Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Emigracija ir imigracija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Stadionas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.
    tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.
    Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.

    pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    "rusakalbiu lenku" oksimoroną primena.
    Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.


    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą

    Kaip suprantu tie 3 tūkst. jau yra suaugę, kadangi kalbos mokosi per užimtumo tarnybą. Primkime tuos kitus 3 tūkst. kurie, kaip sakote kalbos gali mokintis kitur. Bet lieka tikrai ne 50 tūkst. , kalbiškai izoliuotų, nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

    Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.
    Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
    Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
    Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.
    "rusakalbiu lenku" oksimoroną primena. įdomu kokia kalba lentelių tokiems reiktu?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Kecal Rodyti pranešimą

    Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.
    Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
    Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.

    Komentuoti:


  • Kecal
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.
    Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Izoliuoti kalbine prasme gal ir ne visi bus... Dalis šnekės rusų kalba, o vietiniai atsakinės, nes "nū negi sunku, taigi moku".
    Todėl ir nesimoko jie lietuvių kalbos, kad mums yra arba buvo “nesunku” arba “lengviau” mokytis užsienio kalbų, ypač rusų.
    Na, iki Lietuvos pilietybės ir pirmo neišvengiamo, bet lengvo lietuvių kalbos egzamino mažiausiai 10 metų, tai kur skubėt jiems?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

    Kurių baigti neįmanoma nemokant lietuviškai.
    Nu teoriškai mokykliniu lygiu mokėti reikia, pragyvenus 12 metų rusiškos įtakos.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Bet jie siunčiami į rusakalbių mokyklas....
    Kurių baigti neįmanoma nemokant lietuviškai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą
    nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

    Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.
    Bet jie siunčiami į rusakalbių mokyklas....

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.
    Taip. Bet procentas kiek norėtų mokėtis kalbos ir kiek planuoja likti klausimas ar teisingas.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.
    Kaip suprantu tie 3 tūkst. jau yra suaugę, kadangi kalbos mokosi per užimtumo tarnybą. Primkime tuos kitus 3 tūkst. kurie, kaip sakote kalbos gali mokintis kitur. Bet lieka tikrai ne 50 tūkst. , kalbiškai izoliuotų, nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

    Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Izoliuoti kalbine prasme gal ir ne visi bus... Dalis šnekės rusų kalba, o vietiniai atsakinės, nes "nū negi sunku, taigi moku".

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Kiek pamenu šitas tyrimas buvo visiškai nereprezentatyvus. Autoriai siūlo teisingus sprendimus, bet skaičius tai reiktų imti su vagonu druskos.
    Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Kiek pamenu šitas tyrimas buvo visiškai nereprezentatyvus. Autoriai siūlo teisingus sprendimus, bet skaičius tai reiktų imti su vagonu druskos.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Užsitęsęs karas keičia ukrainiečių planus dėl ateities Lietuvoje
    Rytų Europos studijų centro tyrimas apie migrantų iš Ukrainos integraciją atskleidė, kad net 76 proc. apklaustųjų neplanuoja palikti Lietuvos, o 64 proc. – ateityje siektų Lietuvos pilietybės. Beveik pusė (45,9 proc.) apklaustų ukrainiečių, atsakydami į klausimą, kokios pagalbos labiausiai reikia būnant Lietuvoje, nurodė – lietuvių kalbos pamokų.

    Užimtumo tarnybos duomenimis, lietuvių kalbos mokymo programose šiais metais dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. užsieniečių, o pernai besimokančių buvo tik 100 asmenų.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Manau kad rasės grynumo apologetams bet kuris žmogus su didesniu nei X melanino kiekiu yra nekultūringas.
    Manau, kad rasės grynumo apologetų su tokiu požiūriu šiame forume nėra.

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Problema ne "rasėje", o kultūroje. Todėl reikia atsirinkti, ką norime įsileisti.
    Manau kad rasės grynumo apologetams bet kuris žmogus su didesniu nei X melanino kiekiu yra nekultūringas.

    Komentuoti:

Working...
X