Parašė R.D.
Rodyti pranešimą
Aišku, aš neperžiūrėjau šitų žurnalų paskutinių 20 metų archyvo, todėl kalbu apie dabartinę situaciją. Per pastaruosius kelerius metus retkarčiais pavartydavau juos parduotuvėje ar bibliotekoje, dabar dar atsiverčiau jų internetinius portalus. Tai siaubas.
Statyba ir architektūra net sovietmečiu buvo labiau statybinis žurnalas:
Pagrindinis dėmesys žurnale sovietmečiu buvo skiriamas statybos procesui. Architektūra taip pat buvo svarbu, tačiau liko antraeiliu dalyku.
Plačiau: https://sa.lt/j-straznickas-fenomena...ebejo-islikti/
Plačiau: https://sa.lt/j-straznickas-fenomena...ebejo-islikti/
Taigi, reklaminėje brošiūroje „straipsniai“ atlieka tik prasiblaškymo funkciją, kad žmonės apskritai pažiūrėtų į tą nemokamą reklaminę brošiūrą. Todėl ir tie „straipsniai“ tėra kažkokie paveiksliukai ir straipsniai iš interneto: „Pažiūrėkite, kokį dangoraižį Niujorke pastatė kažkoks amerikiečių architektų biuras. Tai labai fainas dangoraižis“.
O dabar išvis viršūnė. Pernai „Statyba ir architektūra“ pasigyrė, kad išleido pirmąjį pasaulyje žurnalą, kurį paruošė dirbtinis intelektas. Taip taip, jie sugeneravo visus žurnalo paveiksliukus su Midjourney, tekstus su ChatGPT ir pavadino tai skaitmeniniu proveržiu:
https://issuu.com/statybairarchitekt...rugsejis-lt/72
Žinių radijuje, Labame ryte ir kituose kanaluose pasireklamavo, kad padarė šitokį proveržį, kad tapo pirmieji pasaulyje. Idėjos sumanytojas „Labo ryto“ reportaže sako: „Mes stengiamės orientuotis į ateities dalykus, kad šitas žurnalas būtų reikalingas ir po 5 metų“. Kitame numeryje jau rašoma, kad nuo šiol atsisako spausdintinės versijos dėl tvarumo. Tai laba diena, kas atsivers tą jūsų reklaminį ChatGPT elektroninį šlamštą po 5 metų?
Vokietijoje, Šveicarijoje architektų biurai prenumeruoja žurnalus ir ten galima rasti 20, 40 ir kartais net 100 metų senumo numerius. Jei domina kokia tema ar projektas, imi ir atsiverti. Netgi norintiems užsakyti reklamą žurnalų leidėjai rašo: mūsų žurnalai kaupiami ir vartomi dešimtmečiais.
Structum dar didesnė reklaminė brošiūra, išsiskirianti gal tik tuo, kad organizuoja studentams konkursus, bet ten irgi viskas sukasi apie reklamdavių produktų panaudojimą tuose konkursiniuose projektuose. Beje, šūkis: „Žurnalas sėkmingam verslui“

Bet bendras vardiklis abiems leidiniams: jokios refleksijos, jokios kritikos, jokios minties. Nebent kažkokiuose pavieniuose straipsniuose kažkada, bet dabar nematyti net pėdsakų.
„Archiforma“ buvo vienintelis tikras architektūros žurnalas, prilygstantis užsienio analogams. Beje, su angliškomis santraukomis, todėl aktualus ir kultūros atstovavime, šalies prisistatyme. Estai, latviai, suomiai, švedai, norvegai turi tokio lygio žurnalus, gražu pažiūrėti. Lietuvoje tebėra popieriniai „Teatro žurnalas“, „Kinas“, „Literatūra ir menas“, o architektūra liko absoliučiai be nieko.
P. S. jeigu kas nors turi „Archiformos“ (ypač senesnių) ar „Statybos ir architektūros“ (1988-1991 m.) numerių ir norėtų atiduoti/parduoti, parašykit man

Komentuoti: