Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[ifl]

Kai viza priklauso nuo darbdavio tai atsakymas yra ne, negali.

Ne, nepriklauso.

Ar galiu pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį?

Leidimo laikinai gyventi metu galite dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jus įdarbinti.

Galite. Norėdamas keisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turite kreiptis į Migracijos departamentą, kad gautumėte leidimą keisti darbdavį arba darbo funkciją.

[MedinisStrazdas]

Arba gali atsisakyti darbo ir pasirinkti kitą, arba ne.

Kai viza priklauso nuo darbdavio tai atsakymas yra ne, negali.

[ifl]

Vergija yra spektras. Net ten kur visi sutaria, kad buvo vergija (arabų vergų turgūs, amerikų plantacijų darbo jėga ir t.t.) buvo n+k skirtingų schemų. Kita vertus yra kas sako, kad ir baudžiava nebuvo vergija. Arba kataruose nėra vergijos, nes nu ne pagrobę su grandinėm atvežė.

Arba gali atsisakyti darbo ir pasirinkti kitą, arba ne. Vergija yra apie laisvos valios nebuvimą, nes teisiškai esi kažkieno nuosavybė. Tie ganiečiai dirbdami, manau, gali sau kito darbo Lt ieškotis arba tą darbą palikti ir išvykti, jie nelaikomi įkaitais.

[mantasm]

Bet toli nuo vergijos. JAV su H1B viza tas pats.

Vergija yra spektras. Net ten kur visi sutaria, kad buvo vergija (arabų vergų turgūs, amerikų plantacijų darbo jėga ir t.t.) buvo n+k skirtingų schemų. Kita vertus yra kas sako, kad ir baudžiava nebuvo vergija. Arba kataruose nėra vergijos, nes nu ne pagrobę su grandinėm atvežė.

[ifl]

Buvo kažkur straipsnis, kad atsivežė tiesiai iš Ganos ir kiekvieno importas kainavo €5k. Kas matyt yra pigiau nei kelt algas.

Kai viza priklauso nuo įdarbinimo - tai ganėtinai arti katarų ir t.t.

Bet toli nuo vergijos. JAV su H1B viza tas pats.

[mantasm]

Yra didžiulis skirtumas tarp vergijos ir gerų sąlygų. Nebent leidžiama sau šnekėti beleką, kai žodžiai praranda bet kokią prasmę. Tie Ganos piliečiai negali būti mūsų imigrantai per sieną?

Buvo kažkur straipsnis, kad atsivežė tiesiai iš Ganos ir kiekvieno importas kainavo €5k. Kas matyt yra pigiau nei kelt algas.

Kai viza priklauso nuo įdarbinimo - tai ganėtinai arti katarų ir t.t.

[ifl]

Būtų geros sąlygos - vietinių eilė stovėtų už durų. Dėl galimybių išnaudot užsieniečius kurių viza priklauso nuo darbo sutarties galima ilgas paklodes prirašyt.

P.S. Šiaip įdomu kaip šitas praėjo pro migracijos departamento taisykles dėl kvalifikuotos darbo jėgos, daugiau nei vidutinio atlyginimo ir t.t.

Yra didžiulis skirtumas tarp vergijos ir gerų sąlygų. Nebent leidžiama sau šnekėti beleką, kai žodžiai praranda bet kokią prasmę. Tie Ganos piliečiai negali būti mūsų imigrantai per sieną?

[mantasm]

Kodėl Ganos piliečiai vergai?

Būtų geros sąlygos - vietinių eilė stovėtų už durų. Dėl galimybių išnaudot užsieniečius kurių viza priklauso nuo darbo sutarties galima ilgas paklodes prirašyt.

P.S. Šiaip įdomu kaip šitas praėjo pro migracijos departamento taisykles dėl kvalifikuotos darbo jėgos, daugiau nei vidutinio atlyginimo ir t.t.

[ifl]

Susitvarkė parsivežęs vergų iš Ganos

Kodėl Ganos piliečiai vergai?

[MedinisStrazdas]

Tai pas VVT čia amžina problema. Taigi ir dabar VVT nuolat neišleidžia visi tarnsporto priemonių dėl vairuotojų trūkumo, o Transrevis gal jau mėnėsis kaip susitvarkęs. Ir panašu jau užmiršot VVT streiką, kur kelieiviai buvo įkaitais.



Pirma. VVT gauna daugiau eur už km, tai kiek jiems dar reik? x3 nei privatiems? x4 nei privatiems?
Antra. Jeigu keltų vairuotojams atlyginimus, tai aš tikėčiausi ir didelės dalies senų atleidimo, nes jie nepradės dirbti kokybiškai. O už esamą darbo kokybę daugiau mokėti būtų nuodėmė.

Susitvarkė parsivežęs vergų iš Ganos kurie sniego nėra matę. Tai kas belieka tik streikuoti jeigu 5 metus žada bet nieko nedaro.

Reikia tiek, kiek reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas. Viešam transportui Vilnius skiria tris kartus mažesnę biudžeto dalį, nei kaimyninės sostinės. Taip kad galima ir 3x daugiau duoti.

Kad atleisti senus reikia pasamdyti naujų. Kad ateitu nauji (ir dar kokybiškesni už senus) reikai didesnių atlyginimų. Kol nebus norinčių pakeisti senus niekas jų neatleis.

[Tomas]

Vairuotojo pažymėjimą pasikeisti norėjęs vyras įsiuto: lietuviškas pasas ir pilietybė – nepakankama sąsaja su Lietuva - Delfi auto

"Vargšas" biurokratų nuskriaustasis turbūt Žuvėdijoje 6 metus važinėja LT registruotu automobiliu, kad tik žuvėdiškų mokesčių nereiktų mokėti.

[Kitas Džiugas]

Gelėjo daryti baltarusių mokyklas Lietuvoje, bet nedarė, nes tai būtų baltarusių identiteto stiprinimas, ir kadangi Lietuvoje ir tame krašte nebuvo jokių antibaltarusiškų nuotaikų, o antilenkiškos lietuvių nuotaikos jau buvo. Skaldyk ir valdyk.
Beje, mažiau sovietizuoti ir surusinti vilniečiai, t, y.,, labiau lenkai ir katalikai, vis tiek išmokdavo lietuvių kalbą.

Dabar iš esmės visi Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje ją išmoksta.
Iš Vilnijos lenkų teko girdėti, Vilnius jų akimis yra labai lietuviškas miestas, kur, kitaip nei Šalčininkuose, be lietuvių kalbos nelabai pragyvensi.

[manometras]

Gelėjo daryti baltarusių mokyklas Lietuvoje, bet nedarė, nes tai būtų baltarusių identiteto stiprinimas, ir kadangi Lietuvoje ir tame krašte nebuvo jokių antibaltarusiškų nuotaikų, o antilenkiškos lietuvių nuotaikos jau buvo. Skaldyk ir valdyk.
Beje, mažiau sovietizuoti ir surusinti vilniečiai, t, y.,, labiau lenkai ir katalikai, vis tiek išmokdavo lietuvių kalbą.

[suoliuojantis]

Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.
.

Tas neretai veikė vien todėl, kad mokyklos būdavo tik arba vietine tituline kalba (bet ir tai daug kur su apribojimais) arba rusų kalba. Ir visi kurie "nevietiniai" kaip ir by default turi eiti į mokyklas rusų kalba. Nes juk tai "tarpnacionalinio" bendravimo kalba. Lietuva tuo požiūriu irgi buvo unikali ir sovietai čia "kišo kiaulę" Lietuvai. Lietuvoje ir tik Lietuvoje egzistavo mokyklos dar vienos mažumos - lenkų - kalba. Nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje mokyklų lenkų kalba nebuvo, nors lenkų bendruomenės ten buvo dar skaitlingesnės nei Lietuvoje. Bent jau 195x-196x metais. Čia buvo akivaizus bendymas "apsaugoti", kad dalis vietinių lenkų, atsparesnių rusifikacijai ir turinčių stipresnę nerusišką tapatybę, nepasirinktų lietuviškų mokyklų. Nėra ko tos lietuvybės stiprinti. Baltarusiška ar ukrainietiška tapatybės manau buvo suvokiamos kaip silpnesnės ir keliančios mažesnę ilgalaikę grėsmę tam, kas jau 1979 vadinamuosiuose Taškento nutarimuose buvo pavadinta soviteine tauta (susiformavo visiškai nauja istorinė bendrija - sovietinė liaudis, kuri susiformavo rusų kultūros, marksizmo-leninizmo ir proletarinio internacionalizmo pagrindu).

Anų laikų anekdotas: kas tu esi, jei kalbi trimis ir daugiau kalbų ? Atsakymas : sionistas. Kas tu esi jei kalbi dviem kalbom ? Atsakymas: buržuazinis nacionalistas. Kas tu esi jei kalbi viena (rusų) kalba ? Atsakymas: internacionalistas

[taccido]

Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?

Keturiolikos ir vyresni jau angliškai tikriausiai galės susikalbėti.

[Tomizmas]

Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.

Buvo ir tokių atvejų, bet labai dažnai žmonės su vokiškomis ar žydiškomis pavardėmis tikrai nemokėdavo savo protėvių kalbų. Kazachstano vokiečių tarpe buvo tapę labai populiaru duoti vaikams rusiškus vardus, kas irgi rodė aiškų asimiliacijos laipsnį.

Yra netgi tokių įdomybių kaip Moldovoje, kur labai didelė dalis žmonių su aiškiai rumuniškomis pavardėmis, turi vardus Sergej, Vladimir, Tatjana, Liudmila, Andrej, kurių Rumunijoje nesutiksi (arba sutiksti kitokias formas, pvz. Andrea vietoj Andrej). Gerai kad tokia "tradicija" nespėjo paplisti pas mus.

[mantasm]

Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.

Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.

[Tomizmas]

Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.

Švenčionėliuose ir Švenčionyse lenkų mažuma yra kur kas stambesnė nei rusų. Bet sovietmečiu miesteliai turėjo tik lietuvių ir rusų mokyklas, lenkiškų ne.

[mantasm]

tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.

Dėl tų 75% ir tikėčiaus būtent ten susidurt su lenkų kalba viešumoje.

Kur tada rast tuos tikruosius 80% lenkų? Kartais apsiperku Nemenčinės Lidl. Ten irgi kažkaip girdisi lietuvių ir rusų kalbos.

[sankauskas]

Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.

Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?