Užsienio kalbos Lietuvoje

[andyour]

Viršininkas skeptiškas, nes gyvendamas daugiataučiame mieste nemoka antros pagal populiarumą kalbos?

JAV imigrantų valstybė iš prigimties ir ten visi kalba tik angliškai. Paklausk eilinio amerikiečio, ar jis moka kokią kitą kalbą. Vilniuje tėra tik viena lietuvių kultūra ir tik vienas lietuvių kultūrinis gyvenimas. Kiek yra rusiškų ir lenkiškų TV kanalų rodančių Lietuvos(ten kur gyveni) aktualijas? Kiek yra rusų ir lenkų kultūros elito? Kiek yra dienraščių rusų ir lenkų kalba, kurie rašo apie Lietuvos(ten kur gyveni) aktualijas? Žiūri tėliką per satelitą ir skaito spaudą apie šalį, kurioje negyvena.

[mantasm]

Mano lygiai tokia pati patirtis, atsikrausčiau į Vilnių rusiškai mokėdamas "da" ir "niet", pragyvenęs ten ~6 metus išsikrausčiau mokėdamas lygiai tiek pat.

Tiesiog taip niekada ir neprireikė rusų kalbos ir dėl to net nebuvo minčių apie jos mokymąsi.

Visi sutikti vietiniai rusakalbiai, tiek bendradarbiai, tiek bendramoksliai ar šiaip žmonės su kuriais suvedė bendri draugai ar pomėgiai visi puikiai kalbėjo lietuviškai ir visada bendravo tik lietuviškai.

Niekada nesijaučiau kad dėl rusų kalbos nemokėjimo mano galimybės buvo suvaržytos ar kažką praradau, jos tiesiog niekada nereikėjo ir tiek. Beje, pirmus porą metų studijuojant dirbau darbą klientų aptarnavimo srityje, senokai jau tas buvo, bet niekaip negaliu prisiminti, kad kalbos nemokėjimas kažkokios įtakos turėjo.

Visiškai priešingai yra su anglų kalba, jos nemokėjimas tikrai būtų labai daug durų uždaręs ir net neįsivaizduoju ką būčiau veikęs ir kaip gyvenimas būtų susiklostęs be jos.

Niekas ir nesako, kad Vilniuje vien tik su lietuvių kalba nepavyks gyventi. Ir kitų kalbų poreikis pasijaus tik specifinėse sferose (logistika, klientų aptarnavimas tam tikruose taškuose, kriminalinė veikla..). Bet kitos kalbos yra naudojamos ir su jomis susidurti daugiau ar mažiau teks.

Kita vertus, tai nelabai susiję su faktu ar miestas daugiatautis ar ne. Londonas lyg ir daugiatautis. Bet mokant tik angliškai galima labai normaliai gyventi

[sankauskas]

Viršininkas skeptiškas, nes gyvendamas daugiataučiame mieste nemoka antros pagal populiarumą kalbos?

Kalba yra viena iš daugelio sudedamųjų. Dėl ukrainiečių imigrantų jos tikrai nesimokysiu, geriau šiek tiek pakelsiu algą tiems, kurie greičiau išmoks lietuviškai

[pauliaK]

Vilniuje 4 metus mokaiusi, nemažai ir dirbau (statybose, aptranavimo sferoje, ir visokius panašius studentiškus darbus).
Rusiškai nei atvažiavęs, nei po 4 metų praktiškai visiškai nemokėjau, ir nebuvo nei karto, kad kiltų kokių problemų darbuose, ar šiaip socialiniame gyvenime.

Mano lygiai tokia pati patirtis, atsikrausčiau į Vilnių rusiškai mokėdamas "da" ir "niet", pragyvenęs ten ~6 metus išsikrausčiau mokėdamas lygiai tiek pat.

Tiesiog taip niekada ir neprireikė rusų kalbos ir dėl to net nebuvo minčių apie jos mokymąsi.

Visi sutikti vietiniai rusakalbiai, tiek bendradarbiai, tiek bendramoksliai ar šiaip žmonės su kuriais suvedė bendri draugai ar pomėgiai visi puikiai kalbėjo lietuviškai ir visada bendravo tik lietuviškai.

Niekada nesijaučiau kad dėl rusų kalbos nemokėjimo mano galimybės buvo suvaržytos ar kažką praradau, jos tiesiog niekada nereikėjo ir tiek. Beje, pirmus porą metų studijuojant dirbau darbą klientų aptarnavimo srityje, senokai jau tas buvo, bet niekaip negaliu prisiminti, kad kalbos nemokėjimas kažkokios įtakos turėjo.

Visiškai priešingai yra su anglų kalba, jos nemokėjimas tikrai būtų labai daug durų uždaręs ir net neįsivaizduoju ką būčiau veikęs ir kaip gyvenimas būtų susiklostęs be jos.

[senasnamas]

Aš asmeniškai šiek tiek skepriškai žiūriu į tokį variantą

Viršininkas skeptiškas, nes gyvendamas daugiataučiame mieste nemoka antros pagal populiarumą kalbos?

[sankauskas]

O kalbant apie rusakalbių integraciją Lietuvoje, tai dabar kaip tik darbe analizuojame galimybes vienai pamainai įsivežti darbuotojų iš Ukrainos. Aš asmeniškai šiek tiek skepriškai žiūriu į tokį variantą, bet jei nuspręsime pabandyti, tai garantuoju, kad greičiausiai karjerą padarys ir daugiau uždirbs tie, kurie greičiau išmoks lietuviškai.

[Aleksio]

Mokant vien lietuvių kalbą, Lietuvoje galima gyventi be jokių problemų (net Šalčininkuose ar Visagine).

[sankauskas]

Vilniuje 4 metus mokaiusi, nemažai ir dirbau (statybose, aptranavimo sferoje, ir visokius panašius studentiškus darbus).
Rusiškai nei atvažiavęs, nei po 4 metų praktiškai visiškai nemokėjau, ir nebuvo nei karto, kad kiltų kokių problemų darbuose, ar šiaip socialiniame gyvenime.

[sankauskas]

Šiauliuose kiek rusiškų mokyklų? Vilniuje net priemiesčiuose po 10-15k gyventojų dažnai rasi ir lenkiškas bei rusiškas mokyklas. Kaip dažnai Šiauliuose būna tautinių mažumų šventės ir kaip dažnai seniūnijos, kuriose tautinės mažumos yra dauguma, net nekelia trispalvės per kovo 11?

Wow, atradai, kad Vilniuje daugiau rusų, nei Šiauliuose? Žaviuosi tavo kognityviniais gabumais.

[senasnamas]

Na Šiauliuose tai tikrai neretai išgirsi žmones tarpusavyje kalba čius rusiškai. Rusų vidurinė mokykla visada buvo gana nemaža ir gerai besilaikanti, nes ir rusų tautinė mažuma Šiauliuose pakankamai skaitlinga.
Kitos tautinės mažumos, žinoma, ne tokios gausios, bet yra gana aktyvus žydų bendruomenės centras, o nuo karo Ukrainoje pradžios ukrainiečiai taip pat įkūrė savo tautinę bendriją.
Taip kad apie Vilnių kaip daugiatautį miestą galima kalbėti tik lyginant su Žiežmariais. Net lyginant su kitais Lietuvos miestais jis neatrodo labai įspūdingai, jau net nelyginant su kitomis rytų Europos sostinėmis.

Sankauskas eilinį kartą nepagrįstais išvedžiojimais (galvodamas, kad niekas nesugebės sužinoti Šiaulių tautinės sudėties) aukština savo Kuršėnus-Šiaulius, o Vilnių lygina su Žiežmariais. Šiauliuose lietuvių yra 93 proc. (Žiežmariuose 96 proc.), rusų 4 proc., o kitų tautinių mažumų dalis nesiekia nė procento. Teoriškai tautinių mažumų yra daug, bet realiai vyrauja kalba, kurią vartoja Saulėns Vilniuje lietuvių yra tik 63 proc. Tai kažin kuris miestas labiau tempia link Žiežmarių? Galima tik įsivaizduoti, kokių pasakų prisektų apie Žiežmarius, jei gyventų juose .
Klausimas, kiek ilgai Vilniuje išsilaikys lietuvių dauguma, nes sovietmečiu vyko nebloga migracija iš provincijos ir gimstatumas buvo geresnis. Dabar tie provincijos ištekliai praktiškai išeikvoti.

Dėl to niekas ir nesipraktikuoja rusų kalbos, nes naudos nulis. Dabar visi mokosi anglų, nes ją vartoja kiekvieną dieną - internetas, filmai, youtube, keliaujant ir t.t.

Aptarnavimo sferoje Vilniuje be rusų kalbos bus sudėtinga. Vyks pagreitintas mokymasis darbo vietoje. Jei būtų darbuotojų perteklius, tai nemokančių rusų kalbos tiesiog nepriimtų į darbą.

[Tomizmas]

Bent anglų kalbą mokėti gerai jau yra pasiekimas. Turiu omeny sklandžiai kalbėti ne tik apie orą.

Anglų kalbos šiais laikais visur tiek daug, kad reikia nieko nepirkti, nenaršyti internete, nežiūrėti filmų, neklausyti muzikos, kad jos nors minimaliai nepramoktum. O sklandžiai išmokti kalbą, aišku, nėra sunku, ypač jeigu yra gyvai su kuo pasipraktikuoti. Bet ar "sklandus" kalbos mokėjimas yra tikras mokėjimas? Praktiškai kiekviena kalba turi 2 variantus - literatūrinį ir buitinį. Iš vaikystės atsimenu rusų vaikus, kalbančius nors ir su akcentu, bet taip gramatiškai lietuviškai "kaip knygoje", literatūriškai. Aišku, labai pagirtina ir puiku, bet vis dėlto manau, kad tikrasis kalbos mokėjimas atsiranda tada, kai imi kalbėti kaip vietiniai - gal ne visada idealiai, bet greitai ir gyvai, suprantant tam tikrus žargonus, potekstes, dviprasmybes, posakius ir žodžių žaismus, kuriuos turi kiekviena kalba. O šito neišmokstama iš knygų ar interneto, tam reikia pragyventi šalyje ne vienus metus.

Dėl to galvoju, kad rusas 100% moka lietuvių kalbą, kai pradeda trumpinti šnekėdamas bendraties galūnę, vietoj "sakyti" sako "sakyt", "žėk" vietoj "žiūrėk", "kempeNki" (kirtis ant N) vietoj "keturiasdešimt penki", kartais paprikolina "tamYsta" arba "sukurPk akauntą".

Lietuvis 100% moka rusų kalbą, kai sako "čio" vietoj "čto", "ja TE govoriu" vietoj "ja TEBE govoriu", "zdrasti" vietoj "zdravstvuite", supranta ką reiškia tokie rašymai internete pasiprikolinant, kai "patamušta" arba "pactalom".

O anglų kalbą, prisipažįstu, moku tik "formaliai", nes neteko gyventi tarp tų, kam ji būtų gimtoji, o bendrauti tenka su angliškai kalbančiais žmonėmis, kurie irgi nėra jokie anglai ar amerikiečiai, jiems tai ne gimtoji kalba. Bet lietuvių vaikai, kurie auga tarkim "angluose", turbūt kur kas visapusiškiau ir natūraliau šneka anglų kalba, negu lietuvių (gal ir klystu).

[andyour]

Bent anglų kalbą mokėti gerai jau yra pasiekimas. Turiu omeny sklandžiai kalbėti ne tik apie orą.

[Tomizmas]

Dėl to niekas ir nesipraktikuoja rusų kalbos, nes naudos nulis. Dabar visi mokosi anglų, nes ją vartoja kiekvieną dieną - internetas, filmai, youtube, keliaujant ir t.t. Pats Rusijos elitas labai mėgsta naudoti angliškas frazes.

Siūlyčiau padirbėti, tarkim, logistikos srityje, ir be rusų kalbos. Pasižiūrėčiau, ar vis dar atrodytų, kad naudos nulis

Anglų kalba - savaime suprantamas dalykas, mano kartai ir jaunesniems dar besimokant anglų kalbą buvo būtina žinoti "by default" ir retai kur rasi žmogų iki 35 metų, kuris anglų kalbos visai nemokėtų.

Išmokus anglų kalbą, yra kitas levelis - išmokti dar vienos, vis daugiau galių pasaulyje įgaunančios supervalstybės kalbą. Turiu omenyje kinų kalbą. Aš vėl apie gimtus Švenčionėlius: nuo pernai metų mūsų gimnazijoje atsirado kinų kalbos kabinetas Aš Youtubėje jau bandžiau pasimokyti, kalba nėra tokia sunki, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, rašyba perprantama, kai žinai jos sistemą. Sudėtingiausias dalykas yra tai, ko neturi jokios indoeuropiečių kalbos - tonai.

[Aleksio]

Turėjau omeny ne šiaip persimetimą keliais žodeliais, o normalų bendravimą.

Kai atvažiuoja kolegos iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos tai bendravimas su jais (kuriame, suprantama, dalyvauja ir lietuviai) vyksta rusų kalba - o tai jau ne "persimetimais keliom frazėm".

[Tomizmas]

Turėjau omeny ne šiaip persimetimą keliais žodeliais, o normalų bendravimą.

Kai dirbi kolektyve, kur praktiškai visas neformalus bendravimas (neskaitant pokalbių su klientais) vyksta rusų kalba, nes visi darbuotojai yra ne lietuviai, išskyrus tave - tai čia gaunasi tikrai ne persimetimas keliais žodžiais. Čia būna labai daug bendravimo visą dieną.

Aišku, jei nemokėčiau rusų kalbos, kalbėčiau lietuviškai, ir niekas man neduotų per galvą, kalbėti lietuviškai vietiniai moka (išskyrus ne Lietuvos piliečius, iš Ukrainos tarkim). Bet nemanau kad man nukris karūna ar pasidarysiu mažiau lietuvis, prisitaikydamas prie kolektyvo. Tuo pačiu, geras kalbų įvaldymas nesutrukdė dar niekam.

[andyour]

Praktika ir neatsiranda jokiu kitu būdu, o tik kalbant. Nuolat galvojant, kad "aš nemoku idealiai šnekėti" kalbos išmokti neįmanoma.

Dėl to niekas ir nesipraktikuoja rusų kalbos, nes naudos nulis. Dabar visi mokosi anglų, nes ją vartoja kiekvieną dieną - internetas, filmai, youtube, keliaujant ir t.t. Pats Rusijos elitas labai mėgsta naudoti angliškas frazes.

[andyour]

Neteko niekada girdėti priekaištų iš rusų (kaip Lietuvos, taip ir iš kitų šalių), kad lietuvis rusiškai kalba su akcentų/lėtai/painioja linksnius ir t.t. Visi puikiai supranta kad tai yra normalu nemokėti idealiai užsienio kalbą.

Turėjau omeny ne šiaip persimetimą keliais žodeliais, o normalų bendravimą.

[Tomizmas]

Ne taip supratai. Aš beveik idealiai suprantu rusų, bet kalbėti liežuvis neapsiverčia. Kad galėtum kalbėti laisvai bet kuria užsienio kalba, tu turi turėti nemažai kalbėjimo praktikos. Vaikystėje kieme persimesti keliais žodeliais ne tas pats. Mokyklose irgi neišmoksi. Tai taip ir susiklosto, kad su lietuviais nepkalbėsi rusiškai, tik tarpusavyje. Kadangi patogiausia yra kalbėti gimtąja kalba, tai ir bendrauja tarpusavyje. Rusai patys nenorės šnekėti rusiškai su lietuviais, nes jiems patiems nepatiks girdėti iškraipytą netaisyklingą kalbą.

Praktika ir neatsiranda jokiu kitu būdu, o tik kalbant. Nuolat galvojant, kad "aš nemoku idealiai šnekėti" kalbos išmokti neįmanoma.

O vaikystėje vaikai bendraudami tikrai ne persimeta keliais žodeliais... Vaikai paprastai kalba daug, jų dar nevaržo visokie socialiniai tabu, kaip suaugusių. Daugiatautėje aplinikoje vaikai ypač greit pramoksta vieni kitų kalbas. Nuo vaikystės augant tarp didelio kitataučių skaičiaus, po to suaugus būna keista suprasti, kaip kažkas gali bijoti kitataučių, nemėgti jų, vengti ir t. t. kai su jais nuo mažens žaidei, draugavai, pykaisi, taikeisi, krėtei vaikiškas išdaigas, suaugus jie lygiai taip pat gyvena, mokosi, dirba, siekia tikslų, augina vaikus, turi šimtus tokių pačių kasdieninių reikalų ir toli gražu nebūtinai domisi politika ar visokiomis geopolitinėmis trintimis...

[Aleksio]

Kadangi patogiausia yra kalbėti gimtąja kalba, tai ir bendrauja tarpusavyje. Rusai patys nenorės šnekėti rusiškai su lietuviais, nes jiems patiems nepatiks girdėti iškraipytą netaisyklingą kalbą.

Neteko niekada girdėti priekaištų iš rusų (kaip Lietuvos, taip ir iš kitų šalių), kad lietuvis rusiškai kalba su akcentų/lėtai/painioja linksnius ir t.t. Visi puikiai supranta kad tai yra normalu nemokėti idealiai užsienio kalbą.

[andyour]

Kai rusakalbis, tarkim Vilniuje, atejes i kazkokia prekybine/administracine patalpa ismoks bent jau pasisveikint lietuviskai ir tokiu budu parodyt pagarba sios salies gyventojui ir jo kalbai - skaitau, jau bus ismeztos Augejo arklides. Deja - taip nera. Kai skrendu kazkur turistaut, pirmiausia ismokstu sios salies esminius zodzius kaip "aciu", "labas". O musu vietiniams baranams liezuvis neapsivercia nei pasisveikit, nei atsisveikint ir ju tikrasis prezidentas yra ne Dalia, o Vovka. Nuo to reikia ir pradeti.

Čia yra visiškas WTF, kai ateini į prekybos centrą ir lietuviškai prašai, kad pasvertų ką nors - tau atsako rusiškai