Švietimas Lietuvoje

[Wycka]

Nepasiūliau, nes problemų sprendimas išeina toli už švietimo ribų. Tiesiog spendimas - visos valstybės refoma. Tik ne liberali.

Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje. Mokiniai, turintys ilgalaikių elgesio ar intelekto problemų, mokosi spec. mokyklose, kur su jais dirba specialiai tam paruošti pedagogai. Jeigu mokinys retai elgiasi neadekvačiai ir iššaukiančiai, jis toje pamokoje nedalyvauja, tačiau nepaliekamas be priežiūros — su juo tą dieną dirba spec. pedagogas arba psichologas. Nėra problemų mokiniui bet kada pereiti iš a klasės į b arba iš c į b ir t.t., tai priklauso nuo jo mokymosi pasiekimų ir paties mokinio/jo tėvų pageidavimo. Didelė privačių ar religinių mokyklų įvairovė kažkiek sumažintų mokymosi kainas, ir tai leistų daugiau mokinių ar jų tėvų patiems planuoti būsimojo abituriento gyvenimą.
Iki šiol kai kurios iš čia mano siūlomų reformų buvo iškart atmetamos, neva blogo elgesio mokinys privalo matyti klasiokų gerus pavyzdžius. Tačiau nutylima, kodėl gerai besielgiantis mokinys turi matyti ar net patirti blogai besielgiančių/besimokančių klasiokų pavyzdžius. Pirmūnams taip pat skaudu, kad mokytojas didžiąją dalį dėmesio skiria mokiniams, kurie paprastai savarankiškai nesugeba baigti net 10 klasių, tarsi pirmūnas vis tiek kažkaip išplauks. Pamirštama, kad jo tėvai moka tokius pačius mokesčius, taigi visi mokiniai nusipelno tokio paties dėmesio iš visų mokytojų.

[Al1]

Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje. Mokiniai, turintys ilgalaikių elgesio ar intelekto problemų, mokosi spec. mokyklose, kur su jais dirba specialiai tam paruošti pedagogai. Jeigu mokinys retai elgiasi neadekvačiai ir iššaukiančiai, jis toje pamokoje nedalyvauja, tačiau nepaliekamas be priežiūros — su juo tą dieną dirba spec. pedagogas arba psichologas. Nėra problemų mokiniui bet kada pereiti iš a klasės į b arba iš c į b ir t.t., tai priklauso nuo jo mokymosi pasiekimų ir paties mokinio/jo tėvų pageidavimo. Didelė privačių ar religinių mokyklų įvairovė kažkiek sumažintų mokymosi kainas, ir tai leistų daugiau mokinių ar jų tėvų patiems planuoti būsimojo abituriento gyvenimą.
Iki šiol kai kurios iš čia mano siūlomų reformų buvo iškart atmetamos, neva blogo elgesio mokinys privalo matyti klasiokų gerus pavyzdžius. Tačiau nutylima, kodėl gerai besielgiantis mokinys turi matyti ar net patirti blogai besielgiančių/besimokančių klasiokų pavyzdžius. Pirmūnams taip pat skaudu, kad mokytojas didžiąją dalį dėmesio skiria mokiniams, kurie paprastai savarankiškai nesugeba baigti net 10 klasių, tarsi pirmūnas vis tiek kažkaip išplauks. Pamirštama, kad jo tėvai moka tokius pačius mokesčius, taigi visi mokiniai nusipelno tokio paties dėmesio iš visų mokytojų.

Dėl "selekcijos" sutinku. Dar daugiau, rimta selekcija turi būti baigiant 10 klasių. Reikia pripažinti, kad dabar daug tinginių, liurbių ir, nebijokim to pasakyti, menko intelekto jaunuolių įgyja vidurinį išsilavinimą. Ir netgi įstoja į aukštąsias, nors jiems pagal jų motyvacijos ir intelekto lygį tinkamiausias būtų profesinis išsilavinimas.
Tačiau tai viso švietimo problemų neišspręs ir tai turetų būti tik sudedamoji naujosios reformos dalis.

[Rijikas]

Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje.

apie tokį suskirstymą komentaras: ar pagalvoji, kokius baisius dalykus kalbi? tarkim tave paskyrė į klasę b. aaaa, tai tu toks vidutiniokas, lūzeris kaip ir dauguma tokių. c - uch asilas. a - mūsų ateitis, iš kurių dalis, neatlaikę konkurencinės kovos, nusidepresuos.
kokia motyvacija jiems [b ir c] liks? kokie mokytojai norės mokyti "c"? apskritai, man rūšiavimas žmonių į tokias kategorijas nepatinka, nes tiesiog nebepažįstame kitokių žmonių. pačiam vidurinę teko baigt, ir na ir kas, kad ten buvo nuo asilų iki protingų kaip aš šiaip ar taip klasė buvo gyvas organizmas. ir toliau bandau suprasti tuos, kuriems kažkas nepasisekė, o ne bėgu nuo jų, neapsitveriu ir nesudarinėju barjerų
ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip
pps. aukštajam mokslui, mano požiūriu, kiti standartai, bet rezultatai išaiškėja per studijas, o ne prieš jas (kur dabar pagal mokyklos baigimą nulemia studijų kainą <- nesąmonė)

[Wycka]

apie tokį suskirstymą komentaras: ar pagalvoji, kokius baisius dalykus kalbi? tarkim tave paskyrė į klasę b. aaaa, tai tu toks vidutiniokas, lūzeris kaip ir dauguma tokių. c - uch asilas. a - mūsų ateitis, iš kurių dalis, neatlaikę konkurencinės kovos, nusidepresuos.
kokia motyvacija jiems [b ir c] liks? kokie mokytojai norės mokyti "c"? apskritai, man rūšiavimas žmonių į tokias kategorijas nepatinka, nes tiesiog nebepažįstame kitokių žmonių. pačiam vidurinę teko baigt, ir na ir kas, kad ten buvo nuo asilų iki protingų kaip aš šiaip ar taip klasė buvo gyvas organizmas. ir toliau bandau suprasti tuos, kuriems kažkas nepasisekė, o ne bėgu nuo jų, neapsitveriu ir nesudarinėju barjerų
ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip

Rašai emocijas, o ne argumentus. Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai. Galima vienus pažangiausius surinkti ir c klasėje, net d klasėje. Pavadinimas nieko nekeičia. Bet čia tik labai smulkios ir ne svarbiausios detalės. Ne visi mokytojai norės dirbti a klasėje, nes tokie mokiniai itin daug reikalauja, ne visų žinios ir intelektas tiek paveža Kiti nenorės dirbti c klasėje, tikriausiai dėl tų mokinių elgesio. Kiti matyt apskritai nenorės nė su viena klase dirbti. Deja, bet kasininkės niekas neklausia, nori ji ar nenori konkretaus kliento aptarnauti — kas ateina, su tuo ir dirba. Taip ir mokytojas — kuri klasė paskirta, su ta ir dirbi. Arba ieškokis kitos mokyklos
kas dėl mokinių prasivardžiavimo, jau rašiau, kad klasė nebus uždara celė. Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo. Niekas negalės uždrausti "dexteriui" likti kartu su "lūzeriais", tačiau nepažangusis negalės mokytis vienoje klasėje su pirmūnais. Juk mokykla gali net tam tikruose rėmuose įvairuoti pamokų skaičių. Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą. Taigi viskas ne taip baisu, kaip Tamsta įsivaizduoji.
P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus. Ten tik išrūšiavimas pagal lojalumą — vidinė partija, išorinė partija ir proletariatas/proliai. Jeigu mane atmintis paveda, gal galėtum pacituoti ar nors savais žodžiais atpasakoti tas vietas, kur kalbama apie selekciją pagal gabumus?
P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai. Jeigu nori, galiu atskirai paaiškinti ir kodėl. Pirmūnams paprastai reikia bent minimalios pagalbos (paskatinti, padrąsinti, kai kada tiesiog už rankos nuvesti). Na o Tamstos įvardinti "lūzeriai" jeigu ir prasimuša, tai dažniausiai specifinėje srityje (paprastai tai būna menas arba sportas) arba pasitaiko "aklai vištai grūdas", t.y. jeigu pasipainioja reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tačiau taip "prasimušti" gali ir vidutiniokai, ir pirmūnai. Pagaliau sąžiningai patys sau atsakykime į klausimą: kuo didžiuojasi kiekviena valstybė/tauta: gabiais — darbščiais — stipriais fiziškai — tinginiais?

[e2ards]

Rašai emocijas, o ne argumentus. Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai. Galima vienus pažangiausius surinkti ir c klasėje, net d klasėje. Pavadinimas nieko nekeičia. Bet čia tik labai smulkios ir ne svarbiausios detalės. Ne visi mokytojai norės dirbti a klasėje, nes tokie mokiniai itin daug reikalauja, ne visų žinios ir intelektas tiek paveža Kiti nenorės dirbti c klasėje, tikriausiai dėl tų mokinių elgesio. Kiti matyt apskritai nenorės nė su viena klase dirbti. Deja, bet kasininkės niekas neklausia, nori ji ar nenori konkretaus kliento aptarnauti — kas ateina, su tuo ir dirba. Taip ir mokytojas — kuri klasė paskirta, su ta ir dirbi. Arba ieškokis kitos mokyklos
kas dėl mokinių prasivardžiavimo, jau rašiau, kad klasė nebus uždara celė. Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo. Niekas negalės uždrausti "dexteriui" likti kartu su "lūzeriais", tačiau nepažangusis negalės mokytis vienoje klasėje su pirmūnais. Juk mokykla gali net tam tikruose rėmuose įvairuoti pamokų skaičių. Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą. Taigi viskas ne taip baisu, kaip Tamsta įsivaizduoji.
P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus. Ten tik išrūšiavimas pagal lojalumą — vidinė partija, išorinė partija ir proletariatas/proliai. Jeigu mane atmintis paveda, gal galėtum pacituoti ar nors savais žodžiais atpasakoti tas vietas, kur kalbama apie selekciją pagal gabumus?
P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai. Jeigu nori, galiu atskirai paaiškinti ir kodėl. Pirmūnams paprastai reikia bent minimalios pagalbos (paskatinti, padrąsinti, kai kada tiesiog už rankos nuvesti). Na o Tamstos įvardinti "lūzeriai" jeigu ir prasimuša, tai dažniausiai specifinėje srityje (paprastai tai būna menas arba sportas) arba pasitaiko "aklai vištai grūdas", t.y. jeigu pasipainioja reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tačiau taip "prasimušti" gali ir vidutiniokai, ir pirmūnai. Pagaliau sąžiningai patys sau atsakykime į klausimą: kuo didžiuojasi kiekviena valstybė/tauta: gabiais — darbščiais — stipriais fiziškai — tinginiais?

ka cia parasei, profiliuotose klasese, bent jau mano gimnazijoje taip ir buvo, kad klases buvo sudarytos pagal pageidavima kokie dalykai tau labiau patinka humanitarai - daugiau humanitarinese klasese, tiksliukai - daugiau gamtamokslese klasese

[Wycka]

ka cia parasei, profiliuotose klasese, bent jau mano gimnazijoje taip ir buvo, kad klases buvo sudarytos pagal pageidavima kokie dalykai tau labiau patinka humanitarai - daugiau humanitarinese klasese, tiksliukai - daugiau gamtamokslese klasese

Visiškai teisingai. Norim ar nenorim, tačiau šokia tokia selekcija vyksta, bet tik 11-tose ir 12-tose klasėse. Mano pasiūlymas tai vykdyti nuo 5 klasės. Dar nepamirškime, kad egzistuoja vakarinės klasės ir suaugusiųjų mokymo mokyklos. Koks ten pažangumas, Jums geriau net nežinoti , tačiau ir ten pasitaiko tikrai gabių mokinių, kurie dėl įvairiausių priežasčių tiesiog fiziškai negali/negalėjo mokytis kartu su visais dieninėse klasėse (pvz mergina gimdė, arba reikėjo dirbti, nes mirė vienas iš tėvų ir nebuvo iš ko gyventi, arba vaikas labai daug ir ilgai sirgo, taigi sulaukė pilnametystės dar neįgijęs net pagrindinio išsilavinimo, ir dabar jam reikia dirbti, tačiau yra poreikis ir mokytis, etc.) Taigi selekcija nėra kažkos baubas, įvairiais mastais ji egzistuoja UK, dar šiek tiek kitaip JAV, kitose valstybėse.

[Nas]

Idėja dėl mokinių skirstymo pagal gabumus gana įdomi, ypač kai pats esu abiturientas. Galima sakyti nuo 11 klasės ji iš dalies ir taikoma, nes mokinys renkasi, ką mokytis išplėstiniu ir bendruoju kursu. Jei mokinys iki 11 klasės visai nesigaudė matematikoje ar fizikoje, tai jis savo noru tikrai nesirinks išplėstinio šių dalyko kurso. Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos.

[Zorro]

Matau buvo ginčas dėl mokytojų algų. Tai maniškė pasakė (dirba Vilniuje švietime), kad algos labai įvairios, ir pusantro, ir pustrečio, ir pusketvirto tūkstančio į rankas buna. Algos labai priklauso nuo stažo ir krūvio, yra ir papildomų įvairių smulkmenų.
Darželių auklėtojos gauna 1700 -1900.

[Rijikas]

Rašai emocijas, o ne argumentus.

gali būt, nes žmogus turi ir intuiciją, kad iš visuomenės rūšiavimo projektų nieko gero nebūna

Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai.

mokykla yra žvėrelių bendruomenė, kur mokytojai yra pakankamai protingi, ir supras be žodžiu "politikos" esmę. mažieji žvėreliai irgi viską sužino iš jų. Aha, Petrą ar Jokūbą perkėlė iš a į b klasę ar į c, žinau ką tai reiškia, matyt žolę pradėjo pūsti... paslapčių mokykloje nėra; užtat gandų ir patyčių - aibės. sutinku, kad raidė neturi reikšmės, bet labai jaučiasi, kuri klasė stipriausia moksluose, ir visiškai kita - su kuria maloniausia dirbti
mokytojai nėra dėžutės, kurios neturi jausmų, priešingai, ir apie tai buvo kalba. nieko konstruktyvaus nebus mokymo procese, jei mokytojas jaus visišką antagonizmą mokiniams

Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo.

pats atsimeni, kad klasių sujungimai ar išskaidymai niekada nebuvo populiarūs. tai reiškia, kad mikrobendruomenėms grės nuolatinis jų draskymas. intuityviai sakau, atrodo pavojingai
iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu realiai su šia "novatoriška" sistema - "gera klasė - geriausiems" - tolesnė perspektyva iš lėto atsistoti ant kojų, pakeisti aplinką ir nebemalt š* per pora metų - neįmanoma
žinai, čia kaip lizą simpson išnaudoti, kad springfield pradinė mokykla gautų daugiau finansavimo

Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą.

čia teisingai sako, profiliavimas labiau. bet galiu gailėtis, kad neturėjau galimybės turėti geografijos, kas mane veža. o chemijos B lygio potencialas buvo didesnis nei A (išskyrus vieną asmenį). beje profiliavimas juk nuo 11 kl. o mokykla šiaip turi 12 metų... tikrieji žvėriukai yra 5-8 kl, kur pasireiškia daug baisių dalykų. ir nelabai kai yra išrūšiuoti tą žvėryną

P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus.

atmintis paveda, bet menu, jog tarp prolių irgi atsirasdavo gabesnių, tai juos retą paimdavo su savim partija arba greit nutručydavo. va varčiau varčiau, vyturio leidyklos 1991 m., 248:

Proletariato baimintis nėra reikalo. Paliktas savo paties valiai, jis eis iš kartos į kartą, iš vieno amžiaus į kitą, dirbs, dauginsis, mirs, ne tik nejausdamas jokio poreikio sukilti, bet ir nepajėgdamas suprasti, kad pasaulis galėtų būti kitoks. Jis galėtų tapti pavojingas tik tada, jeigu technikos pažanga pareikalautų duoti jam aukštesnį išsilavinimą; bet kadangi karinės ir komercinės varžybos yra nebesvarbios, bendras masių išsilavinimo lygis krinta. Niekam nerūpi, kokios pažiūros populiarios ar nepopuliarios masėse. Joms galima net duoti intelektualinę laisvę, nes jie neturi intelekto. Tačiau partijos nariui netoleruotinas net menkiausias nuomonės nukrypimas pačiu menkiausiu klaumu

tad leiskim žmonėms auginti raumenis fizinio pamokose, nes juose ir tematom galimybę būti statybininkais ir kitokiais juodadarbiais iki gyvenimo galo ir kalbėti apie etiką ar religiją tokiems žmonėms yra irgi laiko švaistymas, nes jiems to nereikės

P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai.

sutinku su paaiškinimu. Bet kažin ar akiniuočių atskyrimas į atskirą kastą, kurią dar Platonas matė būtinybę apsaugoti nuo kitų įtūžio, išeitų jiems patiems į naudą. paprastai kalbant, iš ko jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą?
galėčiau pradėt skiest apie susvetimėjimą dabar, nes žmonėms tampa didžiausiu pažeminimu važiuoti į darbą viešuoju transportu, kadangi jie įprato izoliuotis automobiliuose nuo aplinkinių. Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau

[Al1]

ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip
pps. aukštajam mokslui, mano požiūriu, kiti standartai, bet rezultatai išaiškėja per studijas, o ne prieš jas (kur dabar pagal mokyklos baigimą nulemia studijų kainą <- nesąmonė)

Na pas Huxley tai jau pradėjimo (dirbtinio) metu buvo nulemta...

Mano pasiūlymas tai vykdyti nuo 5 klasės.

Per anksti.

Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos.

O kas tai yra inteligentas ir visapusiškai išsilavinęs žmogus? Blogiausia, kad dabar sistema prištampuoja technokratų (blogąja prasme).

iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu

Kiek už tai tėvai sumokėjo???

Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau

Kai pagalvoji, gerai kartais Stalinas darė... Kai baltarankiai, pertekę ir degradavę, važiuodavo į Sibirą miško pjauti... Kartu su grūdų maišą nusplėpusiu kaimiečiu. Tai bent socializacija buvo...

[Rijikas]

Na pas Huxley tai jau pradėjimo (dirbtinio) metu buvo nulemta...

o taip, va žmogus skaitęs ar bent filmą matęs filme beje smagiau, kai vienas berniukas gale filmo tyčia įsikiša į ausis vatą, kad negirdėtų žodžių, kaip gerai gyventi racionalioje moksliškai sutvarkytoje visuomenėje va tau ir genetika sušlubavusi...

Kiek už tai tėvai sumokėjo???

tėvai pagrasino į profkę kad išsiųs, bet žmogus su laiku atrado save ir Dievą tikiuosi neskaito čia, bet šiaip šaunuolis

Kai pagalvoji, gerai kartais Stalinas darė... Kai baltarankiai, pertekę ir degradavę, važiuodavo į Sibirą miško pjauti... Kartu su grūdų maišą nusplėpusiu kaimiečiu. Tai bent socializacija buvo...

jep, darbo liaudis ir raumenų kalnai geriausiai taip ir gali specializuotis ir tenkinti rinkos paklausą gimti, dirbti, daugintis, numirti "faina" socializacija, gal man tokios kursą išklausyt

[Wycka]

Idėja dėl mokinių skirstymo pagal gabumus gana įdomi, ypač kai pats esu abiturientas. Galima sakyti nuo 11 klasės ji iš dalies ir taikoma, nes mokinys renkasi, ką mokytis išplėstiniu ir bendruoju kursu. Jei mokinys iki 11 klasės visai nesigaudė matematikoje ar fizikoje, tai jis savo noru tikrai nesirinks išplėstinio šių dalyko kurso. Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos.

Teisybė. Nors platus akiratis yra skatintinas, tačiau nereikia radikalizmo. Man, humanitarui, tikra kančia buvo matematika, ypač skaičiuoti logaritmus, lemas, sinusus, kosinusus ir kitus keiksmažodžius Sutinku, kad bazinės žinios reikalingos, tačiau jau 10kl. gale prasideda savotiškas įvadas į studijas. Tiesa, mano laikais dar nebuvo profiliavimo (tik skirstymas į A, B ir S lygius), gal todėl visiems buvo dėstoma daugmaž pagal bendrą šabloną. Tuo pačiu mačiau, kaip bendraklasiai, kurie gliaudė kūbines lygtis
su trimis nežinomaisiais kankinosi nesugebėdami išmokti nors kelių istorinių datų ar pavardžių Todėl labai pritariu profiliavimui. Kas dėl egzaminų, tai šįmet dar yra ir mokyklinis lietuvių kalbos egzaminas, kitąmet planuojama, kad bus tik valstybinis. Na, užuojauta realiukams...

Matau buvo ginčas dėl mokytojų algų. Tai maniškė pasakė (dirba Vilniuje švietime), kad algos labai įvairios, ir pusantro, ir pustrečio, ir pusketvirto tūkstančio į rankas buna. Algos labai priklauso nuo stažo ir krūvio, yra ir papildomų įvairių smulkmenų.
Darželių auklėtojos gauna 1700 -1900.

Apie tai jau buvo diskutuota kitoje temoje. Šiame pranešime rasi ir mokytojų algalapį su komentarais. Būčiau labai dėkingas, jeigu kas nors įkeltų į forumą mokytojo algalapį, kuriame būtų įrašas "Išmokėti: 3500Lt" arba dar didesnę sumą. Kažkodėl labai sunku tuo patikėti
http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=4148

gali būt, nes žmogus turi ir intuiciją, kad iš visuomenės rūšiavimo projektų nieko gero nebūna mokykla yra žvėrelių bendruomenė, kur mokytojai yra pakankamai protingi, ir supras be žodžiu "politikos" esmę. mažieji žvėreliai irgi viską sužino iš jų. Aha, Petrą ar Jokūbą perkėlė iš a į b klasę ar į c, žinau ką tai reiškia, matyt žolę pradėjo pūsti... paslapčių mokykloje nėra; užtat gandų ir patyčių - aibės. sutinku, kad raidė neturi reikšmės, bet labai jaučiasi, kuri klasė stipriausia moksluose, ir visiškai kita - su kuria maloniausia dirbti
mokytojai nėra dėžutės, kurios neturi jausmų, priešingai, ir apie tai buvo kalba. nieko konstruktyvaus nebus mokymo procese, jei mokytojas jaus visišką antagonizmą mokiniams

Tamstos mintys ganėtinai padrikos, o tai apsunkina oponavimą
Pirmiausia gyvename realiame, o ne svajonių pasaulyje; todėl pirmiausia remiamės protu/logika, o ne širdimi/intuicija.
Antra, prieš patyčias yra sistemingai kovojama. Selekcija taip pat yra viena iš priemonių, leidžianti užkirsti kelią patyčioms (nebebūtų šaipomasi iš pirmūnų, kurie paprastai neužsiima patyčiomis, o patys yra aukos).
Trečia, yra visokių ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Vieni yra stiprūs dalyko žinovai — jiems reikia labai pažangios klasės. Kiti yra stiprūs pedagogikos ir psichologijos specialistai — jiems reikia mažai pažangios klasės. Su tokia klase ir darbas visiškai kitoks.
Ketvirta — nepatinka klientai, reiškia ne čia dirbi. Ar PC ilgai laikys kasininkę, kuri nekenčia pirkėjų? Ar transporto kompanija ilgai laikys bilietų pardavėją, kuri nekenčia keleivių? Greičiausiai net nereikės atleidinėti — toks žmogus anksčiau ar vėliau pats susipras ir išeis. Mokykloje tai dar paprasčiau — mokiniai pajunta mokytoją-antagonistą, ir iš lėto su pasimėgavimu tokį žmogų "suvalgo"

pats atsimeni, kad klasių sujungimai ar išskaidymai niekada nebuvo populiarūs. tai reiškia, kad mikrobendruomenėms grės nuolatinis jų draskymas. intuityviai sakau, atrodo pavojingai
iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu realiai su šia "novatoriška" sistema - "gera klasė - geriausiems" - tolesnė perspektyva iš lėto atsistoti ant kojų, pakeisti aplinką ir nebemalt š* per pora metų - neįmanoma

Nepopuliarūs todėl, kad tai reikalauja šiokio tokio popierizmo. Žinoma, mikrobendruomenė yra gerai, bet tik iki tol, kol jos veikla yra pozityvi; t.y. iš to bendruomeniškumo visi gauna naudos. Juk jau minėjau, kad į aukštesnio pažangumo klasę mokinys galėtų atsisakyti pereiti, o vat į žemesnio jau privalėtų. Tačiau bet kada galėtų vėl grįžti, jeigu pagerėtų jo pažangumas. Tikriausiai argumentuosi draugyste, t.y. tokie kilnojimai gali išskirti draugus. Pirma, paprastai renkamės draugus panašius į save. Antra, jeigu matai, kad tavo tikrai geram draugui kažkas labai nesiseka, o tau sekasi — kodėl gi jam nepadėjus? Juk draugą pažinsi nelaimėje
Beje, kodėl tiek daug dėmesio skiriama nepažangiems mokiniams? Pirmūnai neverti mokytojo dėmesio? Jiems nereikia bendravimo su mokytojais?
Tamstos pavyzdys su bendraklasiu... čia kažkas nutylėta. Netikiu, kad jo dalykinės žinios buvo vertos aukšto balo, o mokytoja išvedė lygiai 2, juolab ne vieno dalyko... Neretai ir tas 2-jetas suveikia kaip šaltas dušas. Patyręs mokytojas žino, kam ir kada rašyti 10, ir kam ir kada 2. O ir šiaip pačiam mokytojui yra labai nenaudinga savo mokinius vertinti neigiamais pažymiais.

galiu gailėtis, kad neturėjau galimybės turėti geografijos, kas mane veža. o chemijos B lygio potencialas buvo didesnis nei A (išskyrus vieną asmenį). beje profiliavimas juk nuo 11 kl. o mokykla šiaip turi 12 metų... tikrieji žvėriukai yra 5-8 kl, kur pasireiškia daug baisių dalykų. ir nelabai kai yra išrūšiuoti tą žvėryną

O aš tiesiog troškau mokytis dviejų nesusijusių dalykų net S (sustiprintu) lygiu: istorija ir astronomija. Astronomijos išvis nebuvo net A lygio, o istorijos nesusidarė grupė, nes per visą mokyklą atsirado tik 2 tokie bepročiai Matyt šimtaprocentinės teisybės pasaulyje nėra, tačiau ir tobulybei ribų nėra Beje, šiandien žvėriukų jau atsiranda ir 3 klasėje, yra net rūkančių 1-okų

menu, jog tarp prolių irgi atsirasdavo gabesnių, tai juos retą paimdavo su savim partija arba greit nutručydavo.

Nutručydavo tik nepaklusniuosius, maištininkus, o gabius bet paklusnius paimdavo į partiją. Tai buvo tarsi savotiška karjera. Bet kur čia selekcija pagal gabumus? Taigi galima išvesti, kad darbdavys, priimdamas į darbą, irgi vykdo selekciją pagal gabumus, jeigu į 1 darbo vietą pretenduoja tarkim 4 inžinieriai. Licėjus ir nemažai gimnazijų taip pat atsirenka tik pačius geriausius. Ir kas čia tame blogo? Taip išeina, kad licėjininkai tyčiojasi iš Senvagės mokyklos mokinių, atseit jie nevykėliai, nesugebėję patekti į Licėjų? Bent jau aš tokių dalykų dar nesu girdėjęs, nors gyvenu netoliese ir gandai turėtų pasiekti ir mano ausis

tad leiskim žmonėms auginti raumenis fizinio pamokose, nes juose ir tematom galimybę būti statybininkais ir kitokiais juodadarbiais iki gyvenimo galo ir kalbėti apie etiką ar religiją tokiems žmonėms yra irgi laiko švaistymas, nes jiems to nereikės

Leiskim žmonėms užsiimti tuo, ko jie nori ir kam yra gabūs. Puslaidininkių fizika humanitarui arba istoriografija tiksliukui yra įteisintas nefizinis smurtas. Jau minėjau, kad pagrindai visiems būtini, bet nereikia prieiti iki radikalizmo

kažin ar akiniuočių atskyrimas į atskirą kastą, kurią dar Platonas matė būtinybę apsaugoti nuo kitų įtūžio, išeitų jiems patiems į naudą. paprastai kalbant, iš ko jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą?
galėčiau pradėt skiest apie susvetimėjimą dabar, nes žmonėms tampa didžiausiu pažeminimu važiuoti į darbą viešuoju transportu, kadangi jie įprato izoliuotis automobiliuose nuo aplinkinių. Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau

Pagal tradicinį apibrėžimą kastą nulemia prigimtis, o ne gabumai. Gabumai nulemia (arba teoriškai turėtų nulemti) priklausomybę tam tikrai visuomenės grupei, arba kaip įvardino komunistai — klasei. Klausei iš moksliukai jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą? Jiems taip pat vyktų kūno kultūros, darbų ir menų pamokos, tik jų nebūtų tiek daug, kiek mažiau pažangių klasių mokiniams.
Kas dėl susvetimėjimo, tai aš jo nejaučiu. Važiuoju į darbą VT, ir man tai atrodo normalu. Du mano bendradarbiai, atšilus orams, į darbą važiuoja dviračiu. Ir ką? O jeigu į darbą eičiau pėsčias, ar nuo to dar labiau susvetimėčiau? Pagaliau yra žmonių, kuriems patinka asketiškas gyvenimo būdas. Kam jie kenkia?

[Rijikas]

Nors platus akiratis yra skatintinas, tačiau nereikia radikalizmo.

va man regis čia esminė skirtis, kad aš norėčiau skatinti platų akiratį

Tamstos mintys ganėtinai padrikos, o tai apsunkina oponavimą

natūralu

Selekcija taip pat yra viena iš priemonių, leidžianti užkirsti kelią patyčioms (nebebūtų šaipomasi iš pirmūnų, kurie paprastai neužsiima patyčiomis, o patys yra aukos).

nesu psichologas, bet turiu tokį pojūtį, kad bendravimo struktūros atsikartoja. jei bus ne fizinis teroras, tai gali būti intelektualinis. tokią baisią prielaidą darau po vieno asmens oratorystės dėstytų paskaitų, kai žmonės turi tikrai kažkokius keistus tarpusavio ryšius, kurie per amžius lieka tokie patys ir tuo galima manipuliuoti

Ketvirta — nepatinka klientai, reiškia ne čia dirbi. Ar PC ilgai laikys kasininkę, kuri nekenčia pirkėjų?

neatmesk tarnybinio romano galimybių su direktorium ir šiaip dėl 2-3 nekenčiamų klasių galima pakentėti, jei su kitomis šešiomis sutariama. matai, čia truputį kas kita nei prekybos centras, kur darbas rutinizuotas ir atliekama ta pati operacija, ateis bomžas ar turtingas. mokykla laisvesnė, nes galimi persistumdymai, kad tu "aptarnausi" tą tą ir tą klasę, o ta liks kitam.
"valgymas", reikia pasakyti, tikrai natūrali dalis

Nepopuliarūs todėl, kad tai reikalauja šiokio tokio popierizmo.

kokio? mokslo metų pradžioje užklijuoti ant mokyklos durų lapą su mokinių pavardėmis ir klasių numeriais? parašyti vietoj 9d, 9c?
man rodos, mikrobendruomeninis išplėšymas žymiai labiau visus veikia. o būti nuolat naujoku - čia tarp pažangių, čia vėl tarp vidutinių - kažin ar gera būsena

Beje, kodėl tiek daug dėmesio skiriama nepažangiems mokiniams? Pirmūnai neverti mokytojo dėmesio? Jiems nereikia bendravimo su mokytojais?
Tamstos pavyzdys su bendraklasiu... čia kažkas nutylėta. Netikiu, kad jo dalykinės žinios buvo vertos aukšto balo, o mokytoja išvedė lygiai 2, juolab ne vieno dalyko... Neretai ir tas 2-jetas suveikia kaip šaltas dušas. Patyręs mokytojas žino, kam ir kada rašyti 10, ir kam ir kada 2. O ir šiaip pačiam mokytojui yra labai nenaudinga savo mokinius vertinti neigiamais pažymiais.

dabar suprantu, ką reiškia sėdėt mokytojo kėdėj: reik būt visiems teisingam, kartu nesužlugdyti gyvenimui, ir dar kažką įpūsti.
bendraklasiui savu laiku viskas buvo p*; tėvų gal spyris padėjo. tai ir už žinias, ir elgesį toks vertinimas buvo. uoj menu, 11-12 kl per lietuvių būdavo, kad 3 žm. perskaitydavo privalomą knygą, o per visą laidą, manau, daugiausiai 12/80 tai bet va žmogus atrado motyvaciją ir pradėjo knygas skaityti ir rezultatai pasikeitė.
maždaug nujausdamas tavo gyvenąją vietą, išduosiu paslaptį, jog netoli tos įstaigos (kuri ant kalno) gyveni ir nieko gero iš tos vietos nebebus, nes gabieji nuo 8 kl. masiškai bėga kitur, o lieka lodoriai, su kuriais labai sunku pedagogams.

Taip išeina, kad licėjininkai tyčiojasi iš Senvagės mokyklos mokinių, atseit jie nevykėliai, nesugebėję patekti į Licėjų? Bent jau aš tokių dalykų dar nesu girdėjęs, nors gyvenu netoliese ir gandai turėtų pasiekti ir mano ausis

na bet žiūrėk, žinai apie bedugnę tarp dviejų šalia stovinčių mokyklų licėjininkai gi fizinio smurto netaiko, bet, kiek žinau, mėgsta patraukti per dantį pabandytų prie akių, tai faktas, kad skūra nukentėtų

Kas dėl susvetimėjimo, tai aš jo nejaučiu.

niekam ir nenoriu niekad nieko įsakinėt. bet tiesiog pastebiu va tokį reiškinį, kad augant pajamoms, keičiasi ne tik galimybės nupirkti automobilį ir kurą, bet ir žmogaus požiūris į savo socialinį statusą. Apaugama visokiais prietarais ir kitų žmonių baime. Imbrasas net pabijojo į troleibusą per dieną be automobilio įlipt, ogi taip greit iki savivaldybės būtų nuskriejęs grybienė irgi galėtų pasinaudot 15 aut ir 2 truliku

[Wycka]

va man regis čia esminė skirtis, kad aš norėčiau skatinti platų akiratį.

Platus akiratis nebūtinai yra absoliutus išmanymas ir puslaidininkių fizikoje, ir trigonometrijoje, ir genetikoje, ir froidizme, ir zoroastrizme, ir paleontologijoje + persų ir bretonų kalbų puikus vartojimas. Taip, bendras supratimas ir žinių pagrindai turėtų būti, bet ne iki eksperto lygio

nesu psichologas, bet turiu tokį pojūtį, kad bendravimo struktūros atsikartoja. jei bus ne fizinis teroras, tai gali būti intelektualinis. tokią baisią prielaidą darau po vieno asmens oratorystės dėstytų paskaitų, kai žmonės turi tikrai kažkokius keistus tarpusavio ryšius, kurie per amžius lieka tokie patys ir tuo galima manipuliuoti.

Sorry, arba sukonkretink, arba einam prie kitos temos

neatmesk tarnybinio romano galimybių su direktorium ir šiaip dėl 2-3 nekenčiamų klasių galima pakentėti, jei su kitomis šešiomis sutariama. matai, čia truputį kas kita nei prekybos centras, kur darbas rutinizuotas ir atliekama ta pati operacija, ateis bomžas ar turtingas. mokykla laisvesnė, nes galimi persistumdymai, kad tu "aptarnausi" tą tą ir tą klasę, o ta liks kitam.

Tarnybinis romanas mokykloje
Na taip, teoriškai, o ir praktiškai tai pasitaiko. Tačiau kai tavo net ir asmeninį gyvenimą kasdien akylai seka arti tūkstančio smalsių akių, noras užsiminėti romanais kažkiek sumažėja... Savos intrigos būdingos kiekvienam didesniam kolektyvui, ne išimtis ir mokykla. Bet ir čia tai galėtų paliesti tik tuos mokytojus, kurių dėstomiems dalykams yra skirta daug pamokų per savaitę. Pvz tikybos, etikos, dailės, muzikos dirba paprastai po vieną mokytoją mokykloje. Tačiau ilgą laiką dirbdami kartu neretai mokytojai susigyvena ir draugiškai bei garbingai pasidalina klases. Aišku, kartais tenka ir burtus mesti Labai retai nulemia ir mokinių nuomonė

mokslo metų pradžioje užklijuoti ant mokyklos durų lapą su mokinių pavardėmis ir klasių numeriais? parašyti vietoj 9d, 9c?
man rodos, mikrobendruomeninis išplėšymas žymiai labiau visus veikia. o būti nuolat naujoku - čia tarp pažangių, čia vėl tarp vidutinių - kažin ar gera būsena.

Taip tik atrodo. Juk minėjau, kad klasės būtų perskirstomos kas pusmetį/semestrą. Apie 2/5 mokyklos darbuotojų darbo sudaro veikla, susijusi su popierizmu. Deja... Kiekvienam š.... reikia mažiausiai 3 popieriukų...

maždaug nujausdamas tavo gyvenąją vietą, išduosiu paslaptį, jog netoli tos įstaigos (kuri ant kalno) gyveni ir nieko gero iš tos vietos nebebus, nes gabieji nuo 8 kl. masiškai bėga kitur, o lieka lodoriai, su kuriais labai sunku pedagogams.

Gyvenu Baltupiuose. Ta įstaiga ant kalno — tai Baltupių vidurinė ar kažkokia kita įstaiga? O šita Tamstos aprašyta problema būdinga visoms ne gimnazijoms

[Al1]

Platus akiratis nebūtinai yra absoliutus išmanymas ir puslaidininkių fizikoje, ir trigonometrijoje, ir genetikoje, ir froidizme, ir zoroastrizme, ir paleontologijoje + persų ir bretonų kalbų puikus vartojimas. Taip, bendras supratimas ir žinių pagrindai turėtų būti, bet ne iki eksperto lygio

Aš manau, kad dabartinė švietimo sistema per daug orientuota į pradinį "ekspertinio" lygio ugdymą, kai turėtų užsiimti tik bendruoju išsilavinimu ir platesnių žinių suteikimu įvairiose srityse.
Ekspertinį išsilavinimą reikėtų palikti aukštosioms.

Tarnybinis romanas mokykloje
Na taip, teoriškai, o ir praktiškai tai pasitaiko. Tačiau kai tavo net ir asmeninį gyvenimą kasdien akylai seka arti tūkstančio smalsių akių, noras užsiminėti romanais kažkiek sumažėja... Savos intrigos būdingos kiekvienam didesniam kolektyvui, ne išimtis ir mokykla.

Buvo mano mokykloje toks atvejis. Tarnybinis romanas. Mokytojas ir direktoriaus pavaduotoja. Karšta moteris, net mes, vyesnių klasių moksleiviai tą sakydavome... Beje, tarp jų buvo apie 15 metų amžiaus skirtumas (pavaduotoja vyresnė, apie 40 metų).

[Wycka]

Aš manau, kad dabartinė švietimo sistema per daug orientuota į pradinį "ekspertinio" lygio ugdymą, kai turėtų užsiimti tik bendruoju išsilavinimu ir platesnių žinių suteikimu įvairiose srityse.
Ekspertinį išsilavinimą reikėtų palikti aukštosioms.

Visiškai sutinku. Pikras peilis humanitarui išmokti viską apie trigonometriją, arba fizikoje Niutono ar astronomijoje Keplerio dėsnius su visomis formulėmis. Toks pats peilis yra tiksliukui atsakyti kad ir į tokį klausimą:
Kodėl Šventosios Romos imperijos (962-1806) faktiškai negalima vadinti nei šventąją, nei Romos, nei pagaliau imperija?

Buvo mano mokykloje toks atvejis. Tarnybinis romanas. Mokytojas ir direktoriaus pavaduotoja. Karšta moteris, net mes, vyesnių klasių moksleiviai tą sakydavome... Beje, tarp jų buvo apie 15 metų amžiaus skirtumas (pavaduotoja vyresnė, apie 40 metų).

Tikiuosi forumiečiai dabar nesuskubs kiekvienas čia minėti mokytojų tarnybinių romanų, užfiksuotų jų mokyklose, kai jie patys dar buvo mokiniai... Nors mokytojas yra lygiai toks pats žmogus, kai ir kitos profesijos atstovas, su savo charakterio privalumais ir trūkumais. Na gal gal gal labiau moka nuslėpti savo trūkumus. O tarnybinių romanų kad ir Seime netrūksta...

[Al1]

R. Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=31673483

Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...

[Wycka]

R. Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=31673483

Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...

Hmmm.... Čia gana daug kas priklauso ir nuo požiūrio. Tamsta A|1 — o kur Tamstos argumentai? Man atrodo, kad Tamsta turite asmeninių nesutarimų su R. Kuodžiu , nes kaltinate jį neargumentuotai (+ abu esate akademinės bendruomenės nariai) Tamstos pacituotas Kuodžio "perliukas" yra visiškai logiškas, nebent žodis 'perka' šiame kontekste žiūrisi provokuojančiai, daug kas norėtų matyti 'įgyja', bet ar čia didelis skirtumas?
Nors esu įsitikinęs, kad aukštasis mokslas Lietuvoje turėtų būti mokamas, tačiau tuo pačiu suvokiu, kad kol kas dar taip padaryti būtų per anksti — visuomenė tam dar nepasiruošusi morališkai, kiltų kone revoliucija Tačiau ta linkme norime to ar nenorime teks eiti. Visiškai sutinku su teiginiu, kad santechnikas, elektrikas ar valytoja neprivalo mokėti už tai, kad būsimasis inžinierius, pedagogas ar aktorė geidžia aukštojo mokslo diplomo. Juk mokslas yra visų pirma investicija į patį save, su tikslu kad ji atsipirks per gyvenimą su kuo didesniais dividentais. Pritarčiau, kad aukštasis mokslas būtų finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų visiškiems našlaičiams, o pereinamuoju laikotarpiu (jis truktų nuo 5 iki 10 metų) kažkokia dalis (tarkim pusė) būtų padengiama daugiavaikių šeimų vaikams, neturintiems vieno iš tėvų arba jeigu vienas iš tėvų (arba pats abiturientas) yra neįgalus. Kaip studentams susimokėti už mokslą jau buvo aptarta ir diskutuota šioje temoje ankstesniuose pranešimuose

[Al1]

Aš Kuodžio nepažįstu, net matęs (ne ekrane ar laikraščio puslapyje) nesu.

Kokia logika? Diplomas yra prekė. Diplomas! Popieriaus gabalas? Na, galbūt jis nusišnekėjo tame sakinyje. Kam nepasitaiko? Deja, aš ne vien tik ties tuo apsistoju.

Kitas Kuodžio cituojamas perliukas "iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema - elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį". O švietimas irgi turbūt elito sąmokslas? O keliai, teismai ir pan. taip pat finansuojami iš valstybės lėšų irgi elito sąmokslas? Kas jau kas, bet bankai (kam ir atstovauja R. Kuodis) - tai tikrai finansinio elito sąmokslas prieš pasaulį.

Grįžtant prie mokslo. Mokamas visiems mokslas - štai tikrasis elito sąmoklas prieš visuomenę. Kai mokslas taps prieinamu tik saujelei turtingųjų ir saujalei išrinktųjų iš neturtingųjų, kurie už tai paskui atidirbinės tam pačiam elitui (finansiniam ar kokiam nors kitam), liaupsindamas ir šlovindamas jį...

Lygiai taip pat gydytojas, kompozitorius ar mokytojas neturėtų mokėti už santechniko, elektriko ar autoremontininko mokslus. Deja, su tokia logika nieko doro neapsieksim.

Deja, JAV studijų sistema visiškai išsigimė. Mokslas ten mokamas visiems, tačiau gabiausieji (o jie atrenkami visiškai kitaip, nei pas mus ir yra tikrai gabūs) arba kai kurie išrinktieji (tarnavę kariuomenėje) gali įgyti aukštąjį nemokamai. Prie ko visa tai privedė? JAV importuoja mokslininkus, nes didžiuma jų universitetų "kepa" tokius pat diplomo turėtojus, kaip ir pas mus... Gal net prastesnius.
Taigi JAV visiško mokamų studijų sistema ne pavyzdys. Europoje ir Japonijoje veikia kitokios sistemos, nors ir skirtingos tarpusavyje. Universitetai (dauguma) valstybiniai, o studijų didžioji dalis nemokamos arba simboliškai mokamos. Nors Europa atsilieka moksle, Japonija tikrai yra vertas pavyzdys.

[zajcik]

Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...

O kas čia blogai? Mokslas juk yra prekė, kaip ir visos kitos. Kad gauti vairuotojo pažymėjima, juk taip pat tenka susimokėti ir nekyla dėl to klausimų.
Šiaip į problemą žiūrima ne iš tos pusės. Daug svarbiau yra kiek baigusiųjų mokyklą stoja į aukštąsias. Sovietų laikais apie 15 proc. nuo bendro abiturientų srauto patekdavo į aukštąsias. O kas dabar darosi?
Atsimenu, kaip VU grupiokas matematikos paskaitoje nežinojo kaip ištraukti šaknį iš x kvadratu.
Amerikoje universitetuose paskaitos vyksta seminarų principu (pasiruošia namie, o universitete vyksta diskusija pasirinkta tema). Pas mus seminarų minimaliai, o ir jų lygis ne koks. Turime nemažai dar sovietinio tipo dėstytojų, į kurių paskaitas studentai ateina tausodami regėjimą (kad patiems nereikėtų skaityti 30 metų senumo nuobodybių).
Švietimo sistemoje esmės nepakeisi jei duosi x, o ne y kapeikų. Reikia naujos mokslo koncepcijos, o ne švietimo finansavimo reformos.
Kaip yra sakoma:"inteligencyja u nas jest, tolka avtobusav malo".

P.S.
Norvegijoje bakalauras 3 metai, magistras - 2, doktorantūra - 3. Pas mus 4 - 3 - 4. Ir tai buna per savaite tik porą kartų reikia ateiti dieduko pasakojimų paklausyti. Vakaruose nuo ryto iki vakaro chebra kala, o namuose gryžę po vakarienės ruosiasi kitos dienos seminarams. Mūsų švietimo sistema - tinginių ir lodorių kalvė?