Lietuvos demografija

[Stadionas]

Naujuose projektuose ne tragiškoje vietoje 5 kambarių butai su apdaila kainuoja ne 300 ir dažniausiai net ne 400 tūkstančių, vienetai gali sau leisti tokius objektus. Todėl vienetai tokių butų ir būna objekte. Dažniausiai iš viso nebūna.

4 beveik nebūna, o 3 ir proporciškai nedaug.

[Justiakas]

Vilniuje tikrai daug, kurie gali sau leisti, naujuose projektuose būtent didžiausiai butai pirmiausia nuperkami ir taip pat, kiek namų statoma aplink, kuriuose tikrai ne 1 žmogus planuoja gyventi. Kaip ir sakiau, Vilniuje žmonės gerai uždirba, todėl ir gimstamumas geras, čia problema priešinga infrastruktūros vaikams trūkumas. Pvz. pietų Europos didmiesčiuose net fiziškai matosi, kad mieste mažai vaikų, priešingai Vilniuje, kur gimstamumo rodiklius mažina provincija.

Naujuose projektuose ne tragiškoje vietoje 5 kambarių butai su apdaila kainuoja ne 300 ir dažniausiai net ne 400 tūkstančių, vienetai gali sau leisti tokius objektus. Todėl vienetai tokių butų ir būna objekte. Dažniausiai iš viso nebūna.

[nnm]

Jei važinėjimas VT patenka į TODO sąrašą, tai nekažką tas sąrašas.

Nežinau, ar patenka, nes tokio sąrašo neturiu, tik minėjau apie metaforinį dalykų, kuriuos norėčiau padaryti sąrašą galvoje (vaikų turėjimas į jį neįeina). Bet jei važinėjimas VT į tą sąrašą įeitų, tai kodėl tai „nekažką“'?

Labiau klausimas kiek nusiteikęs gyvent vien dėl savo įspūdžių. T.y. kiek satisfakcijos įsivaizdavime vien savo pačio užlipimas į kalną, o kiek vienų ar kitų žmonių užvedime.

Tai ką paminėjau apie miestus ar tai kaip keliauju yra smulkmenos, bet kokių tau nuopelnų visuomenei reikia? Kartais kai kurie „nuopelnai“ tebūna tuštybės demonstravimas arba net kenkimas, tai negaliu žinoti, kokių nuopelnų tu tikiesi iš paprasto žmogaus ir koks yra tas standartas, pasvėrus visas nuodėmes ir nuopelnus. Asmeniškai net negalėčiau pasakyti, kad mano darbas labiau padeda visuomenei nei kenkia.

[mantasm]

Kadangi čia urbanistinis forumas: mieste naudojuosi VT ir važinėju dviračiu

Jei važinėjimas VT patenka į TODO sąrašą, tai nekažką tas sąrašas.

O šiaip jei norėčiau vaikų tam, kad padėčiau šaliai, eičiau vaikų ieškoti į vaikų namus, o ne gaminčiau naują. Altruistinė savo biologinių vaikų turėjimo teorija neatlaiko kritikos, pasireiškiančios neglobojamų ir neįvaikintų vaikų egzistavimu.

Labiau klausimas kiek nusiteikęs gyvent vien dėl savo įspūdžių. T.y. kiek satisfakcijos įsivaizdavime vien savo pačio užlipimas į kalną, o kiek vienų ar kitų žmonių užvedime.

[nnm]

O dėl sąrašo tai tikiuosi jame figūruoja bendrai kiti žmonės. Ką kitus išmokyti, ką nuveikt kitų labui ir t.t.

Kadangi čia urbanistinis forumas: mieste naudojuosi VT ir važinėju dviračiu, retsykiais pranešu policijai apie piktybinius parkuotojus, pranešu apie kai kurias problemas mieste (nors, tiesą sakant, svyra rankos ir tai darau vis rečiau) mėginu savo balsu palaikyti iniciatyvas ir politikus, kurie mažiausiai nori paversti miestus nemaloniais gyventi. Kadangi dauguma, taip pat ir turinčių vaikus, daro priešingai, tai bent taip atperku savo nenaudingumą visuomenei (jei miestų patrauklumą gyvenimui teisingai suprantu kaip naudą).

O šiaip jei norėčiau vaikų tam, kad padėčiau šaliai, eičiau vaikų ieškoti į vaikų namus, o ne gaminčiau naują. Altruistinė savo biologinių vaikų turėjimo teorija neatlaiko kritikos, pasireiškiančios neglobojamų ir neįvaikintų vaikų egzistavimu.

O kam tie TO DO list’ai? Viskas tampa taip mechaniška ir suplanuota. Kur spontaniškumas, romantika?

Čia labiau metaforinis TODO list'as, kuris įvairiomis formomis ir nuolat kintantis tiesiog atsiranda, apnyksta ir atgimsta galvoje.

[Sklansky]

Na, jeigu savo TODO sąraše turėčiau tokį punktą, tai būtų, bet tokio neturiu ir neplanuoju turėti. Gal tiesiog mano smegenyse nėra kažkokio hormono, atsakingo už žavėjimąsi vaikais ir norą jų turėti. Vaikai man yra tiesiog nesuaugę žmonės ir tiek. Pastebėjau dar vaikystėje, kad kai daug net bendraamžių norėdavo palaikyti kūdikį ir pan., man jis nedarė visiško įspūdžio. Gal tiesiog esu gamtos klaida, bet visgi dalyvauju visuomenėje, todėl visokie bandymai suplakti visus į homogeninę masę mane intriguoja.

O kam tie TO DO list’ai? Viskas tampa taip mechaniška ir suplanuota. Kur spontaniškumas, romantika?

[mantasm]

Na, jeigu savo TODO sąraše turėčiau tokį punktą, tai būtų, bet tokio neturiu ir neplanuoju turėti. Gal tiesiog mano smegenyse nėra kažkokio hormono, atsakingo už žavėjimąsi vaikais ir norą jų turėti. Vaikai man yra tiesiog nesuaugę žmonės ir tiek. Pastebėjau dar vaikystėje, kad kai daug net bendraamžių norėdavo palaikyti kūdikį ir pan., man jis nedarė visiško įspūdžio. Gal tiesiog esu gamtos klaida, bet visgi dalyvauju visuomenėje, todėl visokie bandymai suplakti visus į homogeninę masę mane intriguoja.

Techniškai panašūs hormoniniai pokyčiai vyksta jau po vaiko gimimo, vyrų organizme irgi. O dėl sąrašo tai tikiuosi jame figūruoja bendrai kiti žmonės. Ką kitus išmokyti, ką nuveikt kitų labui ir t.t.

[Lettered]

Na, jeigu savo TODO sąraše turėčiau tokį punktą, tai būtų, bet tokio neturiu ir neplanuoju turėti. Gal tiesiog mano smegenyse nėra kažkokio hormono, atsakingo už žavėjimąsi vaikais ir norą jų turėti. Vaikai man yra tiesiog nesuaugę žmonės ir tiek. Pastebėjau dar vaikystėje, kad kai daug net bendraamžių norėdavo palaikyti kūdikį ir pan., man jis nedarė visiško įspūdžio. Gal tiesiog esu gamtos klaida, bet visgi dalyvauju visuomenėje, todėl visokie bandymai suplakti visus į homogeninę masę mane intriguoja.

Dauguma tėvų, kurie turi vaikų jais labai nesižavėjo, čia normalu. Noras vaikams atsiranda susiradus tinkamą partnerį, savaime ir neturi jo būti iš nieko. Geras pvz. Fausta, kuri daug metų, kol draugavo su Užkalniu, rašinėdavo, kodėl niekada neturės vaikų (šiaip būtų keista, jei būtų priešingai, kad kuri nors moteris norėtų vaikų su tokiu tipu), bet kai tik pakeitė partnerį iš kart "netikėtai" atsirado noras vaikams.

[nnm]

Ane? Į tą patį kalną užlipt su vaiku nebūtų satisfakcijos?

Na, jeigu savo TODO sąraše turėčiau tokį punktą, tai būtų, bet tokio neturiu ir neplanuoju turėti. Gal tiesiog mano smegenyse nėra kažkokio hormono, atsakingo už žavėjimąsi vaikais ir norą jų turėti. Vaikai man yra tiesiog nesuaugę žmonės ir tiek. Pastebėjau dar vaikystėje, kad kai daug net bendraamžių norėdavo palaikyti kūdikį ir pan., man jis nedarė visiško įspūdžio. Gal tiesiog esu gamtos klaida, bet visgi dalyvauju visuomenėje, todėl visokie bandymai suplakti visus į homogeninę masę mane intriguoja.

[mantasm]

Visada bus dalis žmonių, kurie tiesiog nenori turėti vaikų. Dėl kultūrininių ir mados dalykų ta dalis gali būti didesnė ar mažesnė, bet tą procentą sumažinti yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio viena valstybė, šiame atvirame pasaulyje, tikrai nepadarys.
Praktiškiau žiūrėt iš tos pusės kaip padėti šeimoms, kurios nori vaikų arba jų jau turi, bet galėtų susilaukti daugiau. Net jeigu 1 iš 4 žmonių kategoriškai nenorėtų vaikų (kai tas procentas labiau yra 1 iš 10), bet vidutinė šeima būtų su 3 vaikais, tai gimstamumas būtų 2.25.

Didesnė problema, kad dėl išbujojusių ir labai garsiai besireiškiančių nenorinčiųjų (kurių buvimas savaime yra natūralu) tie kurie lyg ir norėtų pradeda atidėdinėt, nes reikia neatsilikt nuo madų ir padaryt dar X Y Z. O po to jau veikia biologija ir turim vidutinės šeimos dydį tokį koks yra.

Iš principo su nenorėjimu nėra nieko blogo. Bet dabar atsidarius kokį LRT susidaro vaizdas, kad nenorėjimas išaukštinamas ir pateikiamas per daug viliojančioje šviesoje.

[Sklansky]

Visada bus dalis žmonių, kurie tiesiog nenori turėti vaikų. Dėl kultūrininių ir mados dalykų ta dalis gali būti didesnė ar mažesnė, bet tą procentą sumažinti yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio viena valstybė, šiame atvirame pasaulyje, tikrai nepadarys.
Praktiškiau žiūrėt iš tos pusės kaip padėti šeimoms, kurios nori vaikų arba jų jau turi, bet galėtų susilaukti daugiau. Net jeigu 1 iš 4 žmonių kategoriškai nenorėtų vaikų (kai tas procentas labiau yra 1 iš 10), bet vidutinė šeima būtų su 3 vaikais, tai gimstamumas būtų 2.25.

https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivyki...iduje-35377588

[mantasm]

Tai kaip jis gali komentuoti ar būtų ar ne, jei neturi ir nežino?

Nu čia toks prastas argumentas. Iš serijos „nekritikuot Molėtų plento, kol pats greitkelio nenutiesei“. Jei sako, kad nemato jokios, tai taip pat hipotetiniam lygmeny galima padiskutuot.

[camel]

Visada bus dalis žmonių, kurie tiesiog nenori turėti vaikų. Dėl kultūrininių ir mados dalykų ta dalis gali būti didesnė ar mažesnė, bet tą procentą sumažinti yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio viena valstybė, šiame atvirame pasaulyje, tikrai nepadarys.
Praktiškiau žiūrėt iš tos pusės kaip padėti šeimoms, kurios nori vaikų arba jų jau turi, bet galėtų susilaukti daugiau. Net jeigu 1 iš 4 žmonių kategoriškai nenorėtų vaikų (kai tas procentas labiau yra 1 iš 10), bet vidutinė šeima būtų su 3 vaikais, tai gimstamumas būtų 2.25.

Tai kolegos, kurie turite 1 ar 2 vaikus, pasidalinkite ko trūko, kad atsirastų antras ar trečias vaikas?

[mantasm]

Bėda, kad žmonės ne tai, kad dabar nenori vaikų (bet gal kada nors), neturi partnerio su kuo norėtų, bet tiesiog kategoriškai teigia, jog ‘ne, išvis niekada’. Manau čia išimtinai šių laikų dalykas.

Visais laikais buvo natūralus noras praslyst paviršium tik džiaugiantis malonumais. Laiko tėkmėje išliko tik tos kultūros/religijos, kurios aktyviai dirbo nusodinant savo narius ir įkalbinant užsiimt prasmingesne veikla su atidėtais malonumais.

[Lettered]

Ane? Į tą patį kalną užlipt su vaiku nebūtų satisfakcijos?

Tai kaip jis gali komentuoti ar būtų ar ne, jei neturi ir nežino?

[mantasm]

Kalbi apie hedonistic treadmill ir pan. dalykus. Žinau tai ir daugelis mano pomėgių, kaip ir sakai, ir yra didžiąja dalimi tas „nuobodus ir juodas darbas“. Tiesiog vaikų turėjime nematau jokios satisfakcijos net žiūrint toliau į ateitį.

Ane? Į tą patį kalną užlipt su vaiku nebūtų satisfakcijos?

[Sklansky]

Bėda, kad žmonės ne tai, kad dabar nenori vaikų (bet gal kada nors), neturi partnerio su kuo norėtų, bet tiesiog kategoriškai teigia, jog ‘ne, išvis niekada’. Manau čia išimtinai šių laikų dalykas.

[Tomas]

Man rūpi, nes man įdomu sužinoti įvairias žmonių nuomones. Forumas yra skirtas diskutuoti ir reiktų gerbti visų pasirinkimus ir nuomones. Diskutuojant puikiai galime kažko išmokti vieni iš kitų.

Bet kokiu atveju noras pasitraukti iš žmonijos genofondo nėra smerktinas, o kai kuriais atvejais net sveikintinas.

[nnm]

Vaikų priežiūra ir neturėtų būti „pomėgių“ sąraše. Kaip ir po gero prasinešimo su dviračiu jo valymas ir rutininė priežiūra niekam nėra „pomėgių sąraše“. Čia panašiai kaip maratono bėgimas. Nubėgt maratoną yra 95% juodas darbas. Bet rezultatas atperka. Į tuos pačius kalnus rimtai lipant 95% yra juodas darbas. Tas pats ir su vaikų auginimu.

Nesigilinant į vieną ar kitą veiklos sritį, norint patirt ilgai išliekančių teigiamų emocijų reikia lįst į sritis kur arklio dalis yra šūdinas darbas. O plaukiant paviršiuj ir ieškant tik malonumų be rimto indėlio ilgalaikė perspektyva yra nykoka. Šita tema krūva mokslinės literatūros prirašyta.

Kalbi apie hedonistic treadmill ir pan. dalykus. Žinau tai ir daugelis mano pomėgių, kaip ir sakai, ir yra didžiąja dalimi tas „nuobodus ir juodas darbas“. Tiesiog vaikų turėjime nematau jokios satisfakcijos net žiūrint toliau į ateitį.

[mantasm]

Tai man daug dalykų patinka. Vieni jų yra kasdieniai ir įprasti, kiti – retesni. Tiesiog vaikų priežiūra nėra pomėgių sąraše. Žiūrint ir klausant žmonių, turinčių vaikus, kažkaip irgi neima pavydas, kad jų pats neturiu, nes daugelis jų man nuo to neatrodo nei laimingesni nei mažiau besiskundžiantys.

Vaikų priežiūra ir neturėtų būti „pomėgių“ sąraše. Kaip ir po gero prasinešimo su dviračiu jo valymas ir rutininė priežiūra niekam nėra „pomėgių sąraše“. Čia panašiai kaip maratono bėgimas. Nubėgt maratoną yra 95% juodas darbas. Bet rezultatas atperka. Į tuos pačius kalnus rimtai lipant 95% yra juodas darbas. Tas pats ir su vaikų auginimu.

Nesigilinant į vieną ar kitą veiklos sritį, norint patirt ilgai išliekančių teigiamų emocijų reikia lįst į sritis kur arklio dalis yra šūdinas darbas. O plaukiant paviršiuj ir ieškant tik malonumų be rimto indėlio ilgalaikė perspektyva yra nykoka. Šita tema krūva mokslinės literatūros prirašyta.