Švietimas Lietuvoje

[daktaras]

/\ ai nu va čia tai tiesa, nes bazė bandymams ten ūlialia kokia

[qwe]

/\ čia kuriam alma mater?

Cia viso labo Kauno kolegija ir viso labo neakivaizdinis skyrius, bet po velniu siaip ar taip moku pinigus ir noriu ne tik prastumt tuos kelis metelius, kad gauciau popieriuka, bet ir ziniu kazkokiu igyt. Dabar jau galvoju, kad galejau laisvalaiki ir kaip nors kitaip sugalvot praleist, bet gaila pusiaukelej nusispjauti. Jauciuosi isdurinejamas tsakant

[Wycka]

Tai koks tada tikslas jungt? Jei daugės studentų, atitinkamai reikės ir daugiau dėstytojų? Ar bus legendinės grupės po 200 žmonių?

Didžiausia problema yra tai, kad beveik visas aukštojo mokslo finansavimas pagrįstas studentų skaičiumi (ir jų įmokomis už studijas). Iki šiol visos idėjos keisti sistemą iš pagrindų kažkur "pasiklysdavo". Aš manau, kad valstybinių universitetų finansavimas turėtų būti paremtas tokiais šaltiniais: a) išmokos iš biudžeto, kurios priklausytų nuo įsidarbinusių pagal specialybę absolventų per 1 metus nuo studijų baigimo arba pratęsusius studijas aukštesnėje pakopoje (magistrantūra, profesinės studijos, doktorantūra, internatūra, rezidentūra); b) privataus kapitalo finansavimu (finansuojamas mokslas, bet kažin ar studijos); c) labdara, tokia kaip 2proc nuo GPM ir pan.; d) kitų šaltinių, bet su sąlyga, kad universitetas užsidirba pats (patalpų nuoma, 'gero vardo' nuoma ant suvenyrų, mokami kursai ir t.t.). Tokiu atveju universitetas nebus suinteresuotas plėsti studentų skaičių iki begalybės kaip guminiai ir grieščiau atsirinkti pageidaujančius studijuoti.
Vis nepamirštu buvusios ŠMM ministrės Romos Žakaitienės komentaro, kad Lietuvoje ne studentų per daug, o finasavimo studijoms per mažai. Kontrkomentaras: močiutė tau davė pinigų, bet už juos liepė nusipirkti televizorių. Tau pasirinkimas: vienas spalvotas 20 colių įstrižainės ar tos pačios firmos du juodai/balto vaizdo 10 colių įstrižainės televizoriai. Ką pirksi???

[Wycka]

R.Rudzkis: kartais aukštasis išsilavinimas trukdo

Lietuvoje studentų pasiskirstymas turėtų derėti su visuomenės ir ūkio poreikiais, taigi mažiau studentų turėtų eiti į universitetus, o daugiau rinktis kolegijas ir profesines mokyklas. Tokios nuomonės laikosi „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sutinka, kad dabartinės tendencijos kelia pagrįstų nuogąstavimų ir aiškina, kad studentų srautai pradėti reguliuoti.
R.Rudzkis mano, kad Lietuvos poreikius geriausia lyginti su Vokietijos, mat abiejų šalių ūkio struktūra gana panaši. „Kiek man žinoma, ten specialistų ruošimo įstaigų santykis kitoks nei Lietuvoje – ten universitetų dalis gerokai mažesnė, o kolegijų ir profesinių mokyklų tinklo – santykinai gerokai didesnė nei Lietuvoje“, - teigia analitikas.
R.Rudzkio teigimu, pagal Lietuvos ūkio struktūrą, šalyje pakankamai didelis kvalifikuotų darbininkų poreikis. Tačiau žmogus, baigęs aukštąjį mokslą, paprastai tokiu nedirba.
„Jeigu žmogus, kuris pagal prigimtį gali būti geras meistras, baigia universitetą, jis tampa angažuotu – jaučiasi įpareigotas dirbti tą darbą, kuris pateisintų jo mokymąsi universitete. Net jei jis supranta, kad būtų laimingesnis dirbdamas staliumi ar aukštos kvalifikacijos mašinų meistru, jis jau to nesiryžta daryti. Pagal dabartinius visuomenės principus žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iš anksto save įspraudžia į tam tikrus rėmus“, - kalbėjo R. Rudzkis.
(...)
„Ne kiekvienas, turintis aukštąjį išsilavinimą, sutinka eiti dirbti bet kur. Be to, dažnai jis ir nemokėtų dirbti kvalifikuoto darbininko darbo“, - aiškina Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika.
Jei ankstesniais metais statybos ir su ja susijusių sferų specialistai greitai įsidarbindavo, tai šįmet situacija pasikeitusi. „Ta veikla merdi, tad ir specialistai, baigę aukštąsias ar kitas mokyklas, pagal specialybę nelabai darbo randa. Mes neturime ko jiems pasiūlyti, tad siūlome ir kitokius darbus, jeigu žmogus sutinka“, - teigė E. Valeika.
Pašnekovas pastebi, kad į darbo biržą atėjęs absolventas visų pirma nori dirbti pagal įgytą profesiją. Tačiau pedagogikos absolventai dažnai iš karto prašo pedagoginio darbo nesiūlyti ir įsidarbina, pavyzdžiui, administratoriais ar vadybininkais.

[Ametistas]

Retas žmogus visą gyvenimą pradirba darbą, tiesiogiai susijusį pagal jo įgytą išsilavinimą. Nors straipsnyje kalbame šiek tiek kitkas: išsimokslinęs žmogus dėl savigarbos neis dirbti darbo, kuriame nereikalingas išsilavinimas. Kadangi Lietuvoje labai daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, tai elementarų, kad dauguma jų neis dirbti fizinio darbo ar kitokio darbo, kur jų žinios nebus reikalingos.

[arsiakas]

Kaune kuriamas naujas sveikatos mokslų universitetas

Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija pradeda jungimosi procesą ir 2010 m. rugsėjo 1 d. ketina tapti sveikatos mokslų universitetu, informuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nauja aukštoji mokykla orientuosis į biomedicinos mokslo srities studijas, teikiančias aukštos kokybės universitetinį išsilavinimą.

Ką gi, pradėjome mokytis viename universitete, baigsime kitame

Universitetai siūlys siekti „dvigubų“ diplomų

Nuo šių metų Lietuvos universitetai studentams galės siūlyti ne tik pagrindines, bet ir gretutines studijas.

„Gavęs „dvigubą“ diplomą, žmogus galės būti, pavyzdžiui, istorikas ir drauge – muziejininkas, nes, baigęs universitetą, gaus abi kvalifikacijas“, - DELFI sakė Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

[Al1]

Kokia cia naujiena - dvigubas issilavinimas. Ir iki siol jis buvo. Pavyzdziui, VU studijuojant kai kuriu studiju krypciu (fizikos, matematikos, filologai ir kt.) studentai galejo igyti ir pedagogini isilavinima ir, atitinkamai, gauti antra diploma.
Visgi as manau, kad tos dabar oficiliai iteisintos gretutines studijos, kaip ir tikejausi dar gerokai pries reforma, pavirs dvieju diplomu "pardavimu" (na ne dvieju, tai vieno, bet su dviem specialybem (kvalifikacijom)) uz vieno kaina... Arba beveik uz vieno. Na kagi, negana to, kad ir taip daug mulkiu Lietuvoje baigia universitetus, dabar dar daugiau mulkiu tures net du aukstuosius universitetinius... Ir tam nesugais kaip minimum 8 metu, o igis per 4 metus...

[Wycka]

Universitetai ryžosi iki 3 metų trumpinti bakalauro studijas

Keli universitetai ryžosi iki 3 ir 3,5 metų trumpinti bakalauro studijas. DELFI žiniomis, pirmosios kregždės — Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Vilniaus Mykolo Romerio (MRU) universitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) — rinktis ne 4 metų, o trumpesnes bakalauro programas pasiūlys jau šiųmetiniams abiturientams.

[kempas]

Nu nesamonė kad nieks neitų dirbti darbininko darbo, baigę aukštajį. Pats sutikčiau dirbti bet kokį darbą kad ir už 700lt. Nors esu baigęs kolegiją. Dabar tesiu mokslą univere.
O Lietuvoje aukštasis išsilavinimas išsigimė. Per dauk studentų priruošia univerai. Vadovauti yra kam o dirbti nėra kam.

[Wycka]

Nu nesamonė kad nieks neitų dirbti darbininko darbo, baigę aukštajį. Pats sutikčiau dirbti bet kokį darbą kad ir už 700lt. Nors esu baigęs kolegiją. Dabar tesiu mokslą univere.
O Lietuvoje aukštasis išsilavinimas išsigimė. Per dauk studentų priruošia univerai. Vadovauti yra kam o dirbti nėra kam.

Tame ir reikalas, kad ir vadovauti nėra kam Diplomas neduoda proto, duoda tik žinias. Bet žinant daugumos Lietuvos universitetų absolventų paruošimo lygį, dažniausiai net ir tų žinių nepakanka.

[rat]

Vilniaus universiteto dėstytojų vaikai už aukštąjį mokslą gali mokėti 10 kartų pigiau

[Ametistas]

Tame ir reikalas, kad ir vadovauti nėra kam Diplomas neduoda proto, duoda tik žinias. Bet žinant daugumos Lietuvos universitetų absolventų paruošimo lygį, dažniausiai net ir tų žinių nepakanka.

Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

[Al1]

Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

Jei tu mokaisi, daug, sunkiai, pats sieki ziniu ne vien tik paskaitoses sededamas ar paskutine nakti egzaminui besiruosdamas, tai yra puiku. Bet atmerk akis - didele dalis studentu plaukia kaip s*dai ir, deja, aukstosioms i tai nusispjauti. Svarbu paimti is studento pinigus ir po keturiu metu suteikti diploma... Aukstosios mokyklos suteikia nemazai ziniu, bet jas paima tik nedidele dalis,

Stai VU nustate gerai besimokanciu ir mokanciu uz studijas perkelimo i valstybes finansuojamas vieta laikinaja tvarka. Pasirodo, dabartinis aukstojo mosklo istatymas neipareigoja aukstuju mokyklu perkelti gerai besimokanciu ir mokanciu uz studijas i atsilaisvinusiais valstybes finansuojams vietas.

[Wycka]

Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

Universitetas nebūtų universitetas, jeigu jame nebūtų pateikiama labai daug žinių. Dėl to neverta diskutuoti. Esmė tų žinių įsisavinime ir praktiniame pritaikyme. To universitetai nesuinteresuoti išsireikalauti, taigi to dažnai ir nebedaro (su keletu išimčių). Praktinių žinių įgyjama per praktines užduotis (praktiką), taip pat neretas studentas dar studijuodamas jau dirba pagal dar būsimą specialybę. Taigi ir su praktika mažai problemų. Taip, darbdavys iš darbuotojo reikalauja maksimumo, bet nėra paprasta daryti ilgiausias atrankas ir atsirinkti geriausią iš geriausiųjų absolventų; todėl darbdavys didžiąją dalimi pasitiki universitetu, kuris paruošė absolventą. Ir ką gi — pats realiame gyvenime susidūriau, kaip žemesnio už vidutinį intelekto žmonės baigia net magistrantūros studijas. Bet mes (ne pirmi metai kolegos) tą žmogų puikiai pažįstame — jis/ji net kolegijos krūvį sunkiai patemtų, juolab kad nesugeba taikyti savo žinių praktikoje. Žinoma, paprastai darbdaviai tokių bando kuo greičiau atsikratyti, nors įstatymai varžo jų atleidimo iš darbo galimybes (jeigu jau priėmei — tai ir pats žinokis), bet bet kokio darbuotojo kaita reiškia tiesioginius ar netiesioginius nuostolius darbdaviui (juk net ir profesorius, atėjęs į naują kolektyvą, užtruks kažkiek laiko adaptacijai).
Na gal nelabai rišliai išdėsčiau mintis, bet esmę kaip ir pasakiau

[Al1]

Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

[Wycka]

Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

/\ Praktiškai tą patį ir norėjau pasakyti
Jau greitai nebenustebsiu, pamatęs maždaug tokią reklamą:
Ateik studijuoti pas mus ir atsivesk bent keturis klasiokus, ir mes jums įteiksime bakalaurą su 50proc. nuolaida

[e2ards]

Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

iskrenta nebutinai blogiausi, kaip ir gauna diplomus nebutinai geriausi.
Per diplomu gynimus buna tokiu cirku, kad vos tvardaisi, kai kolega grupiokas nusisneka gindamas diploma, kuriame jis tik praktiskai tik savo pavarde uzsirase, net nesugebejes tinkamai isiaiskinti ka gina.
o vienam moksliukui komisija istate ragus, kad darbo pavavadinimas neatitinka uzduoties turinio, tai vargsas vos spejo per pakartotini gynima istaisyti klaidas

[Wycka]

iskrenta nebutinai blogiausi, kaip ir gauna diplomus nebutinai geriausi.
Per diplomu gynimus buna tokiu cirku, kad vos tvardaisi, kai kolega grupiokas nusisneka gindamas diploma, kuriame jis tik praktiskai tik savo pavarde uzsirase, net nesugebejes tinkamai isiaiskinti ka gina.
o vienam moksliukui komisija istate ragus, kad darbo pavavadinimas neatitinka uzduoties turinio, tai vargsas vos spejo per pakartotini gynima istaisyti klaidas

Faktas kaip blynas — abu baigė studijas ir gavo diplomus
Mano kurso grupiokų baigimo metu buvo ~35, iš jų 3 jau po gynimo bare saviems prisipažino pirkę bakalaurinius darbus
P.S.: Aš tarp tų 3 nebuvau, nors dabar kartais pagalvoju kad gal be reikalo...

[e2ards]

Faktas kaip blynas — abu baigė studijas ir gavo diplomus
Mano kurso grupiokų baigimo metu buvo ~35, iš jų 3 jau po gynimo bare saviems prisipažino pirkę bakalaurinius darbus
P.S.: Aš tarp tų 3 nebuvau, nors dabar kartais pagalvoju kad gal be reikalo...

del pirkimo tai nzn, dazniausiai buna kad kai kurie destytojai tingi dirbt su studentu ir pakisa pries kelis metus ginta darba, pakeicia kaskiek pavadinima ir studentas neva kaska ten patobulina. Bet sita praktika greitai turetu but isgyvendinta idiegus plagijatu atpazinimo technologijas.

[praetor]

Tai kad Lietuvoj mokslas per brangus Kalbant bent jau apie MRU bakalaurą ir ypač magistrą. Kokybė vidutinio lygio. Tokia ta ir realybė.