Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[MedinisStrazdas]

DI labiausiai naikina Junior darbo vietas IT sferoje. Lokaliai tai aišku asmeninės tragedijos, bet bendrai Lietuvos ekonomikoje to beveik nepasijaus. Čia gal labiau liečia tokias vietas kaip Filipinai, kurie pastatė ekonomikas ant service/call centrų.

O ten kur didžiausi skaičiai trūkstamų darbuotojų, t.y. pradedant sunkvežimių vairotojais ir statybininkais, o baigiant mokytojais ir gydytojais - jokia automatizacija artimiausiu metu nepalies.

DI naikina (jau dabar) junior darbo vietas beveik visose sferose. Problema kad praradus junior vietas neužsiauginami senior specialistai.

O šiaip tai iš kur tie migrantai bus? Visame pasaulyje gimstamumas mažiau replacement išskyrus centrinę afriką, nors ir ten krenta.

O dėl gydytojų, manau čia DI padarys įtakos daug greičiau nei gali atrodyt. Pats asmeniškai peties traumą su ChatGPT pasigydžiau Žmonos sveikatos problemose gydytojai buvo absoliučiai nusivažiavę į lankas, bet sušėrus simptomus ir tyrimų rezultatus į ChatGPT gavo daugiau patarimų tyrimams ir juos pasidarius užčiuopė siūlo galą. Po to beliko su tų tyrimų rezultatais gaut receptą vaistams pas šeimos gydytoją. Aišku anekdata ir gydytojų nepakeitė absoliučiai, bet vizitų tikrai buvo mažiau nei būtų buvę be generatyvinio intelekto...

DI jau dabar yra naudojamas kaip įrankis indentifikavimui pvz rentgeno nuotraukose. DI padaro teiginį, gyytojas peržiūri. Ką tai reiškiaybėje? vietoj 3 gydytojų grupės dabar yra 1 gydytojas + DI. Ir čia tai kas jau oficialiai patvirtinta legalu naudoti, kas dar developinama tai dar daugiau gydytojams pagalbos suteiks.

[Gator]

Vytautas Sinica, facebook:

Lietuvoje pastaruoju metu netrūko tiesiog šokiruojančių naujienų migrantų klausimais ir visos tos naujienos tiesiogiai kontrastuoja dažniems aiškinimams, kad neva migrantų problema jau pripažinta ir sprendžiama. Viskas labai toli to. Kol Švietimo ministerija visaip vengia galimybės iš tikro pradėti mokyti užsieniečius valstybinės kalbos, o migrantų srautus iš Baltarusijos keičia daugiau iš Pakistano, Indijos ir kitur iš Azijos, Lietuvoje pastaruoju metu:

1. VSD grėsme nacionaliniam saugumui paskelbtas tadžikas niekaip nedeportuojamas iš šalies, nors yra įsitraukęs į ISIS veiklą, tais tikslais lankėsi Sirijoje, pasieniečiai reikalauja jo sulaikymo, bet teismas neleidžia, nes gina jo žmogaus teises. VSD išvados apie grėsmę saugumui neužtenka. Žmogaus teisių parodija triumfuoja prieš nacionalinio saugumo interesus;

2. atidaromi nauji išorės paslaugų centrai, tai yra darbo imigrantų paieškos, viliojimo ir jų atvykimo dokumentų tvarkymo centrai Bosnijoje, Ganoje, Vietname ir Zimbabvėje. Ypač patinka Ganoje ir Zimbabvėje. Čia naujos strateginės imigrantų viliojimo kryptys. Tuo pačiu metu uždaromi tokie centrai Albanijoje, Argentinoje, Emyratuose, Tadžikistane ir Venesueloje. Jums bus pristatyta, kad šių centrų uždarymas (nors atidaromi kiti nauji) yra neva migracijos griežtinimas. Iš tiesų Tadžinistano srautas uždaromas dėl nuolatinio su terorizmu siejamų asmenų srauto, o likusios keturios šalys tiesiog nepasiteisino - iš ten nepavyksta prisivilioti didesnio migrantų skaičiaus.

3. Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (t.y. pagrindiniai darbuotojų iš užsienio reikalautojai Lietuvoje) prašo didinti migrantų kvotas, nes trūksta darbuotojų. Jie net nebando apsimesti, kad trūkstant darbuotojų patiriami nuostoliai. Skundžiasi, kad MAŽĖJA AUGIMO TEMPAS. Su daugiau migrantų, jų verslai galėtų augti greičiau, nei auga dabar. Mes galėtume patirti visus socialinius migracijos kaštus. Neseniai tą patį ragino daryti ir Tarptautinis valiutos fondas, sakęs, kad Lietuvai reikia bent po 20 tūkstančių naujų migrantų kasmet, kad Lietuva puikiai integruoja migrantus (fantastika) ir kad reikia mokėti Lietuvos visuomenę priimti naująją įvairovę. Primenu, kad jeigu 10 metų vešimės po papildomus 20 tūkstančių migrantų, tai po dešimtmečio Lietuvoje jų bus tiek pat, kiek buvo kolonistų per visus 50 sovietinės okupacijos metų. Dar primenu, kad vežėjai reikalauja įsileisti gerokai daugiau.

4. pati žiniasklaida atkreipia mano dėmesį (ačiū, LNK), kad atėjo laikas, kai pirmoji masinė imigrantų banga Lietuvoje bus pragyvenusi tris metus ir galės pretenduoti pasinaudoti šeimų susijungimo teise. Tai reiškia, kad Lietuvos kitamet laukia, grubiais skaičiavimais, apie 60 tūkstančių naujų nebe darbo, o socialinės gerovės migrantų. Žinoma, jeigu nekeisime teisės aktų ir tokią galimybę suteiksime.

Visi šie klausimai reikalauja skubių pataisų Seime ir patikinu, kad šį rudenį jos bus pateiktos, tikiuosi, ne mano vieno, o su Seimo kolegomis.

[DeSadas]

Tai tos mokymo įstaigos jokios atsakomybės dėl "įmokslintų" imigrantų, kiek suprantu, neturi?

Ir tie, kurie Baltarusijoje už spygliuotos tvoros, turbūt nežino visai legitymių būdų patekti?

absoliuciai jokios ten atsakomybes, svarbu lysni pinigeliai ikrenta i saskaita o ir "studijuot" jiems nereikia , tais isvis gerai. Todel ir pageidaujami.

[suoliuojantis]

Tai tos mokymo įstaigos jokios atsakomybės dėl "įmokslintų" imigrantų, kiek suprantu, neturi?

Ir tie, kurie Baltarusijoje už spygliuotos tvoros, turbūt nežino visai legitymių būdų patekti?

Bet jie turi sumokėti bent metų mokestį už studijas Tai tuos už sienos turbūt gan stipriai stabdo. Be to tokiu atveju jau "pabėgėliu" niekaip netapsi, t.y. tave bus lengva deportuoti jei įkliūsi už ką nors. Jiems išmetimas iš studijų vietos reiškia automatinį vizos anuliavimą. O tai labai priklauso nuo pačios mokyklos politikos - dauguma be skrupulų meta kiek žinau, nes geriau naujų gabesnių ieškoti (tokių pasaulyje daugiau nei pakanka) negu vozotis su mulkiais Nors su deportavimu gali būti problemų, nes tokie linkę slėptis, o kad kokius reidus darytų ir tikrintų paeiliui visus įtartinus kaip rusyne pas mus niekad negirdėjau.

[Sula]

Tai tos mokymo įstaigos jokios atsakomybės dėl "įmokslintų" imigrantų, kiek suprantu, neturi?

Ir tie, kurie Baltarusijoje už spygliuotos tvoros, turbūt nežino visai legitymių būdų patekti?

[DeSadas]

O kur mokosi tie proto bokštai?
Nemaniau, kad tai studentai.

Kolegijose dazniausiai, oficialiai studentai kaip ir . pasilikus LT po dvieju metu turi teise i seimos susijungima?

[Romas]

O kur mokosi tie proto bokštai?
Nemaniau, kad tai studentai.

Technikum…, t.y. kolegijose.
O ar tas procesas yra mokslas, tai atskiras klausimas.

[Sula]

O kur mokosi tie proto bokštai?
Nemaniau, kad tai studentai.

[Bmweda]

1. Kaip tikrins, kiek dirba?
2. Bolt, Wolt ne darbo santykiai, o individuali veikla.

[Vilniaus gyventojas]

Pagaliau imamasi veiksmų ten, kur jų reikėjo jau seniai. Matysim, koks bus poveikis jei priims pakitimus, ar nebus bandančių apieti šią sistemą.

[Romas]

Labai gerai, kai naujasis konservatorių partijos pirmininkas siūlo taisyti 2022 m. Vyriausybės padarytas per dideles lengvatas migrantams kurie apsimeta studentais. Dabar nesigilinsime, kokioms partijoms tuo metu atstovavo migraciją skatinusi Vyriausybė.
Kai kurioms kolegijoms gali būti sunkiau surinkti "studentų". Boltai ir Woltai labai pergyvena, kad nebus taip lengva surasti "verslo partnerių" iš Bangladešo ir Indijos.

Delfi.lt 2025.10.06
Seime bręsta nauji ribojimai dirbantiems užsienio studentams

Daugėjant piktnaudžiavimo atvejų, kai į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai tik prisidengia studijomis, Seime pateikti įstatymo pakeitimai, kuriais būtų apribojamas tokių asmenų darbo laikas. Ir nors dalis aukštųjų mokyklų naujiems ribojimams pritartų, verslo nuomone, tai gali kelti ir didėjančio šešėlio riziką.
TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno inicijuotoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis, kurioms Seimas po pateikimo pritarė antradienį, numatoma, kad bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 val. per savaitę (išskyrus atostogas ir praktiką). Leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu būtų išduodami užsieniečiams, kurie priimami studijuoti tik į patvirtintas aukštąsias mokyklas, kurių sąrašą tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
(...)
Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje pranešė, jog šiais metais padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla.
Patikrų metu paaiškėjo, jog kai kurios aukštojo mokslo įstaigos tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo, nors užsienietis mokslus pradeda nuotoliniu būdu, kuriam leidimas laikinai gyventi nėra būtinas. Taip pat nustatyta, kad kai kurios aukštosios mokyklos sudaro užsieniečiams itin palankias sąlygas keisti studijų kryptį. Tokiu atveju studentas, kuris aukštąjį išsilavinimą įprastai gautų per 4 metus, Lietuvoje studijuoja 5-6 metus ar net ilgiau.
„Nustatyta atvejų, kuomet nepažangūs studentai užsieniečiai buvo perkeliami į aukštesnį kursą ar keitė studijų kryptis, nors nebuvo surinkę privalomų studijų kreditų skaičiaus. Manytina, kad tokius sprendimus aukštosios mokyklos priima gavusios garantijų, jog tokie užsieniečiai toliau mokės studijų mokesčius“, – rašo institucija.
(...)
„Aišku, yra ir tų tikrų protų, kurių mums reikia, kurie baigę mokslus čia įsidarbina, bet pastebima, ypač kolegijų lygmenyje, kad kai kur užsieniečių studijavimas labiau primena amžino studento statusą, negu kažką tokio rimto“, – kalbėjo parlamentaras. „Kolegijos arba tos aukštosios mokyklos gauna užmokestį už mokslą, o studentams sudaro sąlygas, vietoj to, kad studijuotų ir siektų kažkokios specialybės, viskas gaunasi taip, kad jie tiesiog čia gauna leidimą dirbti, taip piktnaudžiauja tuo, manipuliuoja“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Iki 2022 m. taip pat galiojo 20 valandų darbo per savaitę ribojimas užsienio studentams, po to jis buvo pakeistas į 40 valandų per savaitę, tačiau, anot L. Kasčiūno, treji metai parodė, kad tai tapo pertekliumi ir pretekstu piktnaudžiauti. Kaip rašoma siūlomų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, pastarasis ribojimas 2022 metais buvo panaikintas motyvuojant tuo, kad daugelyje kitų ES valstybių narių neribojamas užsieniečių darbas studijų metu.

https://www.delfi.lt/verslas/naujien...tams-120153288

[mantasm]

DI labiausiai naikina Junior darbo vietas IT sferoje. Lokaliai tai aišku asmeninės tragedijos, bet bendrai Lietuvos ekonomikoje to beveik nepasijaus. Čia gal labiau liečia tokias vietas kaip Filipinai, kurie pastatė ekonomikas ant service/call centrų.

Vilniuj jei danskės ir t.t. ryškiai susimažintų - tikrai pasijaustų. Priedo pasijaus per n+k ofiso planktono sričių kur gerokai sumažės galvų poreikis. Juoduose darbuose irgi automatizacija po biški juda. Seniau buvo pigiau 10 galvų su kastuvais vietoj bobkato, dabar bobkatas jau pigiau, tuoj vienas kentas prižiūrės nuotolių kelis bobkatus.

O ten kur didžiausi skaičiai trūkstamų darbuotojų, t.y. pradedant sunkvežimių vairotojais ir statybininkais, o baigiant mokytojais ir gydytojais - jokia automatizacija artimiausiu metu nepalies.

Dėl vairuotojų laiko klausimas kada suautomatizuos. Bent pvz pervažiavimą tarp miestų autostradose, kai vairuotojų reikės tik paskutiniam kilometrui. Mokytojų problemos teoriškai DI neišspręstų, bet praktiškai nesigilinant į rezultatą daug jų darbo gali jau dabar padaryt. Dar klausimas ar prastas generatyvinis intelektas, galintis pigiai adaptuoti programą pagal kiekvieną mokinį individualiai, neperspjautų perkrauto mokytojo, kuris nelabai turi laiko skirti laiko individualiai kiekvienam mokiniui. Aišku geriausia būtų sudėt abu į krūvą

O dėl gydytojų, manau čia DI padarys įtakos daug greičiau nei gali atrodyt. Pats asmeniškai peties traumą su ChatGPT pasigydžiau Žmonos sveikatos problemose gydytojai buvo absoliučiai nusivažiavę į lankas, bet sušėrus simptomus ir tyrimų rezultatus į ChatGPT gavo daugiau patarimų tyrimams ir juos pasidarius užčiuopė siūlo galą. Po to beliko su tų tyrimų rezultatais gaut receptą vaistams pas šeimos gydytoją. Aišku anekdata ir gydytojų nepakeitė absoliučiai, bet vizitų tikrai buvo mažiau nei būtų buvę be generatyvinio intelekto...

[tajus2]

Palaukite, o kaip gi prognozės dėl DI, kuris naikins darbo vietas?

DI labiausiai naikina Junior darbo vietas IT sferoje. Lokaliai tai aišku asmeninės tragedijos, bet bendrai Lietuvos ekonomikoje to beveik nepasijaus. Čia gal labiau liečia tokias vietas kaip Filipinai, kurie pastatė ekonomikas ant service/call centrų.

O ten kur didžiausi skaičiai trūkstamų darbuotojų, t.y. pradedant sunkvežimių vairotojais ir statybininkais, o baigiant mokytojais ir gydytojais - jokia automatizacija artimiausiu metu nepalies.

[Sula]

Palaukite, o kaip gi prognozės dėl DI, kuris naikins darbo vietas?
I.Ruginienės sentencija irgi primityvi, ji privalo žinoti (kaip buvus SADM), kodėl. Užimtumo tarnyba visada buvo "pilna", prieš dešimtmetį net kur kas labiau.

[bato_usai]

Įvertinęs gimstamumą, mirtis ir išvykstančių gyventojų skaičių, Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai pateikė rekomendaciją – kasmet į šalį įsileisti 20 tūkstančių imigrantų. Kitaip, perspėja, po 10-ies metų Lietuvoje drastiškai trūks darbo jėgos. Darbdaviai sako, lietuviai jau nori dirbti ne visus darbus ir be užsieniečių nieko nebus. Darbo rinkos ekspertas rekomendaciją vadina teisinga, bet primityvia, nes ir taip aišku, kad dirbančiųjų mažėja. Premjerė dėl rekomendacijos – skeptiška. Anot Ingos Ruginienės, galinčių dirbti – pilna Užimtumo tarnyba.

https://www.lrt.lt/mediateka/video/savaite

[MedinisStrazdas]

Aš neturiu iliuzijų, kad imigrantai per du metus galėtų lengvai asimiliuotis ir pradėti lietuvių kalbą naudoti kaip pagrindinę. Aš kalbu apie imigrantų vaikų ir anūkų asimiliaciją ir jei būtų panaikintos visokios rusiakalbės mokyklos - tokia asimiliacija vyktų kur kas sparčiau.

Jeigu imigrantas (ne vaikas ar anūkas) nesugeba asimiliuotis, tokio imigranto mums nereikia.

[CWave]

Migracijos departamento ir migracijos logika:
Įleidinėti visus į Lietuvą, be patikrų ir be ilgalaikės vizijos - deja neturim resursų ir pajėgumų. Teks įsileisti visus.
Sekti užsienyje gyvenančius Lietuvius, juos tikrinti ir atimti iš jų pasus jei įtaria, kad įgavo papildomą pilietybę - bus įdėtos visos pastangos iš jų atimti pasą ir taip apriboti grįžimo į Lietuvą galimybes.

[Vilniaus gyventojas]

Kalbant apie Lietuvos imigracijos politiką yra tiek pliusų tiek minusų.
Šiaip imant bendrai Lietuva nėra orientuota į ilgalaikį gyvenimą šeimomis - žymiai mažiau (iš esmės nėra) išmokų imigrantams lyginant su Vakarų Europa, skatinamas trumaplaikis darbas, niekas net nekalba apie skatinimą čia auginti vaikus. Iš esmės kiek pastebiu - imigrantas turi dirbti ir užsidirbti ir niekas tau čia nesibarsto išmokom, skirtom „įsikurti“. Kiek žinau kažkokios išmokos yra tik darbdaviams (nors ir jas manau reikia peržiūrėti). Didelis pliusas Lietuvai, kad bent kol kas nenueita Vakarų Europos keliu. Tokia taktika mažiau socialinių problemų ir išpešama ekonominė nauda.
Pagrindinis privalumas - dauguma priimamų užsieniečių yra su LAIKINAIS leidimais leidimais gyventi, tad visokio plauko žmones žymiai lengviau išprašyti iš šalies (kiek žinau nemažai leidimų gyventi būna ir panaikinama jei atsiranda abejonių). Pilietybės įgyjimo procesas pas mus yra ypač sunkus, tad ateities Lietuvos piliečiai dažniausiai nebent yra iš mišrių šeimų, bet ne pilnai imigrantų.
Na bet stiebtis yra kur, tų minusų irgi turime. Visų pirma, be reikalo įsileidžiami imigrantai iš tolimų kultūrų, keliančių daugiau nei įprastai problemų (ypač musulmoniškų). Reikėtų orientuotis į Ukrainą/kitas skurdesnes ne rusiškas šalis Europoje, Filipinus (tik krikščionis) ir Korėjas/Japonijas Azijoje (didžiausias kiekis, aišku, iš Filipinų matyt vis tiek būtų), TIK krikščionis iš Afrikos bei sakyčiau net bandyti viliotis žmones iš Lotynų Amerikos. Šiuo metu buvo skirta dėmesio tik Filipinams.
Toliau pats priimamas kiekis. Kvota 40 tūkstančių per didelė, per daug įdarbinimo centrų ir per daug nekvalifikuotos jėgos, reiktų stengtis ieškoti ir aukštesnio lygio personalo (taip, tas nelengva) bei vystyti santykius su imigrantų kilmės valstybėmis dėl lengvesnių deportacijų, nes šiuo metu žmonės su panaikintais leidimais gyventi jei išvažiuoja iš Lietuvos, tai nebūtinai į kilmės šalį, o galimai slepiasi kitoje ES valstybėje (dėkokime Lenkijai, tą padaryti dabar sunkiau).
Ir,aišku, tos studijos. Studentų iš užsienio per daug, buvo ir straipsnis jog yra pelnomasi, o mokslai kone nuliniai. Šį klausimą reikia dar labiau kelti į viešumą.
Dėl integracijos toks dvejopas jausmas. Jei orientacija mūsų šalies yra į trumpalaikį darbą tai gal tos integracijos ir nereikia tokios rimtos programos jei žmonės po kelių metų išvažiuoja. Vis dėlto, manyčiau kalbos kursų reikėtų, bet ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o kaip atvykimo sąlygos. Nes nors lietuvių kalba ner ypač eikalinga uzbekams fūristams, su rusais/baltarusiais bėdų daugiau.
Tai apibendrinant manyčiau, kad per 100 metų tapti juodais arabais tikimybė (bent kol kas) mums yra mažesnė nei vakariečiams. Trumpalaikis darbas nesudaro socialinių problemų, imigrantų vaikai bent pagal dabartį neturėtų sudaryti rimtos dalies mokyklose (kalbu apie imigrantus iš tolimų šalių, ne UA/BY). Svarbu labai kontroliuoti atvykstančiųjų kiekį, o tas labai priklauso nuo valdžios. O šiaip aiški kultūriškai orientuota imigracija padėtų tam tikriems durneliams valdžioj neprisileisti per daug visokių pakistaniečių (nors jų nuo birželio iki rugpjūčio net nežymiai sumažėjo, bet velnias žino kas kam gali užeiti).
Tai jei vienu sakiniu vertinti mūsų imigracijos politiką — geriau nei dauguma vakarų Europos valstybių, bet norėtųsi daugiau griežtumo ir atsakingumo iš institucijų. Ir apskritai sakyčiau reikia būti panašaus principingumo ir patriotiškumo kaip lenkai. Vis tik yra nemažai ir išnykusių tautų bei kalbų...

[mantasm]

Daug pažįstamų dirba 1,5 etato ar net daugiau, kad galėtų daug keliauti, aš pvz. mažai uždirbadamas, bet gyvendamas bohemišką gyvenimą ir turėdamas daug laisvo laiko kūrybai nebūčiau laimingesnis, čia labai individualu, kas kam laimę suteikia. Plius darbas yra lygiai tokia pat prasmė (ar net didesnė nei kūryba dėl savęs) suteikti kitiems paslaugas ir poroduktus, kurių jiems reikia.

Kodėl kūryba dėl savęs? Kai turėsiu laiko, darysiu atviro kodo nemokamas programas. Be šūdifokacijos, be monetizacijos. Tiesiog, kad vartotojui būtų patogu. Kas nors ras ir patiks - puiku. Nenaudos - tebūnie, darysiu savo malonumui. Bent IT darant iš idėjos neieškant pelno ar išvis nebandant atmušt investuotojų melejonų galima padaryti n+k geresnį produktą galutiniam vartotojui. Ir tokio produkto darymas daug maloniau ir prasmingiau nei ieškojimas kaip žmogų kuo ilgiau išlaikyt produkte ir iš jo numelžt pinigų.

Nors ir su kitais menais jie nėra dėl savęs. Nebent rezultatą slepi po devyniom spynom. Ir, sakyčiau, iš idėjos daromas menas dažniausiai būna geresnis nei kai bandoma pritempt prie kuo daugiau žmonių ir kažkaip iš to prasigyventi. Aišku toks menas būna nišinis ir patinka ne tiek daug žmonių. Bet kūrybos giluminė esmė ir yra menininkui išreikšti save, o ne sulaukt kuo didesnio palaikymo. Tik tada reikia pragyvent iš kažko kito.

[mantasm]

Niekas nelaukia 100 metų kol paveldės būstą, gyventi reikia dabar.

Kokie 100 metų? Kiek pastebiu aplink, neretai anūkai paveldi senelių būstus pačiu tuo metu - kokių 25-30. Kaip tik kai patys pirktų savo.