Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekijos Respublika ketina ginčyti Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl migracijos kvotų. Griežtosios linijos šalininkai teigia, kad nepriims daugiau migrantų ir nemokės kompensacijų už atsisakymą tai padaryti. Šiuo metu kompromiso pasiekti nepavyksta.
Migracijos klausimais griežtą poziciją užimanti šalių grupė, vadovaujama Lenkijos ir Vengrijos, pareiškė esanti pasirengusi mesti iššūkį ES dėl plano paskirstyti prieglobsčio prašytojus pagal nustatytas kvotas, praneša „Euronews“.
Pagal EK vertinimą, Čekija ir Lenkija yra tarp šešių šalių, kurios galėtų prašyti išimties dėl solidarumo fondo, nes jos taip pat laikomos „susiduriančiomis su migracijos problemomis“. Kaip naujienų portalui „Euronews“ pranešė ES pareigūnai, manoma, kad Lenkija paprašys išimties nedelsiant, o Čekija greitai paseks jos pavyzdžiu.
Bet kokiai išimčiai turi pritarti ES ministrai kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad 15 iš 27 valstybių narių, atstovaujančių bent 65% visos ES gyventojų, turi pritarti sprendimui.
Pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą visos ES šalys privalo prisidėti, proporcingai savo gyventojų skaičiui ir bendram BVP, prie naštos mažinimo tų valstybių, kurios laikomos esančiomis „migracinio spaudimo“ zonoje – daugiausia pietinėje Europoje.
Tai galima padaryti trimis būdais: perkeliant tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų į savo teritoriją; sumokant po 20.000 Eur už kiekvieną asmenį, kurio jie nesutinka priimti; arba finansiškai paremiant nares, patiriančias „spaudimą“ (pavyzdžiui, Italijai ir Ispanijai). Pagal taisykles taip pat leidžiama derinti visus tris variantus.
Artėjant ES Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei pusantro šimto į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. Eur solidarumo įnašą, sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Artimiausiu metu įsigalios ES Migracijos paktas. Linkstama link to, kad (Lietuva – BNS) mokėtų įmoką, o ne priimtų papildomus pabėgėlius. Pastaruoju metu ir taip esame daug priėmę ir karo pabėgėlių, ir ekonominių migrantų“, – ketvirtadienį Prezidentūroje po šalies vadovo ir institucijų atstovų susitikimo migracijos problematikai aptarti sakė D. Matulionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pabrėžė, kad migrantų skaičius Lietuvoje stabilizavosi ties maždaug 210.000 trečiųjų šalių piliečių, tačiau migracija „tampa net tik socialiniu ar ekonominiu klausimu, bet kuo toliau, tuo labiau – ir nacionalinio saugumo klausimu“.
Pasak D. Matuliono, dabar Lietuvoje yra apie 80.000 Ukrainos, 50.000 Baltarusijos bei 15.000 Rusijos piliečių, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano, Šri Lankos, kurių dabar yra apie 20.000.
„Islamiškos radikalizacijos pavojus egzistuoja, kol kas grėsmių nėra, bet nepamirškime, su kokiomis problemomis susiduria kitos Europos valstybės. Todėl turime užkardyti šiuos procesus“, – teigė D. Matulionis.
Migracijos klausimais griežtą poziciją užimanti šalių grupė, vadovaujama Lenkijos ir Vengrijos, pareiškė esanti pasirengusi mesti iššūkį ES dėl plano paskirstyti prieglobsčio prašytojus pagal nustatytas kvotas, praneša „Euronews“.
Pagal EK vertinimą, Čekija ir Lenkija yra tarp šešių šalių, kurios galėtų prašyti išimties dėl solidarumo fondo, nes jos taip pat laikomos „susiduriančiomis su migracijos problemomis“. Kaip naujienų portalui „Euronews“ pranešė ES pareigūnai, manoma, kad Lenkija paprašys išimties nedelsiant, o Čekija greitai paseks jos pavyzdžiu.
Bet kokiai išimčiai turi pritarti ES ministrai kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad 15 iš 27 valstybių narių, atstovaujančių bent 65% visos ES gyventojų, turi pritarti sprendimui.
Pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą visos ES šalys privalo prisidėti, proporcingai savo gyventojų skaičiui ir bendram BVP, prie naštos mažinimo tų valstybių, kurios laikomos esančiomis „migracinio spaudimo“ zonoje – daugiausia pietinėje Europoje.
Tai galima padaryti trimis būdais: perkeliant tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų į savo teritoriją; sumokant po 20.000 Eur už kiekvieną asmenį, kurio jie nesutinka priimti; arba finansiškai paremiant nares, patiriančias „spaudimą“ (pavyzdžiui, Italijai ir Ispanijai). Pagal taisykles taip pat leidžiama derinti visus tris variantus.
Artėjant ES Migracijos pakto įsigaliojimui, Lietuva ketina nepriimti jai priskirtų daugiau nei pusantro šimto į ES patekusių migrantų, o susimokėti 3,16 mln. Eur solidarumo įnašą, sako prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Artimiausiu metu įsigalios ES Migracijos paktas. Linkstama link to, kad (Lietuva – BNS) mokėtų įmoką, o ne priimtų papildomus pabėgėlius. Pastaruoju metu ir taip esame daug priėmę ir karo pabėgėlių, ir ekonominių migrantų“, – ketvirtadienį Prezidentūroje po šalies vadovo ir institucijų atstovų susitikimo migracijos problematikai aptarti sakė D. Matulionis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pabrėžė, kad migrantų skaičius Lietuvoje stabilizavosi ties maždaug 210.000 trečiųjų šalių piliečių, tačiau migracija „tampa net tik socialiniu ar ekonominiu klausimu, bet kuo toliau, tuo labiau – ir nacionalinio saugumo klausimu“.
Pasak D. Matuliono, dabar Lietuvoje yra apie 80.000 Ukrainos, 50.000 Baltarusijos bei 15.000 Rusijos piliečių, tačiau daugėja atvykėlių iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano, Šri Lankos, kurių dabar yra apie 20.000.
„Islamiškos radikalizacijos pavojus egzistuoja, kol kas grėsmių nėra, bet nepamirškime, su kokiomis problemomis susiduria kitos Europos valstybės. Todėl turime užkardyti šiuos procesus“, – teigė D. Matulionis.
Komentuoti: