio Amerikos dangoraižių net nebūtų leidžiama statyti), didesni skersvėjai, psichologiškai irgi visai kitokia atmosfera, energijos sąnaudos garantuotai didesnės (bokštas daugiau išspinduliuoja šilumos per sienas, nei perimetre esantis pastatas).
          100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
          • 2 patinka

          Comment

            #645
            15 minučių koncepto autorius, beje, yra Paryžiaus mero konsultantas ir pats gyvena Paryžiuje, t.y. mieste, turinčiame daugiausia transporto projektų Europoje. Pradedant nuo virš keturiasdešimt milijardų eurų kainuosiančio Grand Paris Express, baigiant naujomis tramvajų linijomis ir RER plėtra. Juokinga žiūrėti, kai lietuviški provincialai pasigavo šitą idėją norėdami pateisinti visišką savo apsišikimą VT. ‘Jei pristatysime ofisų Pašilaičiuose, centre kamščiai sumažės’ nėra 15 minučių miestais, tai yra automarozinio miesto mažai apmokamų ir alkoholį savo kabinetuose vartojančių automarozų paistalai.
            • 3 patinka

            Comment

              #646
              Parašė ifl Rodyti pranešimą

              Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.
              Skaičiavimų? Bičas palygino vieno pastato pamatų plotą su sublokuotų namų su daržais plotą (toks "medium" density labiau traukia prie low density). Po skaičiukų "atskleidimo", toliau išvis jau vardijo suburbijas ir lūšnas. Pažėrė daug pašaipų, bet net neužsiminė apie jokias taisykles ar praktikas.
              Tiesa neverta tikėtis, kad kas čia paims ir pateiks aiškų sulyginimą, nes tie skaičiai yra salygojami daugybės faktorių bei taisyklių, kurios skiriasi tarp atskirų šalių, miestų bei kinta laike. Taip pat ir nevengiama apeidinėti, kaip pas mus su svečių namais, kai nereikia nei parkingų, nei žaidimų aikštelių ar užskaitant svetimus žaliuosius plotus
              • 1 patinka

              Comment

                #647
                Parašė VLR Rodyti pranešimą
                15 minučių koncepto autorius, beje, yra Paryžiaus mero konsultantas ir pats gyvena Paryžiuje, t.y. mieste, turinčiame daugiausia transporto projektų Europoje. Pradedant nuo virš keturiasdešimt milijardų eurų kainuosiančio Grand Paris Express, baigiant naujomis tramvajų linijomis ir RER plėtra. Juokinga žiūrėti, kai lietuviški provincialai pasigavo šitą idėją norėdami pateisinti visišką savo apsišikimą VT. ‘Jei pristatysime ofisų Pašilaičiuose, centre kamščiai sumažės’ nėra 15 minučių miestais, tai yra automarozinio miesto mažai apmokamų ir alkoholį savo kabinetuose vartojančių automarozų paistalai.
                Metas blaivytis, neprovinciale.

                Comment

                  #648
                  Parašė taccido Rodyti pranešimą
                  Tai faktas, kad paėmus 5 ir 100 aukštų pastatus, į antrąjį sugrūsi daugiau butų. Bet žiūrint kompleksiškai, tai nėra sprendimas netgi kvartalo mastu, ką jau kalbėti apie miestą. Būtent Serge Salat knygoje ir išsamiai nagrinėjami skirtingi užstatymo tipai, jų tankumas: Manhetenas, Pekinas, Japonijos miestai, Paryžius. Tankumas matuojamas skirtingo dydžio kvadratuose, taip pat rašoma apie eksploatacines išlaidas, insoliaciją ir t. t. ir pan. Į viską žiūrima kompleksiškai.

                  Dėl to Manheteno ir Paryžiaus palyginimo nebūčiau toks užtikrintas, nes norėtųsi pažvelgti būtent į užstatymo tipų tankumų palyginimus, kad būtų maksimaliai tikslu.

                  Bet vėlgi kartoju, kad vien į tankumą negalima žiūrėti. Pvz. tame pačiame Manhetene prastesnė insoliacija (Europoje daugelio Amerikos dangoraižių net nebūtų leidžiama statyti), didesni skersvėjai, psichologiškai irgi visai kitokia atmosfera, energijos sąnaudos garantuotai didesnės (bokštas daugiau išspinduliuoja šilumos per sienas, nei perimetre esantis pastatas).
                  Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.

                  Žvelkite, aš pateikiau esamus duomenis.

                  Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.

                  Comment

                    #649
                    Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.

                    Comment

                      #650
                      Parašė ifl Rodyti pranešimą

                      Metas blaivytis, neprovinciale.
                      Metas truputį pasidomėti dalykais ir pakeliauti, gal tada nustosi spaminti geriausias forumo transporto temas kažkokiu beverčiu mėšlu.
                      • 2 patinka

                      Comment

                        #651
                        Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                        Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.
                        Tai taip, bet, manau, žiūrint į NMC, tikrai yra kur tankinti ir pagal esamus. Tuo labiau, LNTPA jau seniai siūlo tuos reikalavimus mažinti didelio aukštingumo vietose.
                        • 1 patinka

                        Comment

                          #652
                          Parašė ifl Rodyti pranešimą
                          Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.
                          Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.

                          Parašė ifl Rodyti pranešimą
                          Žvelkite, aš pateikiau esamus duomenis.

                          Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.
                          Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
                          Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
                          100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
                          • 2 patinka

                          Comment

                            #653
                            Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
                            Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis

                            Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.
                            • 3 patinka

                            Comment

                              #654
                              Parašė taccido Rodyti pranešimą

                              Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.



                              Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
                              Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
                              Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.

                              Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.

                              Comment

                                #655
                                Parašė ifl Rodyti pranešimą

                                Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.

                                Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.
                                Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.

                                Comment

                                  #656
                                  Parašė KEdas Rodyti pranešimą
                                  Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
                                  Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis

                                  Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.
                                  Kalbėjau ne apie Lietuvą, o apie Vilnių ir tai, kad jo centras nepakankamai tankinamas. Statomi paskiri daugiaaukščiai mikrorajonuose, o dangoraižynas centre paliekamas tuščias. Kas iš tų naujų daugiaukščių mikrorajonuose, jeigu darbo vietos toliau koncentruojamos centre? Minėjau Technopolį kaip teigiamą pavyzdį. Kodėl tokių blokų kūrimasis buvo sustabdytas?

                                  Diskuotuojama ne KODĖL atsiranda kamščių problema, o KAIP ją spręsti. Vietoj to, kad būtų nagrinėjami srautai ir ko žmonės važiuoja ir stengiamasi bendrai kelionėms sugaištą laiką minimizuoti statant/leidžiant statyti žmonių poreikiams patenkinti reikalingą infrastruktūrą (darželis, mokykla, poliklinika, ...), kalbama apie transporto pralaidumo didinimą (keliai, tramvajai, metro) kaip vienintelį sprendimą.

                                  Kai vakarų urbanistai nagrinėja sovietinius mikrorajonus kaip 15-min cities pirmtakus, pas mus jie ne tik nemodernizuojami statant trūkstamas infrastruktūrą, bet dar ir griaunama jų pradinė paskirtis kai kurių čia besireiškiančių džiūgavimui.
                                  Paskutinis taisė ifl; 2024.01.19, 11:10.

                                  Comment

                                    #657
                                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                    Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.
                                    Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.

                                    Comment

                                      #658
                                      Apie Rygą. Kai kas (ne viskas) tinka ir Vilniui. Aišku, būtų labai įdomu pamatyti panašių analizų ir apie Vilnių
                                      • 4 patinka

                                      Comment

                                        #659
                                        Parašė ifl Rodyti pranešimą

                                        Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.
                                        Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.

                                        Comment

                                          #660
                                          Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                                          Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.
                                          Būstas be langų yra geriau nei jokio būsto. Žinoma, kad gali, nes valstybė nėra žmogaus savininkas.

                                          Comment

                                          Previous 1 23 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 43 45 template Kitas
                                          Working...
                                          X