Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kokia dar sąžinė. Jei man yra pigiau lengviau praslysti su kyšiais, arba perkant darbus. Tai visada taip ir slysiu, nes toks kelias lengviausias. Kam lipti į kalną jei jį galimą apeiti . Jei studentas, kaip aš, nematau naudos iš to diplomo ir neesu garantuotas dėl ateities. Tai aš geriau ieškosiu, bet kokio darbo, jį dirbsiu, o papildomai dar isigysiu diplomą. vienu šūviu du zuikiai.
    Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia. Kai baigęs mokslus, galėtum įsilieti į darbo vietą, o ne dar pusę metų mokytis įmonėje. Būtum garantuotas dėl darbo vietos. Tai tol aukštasis mokslas bus nevertinamas ir jokia sąžinė nepažabos korupcijos.
    Paskutinis taisė kempas; 2010.03.22, 16:54.

    Comment


      Parašė kempas Rodyti pranešimą
      Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia.
      Studžius su tokiu mąstymu reikia spirt lauk su smirdančia švabra ((C) Algis G.).

      Comment


        Parašė kempas Rodyti pranešimą
        Kokia dar sąžinė. Jei man yra pigiau lengviau praslysti su kyšiais, arba perkant darbus. Tai visada taip ir slysiu, nes toks kelias lengviausias. Kam lipti į kalną jei jį galimą apeiti . Jei studentas, kaip aš, nematau naudos iš to diplomo ir neesu garantuotas dėl ateities. Tai aš geriau ieškosiu, bet kokio darbo, jį dirbsiu, o papildomai dar isigysiu diplomą. vienu šūviu du zuikiai.
        Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia. Kai baigęs mokslus, galėtum įsilieti į darbo vietą, o ne dar pusę metų mokytis įmonėje. Būtum garantuotas dėl darbo vietos. Tai tol aukštasis mokslas bus nevertinamas ir jokia sąžinė nepažabos korupcijos.
        Tai kam tau is viso tas diplomas? Tai tokie kaip tu, sulinde i kolegijas ir universitetus, ir prisideda didele dalimi prie studiju degradacijos...

        Comment


          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
          Tai kam tau is viso tas diplomas? Tai tokie kaip tu, sulinde i kolegijas ir universitetus, ir prisideda didele dalimi prie studiju degradacijos...
          Nagi nagi nagi, ar pats visus norinčius į savo namus įsileidi? Spėju, kad ilgokai darai atranką, kol įsitikini, kad šitą ar aną žmogų galima įsileisti vidun. Tai kas leido į universitetus ir kolegijas priimti visus to tik panorėjusius? Visi nori dirbti gerai apmokamą darbą, bet... Į tokią darbo vietą yra didžiuliai konkursai, ir masė yra atsijojama. O kur dingo konkursai į universitetus? Net eilinę mokyklą baigusioje abiturientų laidoje teatsiranda tik vienetai, kurie neįstoja į jokią aukštąją mokyklą...
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            Nagi nagi nagi, ar pats visus norinčius į savo namus įsileidi? Spėju, kad ilgokai darai atranką, kol įsitikini, kad šitą ar aną žmogų galima įsileisti vidun. Tai kas leido į universitetus ir kolegijas priimti visus to tik panorėjusius? Visi nori dirbti gerai apmokamą darbą, bet... Į tokią darbo vietą yra didžiuliai konkursai, ir masė yra atsijojama. O kur dingo konkursai į universitetus? Net eilinę mokyklą baigusioje abiturientų laidoje teatsiranda tik vienetai, kurie neįstoja į jokią aukštąją mokyklą...
            O ka duoda taip igytas diplomas, konkurso i darbo vieta metu? Siais laikais ne kazin ka. Jei konkursas rimtas.
            Jei kalbeti rimciau - tai problema plati. Kalti visi: tiek univesitetai, tiek destytojai, tiek studentai, tiek valstybes institucijos, tiek ir verslas.

            Comment


              Parašė Al1 Rodyti pranešimą
              O ka duoda taip igytas diplomas, konkurso i darbo vieta metu? Siais laikais ne kazin ka. Jei konkursas rimtas.
              Jei kalbeti rimciau - tai problema plati. Kalti visi: tiek univesitetai, tiek destytojai, tiek studentai, tiek valstybes institucijos, tiek ir verslas.
              Toks diplomas vis tiek atveria duris, nors ne visi pajėgūs pro jas įeiti (čia metaforiškai). Paprastai į kai kurias nesvarbias valstybines institucijas konkursas nebūna rimtas, tik formalumas.
              Sutinku, kad visi daugiau ar mažiau kalti. O pakeisti reikia sąlyginai nedaug, jau rašiau savo siūlymus: universitetams finansavimą skirti ne pagal studentų skaičių, o pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus nuo baigimo skaičių.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Na is esmes pries stojant reikia galvot ka darai.. Kai turesi rimta motyvacija ir zinojima ko nori, kai nekils pagunda nelankyt paskaitu, pirkt kursinius ir po visko stebetis, kodel diplomas reiskia 0 ir negalima rast darbo Lietuvoj.. Ka pasesi ta ir pjausi..

                Comment


                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                  Toks diplomas vis tiek atveria duris, nors ne visi pajėgūs pro jas įeiti (čia metaforiškai). Paprastai į kai kurias nesvarbias valstybines institucijas konkursas nebūna rimtas, tik formalumas.
                  Sutinku, kad visi daugiau ar mažiau kalti. O pakeisti reikia sąlyginai nedaug, jau rašiau savo siūlymus: universitetams finansavimą skirti ne pagal studentų skaičių, o pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus nuo baigimo skaičių.
                  O kur tada telpa fundamentalusis mokslas mokslo įstaigoje? Pagal tokį siūlymą, kokioj maisto saugos specialisto ruošime reikėtų išbraukti fiziologiją, imunologiją ir etc., nes tai tik l"aiko gaišimas ir nerelevantiška fundamentinė bazė:. Prisiderinus prie rinkos - universitetas galėtų apskritai išbraukti tokias disciplinas iš maisto saugos, patenkinamas klientas-studentas ir greičiau paruošiamas specialistas rinkai. Užtenka mokėti bazinius gebėjimus paimti mėginius, kaip apdoroti labėj juos ir išmokti teisinę bazę.
                  Paskutinis taisė tivoli; 2010.03.23, 23:30.
                  Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                  Dordrechtas/Haarlemas
                  Nesebaras/Plovdivas
                  Kiolnas

                  Comment


                    Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                    O kur tada telpa fundamentalusis mokslas mokslo įstaigoje? Pagal tokį siūlymą, kokioj maisto saugos specialisto ruošime reikėtų išbraukti fiziologiją, imunologiją ir etc., nes tai tik l"aiko gaišimas ir nerelevantiška fundamentinė bazė:. Prisiderinus prie rinkos - universitetas galėtų apskritai išbraukti tokias disciplinas iš maisto saugos, patenkinamas klientas-studentas ir greičiau paruošiamas specialistas rinkai. Užtenka mokėti bazinius gebėjimus paimti mėginius, kaip apdoroti labėj juos ir išmokti teisinę bazę.
                    Nežinau, ar gerai supratau Tamstos komentarą. Iš to, ką supratau, nurodei mano šiokį tokį žioplumą — suplakiau į vieną vietą mokslą ir mokymą Sorry, tik dabar pastebėjau šią savo klaidą. Taip, mokslas turi būti finansuojamas pagal vieną formulę (tikriausiai tinkama ir dabartinė formulė; jeigu gerai supratau iš dėstytojų paaiškinimų, tai priklauso nuo išradimų skaičiaus tiksliuosiuose moksluose ir paskelbtų spec. leidiniuose tiriamųjų/analitinių veikalų skaičiaus humanitariniuose moksluose), o studijos/mokymas — pagal anksčiau mano pasiūlytą formulę
                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                    Comment


                      Geros .NET, C# žinios (praktinė, ne universitetinė patirtis)
                      Geros pagalbinių technologijų žinios - HTML, CSS, JavaScript;
                      Domėjimasis technologijomis;
                      Verslo reikalavimų surinkimo ir dokumentavimo įgūdžiai;
                      Anglų kalba;
                      Sertifikatai, liudijantys kompetenciją, būtų privalumas.
                      Labai tiksliai ir aiškiai parašyta, kad su universitetiniu diplomu toli nenueisit. O jei ir baigę universitetą, dar papildomai mokysitės įmonėje, kurioje patirtis 100 kartų labiau vertinama, nei diplomas.http://kauno.diena.lt/skelbimai/rody...ektas-e-949677

                      Comment


                        Parašė kempas Rodyti pranešimą
                        Geros .NET, C# žinios (praktinė, ne universitetinė patirtis)
                        Geros pagalbinių technologijų žinios - HTML, CSS, JavaScript;
                        Tokius specialistus turėtų ruošti kokios nors kolegijos, o ne universitetai. Universitetuose tokio tipo technologijas studžiai turėtų įsisavinti patys arba per laborus, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinis mokymo objektas. Ta firmelė, įdėjusi skelbimą, sprendžiant pagal reikalavimus, yra eilinė širpotrebo gamintoja -- autoserviso arba kepyklos atitikmuo, ir univerai neturėtų orientuotis į jų poreikius ir lygį; ruošti kadrus tokioms įmonėms -- kolegijų arba profesinių mokyklų darbas.

                        Comment


                          Parašė Tiesiog_as Rodyti pranešimą
                          Aukštojo mokslo reforma. Atvažiavo Steponavičius į mokyklą ir pareiškė, mes pamatėm praietais metais, kokios specialybės buvo paklausiausios, todėl mes sumažinome tose vietose nemokamų vietų skaičių, kad pritrauktume daugiau studentų pinigų, o kur liko laisvų vietų, dar padidinome. Tiesiog nesuvokiama, kaip toleruojame tokius dalykus. Aš suprantu, kad gal būtų logiška tokią reforma vykdyti, kai valstybėje gyvenančių asmenų pajamos yra gana stabilios, bet kada ~300 000 minimum yra bedarbiai, sakyti, kad studentas yra pajėgus susimokėt už save, sakykit ką norit, bet tai prisideda prie to, kad tas atotrūkis padidės dar labiau. tas, kuris turės pinigų - studijuos, kieno tėvai neturės - nestudijuos. Gal reikėtų visas tas liberalizmo reformas dabar sustabdyti ir palaukti geresnių laikų, apie kuriuos jūs čia visi kalbate, daugelis nenorėdami pripažint, kad situacija Lietuvoje yra bloga? Manau, visos tokios liberalizmo idėjomis persmelktos solidarizacijos, reformos veda mūsų šalį į dar didesnį susiskaldymą ir tiek.
                          Jau esu apie tai kažkur minėjęs, galiu ir pasikartoti. Lietuvos aukštasis mokslas "serga" ne todėl, kad tam nėra pinigų, o todėl, kad jie nepanaudojami pagal paskirtį. Lėšos universitetams skiriamos ne studijoms, o studentams finansuoti. vat čia reikia apsispręsti, kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikia labiau: tik mokamo ar didžiąja dalimi valstybės finansuojamo. Abi sistemos yra geros, jeigu įgyvendinamos iki galo. Plačiau apie jas.
                          1. Tik mokamos studijos. Visos studijos yra mokamos pilna rinkos kaina, ir universitetai išgyvena tik iš studijų įmokų ir privataus verslo dotacijų (tarkim perka inovacijas, patentus, tyrimus ir t.t.). Studentas, negalintis mokėti už studijas, tačiau nestokojantis gabumų, ima paskolą iš banko (valstybė garantuoja paskolos grąžinimą, jeigu studento mirties ar invalidumo atveju). paskola praktiškai niekuo nesiskiria nuo būsto paskolos, tik valstybė dengia palūkanas tiek laiko, kiek tęsiasi studijos (tarkim medicinai — 6 metus) + 1 metus po studijų baigimo (nebent studijos tęsiamos aukštesnėje pakopoje). Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug (tarkim istorikus Lietuvoje ruošia net 6 universitetai), konkuruos tarpusavyje ne ŠMM kabinetuose, o atviromis durimis ir kitais viešais būdais. Tuo pačiu universitetai bus dar labiau suinteresuoti prisikviesti studentų (o gal net ir dėstytojų) iš užsienio bei įkalbinėti vietinius abiturientus rinktis studijas Lietuvoje
                          2. Iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Šiandien panašiai tokia sistema yra, deja, su visiška makalyne. Pirmiausia kai kuriems studentams valstybė apmoka visą studijų kainą, kiti studentai moka 500Lt/sesiją, dar kiti moka visą kainą patys. Nelabai kas gali pasakyti, kokių specialistų Lietuvoje labai reikės po 10 metų (kur ten — jau po 5-6 metų). Valstybė universitetams moka ne už studijų kokybę, o už studentų skaičių. vadinasi, universitetas suinteresuotas pritraukti kuo daugiau "bambukų" ir juos tempti iki pat bakalauro, o kartais ir dar toliau, nes kiekvienas studentas garantuoja tam tikrą finansavimo dalį. Konkurencija tarp universitetų vyksta nebent ŠMM kabinetuose po kilimu, ir plačioji visuomenė ne visada viską žino, kur ir kaip nuplaukia jos sumokėti ir švietimui skirti mokesčių mokėtojų pinigai. Universitetas šiuo atveju jokios atsakomybės praktiškai neprisiima — paruošėm specialistą, ir jis tesižino. Studentas taip pat kaip ir jokios tiesioginės atsakomybės neneša — jis už studijas nemokėjo, arba sumokėjo ne visą kainą, o kai kada tiesiog nusipirko diplomą. O tada jau laimės dalykas kur jis papuls ir kiek jį tame darbe laikys. Galbūt pasiims valstybės finansuotų studijų diplomą, išlėks Anglijon braškių skinti, ir tiek jį tematysi, kaip ir išmestus į balą mokesčių mokėtojų pinigus.
                          O mano pasiūlymas toks. Jeigu jau renkamės antrąjį variantą, tai finansavimą universiteto studijoms skirkime pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus po baigimo (arba įstojimą į aukštesnės pakopos studijas) absolventų skaičių. Situacija tokia, kad šiandien iš tokios tvarkos labiausiai išloštų VU, KTU ir VGTU, o labiausiai nukentėtų LKKA, LVA ir LŽŪU. Turint galvoje, kad LVA jungiasi su KMU, greičiausiai ta žala būtų minimalizuota. Tada universitetai būtų labiau suinteresuoti skirti daugiau dėmesio studijų kokybei, vykdyti griežtesnę studijų atranką ir griežčiau kontroliuoti studijų procesą (tarkim efektyviau kovoti su nusirašinėjimu ir plagijavimu). Tuo pačiu mažiau įstos negabių absolventų, jie pasirinks kolegijas ar net merdinčias (dėl studentų trūkumo) profesines mokyklas.
                          Sustiprėjus konkurencijai aukštojo mokslo srityje, sustiprės mokymosi kokybė ir mokinių motyvacija bendrojo lavinimo mokyklose (aišku, ne iš karto), atsigaus ir profesinis švietimas, kuris neretai vykdomas kaimuose ir mažuose miesteliuose (žinoma, yra ir didmiesčiuose). Galbūt kaimo profesinės mokyklos, pagausėjus studentų, sugebės pasiūlyti ne tik žemės ūkio specialybių, bet čia jau kita tema
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Jau esu apie tai kažkur minėjęs, galiu ir pasikartoti. Lietuvos aukštasis mokslas "serga" ne todėl, kad tam nėra pinigų, o todėl, kad jie nepanaudojami pagal paskirtį. Lėšos universitetams skiriamos ne studijoms, o studentams finansuoti. vat čia reikia apsispręsti, kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikia labiau: tik mokamo ar didžiąja dalimi valstybės finansuojamo. Abi sistemos yra geros, jeigu įgyvendinamos iki galo. Plačiau apie jas.
                            1. Tik mokamos studijos. Visos studijos yra mokamos pilna rinkos kaina, ir universitetai išgyvena tik iš studijų įmokų ir privataus verslo dotacijų (tarkim perka inovacijas, patentus, tyrimus ir t.t.). Studentas, negalintis mokėti už studijas, tačiau nestokojantis gabumų, ima paskolą iš banko (valstybė garantuoja paskolos grąžinimą, jeigu studento mirties ar invalidumo atveju). paskola praktiškai niekuo nesiskiria nuo būsto paskolos, tik valstybė dengia palūkanas tiek laiko, kiek tęsiasi studijos (tarkim medicinai — 6 metus) + 1 metus po studijų baigimo (nebent studijos tęsiamos aukštesnėje pakopoje). Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug (tarkim istorikus Lietuvoje ruošia net 6 universitetai), konkuruos tarpusavyje ne ŠMM kabinetuose, o atviromis durimis ir kitais viešais būdais. Tuo pačiu universitetai bus dar labiau suinteresuoti prisikviesti studentų (o gal net ir dėstytojų) iš užsienio bei įkalbinėti vietinius abiturientus rinktis studijas Lietuvoje
                            2. Iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Šiandien panašiai tokia sistema yra, deja, su visiška makalyne. Pirmiausia kai kuriems studentams valstybė apmoka visą studijų kainą, kiti studentai moka 500Lt/sesiją, dar kiti moka visą kainą patys. Nelabai kas gali pasakyti, kokių specialistų Lietuvoje labai reikės po 10 metų (kur ten — jau po 5-6 metų). Valstybė universitetams moka ne už studijų kokybę, o už studentų skaičių. vadinasi, universitetas suinteresuotas pritraukti kuo daugiau "bambukų" ir juos tempti iki pat bakalauro, o kartais ir dar toliau, nes kiekvienas studentas garantuoja tam tikrą finansavimo dalį. Konkurencija tarp universitetų vyksta nebent ŠMM kabinetuose po kilimu, ir plačioji visuomenė ne visada viską žino, kur ir kaip nuplaukia jos sumokėti ir švietimui skirti mokesčių mokėtojų pinigai. Universitetas šiuo atveju jokios atsakomybės praktiškai neprisiima — paruošėm specialistą, ir jis tesižino. Studentas taip pat kaip ir jokios tiesioginės atsakomybės neneša — jis už studijas nemokėjo, arba sumokėjo ne visą kainą, o kai kada tiesiog nusipirko diplomą. O tada jau laimės dalykas kur jis papuls ir kiek jį tame darbe laikys. Galbūt pasiims valstybės finansuotų studijų diplomą, išlėks Anglijon braškių skinti, ir tiek jį tematysi, kaip ir išmestus į balą mokesčių mokėtojų pinigus.
                            O mano pasiūlymas toks. Jeigu jau renkamės antrąjį variantą, tai finansavimą universiteto studijoms skirkime pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus po baigimo (arba įstojimą į aukštesnės pakopos studijas) absolventų skaičių. Situacija tokia, kad šiandien iš tokios tvarkos labiausiai išloštų VU, KTU ir VGTU, o labiausiai nukentėtų LKKA, LVA ir LŽŪU. Turint galvoje, kad LVA jungiasi su KMU, greičiausiai ta žala būtų minimalizuota. Tada universitetai būtų labiau suinteresuoti skirti daugiau dėmesio studijų kokybei, vykdyti griežtesnę studijų atranką ir griežčiau kontroliuoti studijų procesą (tarkim efektyviau kovoti su nusirašinėjimu ir plagijavimu). Tuo pačiu mažiau įstos negabių absolventų, jie pasirinks kolegijas ar net merdinčias (dėl studentų trūkumo) profesines mokyklas.
                            Sustiprėjus konkurencijai aukštojo mokslo srityje, sustiprės mokymosi kokybė ir mokinių motyvacija bendrojo lavinimo mokyklose (aišku, ne iš karto), atsigaus ir profesinis švietimas, kuris neretai vykdomas kaimuose ir mažuose miesteliuose (žinoma, yra ir didmiesčiuose). Galbūt kaimo profesinės mokyklos, pagausėjus studentų, sugebės pasiūlyti ne tik žemės ūkio specialybių, bet čia jau kita tema
                            Mintys teisingos, bet inzinerinias studijas valstybe turi finansuoti, ir irengti normalias laboratorijas, kad studentai kuo daugiau galetu igyti praktiniu ziniu. Ir visa tai kainuoja didelius pinigus ir patys studentai tokiu pinigu tikrai neisgaletu moketi, nes vakaruos analogiskos studijos butu pigesnes. Zinoma universitetai turi uzsidirbti pinigus ne tik is studentu mokymo.

                            o busimi humanitarai su vadybininkais galetu uz studijas moketi ir is savos kisenes.

                            Comment


                              Parašė e2ards Rodyti pranešimą
                              Mintys teisingos, bet inzinerinias studijas valstybe turi finansuoti, ir irengti normalias laboratorijas, kad studentai kuo daugiau galetu igyti praktiniu ziniu. Ir visa tai kainuoja didelius pinigus ir patys studentai tokiu pinigu tikrai neisgaletu moketi, nes vakaruos analogiskos studijos butu pigesnes. Zinoma universitetai turi uzsidirbti pinigus ne tik is studentu mokymo.
                              o busimi humanitarai su vadybininkais galetu uz studijas moketi ir is savos kisenes.
                              De jure būtų diskriminacija, jeigu vienos studijos būtų finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, o kitos ne.
                              Nesupratau, ar teisingai Tamstą supratau — ar tikrai kalbi apie studijas kaip apie mokymą, ar kartais nepainioji su mokslu. Pabrėžiu, kad mokslui finansavimas turėtų būti skiriamas atskira eilute (jeigu būtų pasirinktas valstybės finansavimo modelis), tačiau nepamirškime, kad verslas labiau suinteresuotas finansuoti tiksliųjų/inžinerinių dalykų mokslą (kartais ir mokymą).
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                De jure būtų diskriminacija, jeigu vienos studijos būtų finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, o kitos ne.
                                Nesupratau, ar teisingai Tamstą supratau — ar tikrai kalbi apie studijas kaip apie mokymą, ar kartais nepainioji su mokslu. Pabrėžiu, kad mokslui finansavimas turėtų būti skiriamas atskira eilute (jeigu būtų pasirinktas valstybės finansavimo modelis), tačiau nepamirškime, kad verslas labiau suinteresuotas finansuoti tiksliųjų/inžinerinių dalykų mokslą (kartais ir mokymą).
                                de jure neteisinga, bet kai studiju kaina skiresi ne procentais, bet kartais. tai de jure netinka

                                Laboratorijos skirtos ne tik mokslui, bet ir mokymui.

                                kas del verslo finansavimo, tai kokie Lietuvoj privatus inzineriniu ir tiksliuju mokslu universitetai ar kolegijos ? as zinau tik vadybininku kolegijas ir ISM

                                verslas finansuoja tik atskirus fakultetus irengdamas laboratorijas, ar skirdamas vardines stipendijas, bei finansuojantis savo darbuotoju mokyma, ar uzsakantis mokslinius tyrimus.

                                Comment


                                  Wycka, pasakyk, ar daug studentų drįs imti paskolą, kad ir be palūkanų ? Žinant įvairią statistiką( bedarbių, algų ), abejoju, tuom. Kitas dalykas, ko nesuprantu. Steponavičius pareiškia, kad taip pritrauksime pinigų. Wycka, gali daryti paskaičiavimus, pamąstymus, bet kada ministras taip pareiškia, nelieka nieko kito kaip mąstyti, jog švietimo ministerijai trūksta pinigų studijų kokybės gerinimui, o kada studentai mokės įmokas, studijų kokybė tiesiogiai kils. Atrodo, nesąmonė, bet tokios buvo mūsų gerb. ministo steponavičiaus išsakytos mintys. tai va. Jis pastebėjo, kad socialinių mokslų kryptys ir medicina pritraukia nemažai norinčių, todėl reikėtų sumažinti vietų skaičių šitom programom. Imkim medikus. Mokinys stengėsi, išlaikė egzaminus gerai(geriau negu daugelis visokių inžinierių, kurie su 20%, 30 % proc. studijuoja universitetuose nemokamai), tačiau dėl sumažintų nemokamų vietų negali studijuot nemokamai. Tėvai neturi tiek pinigų(mūsų klasėje iš 30 25 sako, jog jų tėvai negalėtų įpirkti aukštojo mokslo), taigi, tokiam žmogui perpektyvos nelabai yra, jeigu jis nenori imti paskolos. Medicina specifinė sritis, manau, valstybės požiūris į ją turėtų būti toks, kad gerų šios srities specialistų niekada nebus per daug(sakoma, kad valstybės stiprumas priklauso nuo to, kaip išvystyta medicina ir kosmoso techonolgijos), tačiau tokia reforma, galima sakyt, mažina norinčių ir galinčių studijuoti tokį dalyką skaičių, kadangi vietų sumažinta ženkliai, o įmokos tikrai yra ne pigios lyginant su pragyvenimo lygiu ir dabartine situacija valstybėje.

                                  Comment


                                    Parašė Tiesiog_as Rodyti pranešimą
                                    Wycka, pasakyk, ar daug studentų drįs imti paskolą, kad ir be palūkanų ? Žinant įvairią statistiką( bedarbių, algų ), abejoju, tuom. Kitas dalykas, ko nesuprantu. Steponavičius pareiškia, kad taip pritrauksime pinigų. Wycka, gali daryti paskaičiavimus, pamąstymus, bet kada ministras taip pareiškia, nelieka nieko kito kaip mąstyti, jog švietimo ministerijai trūksta pinigų studijų kokybės gerinimui, o kada studentai mokės įmokas, studijų kokybė tiesiogiai kils. Atrodo, nesąmonė, bet tokios buvo mūsų gerb. ministo steponavičiaus išsakytos mintys. tai va. Jis pastebėjo, kad socialinių mokslų kryptys ir medicina pritraukia nemažai norinčių, todėl reikėtų sumažinti vietų skaičių šitom programom. Imkim medikus. Mokinys stengėsi, išlaikė egzaminus gerai(geriau negu daugelis visokių inžinierių, kurie su 20%, 30 % proc. studijuoja universitetuose nemokamai), tačiau dėl sumažintų nemokamų vietų negali studijuot nemokamai. Tėvai neturi tiek pinigų(mūsų klasėje iš 30 25 sako, jog jų tėvai negalėtų įpirkti aukštojo mokslo), taigi, tokiam žmogui perpektyvos nelabai yra, jeigu jis nenori imti paskolos. Medicina specifinė sritis, manau, valstybės požiūris į ją turėtų būti toks, kad gerų šios srities specialistų niekada nebus per daug(sakoma, kad valstybės stiprumas priklauso nuo to, kaip išvystyta medicina ir kosmoso techonolgijos), tačiau tokia reforma, galima sakyt, mažina norinčių ir galinčių studijuoti tokį dalyką skaičių, kadangi vietų sumažinta ženkliai, o įmokos tikrai yra ne pigios lyginant su pragyvenimo lygiu ir dabartine situacija valstybėje.
                                    Būtų patogiau padiskutuoti, jeigu iškeltum po vieną problemą
                                    Kiek studentų drįs imti paskolą studijoms? O kiek šeimų drįsta imti būsto paskolą? Beje, būstas kainuoja gerokai daugiau negu išsilavinimas (nebent nusiteikęs 1 kursą 3 metus 'kramtyti').
                                    Steponavičiaus kalbų/teiginių nedrįstu komentuoti, kol neturiu jo žodžių originalo Prisipažinsiu, arba jis 'nuvarė į lankas', arba pats kažką ne taip nugirdai ar čia berašydamas supainiojai. Tikriausiai Steponavičius kalbėjo apie valstybės finansuojamų vietų sumažinimą (o ne bendrą), kas įvertinus krizę būtų pakankamai logiška, nors ir netoliaregiška
                                    Va čia ir problema, kad sulaukę pilnametystės žmonės laiko brandos egzaminą, nors ta branda lieka tik popieriuje. Pati sistema verčia juos kartis ant tėvų kaklo. Vat todėl ir pasiūliau paskolų sistemą, kad sulaukęs pilnametystės jaunuolis galėtų pats planuoti savo ateitį.
                                    Apskritai tikriausiai būsiu labai nepopuliarus, bet manau, kad studentų skaičius Lietuvoje yra jau šiek tiek per didelis; t.y. ne pagal valstybės išgales. Beje, garantuoju, jeigu Lietuva iš kažkur paimtų labai daug pinigų ir už juos 100proc. finansuotų studijas (taigi visas aukštasis mokslas Lietuvoje būtų nemokamas), esamos problemos niekur nedingtų — pritrūktų žmogiškųjų išteklių. Taigi dėl kiekybės kentėtų kokybė. O dabar žemiškas pavyzdys. Turi kišenėje 10Lt, kuriuos reikia išleisti ir prekę suvartoti tą pačią dieną. Ką pirktum — 5 saldžiąsias plyteles po 2Lt ar 2 šokoladus po 5Lt? Galbūt palyginimas nelabai tikslus, bet esmė maždaug tokia
                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      apskritai man patinka didelė valstybės reikšmė, bet... dėl 1 varianto - tik mokamų studijų
                                      nesuprantu, kodėl vis kišami komerciniai bankai. kodėl reikia visų mokesčių mokėtojų pinigais dengti kažkokio studenčioko palūkanas? kurių galų taip daryti per komercinius bankus, jei geriau galima bandyti per valstybinį skolinimo fondą?
                                      juk studentas vis tiek turės grąžinti pinigą, tačiau valstybė gali ne tik pasiūlyti mažesnius procentus; kad ir didesni būtų procentai, nereikėtų šerti kelis metus kažkokio suši*to banko. Studentas vis tiek jausis atsakingas už savo pasirinkimą, o apskritai ne tiek jau daug finansų reikėtų atidėti iš biudžeto į tą skolinimo fondą, o po kažkiek laiko vis tiek sugrįžtų pinigai.
                                      bijau suklysti, bet regis panašiai daro anglijoje

                                      šiaip aš visada pasirašiau pirmiausiai už programų auditą, ir toliau valstybinį užsakymą (galima ir ilgalaikį, pvz 4 metams), kiek ko reikia, dar geriau, kad pagal specialybę būtų dirbama. nes va kaip ir tuoj parašau bakalaurą, bet jau dedu galvą, kad su savo tikrai prestižiniu diplomu (kuris nervų reikalauja) teks pakuotis lagaminą į UK arba FR
                                      Šiaip problema ir mano, kad būdamas jaunas ne visiškai į savo vėžes pataikiau (mano kaltė ir daug kas jaučiasi nesavai ten, kur įklimpo), bet niekur kitur geriau nebūčiau gavęs universitetinio išsilavinimo, tad pririšti finansiškai studentus, na bent pirmą kartą ir tarkim 1 sem ar 1 metus tikrai nereikėtų.
                                      ps. kol kas nepasakei nieko per daug baisaus, su kuo nesutikčiau visiškai sutinku, kad universitetuose per daug žmonių, ir tie, kurie nuobodžiauja filosofijos paskaitose, tegul keliauja į kolegijas, kur tokios nėra ir kur tokios nereikia

                                      Comment


                                        Parašė Rijikas Rodyti pranešimą
                                        apskritai man patinka didelė valstybės reikšmė, bet... dėl 1 varianto - tik mokamų studijų
                                        nesuprantu, kodėl vis kišami komerciniai bankai. kodėl reikia visų mokesčių mokėtojų pinigais dengti kažkokio studenčioko palūkanas? kurių galų taip daryti per komercinius bankus, jei geriau galima bandyti per valstybinį skolinimo fondą?
                                        juk studentas vis tiek turės grąžinti pinigą, tačiau valstybė gali ne tik pasiūlyti mažesnius procentus; kad ir didesni būtų procentai, nereikėtų šerti kelis metus kažkokio suši*to banko. Studentas vis tiek jausis atsakingas už savo pasirinkimą, o apskritai ne tiek jau daug finansų reikėtų atidėti iš biudžeto į tą skolinimo fondą, o po kažkiek laiko vis tiek sugrįžtų pinigai.
                                        bijau suklysti, bet regis panašiai daro anglijoje
                                        Na esmės tai nekeičia — absolventas vis tiek bus pririštas prie Lietuvos tol, kol grąžins studijų paskolą. Itin gabūs ir mokantys save 'parduoti' darbdaviui exstudentai ją grąžintų per kelerius metus, o 'bambukai' ko gero dešimtmečiais vien bulvėmis mistų
                                        Na gal papildyčiau Tamstos mintis nebent tuo, kad šalia valstybinio fondo leiskime ir bankams dalyvauti šioje veikloje. Bankams nebūtų paranku taikyti didesnes palūkanas negu valstybinis fondas, nes tada abiturientai tiesiog į juos nesikreiptų. Savo ruožtu bankai garantuotų, kad išsekus valstybiniam fondui, potencialus studentas neliks be išsilavinimo. Juolab fondas finansuos greičiausiai tik pirmąjį diplomą, o jeigu žmogus sumąstytų siekti antrojo bakalauro, greičiausiai fondas tik parodytų duris (o gal ir klystu)
                                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                        Comment


                                          "Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius verslo ir vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė didžiausio stojančiųjų ir pasirengusių mokėti už savo studijas antplūdžio." Mums šitas buvo pacituotas ir pridėta medicina bei paaiškinta, kodėl taip daroma, neva, pritraukti pinigų. To pateisinimas buvo, jog taip pakils studijų kokybė. Žinai, tada likau išvis nesupratęs.

                                          Tau labai paprastai atrodo žodis paskola... matant Lietuvoje esančia padėtį (tos pačios paskolos, galimybės įsidarbinti, vid. darbo užmokestis), aš manau, kad studentui Lietuvoje turėtų būti baisu imti paskolą. pats sakai, kad daug žmonių pasiėmė būsto paskolas, tačiau pridėk tai, kad nemažas skaičius figuruoja ties tuom, kad gali tekti atsiveikinti su tuom būstu ir pan. rizikuoti būtų pernelyg avantiūriška Lietuvoje.

                                          Kitas dalykas, ko mes pasieksim su visa ta reforma? Tu gal man gali paaiškinti ? Greit praeis mokslo metai, tačiau kas buvo pasiekta ?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X