Kaip miestas, kuriame gausiai gyvena 3 tautų atstovai (čia neskaitant tų tautų, kurios gyvena Vilniuje negausiai) ir gatvėse visur galima girdėti 3 kalbas, gali būti laikomas homogenišku? Kaunas tai suprantu, kad homogeniškas, bet tikrai ne Vilnius. Klaipėda irgi ne homogeniška.
Dėl to ir įdomu, kaip Vilniuje jaučiasi atvykę iš Svėdasų ar Žiežmarių. Kai aš esu iš netolimo Švenčionių rajono, kur lietuviai, rusai ir lenkai nuo vaikystės žaidžia vienoje smėlio dėžėje, tai man Vilniuje niekad nebuvo nieko stebinančio. Tuo tarpu iš bendrakursių, atvykusių iš toliau, sulaukdavau nustebimų, kad "kodėl manęs gatvėje kažko paklausė rusų kalba". Jie stebėdavosi, o mane stebindavo jų reakcija į tokį kasdienišką dalyką.
Vargšai šimtai tūkstančių lietuvių emigravusių į užsienį turbūt jau įpratę kasdien nuo nustebimo vaikščioti su žandikaulio įtvarais. O jei rimčiau, tai kelintam amžiuje jūs čia mokėtės, kartu su tais bendrakursiais?
Na, jei lyginti su Svėdasais ar Žiežmariais, tai galbūt. Bet net jei lyginti su kitomis rytų Europos ES sostinėmis, Vilnius yra labai homogeniškas ir graudžiai provincialus.
Kaip miestas, kuriame gausiai gyvena 3 tautų atstovai (čia neskaitant tų tautų, kurios gyvena Vilniuje negausiai) ir gatvėse visur galima girdėti 3 kalbas, gali būti laikomas homogenišku? Kaunas tai suprantu, kad homogeniškas, bet tikrai ne Vilnius. Klaipėda irgi ne homogeniška.
Dėl to ir įdomu, kaip Vilniuje jaučiasi atvykę iš Svėdasų ar Žiežmarių. Kai aš esu iš netolimo Švenčionių rajono, kur lietuviai, rusai ir lenkai nuo vaikystės žaidžia vienoje smėlio dėžėje, tai man Vilniuje niekad nebuvo nieko stebinančio. Tuo tarpu iš bendrakursių, atvykusių iš toliau, sulaukdavau nustebimų, kad "kodėl manęs gatvėje kažko paklausė rusų kalba". Jie stebėdavosi, o mane stebindavo jų reakcija į tokį kasdienišką dalyką.
Vilniuje oficialiai 63% gyventojų lietuviai. Bendrai Lietuvoje - 86% lietuvių. Vien tik Varšuvos statistikos nerandu, bet Lenkijoje 97% yra lenkai. Kad Varšuva varžytųsi su Vilniumi, dauguma iš tų 3% nelenkų turėtų gyventi vien tik Varšuvoje. Nors dauguma iš tų 3% gyvena pakraščiuose, kur nuo seno buvo ne (tik) lenkai.
Pagal daugiatautiškumą Vilniui iki Varšuvos panašiai kaip Žiežmariams iki Vilniaus.
Vilniuje oficialiai 63% gyventojų lietuviai. Bendrai Lietuvoje - 86% lietuvių. Vien tik Varšuvos statistikos nerandu, bet Lenkijoje 97% yra lenkai. Kad Varšuva varžytųsi su Vilniumi, dauguma iš tų 3% nelenkų turėtų gyventi vien tik Varšuvoje. Nors dauguma iš tų 3% gyvena pakraščiuose, kur nuo seno buvo ne (tik) lenkai.
Fūristų mokymai, kuriuose dalyvauja 10 lietuvių ir 2 ukrainiečiai vyksta rusų kalba. Tai viskas, ką reikia žinoti apie rusakalbių integracijos galimybes.
Lietuvių iš suvalkijos ar žemaitijos ar tuteišių? Amžius kitas dalykas. Kiek < 30m nueina į furistus?
Na, jei lyginti su Svėdasais ar Žiežmariais, tai galbūt. Bet net jei lyginti su kitomis rytų Europos ES sostinėmis, Vilnius yra labai homogeniškas ir graudžiai provincialus.
Čia iš serijos "visi baltaodžiai vienodi"? Skirtingos tautybės, bet vienodos spalvos, nesiskaito?
Pažįstu net kelis jaunus žmones iš vidurio Lietuvos, kurie persikraustę į Vilnių pradėjo mokytis rusų kalbą Man asmeniškai nereikėjo specialiai to daryti, nes gimtasis Švenčionių rajonas yra daugiatautis, rusų kalbą ir taip mokėjau. Bet sunkiai įsivaizduoju, kaip nustebina Vilniaus tradicinis daugiatautiškumas tarkim atvažiavus iš kokios Kelmės
O ukrainiečiai, kuriuos aš žinau, neskuba mokytis lietuvių kalbos. Jie pasirinko Vilnių, nes čia nėra jiems kalbos barjero.
Vilniaus daugiatautiškumas? Čia tu rimtai?
Na, jei lyginti su Svėdasais ar Žiežmariais, tai galbūt. Bet net jei lyginti su kitomis rytų Europos ES sostinėmis, Vilnius yra labai homogeniškas ir graudžiai provincialus.
Fūristų mokymai, kuriuose dalyvauja 10 lietuvių ir 2 ukrainiečiai vyksta rusų kalba. Tai viskas, ką reikia žinoti apie rusakalbių integracijos galimybes.
Pažįstu net kelis jaunus žmones iš vidurio Lietuvos, kurie persikraustę į Vilnių pradėjo mokytis rusų kalbą Man asmeniškai nereikėjo specialiai to daryti, nes gimtasis Švenčionių rajonas yra daugiatautis, rusų kalbą ir taip mokėjau. Bet sunkiai įsivaizduoju, kaip nustebina Vilniaus tradicinis daugiatautiškumas tarkim atvažiavus iš kokios Kelmės
O ukrainiečiai, kuriuos aš žinau, neskuba mokytis lietuvių kalbos. Jie pasirinko Vilnių, nes čia nėra jiems kalbos barjero.
Vilniuj be lietuvių kalbos išgyvent išgyvens. Bet jiems gręsia labai konkreti getoizacija. Pavyzdžiui mano "kiemo slavų kalbos" žinių pakanka, kad galėčiau pasiųsti turistus į atitinkamą kryptį. Bet darbinėje aplinoje ar pašnekėt kad ir 10 minučių.. Niekaip. Labai didelė dalis, net ir ne pirmos kartos vilniečių, pažįstamų šneka panašiai. Atvykėliai vien tik su rusų kalba ilgainiui užstrigs uždaram rate tarp tuteišių ir vyresnių žmonių, kurių vis mažės. Nelabai įsivaizduoju kaip lietuviškai nekalbantis asmuo galėtų dirbti darbą, kuriame reikia bent retsykiais šnekėtis su klientais. Net ir Vilniuje,
Su anglų kalba šiek tiek geriau. Bet kiek teko girdėt anglakalbiai sako tą patį. Be lietuvių kalbos tiesus kelias į expat burbulą ir depresiją.
Pažįstu net kelis jaunus žmones iš vidurio Lietuvos, kurie persikraustę į Vilnių pradėjo mokytis rusų kalbą Man asmeniškai nereikėjo specialiai to daryti, nes gimtasis Švenčionių rajonas yra daugiatautis, rusų kalbą ir taip mokėjau. Bet sunkiai įsivaizduoju, kaip nustebina Vilniaus tradicinis daugiatautiškumas tarkim atvažiavus iš kokios Kelmės
O ukrainiečiai, kuriuos aš žinau, neskuba mokytis lietuvių kalbos. Jie pasirinko Vilnių, nes čia nėra jiems kalbos barjero.
Man įdomu, kaip ateinančios kartos susikalbės su imigrantais slavais. Dauguma iki 26 metų nemoka rusų kalbos visiškai, neskaitant rusus ir lenkus. N. Vilnioje gal ir galima visiškai apsieiti be lietuvių kalbos?
Komentuoti: