Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Europos Sąjungos reikalai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Zygis
    replied
    Lietuva paleido pirmą žmogų į kosmosą

    Click image for larger version

Name:	IMG_4936.jpeg
Views:	277
Size:	111,1 kB
ID:	2152480

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Ta proga gal reiktų amerikietiško stiliaus darbo kodeksus priimti. Turbūt pageidautina at-will stiliaus valstijų.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Vidmantas Janulevičius: Draghi ataskaita: sunkios ligos diagnozė visai Europai

    Mario Draghi konkurencingumo ataskaita, vakar pateikta Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, yra itin aktuali ir verčianti permąstyti Europos ekonomikos kryptį. Tiesa ta, kad daugelį problemų, kurios joje išdėstytos, pastebėjome jau prieš 10–15 metų. Galbūt tuomet dar buvo laiko užkirsti kelią kai kurioms pasekmėms, tačiau trumpalaikės naudos troškimas nuolat nugalėdavo ilgalaikes investicijas į tvarią ateitį. Ši problema, ko gero, tapo didžiausiu Europos pramonės ir ekonomikos stabdžiu.

    Jau 2010 metais buvo aišku, kad trečiosios šalys siekia perimti ir uzurpuoti tuos sektorius, be kurių tolesnė pramonės plėtra būtų neįmanoma. Tačiau, nepaisant to, kad šias tendencijas matė ne vienas, veiksmų nebuvo imtasi. Skubūs sprendimai, atiduodant gamybą ir technologijas kitiems mainais į greitą pelną, dabar pasirodo kaip pragaištingi ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu. Skirtumas tarp Europos ir JAV konkurencingumo, kuris 2017 metais buvo 10–20 punktų, dabar jau siekia daugiau nei 40.

    Kodėl? M. Draghi pateikia labai gerus pavyzdžius: beveik 30 proc. Europos startuolių, kurie pasiekė „vienaragio“ statusą, galiausiai persikėlė į JAV. Pagrindinė to priežastis – JAV palankesnės kapitalo rinkos. Europoje nėra nė vienos įmonės, įsteigtos per pastaruosius 50 metų, kurios vertė šiandien siektų daugiau nei 100 mlrd. Eur. Tuo tarpu JAV gali pasigirti šešiomis kompanijomis, kurių vertė viršija trilijoną eurų, ir visos jos atsirado būtent per šį laikotarpį. Vienas iš šio skirtumo paaiškinimų – reguliavimo našta. Nuo 2019 iki 2024 metų Europos Sąjungoje buvo priimta apie 13 000 teisės aktų, kai tuo pačiu laikotarpiu JAV – tik 3000. Kaip ironiškai per spaudos konferenciją paklausė pats M. Draghi: „gal galėtume priimti mažiau įstatymų?“

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Kažkaip tyla apie rinkimus tokioje svarbioje šalyje kaip Prancūzija. O jie panašu, kad baigėsi niekuo:

    Click image for larger version

Name:	image_2024-07-08_222945939.png
Views:	519
Size:	263,4 kB
ID:	2139771

    Pirmojo rato nugalėtojai - Le Pen kompanija - liko tik trečioje vietoje. Daugiausia vietų gavo marga kairiųjų koalicija, kurioje vistik dominuoja ultrakairieji. Antri Macrono komanda, kurią reiktų priskirti centro dešinei. Na ir treti Le Pen šaika. Nežinau kas ten bus, bet jokios koalicijos ten nesidėlioja. Ir NFP kairiejo, ir RN dešinieji jau pareiškė, kad jokiom sąlygom jie nesudarys koalicijos su Macerono koalicija. Patys tarp savęs turbūt juo labiau. Dauguma nesišviečia niekaip tokiu atveju. Nors toks geltonos pusės lyderis Melenchon pareikalavo jiem duoti formuoti vyriausybę.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Naujienų agentūra AFP antradienį suskaičiavo, kad prieš antrąjį Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų turą iš tolesnės kovos pasitraukė mažiausiai 200 kandidatų.
    Jų pasitraukimas siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kairiojo sparno koalicijos siekiu prieš antrąjį turą sumažinti kraštutinių dešiniųjų sėkmės šansus.
    Sekmadienį Prancūzija balsuos lemiamame paskutiniame pirmalaikių parlamento rinkimų ture. E. Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus sušaukė po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams praėjusį mėnesį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose.
    Varžovai tikisi, kad taktiniai pasitraukimai prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų turą neleis Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN) laimėti absoliučios daugumos – bent 289 vietų 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.
    Beveik visi iš rinkimų pasitraukę kandidatai buvo iš kairiojo sparno arba E. Macrono centristų stovyklos nariai.
    https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...intu-rn-sansus

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Dėl Orbano oportunizmo yra du pagrindiniai paaiškinimai.
    1. Trianono trauma. Vengrija po I pasaulinio karo neteko daug vengrų gš enamų teritorijų. Ukraina kovodama su rusifikacija labai smarkiai apribojo ir Užkarpatės vengrų bei rumunų tautinių mažumų teises. Dabar Ukraina bando taisyti padėtį, bet santykiao gerokai pagadinti.
    2. Finansiniai išskaičiavimai. Flirtas su putinu leidžia turėti pigesnes rusiškas dujas.
    Pigios Putino dujos Vengrijoje dar labai patogios Vokietijos pramonei. Kurios net labai nemažai. Nesusiję tiesiogiai su dujom, bet tankus vokiečiai ruošiasi gaminti būtent Vengrijoje.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
    Dėl 1 punkto. Ukraina patvirtino labai plačias teises vengrų bendruomenei švietimo ir kultūros srityje net iki min 70% vengri6kai regioniniuose žinių, televizijos kanaluose ir t.t.
    Plačiau į šitą galima pažvelgti. O kada Austrija-Vengrija (Habsburgų regionas) buvo palankus, tarkime, jogailaičių Europos daliai? Arba apskritai žiūrint į XX a., kada gi buvo kitaip, kai dar sovietmečiu Viena ir Budapeštas buvo žinomas (beje, kaip ir šiand iš dalies) KGB geriausia rezidavimo vieta.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Dėl Orbano oportunizmo yra du pagrindiniai paaiškinimai.
    1. Trianono trauma. Vengrija po I pasaulinio karo neteko daug vengrų gš enamų teritorijų. Ukraina kovodama su rusifikacija labai smarkiai apribojo ir Užkarpatės vengrų bei rumunų tautinių mažumų teises. Dabar Ukraina bando taisyti padėtį, bet santykiao gerokai pagadinti.
    2. Finansiniai išskaičiavimai. Flirtas su putinu leidžia turėti pigesnes rusiškas dujas.
    Dėl 1 punkto. Ukraina patvirtino labai plačias teises vengrų bendruomenei švietimo ir kultūros srityje net iki min 70% vengri6kai regioniniuose žinių, televizijos kanaluose ir t.t.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Tomizmas
    Yra gi kažkokios priežastys tam.
    Dėl Orbano oportunizmo yra du pagrindiniai paaiškinimai.
    1. Trianono trauma. Vengrija po I pasaulinio karo neteko daug vengrų gš enamų teritorijų. Ukraina kovodama su rusifikacija labai smarkiai apribojo ir Užkarpatės vengrų bei rumunų tautinių mažumų teises. Dabar Ukraina bando taisyti padėtį, bet santykiao gerokai pagadinti.
    2. Finansiniai išskaičiavimai. Flirtas su putinu leidžia turėti pigesnes rusiškas dujas.

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Orbanistams tęsiant tokiu pačiu keliu reiks Vengriją mest lauk iš ES per jėgą. Naujausiais fintas: vengrai grasina vetuoti Bulgarijos priėmimą į Šengeno zoną tol, kol ... bulgarai neatšauks tranzito mokesčio už rusiškų dujų transportavimą per savo teritoriją.

    Hungary will veto Bulgaria's entry into Europe's passport-free Schengen Zone unless it scraps a transit tax on Russian gas, the Hungarian Foreign Ministry said on Saturday.
    ...
    "We have made it clear to the Bulgarians that if they keep this in place for long, if they jeopardise the safety of Hungary's energy supply for long, then we will veto their Schengen entry," Szijjarto said.
    https://www.reuters.com/world/europe...ax-2023-12-16/

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Visgi pavyko ir naujas sankcijas patvirtinti.

    ES susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai: į ką nukreiptas 12-asis paketas?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Sakartvelui suteikė kandidatės statusą.
    Dėl šio man lieka klaustukas. Ar jiems ne labiau geresnė (mielesnė) vieta rusofašistų sąjungoje?
    Sakašvilį bent paleis iš kalėjimo?

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Manau kad karas tiesiog paspartino procesą, kuris būtų užsitęsęs mažiausiai 5 metais ilgiau. Taip, Vakarams tai galimai yra principo reikalas, aiškus parodymas kad nepaisant jokių karų, Ukrainos judesys į Vakarus ne tik nesustojo, bet dar pagreitėjo.

    Aišku, Ukraina išsivystymo kriterijus atitiks dar labai negreit... Bet nenustebčiau, kad dėl lygiai tų pačių priežasčių, Ukraina ir į ES būtų priimta pagreitinta tvarka, gal tik kokiais 70% pasiekusi stojimui reikalingą lygį. Nes čia jau principo reikalas.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Čia dėl vertybių signalizavimo suteikė?
    Nato būtų kita kalba, tiek dėl grėsmės, tiek dėl kariuomenės pajėgumo. Bet ES tai beveik jokių kriterijų neatitinka.
    Ar nebus nepakviestos Bosnija ir Gruzija dar geriau kriterijus atitinkančios?

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Šiandien patvirtinta: su Ukraina ir Moldova bus pradedamos derybos dėl stojimo į ES.

    Sakartvelui suteikė kandidatės statusą. Bosnijai ir Hercegovinai derybų teks palaukti.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Kažkas naujo - Vengrijos atžvilgiu pradėta griežčiau atsikirtinėti.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Merkel sakė, kad Vokietija visą tai darė tam, kad patempti gumą ir Ukrainai duoti laiko pasiruošti.
    10 metų griovė savo valstybę kad duoti laiko ukrainai pasiruošti? kokios čia nesąmonės?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Nuo Helmuto Kohlio ar dar anksčiau.
    Neužmirškime, kad iki šiol ten gyvuoja "okupacinės zonos" mentalitetas.
    Dėl ikanomikos - taip. Aš labiau dėl „laiko davimo“ Ukrainai.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Nuo Šrioderio laikų?
    Nuo Helmuto Kohlio ar dar anksčiau.
    Neužmirškime, kad iki šiol ten gyvuoja "okupacinės zonos" mentalitetas.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Merkel sakė, kad Vokietija visą tai darė tam, kad patempti gumą ir Ukrainai duoti laiko pasiruošti.
    Nuo Šrioderio laikų?

    Komentuoti:

Working...
X